Levítico 19
Buki Pilabumaboma Kabutubogwa Deli Kabutuvau (KIJ) vs NTLH
1 E Guyau iluki Mosese
1 O Senhor Deus mandou Moisés
2 bilivala baisa mina Isireli, kawala, “Ibodaimi yokomi mina bumaboma, paila yeigu Guyau mi Yaubada, yeigu tobumaboma.
2 dizer ao povo de Israel o seguinte: — Sejam santos , pois eu, o
3 Taitala taitala yokomi ibodi bukutemmalaisi inumia deli tumimia, e ibodi bukukwabikuwolaisi kala karaiwaga Sabate, makawala lakaraiwogaimi. Yeigu goli Guyau mi Yaubada.
3 Cada um respeite a sua mãe e o seu pai, e todos guardem o sábado. Eu sou o Senhor , o Deus de vocês.
4 “Taga sitana bukupakaigusi mwada bukutapwarorusi baisa tokolu, taga sitana bukububulaisi yaubada metoya tanumnumta e bukutapwarorusi baisa minasina. Yeigu goli Guyau mi Yaubada.
4 — Não adorem ídolos, nem façam deuses de metal. Eu sou o Senhor , o Deus de vocês.
5 “Avai tuta bukukwatumataisi natana mauna paila kalubaila lulela ibodaimi bukukwabikuwolaisi kala karaiwaga paila kikila kidikedala makawala avaka lasakaimi, e yeigu bakabwaili makwaina lula.
5 — Quando matarem um animal para uma oferta de paz, façam como eu mandei, e assim eu aceitarei a oferta.
6 E vilionela bukukomasi wa yam makwaina lokukwatumataisi minana mauna, kaina bikanam eiyam. E kidamwa sitana kesa bikanam paila kwaitolula yam, ibodi wala kala gabu bitamwau,
6 A carne deverá ser comida no dia em que o animal for morto ou então no dia seguinte. Mas, se sobrar carne para o terceiro dia, ela deverá ser queimada,
7 paila baisa bogwa eivigaki kala pupagatu. E kidamwa availa bikoma, yeigu gala sitana bakabwaili lula makwaina.
7 pois ficou impura . Se alguém comer a carne nesse dia, eu não aceitarei a oferta,
8 Paila availa bikoma viliona makwaina makawala wa yam kwaitolula, e baisa avaka lokukikilaisi paila yeigu, bogwa matauna tokam eivigaki vavagi vigimakava wala, e matauna gala tuvaila bukudokaisi taitala ulo tomota.
8 e a pessoa que comeu deverá ser castigada, pois profanou aquilo que para mim é sagrado. Essa pessoa será expulsa do meio do povo de Israel.
9 “Avai tuta bukutayoyuwasi omi bagula, taga bukutamkulovaisi witi makaisina kala vigimkovila opapala mi bagula. Tuvaila gala bukukweiitasi mwada bukutamkulovaisi makaisina itowaisi.
9 — Quando fizerem a colheita do trigo, não colham as espigas dos pés que ficam na beira do campo, nem voltem atrás para pegar as espigas que não tiverem sido colhidas.
10 E gala bukukweiitasi bukulosi omi bagula bigulela waini mwada bukukiuyasi sisimonogu masisisina avaka totayoyuwa gala eibinibogwisi kaina bukusauwaisi masisisina avaka eikikapusisi. Kuligaiwaisi bikanawa paila tonamakava deli togilagala. Yeigu goli Guyau mi Yaubada.
10 E não façam uma segunda colheita nas plantações de uvas, para colher os cachos que ficaram, nem voltem atrás para catar os cachos que tiverem caído no chão. Deixem isso para os pobres e para os estrangeiros. Eu sou o Senhor , o Deus de vocês.
11 “Taga sitana bukuveilausi, kaina bukukidoudogasi karaiwaga, kaina bukuubuwabusi.
11 — Não roube, não minta e não engane os outros.
12 Taga sitana bukuvagaisi kwaitala biga katotila oyagagu kidamwa kunikolaisi gala wala bukuvagaisi. Baisa bivigaki bukuyomsilaigusi goli. Yeigu goli Guyau mi Yaubada.
12 Não faça juramentos falsos em meu nome, pois isso é profanar o meu nome. Eu sou o Senhor .
13 “Taga sitana bukukwaumakavaisi si vavagi semia, kaina bukulebwaisi matauna. Taga sitana bukukwatuyumalaisi mapula sami la paisewa, gala kaina paila kwaitala wala bogi, gala wala.
13 — Não explore, nem roube os outros. Não segure até o dia seguinte o pagamento do trabalhador diarista.
