Mateus 21

Buki Pilabumaboma Kabutubogwa Deli Kabutuvau (KIJ) vs NAA

Sair da comparação
NAA Nova Almeida Atualizada 2017
1 Bogwa imaisi katitaikinela Yerusalem. Iviloubusisi Bedipeigi wa Koya Umilela Olibe, e Yesu iwitali taiyu toligalega.
1 Quando se aproximaram de Jerusalém e chegaram a Betfagé, ao monte das Oliveiras, Jesus enviou dois discípulos,
2 Iluki matausina, kawala, “Kuviloubusisi valu makwaina omitami, e bogwa bukubanaisi natana ase isikolaisi e nagwadi itoviduli minana. Kutanekwaisi minasina, kumiakaigusi.
2 dizendo-lhes:
3 Kidamwa availa bilukwaimi avaka, bukulukwaisi matauna, kawami, ‘Tomoya magila minasina’, e nanakwa bitugwali minasina bukumaiyaisi.”
3 E, se alguém disser alguma coisa, respondam: “O Senhor precisa deles.” E logo ele deixará que vocês tragam os animais.
4 Baisa ikaloubusi kidamwa avaka tovitoubobuta ilivala gala bisala,
4 Ora, isto aconteceu para se cumprir o que foi dito por meio do profeta:
5 “Kulukwaisi mina Saiyoni,
5 “Digam à filha de Sião: Eis que o seu Rei vem até você, humilde, montado em jumenta, e num jumentinho, cria de animal de carga.”
6 E toligalega ilosi, ivagaisi makawala Yesu iluki matausina.
6 Indo os discípulos e tendo feito como Jesus lhes havia ordenado,
7 Imaiyaisi ase deli nagwadi. Isailisi kasi kwama otupwasi minasina, e Yesu isila.
7 trouxeram a jumenta e o jumentinho. Então puseram em cima deles as suas capas, e sobre elas Jesus montou.
8 E saina tobobawa iyavaisi kasi kwama wa keda; mimilisi tuvaila iteyasi sisila kai iyavaisi wa keda.
8 E a maior parte da multidão estendeu as suas capas no caminho, e outros cortavam ramos de árvores, espalhando-os pelo caminho.
9 Saina tobobawa omatala matauna deli otuboulola ililoulasi deli Yesu ivatalasi, kawasi, “Osana baisa Latula Debida; Yaubada biyomwasali matauna imaima ikikavitagi yagala Guyau. Osana saina walakaiwa sainela.” Osana baisa Latula Debida!|src="Vallotton 4002109" size="col" copy="(MAT 21.9) He who comes in the name of the Lord " ref="21.9"
9 E as multidões, tanto as que iam adiante dele como as que o seguiam, clamavam: “Hosana ao Filho de Davi! Bendito o que vem em nome do Senhor! Hosana nas maiores alturas!”
10 E bogwa leiviloubusi Yerusalem, viloumwaidona valu itatatuva uwosi, ikaibigasi, kawasi, “Avai tau matauna?”
10 E, quando Jesus entrou em Jerusalém, toda a cidade se alvoroçou. E perguntavam: — Quem é este?
11 E tobobawa ivitakaulokaisi, kawasi, “Matauwena Yesu tovitoubobuta, tolela Nasaredi mapilana Galili.”
11 E as multidões respondiam: — Este é o profeta Jesus, de Nazaré da Galileia!
12 Yesu isuvi Bwala Kwebumaboma, iyobutubutu matausina igigimwalasi wa Bwala Kwebumaboma, ikatukovi si kabosakaila mani matausina tokwatumapu mani deli kabasi matausina igigimwalasi bubuna.
12 Jesus entrou no templo e expulsou todos os que ali vendiam e compravam. Derrubou as mesas dos cambistas e as cadeiras dos que vendiam pombas.
13 E iluki matausina, kawala, “Buki Pilabumaboma kala ginigini isisu, ‘Yaubada kawala, Ulo bwala bidokaisi bolela nigada.’ Mitaga yokomi kuvigakaisi si kabosisu tolibulebu.”
13 E disse-lhes:
14 Tokwau toyo topem imakaiasi matauna wa Bwala Kwebumaboma; e ikatumovi matausina.
14 Cegos e coxos se aproximaram de Jesus, no templo, e ele os curou.
15 Mitaga tolula kasi tokugwa toyo toninitalapula paila Karaiwaga igibuluwasi tutala igisaisi vavagi siligaga ivagi toyo gugwadi ivatalasi Bwala Kwebumaboma olumoulela, kawasi, “Osana baisa Latula Debida.” Italosisisi,
15 Mas, quando os principais sacerdotes e os escribas viram as maravilhas que Jesus fazia e as crianças que gritavam no templo: “Hosana ao Filho de Davi!”, ficaram indignados e perguntaram a Jesus:
16 ilukwaisi matauna, kawasi, “Kulagi avaka ilivalasi ke?”
