Lucas 18
Buki Pilabumaboma Kabutubogwa Deli Kabutuvau (KIJ) vs NTLH
1 Iluki bigavisaiki baisa matausina, e kala vituloki ibodi bisalausi wa nigada, e gala bikamagwesisi.
1 Jesus contou a seguinte parábola , mostrando aos discípulos que deviam orar sempre e nunca desanimar:
2 Ikaibiga, kawala, “Taitala tokwaraiwaga isisu ovalu kwaitala, matauna gala ikukoli Yaubada, deli gala itemmali tomota.
2 — Em certa cidade havia um juiz que não
3 E natana kwabuya isisu ovalu makwaina; e tuta bidubadu imakaia matauna, ikikaibiga, kawala, ‘Kukiduwosisia paila yeigu avaka agu tilaula bogwa leivagi.’
3 Nessa cidade morava uma viúva que sempre o procurava para pedir justiça, dizendo: “Ajude-me e julgue o meu caso contra o meu adversário!”
4 Ikugwa tokwaraiwaga ipaiki minana; mitaga oluvi ikaibiga onanola, ‘Mokwita gala akukoli Yaubada, kaina atemmali tomota,
4 — Durante muito tempo o juiz não quis julgar o caso da viúva, mas afinal pensou assim: “É verdade que eu não temo a Deus e também não respeito ninguém.
5 mitaga paila vivila minana saina nayogwegwesi, bakiduwosisia baisa minana paila kala tilaula; kaina minana biyokaikai wowogu paila saina nasikilewa minana.’”
5 Porém, como esta viúva continua me aborrecendo, vou dar a sentença a favor dela. Se eu não fizer isso, ela não vai parar de vir me amolar até acabar comigo.”
6 E Tomoya ikaibiga, kawala, “Kulagaisi matauna tokwaraiwaga gala toduwosisia avaka ikaibiga.
6 E o Senhor continuou:
7 E ammakawalaga Yaubada? Matauna bogwa bipilasi la tomota titoulela, kadai? Paila idoudousi baisa matauna yam bogi kidamwa kasi topilasi. Ki, kudokaisi matauna biyobali tuta kaduwonaku bipilasi matausina?
7 Será, então, que Deus não vai fazer justiça a favor do seu próprio povo, que grita por socorro dia e noite? Será que ele vai demorar para ajudá-lo?
8 Alukwaimi matauna binanakwa bikiduwosisia paila matausina. Mitaga ammakawala? - tutala yeigu Latula Tomota bama, babani dubumi ovalu watanawa kaina gala?”
8 Eu afirmo a vocês que ele julgará a favor do seu povo e fará isso bem depressa. Mas, quando o
9 Tuvaila iluki makwaina bigavisaiki baisa mimilisi idubumaisi titoulesi kidamwa bubunesi duwosisia, e ikaluwouwaisiga tomota ituwoli.
9 Jesus também contou esta parábola para os que achavam que eram muito bons e desprezavam os outros:
10 Kawala, “Taiyu tauwau imwenasi isuvisi Bwala Kwebumaboma binigadasi; e taitala matausina Parisi, deli taitala tokougugula pokala.
10 — Dois homens foram ao Templo para orar. Um era
11 “Matauna Parisi itotu, inigada makawala, kawala, ‘Mwa! Yaubada, anokagutoki baisa yoku paila yeigu gala makawala komwaidosi tomota tuwoli; makawala touveilau, tomitugaga, tokwakailasi, kaina goli makawala matauwena tokougugula pokala.
11 O fariseu ficou de pé e orou sozinho, assim: “Ó Deus, eu te agradeço porque não sou avarento, nem desonesto, nem imoral como as outras pessoas. Agradeço-te também porque não sou como este cobrador de impostos.
12 Kwaitala wiki anagi kwaiyu yam apusoposuma, e deli ulo guguwa kala bawa kweluwotala e kwaitala asemakavi baisa yoku.’
12 Jejuo duas vezes por semana e te dou a décima parte de tudo o que ganho.”
13 “Mitaga matauwena tokougugula pokala itotu kaduwonaku, gala ikounakaila wa labuma, mitaga iwaiya vitakola, ikaibiga, kawala, ‘Yaubada kunokapisaigu yeigu tomitugaga!’