14 Taga sitana bukubigigagaisi taitala totuli, kaina bukusailisi avai kabosilagi omatala tokwau, mwada bukuvagaisi bitokaila. Ibodaimi bukukukolaigusi goli. Yeigu goli Guyau mi Yaubada.
14 Não amaldiçoe um surdo, nem ponha na frente de um cego alguma coisa que o faça tropeçar. Tenha respeito para comigo, o seu Deus. Eu sou o Senhor .
15 “Avai tuta tomota biyakalasi omitami, iboda wala bukunagaisi avaka kala duwosisia, e gala bukutabilibilisi, kaina bukupiaisi tonamakava kainaga bukukukolaisiga matauna bidubadu la guguwa.
15 — Quando julgar alguma causa, não seja injusto; não favoreça os humildes, nem procure agradar os poderosos. Julgue todas as causas com justiça.
16 Taga bukukwayayaisi biga sopa paila availa. E kidamwa availa itotu omatala toyakala, e isim kala pakula ibodi kaliga, e yokomiga kudokaisi mi silasola bibodi bipilasi matauna, e bwaina wala kutotusi peula e bukulivalasi avaka kala duwosisia. Yeigu goli Guyau.
16 Não ande espalhando mentiras no meio do povo, nem faça uma acusação falsa que possa causar a morte de alguém. Eu sou o Senhor .
17 “Gala nanom bimwau baisa avai tomota paila eiyogagaim, mitaga ibodi wala bukukiduwosisiaisi kamitaiyu, kidamwa gala bukuvagi sula paila uula matauna.
17 — Não guarde ódio no coração contra outro israelita, mas corrija-o com franqueza para que você não acabe cometendo um pecado por causa dele.
18 Gala bukukwaimapu baisa avai tomota, kaina bisetuwoli m tavilevi baisa matauna. Mitaga bukuyebwaili som makawala kuyebwailim titoulem. Yeigu goli Guyau.
18 Não se vingue, nem guarde ódio de alguém do seu povo, mas ame os outros como você ama a você mesmo. Eu sou o Senhor .
19 “Bukukwabikaulasi ulo karaiwaga. Ibodi mi bulutuvalu navivila biuni litula metoya namwala kidamwa migisi migitinidesi wala, e gala wala natana namwala migatala biuni latula metoya natana navivila ituwoli migila. Gala bukuvali kwaiyu waituna migawelu migawelu olopola kwaitala bagula. Gala bukusikoma kwama eibasaisi metoya migayu karekwa.
19 — Obedeçam às minhas leis . Não cruzem animais domésticos de espécies diferentes. Não semeiem tipos diferentes de semente no mesmo campo. Não vistam roupas feitas de tipos diferentes de tecidos.
20 “Kidamwa taitala tau bogwa eikatotila paila bigimoli la ula vivila baisa sola paila bivigaki makawala la kwava, mitaga togimwala gala imapu minana, e kainaga toliula bimisii, e gala bukukwatumataisi matauna sola la ula vivila. Paila igau wala gala bikau mapula minana la ula. Mitaga bogwala bibodi mipuki.
20 — Se um homem tiver relações com uma escrava que já foi prometida para ser a concubina de outro homem, mas que ainda não foi comprada, nem posta em liberdade, o homem e a escrava serão castigados, mas não serão mortos, pois ela ainda não estava em liberdade.
21 Matauna tau ibodi bimai natana sipi namwala wa lulu ogu Buliyoyova paila kaimapu lulela,
21 Nesse caso, para tirar a sua culpa, o homem deverá apresentar como oferta a Deus, o Senhor , um carneiro, que ele levará até a entrada da Tenda Sagrada .
22 e metoya baisa Tolula ibodi bivagi tapwaroru paila kikilavau, kidamwa bikau la mitugaga matauna, e Yaubada bogwa biligaiwa tau matauna la sula.
22 Ali, na presença do Senhor , o sacerdote oferecerá o carneiro a Deus e assim conseguirá o perdão do pecado que o homem cometeu.
23 “Avai tuta bukusuvisi okubilela Kenani e bukuvalaisi avai kai kaiwouwa, ibodi bukudokaisi kaiuwasi isim kala bumaboma biboda kwaitolu taitu, kala tuta makwaina yokomi gala bukukomasi.
23 — Quando vocês estiverem morando na terra de Canaã e plantarem árvores frutíferas, não comam as frutas que as árvores derem nos primeiros três anos; essas frutas são impuras.
24 E kwaivasila taitu komwaidona kaiuwasi kai makaisina ibodi bukukwasalaisi bukusemakavaisi baisa Guyau. E makawala bukuvitulokaigusi mi taimamila kala vakaila baisa yeigu mi Guyau.