16 — Você está ouvindo o que estão dizendo? Jesus respondeu:
17 E isilavi matausina, iulilavi valu makwaina ila Bedani, ikanawa.
17 E, deixando-os, saiu da cidade e foi para Betânia, onde passou a noite.
18 Igau eiyam kaukwau Yesu ikaimilavau ovilouveka, e ikamolu.
18 Cedo de manhã, ao voltar para a cidade, Jesus teve fome.
19 Igisi kaitala seuseu osiusiula keda, ilokaia makaina, mitaga gala avaka ibani baisa mitaga yekwesiwokuva; e iluki makaina, kawala, “Gala tuvaila bukuuwa lagaila yumyambwata.” E nanakwa seuseu imwailela.
19 E, vendo uma figueira à beira do caminho, aproximou-se dela, mas não encontrou nada, a não ser folhas. Então Jesus disse à figueira: E a figueira secou imediatamente.
20 Toligalega igisaisi baisa, itutu uwosi, ikaibigasi, kawasi, “Ammakawala seuseu nanakwa imwailela?”
20 Quando os discípulos viram isso, ficaram admirados e disseram: — Como a figueira secou depressa!
21 Yesu ivitakauloki matausina, kawala, “Kululuwaisi baisa! Kidamwa kudubumaisi, e gala kuninayuwasi, gagabila bukuvagaisi makawala avaka lavigaki makaina seuseu; e tuvaila kidamwa bukulukwaisi koya makwaina, ‘Kumoliku kula kukwapusi obolita,’ e bivagi makawala.
21 Ao que Jesus lhes disse:
22 Kidamwa kudubumaisi bogwa bukubanaisi avaka avaka lokusavalaisi omi ninigada.”
22 E tudo o que pedirem em oração, crendo, vocês receberão.
23 Isuvi wa Bwala Kwebumaboma, iuvituloki; e tolula kasi tokugwa deli kaidadala valu imakaiasi matauna, e ikatupoiyaisi, kawasi, “Avai karaiwaga kuvagi vavagi makwaisina? Availa isakaim kwaraiwaga makwaina?”
23 Jesus entrou no templo e, quando já estava ensinando, os principais sacerdotes e os anciãos do povo se aproximaram dele e perguntaram: — Com que autoridade você faz estas coisas? E quem lhe deu esta autoridade?
24 Yesu ivitakauloki matausina, kawala, “Yeigu tuvaila bakatupoiyaimi kwaitala katupoi; e kidamwa bukumapwaisi, yeigu tuvaila bakamituli avai karaiwaga avagi makwaisina vavagi.
24 Jesus respondeu:
25 Yoni kala karaiwaga paila bapitaiso ammetoya? Metoya baisa Yaubada kaina metoya baisa tomota?”
25 De onde era o batismo de João: do céu ou dos homens? E eles discutiam entre si: — Se dissermos: “Do céu”, ele nos dirá: “Então por que não acreditaram nele?”
26 Mitaga kidamwa bitakaibigasi, ‘Metoya baisa tomota’, takukolaisi tobobawa, paila komwaidosi idokaisi Yoni tovitoubobuta.”
26 Mas, se dissermos: “Dos homens”, é de temer o povo. Porque todos consideram João um profeta.
27 E ivitakaulokaisi Yesu, kawasi, “Gala kanikolaisi.”
27 Então responderam a Jesus: — Não sabemos. E ele, por sua vez, lhes disse:
28 “Kwatulaimi? Taitala tau litula taiyu; matauna imakaia molitomoya, ikaibiga, kawala, ‘Latugu, kula kubagula obigulela waini lagaila.’
28 — O que vocês acham? Um homem tinha dois filhos. Chegando-se ao primeiro, disse: “Filho, vá hoje trabalhar na vinha.”
29 E ivitakauloki, kawala, ‘Apaiki’; mitaga oluvi ininavila, e ila.
29 Ele respondeu: “Não quero ir.” Mas depois, arrependido, foi.
30 Imakaia molagwadi, iluki makawala. Ivitakauloki, kawala, ‘Tomoya bala’; mitaga gala ila.
30 Dirigindo-se ao outro filho, o pai disse a mesma coisa. Ele respondeu: “Sim, senhor.” Mas não foi.
31 Availaga matausina ivagi nanola tamala?”
31 Qual dos dois fez a vontade do pai? Eles responderam: — O primeiro. Então Jesus disse:
32 Paila Yoni imakaiami ivitulokaimi avai keda ibodi mi kaisisu, e gala kudubumaisi matauna; mitaga tokougugula pokala toyo tokwalimwala idubumaisi matauna; e yokomi, kugisaisi baisa, mitaga oluvi gala kuninavilasi, kidamwa bukudubumaisi matauna.