13 — Mas o cobrador de impostos ficou de longe e nem levantava o rosto para o céu. Batia no peito e dizia: “Ó Deus, tem pena de mim, pois sou pecador!”
14 Alukwaimi, tutala matauwena ikaimilavau ola bwala, Yaubada eikabwaili matauna, mitaga matauna Parisi gala. Paila availa bilupi titoulela walakaiwa, Yaubada bivabu watanawa; e availa bivabu titoulela, Yaubada bilupi walakaiwa.”
14 E Jesus terminou, dizendo:
15 Imiakaisi matauna pwapwawa goli, kidamwa bikabikoni matausina; mitaga tutala toligalega igisaisi baisa, ibuyoyaisi matausina.
15 Depois disso, algumas pessoas levaram as suas crianças a Jesus para que ele as abençoasse, mas os discípulos viram isso e repreenderam aquelas pessoas.
16 Mitaga Yesu idou bimakaiasi matauna, ikaibiga, kawala, “Ibodi gugwadi bimakaiagusi; taga kusilibodaisi matausina; paila Yaubada la Karaiwaga tomotala makawala magudisina.
16 Então Jesus chamou as crianças para perto de si e disse:
17 Kululuwaisi baisa - availa gala bikamiabi Yaubada la Karaiwaga makawala gwadi gala goli bisuvi baisa.”
17 Eu afirmo a vocês que isto é verdade: quem não receber o Reino de Deus como uma criança nunca entrará nele.
18 Taitala tokwaraiwaga ikatupoi matauna, kawala, “Tovituloki, saina bwaina yoku. Avaka bavagi kidamwa bakau momova kwekanigaga?”
18 Certo líder judeu perguntou a Jesus: — Bom Mestre, o que devo fazer para conseguir a vida eterna?
19 Yesu iluki matauna, kawala, “Avaka paila kudokaigu saina bwaina? Gala isisu taitala tobwaila mitaga Yaubada kalamwaleta.
19 Jesus respondeu:
20 Yoku kunikoli karaiwaga makwaisina. ‘Taga kukwailasi; taga kukwatumata; taga kuveilau; taga kutabinona; kutemmali tamam deli inam.’”
20 Você conhece os mandamentos: “Não cometa adultério, não mate, não roube, não dê falso testemunho contra ninguém, respeite o seu pai e a sua mãe.”
21 Ikaibiga, kawala, “Makwaisina vavagi komwaidona bogwa lavigilabi, igau tokekita yeigu e lagaila.”
21 O homem respondeu: — Desde criança eu tenho obedecido a todos esses mandamentos.
22 Tutala Yesu ilagi makwaina iluki matauna, kawala, “Ibodaim wala kwaitala vavagi kukwatumkulovi; kugimoli m guguwa komwaidona, e kukwau mapusi kupati baisa tonamakava, e bukuyosi m veiguwa wa labuma; e kumaga bukubokulaigu.”
22 Quando Jesus ouviu isso, disse:
23 Mitaga tutala ilagi baisa, ikiuta nanola; paila saina bidubadu la guguwa.
23 Quando o homem ouviu isso, ficou muito triste, pois era riquíssimo.
24 Yesu igigisi matauna e ikaibiga, kawala, “Saina kasai kidamwa matausina saina bidubadu si guguwa mwada bisuvisi ola Karaiwaga Yaubada.
24 Vendo a tristeza dele, Jesus disse:
25 Paila igagabila kidamwa natana kameli bisupwani oponanela vasia, mitaga ikasai kidamwa taitala tau saina bidubadu la guguwa mwada bisuvi ola Karaiwaga Yaubada.”
25 É mais difícil um rico entrar no Reino de Deus do que um camelo passar pelo fundo de uma agulha.