24 No quarto ano as frutas serão dedicadas a mim, o Senhor , como oferta de louvor.
25 Mitaga kwailimala taitu yokomi ibodaimi bukukomasi kaiuwala kai. Kidamwa bukuvagaisi makawala, kaiuwasi mi kai bikalisau kala kaiuwa. Yeigu goli Guyau mi Yaubada.
25 No quinto ano vocês poderão comer as frutas, e assim as árvores produzirão cada vez mais. Eu sou o Senhor , o Deus de vocês.
26 “Gala bukukomasi avai viliona kidamwa deli buyavila olumoulela. Gala bukukwavisakaisi avai bogau.
26 — Não comam carne em que houver sangue. Não procurem adivinhar o futuro, nem façam feitiçarias.
27 Gala bukukwapitunaisi kulumi miyasina opapala dubami kaina bukutabubotaisi kami gabula,
27 Não cortem o cabelo dos lados da cabeça, nem aparem a barba.
28 kaina bukuwaiyaisi katukwatuva ouwomi, kaina bukuteyasi uwomi mwada kabutuvitusila mi ninamwau paila kaliga. Yeigu goli Guyau.
28 Quando chorarem a morte de alguém, não se cortem, nem façam marcas no corpo. Eu sou o Senhor .
29 “Taga bukulukwaisi minasina litumia mwada bitugwalaisi uwosi baisa avai yaubada bivigaki nakalimwala olumoulela makwaina tapwaroru sasopa. Baisa bivigaki minasina kasi mmosila sainela. Kidamwa kuvagaisi makawala, bogwa bukutovilaisi bukuwotitalaisi yaubada ituwoli ituwoli, e valu bikasewoki bubunela gegedu wala.
29 — Não desonrem as suas filhas entregando-as para serem prostitutas nos templos pagãos . Isso encheria a terra de idolatria e de pecado.
30 Kukwabikuwolaisi kala karaiwaga yam sabate, e bukutemmalaisi valu mapilana ambaisa ititapwarorusi baisa yeigu. Yeigu goli Guyau.
30 Guardem o sábado, que é um dia sagrado, e respeitem o lugar onde sou adorado. Eu sou o Senhor .
31 “Taga bukunevisi mapula mi katupoi metoya baisa matausina tokaisivila, matausina ikikatupoisi metoya baisa bilomasi tomata. Kidamwa bukuvagaisi makawala, bogwa bukuyogwalaisi ulo karaiwaga. Yeigu goli Guyau mi Yaubada.
31 — Não procurem a ajuda dos que invocam os espíritos dos mortos e dos que adivinham o futuro. Isso é pecado e fará com que vocês fiquem impuros. Eu sou o Senhor , o Deus de vocês.
32 “Kuvitulokaisi mi kamaiaba baisa tommoya nunumoya, e deli bukuyakawolaisi matausina. Mitaga ibodi bukukukolaigusi wala. Yeigu goli Guyau.
32 — Fiquem de pé na presença das pessoas idosas e as tratem com todo o respeito; e honrem a mim, o Deus de vocês. Eu sou o Senhor .
33 “Taga bukutabinakaisi togilagala availa matausina eisisuaisi omi valu.
33 — Não maltratem os estrangeiros que vivem na terra de vocês.
34 Kuvigakaisi matausina makawala goli bukuvigakaisi avai sami guma Isireli, e bukuyebwailisi matausina makawala kuyebwailimi titoulemi. Ibodi bukululuwaisi kidamwa omitibogwa yokomi tuvaila kusisuaisi togilagala mapilana Itipita. Yeigu goli Guyau mi Yaubada.
34 Eles devem ser tratados como se fossem israelitas; amem os estrangeiros, pois vocês foram estrangeiros no Egito e devem amá-los como vocês amam a vocês mesmos. Eu sou o Senhor , o Deus de vocês.
35 “Taga kusipulokaisi availa kidamwa kuvisaikolaisi avai guguwa. Mitaga ibodi bukuvisaikoli duwosisia avaka kala maloula, kala mokaila deli kala bawa.
35 — Não prejudiquem os outros, usando medidas falsas de comprimento, peso ou capacidade.
36 Ibodi wala mi kabovisaikola duwosisia wala e mapaila gala wala bukusasopasi avai tuta kuvisaikoli guguwa kala mokaila deli kala maloula. Yeigu goli Guyau mi Yaubada e lasunupuloiyaimi metoya mapilana Itipita.Kabovisaikola duwosisia|src="HK00156" size="col" ref="19.36"
36 Usem balanças certas, pesos certos e medidas certas. Eu sou o Senhor , o Deus de vocês. Eu os tirei do Egito.
37 Bukukwabikuwolaisi komwaidona makwaisina ulo karaiwaga. Yeigu goli Guyau.”
37 — Obedeçam às minhas leis e aos meus mandamentos. Eu sou o Senhor .
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Levítico 19, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.