32 Porque João veio até vocês no caminho da justiça, e vocês não acreditaram nele; no entanto, os publicanos e as prostitutas acreditaram. Vocês, porém, mesmo vendo isso, não se arrependeram depois para acreditar nele.
33 “Kulagaisi bigavisaiki tuvaila. Taitala tolibagula ibiguli bigulela waini, ipali kala kali bitavina, ikeli mesila waini kidamwa tomota bipolaisi waini, ikaliai buliyamata; e bagula makwaina ikabutu baisa tobigubagula, e matauna ila ituwoli valu.
33 — Escutem outra parábola. Havia um homem, dono de terras, que plantou uma vinha. Pôs uma cerca em volta dela, construiu nela um lagar, edificou uma torre e arrendou a vinha a uns lavradores. Depois, ausentou-se do país.
34 Igau bogwa katitaikina kala kweluva kaiuwala, iwitali la touwata baisa tobigubagula kidamwa bikauwaisi kawailuwa paila kala vilavila.
34 Quando chegou o tempo da colheita, o dono da vinha mandou os seus servos aos lavradores, para receber os frutos que cabiam a ele.
35 E matausina tobigubagula iyosisi la touwata, iwaiyasi taitala, ikatumataisi taiyuwela, e taitolula ikabidikunaisi.
35 Mas os lavradores, agarrando os servos, espancaram um, mataram outro e apedrejaram ainda outro.
36 Tuvaila iwitali touwata ituwoli, kasi bawa ikalisau tolobogwa; e ivigakaisi makawala baisa matausina.
36 O dono enviou ainda outros servos em maior número; e os lavradores fizeram a mesma coisa com eles.
37 Oluvi iwitali latula baisa matausina, ikaibiga, kawala, ‘Adoki kaina bitemmalaisi latugu.’
37 Por último, o dono da vinha enviou-lhes o seu próprio filho, pensando: “O meu filho eles respeitarão.”
38 Mitaga tutala igisaisi latula, tobigubagula ikaibigasi titoulesi, ‘Matauna kaikeyala; kumaisi, takatumataisi matauna, kidamwa bitayoulisi da bagulasi.’
38 Mas os lavradores, vendo o filho, disseram uns aos outros: “Este é o herdeiro; venham, vamos matá-lo e ficar com a herança dele para nós.”
39 Iyosisi matauna, ilavaisi otokeda bigulela waini, ikatumataisi matauna.”
39 E, agarrando-o, lançaram-no fora da vinha e o mataram.
40 E Yesu ikatupoi matausina, kawala, “Mapaila tutala tolibagula bima, avaka bivigaki matausina tobigubagula?”
40 Quando, pois, vier o dono da vinha, que fará àqueles lavradores?
41 Ivitakaulokaisi matauna, kawasi, “Matausina saina tomitugaga mokwitala bikatumtuwoli e bikabutuvau bagula baisa tomota ituwoli, kidamwa matausina bisakaisi tolibagula kala vilavila kawailuwa okala kweluva.”
41 Eles responderam: — Fará perecer horrivelmente aqueles malvados e arrendará a vinha a outros lavradores que lhe entregarão os frutos no tempo certo.
42 Yesu iluki matausina, kawala, “Gala sitana kukwalawasi wa Buki Pilabumaboma ke? Paila kala ginigini isisu,
42 Então Jesus perguntou:
43 “Mapaila alukwaimi, Yaubada bikau la Karaiwaga metoya baisa yokomi, e bisaiki tomota ituwoli, availa goli bivitulokaisi bubunela ibodi Yaubada la Karaiwaga, makawala bitagisi kaiuwala bibodi kaitala kai.”
43 — Portanto, eu lhes digo que o Reino de Deus será tirado de vocês e entregue a um povo que lhe produza os respectivos frutos.
44 — ausente —
44 Todo o que cair sobre esta pedra ficará em pedaços; e aquele sobre quem ela cair ficará reduzido a pó.
45 Tutala tolula kasi tokugwa deli Parisi ilagaisi Yesu la bigavisaiki makwaisina, inikolaisi Yesu ilivala paila kasi tabilibili.
45 Os principais sacerdotes e os fariseus, ouvindo estas parábolas, entenderam que Jesus falava a respeito deles;
46 Mitaga tutala ikimalalasi mwada biyosisi matauna, ikukolaisi tobobawa, paila idokaisi matauna tovitoubobuta.
46 e, embora quisessem prendê-lo, tinham medo das multidões, porque estas o consideravam como profeta.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Mateus 21, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.