26 E matausina ilagaisi baisa ikaibigasi, kawasi, “Mitaga availa bibani katumova?”
26 Os que ouviram isso perguntaram: — Então, quem é que pode se salvar?
27 Mitaga ikaibiga, kawala, “Avaka gala igagabila baisa tomota, vavagi makwaina igagabila wala baisa Yaubada.”
27 Jesus respondeu:
28 Pita ikaibiga, kawala, “Ka, yakamaisi bogwa kasilavaisi ma bwalasi e lakabokulaimsi.”
28 Aí Pedro disse: — Veja! Nós deixamos a nossa família e seguimos o senhor.
29 E Yesu iluki matausina, kawala, “Kululuwaisi baisa - availa bogwa isilavi la bwala, la kwava, tuwala budala, veyala, kaina litula, paila Yaubada la Karaiwaga,
29 Jesus respondeu:
30 e matauna bibani saina bidubadu tuvaila wa tuta baisa; e wa tuta igau bima, bibani momova kwekanigaga.”
30 receberá ainda nesta vida muito mais e, no futuro, receberá a vida eterna.
31 E ivakouli matausina tailuwotala taiyu, iluki matausina, kawala, “Ka, bitawaisi Yerusalem, e komwaidona avaka avaka leiginisi tovitoubobuta paila yeigu Latula Tomota bivigimkulovi makawala.
31 Jesus levou os doze discípulos para um lado e disse:
32 Paila tomota bikasalaigusi baisa matausina gala mina Yudia. E bisepupukulaigusi, bibigigagaigusi, bigiusailigusi,
32 Ele será entregue aos não judeus, e estes vão zombar dele, insultá-lo, cuspir nele
33 bilogumtaigusi, bikatumataigusi, e yam kwaitolula batokaia bamovavau goli.”
33 e bater nele; e depois o matarão. Mas no terceiro dia ele ressuscitará.
34 Mitaga gala ikatetasi kwaitala vavagi makwaisina; livalela makwaina inigonigwa baisa matausina, paila vavagi makwaisina kwekikium wala.
34 Os discípulos não entenderam nada do que Jesus disse. O que essas palavras queriam dizer estava escondido deles, e eles não sabiam do que Jesus estava falando.
35 E tutala ima katitaikina Yeriko, taitala tokwau isisu osiusiula keda ininigada.
35 Jesus já estava chegando perto da cidade de Jericó. Acontece que um cego estava sentado na beira do caminho, pedindo esmola.
36 Ilagi tobobawa ililoulasi, ikatupoi avaka uula.
36 Quando ouviu a multidão passando, ele perguntou o que era aquilo.
37 Ilukwaisi matauna, kawasi, “Yesu guma Nasaredi ililoula.”
37 — É Jesus de Nazaré que está passando! — responderam.
38 E idou, kawala, “Yesu! Yoku Latula Debida! Kunokapisaigu!”
38 Aí o cego começou a gritar: — Jesus,
39 E matausina ikugwasi ibuyoyaisi matauna, ilukwaisi bikapatu; mitaga ikawotavau saina minimani, kawala, “Latula Debidʹe! Kunokapisaigu!”
39 As pessoas que iam na frente o repreenderam e mandaram que ele calasse a boca. Mas ele gritava ainda mais: — Filho de Davi, tenha pena de mim!
40 E Yesu itom e ikaraiwogi tomota bivakadaisi tokwau bimaiyaisi; e bogwa leima katitaikina, ikatupoi matauna, kawala,
40 Jesus parou e mandou que trouxessem o cego. Quando ele chegou perto, Jesus perguntou:
41 “Avaka magim bavigakaim?”
41 — O que é que você quer que eu faça? — Senhor, eu quero ver de novo! — respondeu ele.
42 E Yesu iluki matauna, kawala, “Bimitalala matam; m dubumi bogwa iyomovaim.”
42 Então Jesus disse:
43 E wa tuta matutona imitalala matala, e ibokuli matauna deli iyakawoli Yaubada. Tutala tomota komwaidosi igisaisi baisa ikavisaisi Yaubada.
43 No mesmo instante o homem começou a ver e, dando glória a Deus, foi seguindo Jesus. E todos os que viram isso começaram a louvar a Deus.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 18, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.