Atos 5
Buki Pilabumaboma Kabutubogwa Deli Kabutuvau (KIJ) vs AAI
1 Mitaga taitala tau yagala Ananaiasi sola la kwava yagala Sapaira. Matauna igimoli kubilatala la kwabila,
1 Orot wabin Ananias aawan Sapphira hairi auman hai sawar turin hiya’aitit sabuw hitubun.
2 mitaga ikatuyumali mabila mani isaim paila titoulesi, e kesalaga mani isaili omitasi aposetolo. E deli, la kwava inikoli baisa.
2 Naatu kabay turin i botan, aawan i so’ob, naatu i ana baibasit auman iwa’an, turinawat bai in tur abarayah nahimaim ihouw ra’iy.
3 E Pita iluki matauna, kawala, “Ananaiasi, ki, avaka paila kutagwala Setani ikaraiwogaim, mapaila lokusepuloki Baloma Tobumaboma paila lokukwatuyumali mabila mani paila mapula m kwabila lokusaim?
3 Peter Ananias isan eo, “Aisim Satan not kakafin dogor wanawanan yaru’uy Anun Kakafiyin matanamaim ifuwen, a me hitutubun kabay turin o isa ibotan?
4 Igau gala kugimoli makubilana, baisa m vavagi goli, e igau avai tuta lokugimoli baisa m mani gagabila bukukwaraiwogi. Avaka paila oluvi lokunagi onanom paila bubunela baisa? Baisa gala kusipuloki tomota, mitaga baisa lokusipuloki Yaubada.”
4 Inaso’ob iti me i o nowa, baise o a baibasitamaim sabuw hitubun, naatu sabuw hitutubun ufunamaim iti kabay i o nowa. Aisim iti na’atube isinaf? O men orot ifuw, baise God ifuw.”
5 E tutala Ananaiasi ililagi biga mabigasina ikapusi e ikaliga, e komwaidosi bogwa eilagaisi saina ikokolasi sainela.
5 Ananias tur iti nonowar ana maramaim an uy re morob, sabuw etei’imak tur iti hinonowar hai hibir ra’at.
6 E tubovau isuvisi ikapolaisi wowola e ilauwaisi ibakwaisi.
6 Oro’orot boubuh hina hirun biyan hibai hisum hibai hin rahemaim hiyai.
7 E igau ilalavi la kwava leisuvi, mitaga minana gala inikoli avaka eivitoulai.
7 Three hours na’atube sasawar ufunamaim aawan babin na tit, i men so’ob Ananias isan abisa mamatar.
8 E Pita iluki minana, kawala, “Ve, ka! Kulukwaigu magulona mani. Ki, baisa mokwitala mi kwabila mapula makawala som m mwala lokukwauwaisi?”
8 Peter babin ibatiy, “Ku’o gewas anowar, aaw airi a me hitutubun baiyanaban ana fofonin iti kwabai?” Babin iya’afut eo, “Me hitutubun ana baiyan etei i nati.”
9 Mapaila Pita iluki minana, kawala, “Avaka paimi som m mwala lokuwakolaisi Guyau la Baloma? Ka, kugisi matausina tauwau kala tobekwa m mwala leitotusi wa lulu, matausina igau tuvaila bimaisi bilupaimsi bilauwaimsi.”
9 Peter babin isan eo, “Aisim aaw airi kwaibasit, Regah Anunin kwarutubun? Oro’orot iyab o aaw hibai hin hiya’iy i nati etawanamaim tebatabat o hina’abar kwananamih.”
10 E gala imomwa, minana ikapusi omatala Pita e ikaliga. E tubovau isuvisi leigisaisi minana bogwa eikaliga, mapaila ilupaisi minana ilauwaisi ibakwaisi ovitakola la mwala.
10 Mar ta’imon babin Peter anamaim ra’iy rab morob, oro’orot boubuh hina hirur babin morob inu’in hi’itin hi’abar hin aawan sisibinamaim hiyai.
11 E komwaidosi toekalesia deli bidubadu tuvaila eilagaisi vavagi baisa, saina kasi kokola sainela.
11 Sawar iti mamatar ekaleisia sabuw naatu sabuw afa auman iti tur hinonowar hi’oror sa’irih naatu hai hibir ra’at.
12 Saina bidubadu vavagi siligaga deli kaboyowalula aposetolo ivagaisi omitasi tomota. Komwaidosi todubumi isigugulasi poulotala omatabudona yagala “Solomoni la bwala”.
12 Tur Abarayah ina’inan naatu baifofofor moumurih maiyow sabuw wanawanahimaim hisisinaf. Naatu baitumatumayah hai rou’ay mar etei i Solomon ana sebosebomaim hiruru’ay.
13 Gala availa tosisula okaukweda ituvaluwa bisuki osi boda deli, ilagoli tomota saina ikavisaisi mabudona todubumi.
13 Orot babin ufunane men karam boro hitakofanih, basit baitumatumayah hai gewasih isan sabuw wabih hibobora’ara’ah.
14 Mitaga saina bidugaga touwovau tauwau deli vivila eidubumaisi Guyau, e ikatumkulovaisi kasi boda ibudoveka.
14 Naatu orot babin iyab Regah hibitumatum hina hirun kou’ay yayababar yen ra’at.
15 Mapaila ivakanididailisi si tokwatoula wa keda, isailisi mimilisi wa kebila mimilisi wa moi, mwada tutala Pita bililoula, kaina kaikobula wala bisisilavi mimilisi matausina.
15 Rou’obow nati’imaim sabuw sawusawuwih hi’abaren hitit ef gagamih yah emo’em afe’eh naatu ir yah hi’i’inuwih, saise Peter tanan ana youn afa tafahimaim tarabon isan.
16 E saina tobobawa tomota leimaisi metoyasi ovalu makwaisina katitaikina opapala Yerusalem, e imaiyaisi si tokwatoula deli availa availa baloma gaga leisikailasi matausina; mapaila komwaidosi wala ibwainalabasi. Mwada Pita kaikobula wala bisisilavi mimilisi|src="Vallotton 4400515" size="col" copy="(at least his shadow)" ref="5.15"
16 Sabuw rou’ay gagamin maiyow hiru’ay, naatu bar merar afa Jerusalem sisibinamaim hima’am hai sabuw sawusawuwih naatu afa afiy kakafih hitoun buriburih hima’am hibuwih hinan etei’imak hiyayawasih.
17 E oluvi Tolula Toveka deli komwaidosi sala, matausina Sadusi kala boda, saina vakaigaga si pogi baisa aposetolo, mapaila matausina inagaisi avaka bivagaisi.
17 Firis Gagamin ana ofonah etei naatu Sadducee hai kou’ay bairi hibusuruf tur abarayah isah yah so’ar hibobowen, naatu sinafumaim hiyai.
18 E mapaila ikatupipaisi aposetolo ikovisuyaisi wa bwala katupipi.
18 Tur Abarayah hibow hifatumih naatu hibuwih hin dibur bar gagaminamaim hiyariyih.
19 Mitaga wa bogi makwaina la anelosi Guyau iulaim tokwatupipi kasi yoyu e ivisunupuloi aposetolo. E iluki matausina, kawala,
19 Baise gugumin wanawanan Regah ana tounamatar na etawan etei botawiyen tur abarayah iunawiyih hitit, iuwih eo, Tounamatar tur abarayah dibur barane botaitih|alt="angel frees the apostles from the prison" src="cn01911b.tif" size="col" loc="Act 5.19" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="5.19-20"
20 “Ka, kulosi kusuvisi Bwala Kwebumaboma bukusolasi baisa tomota paila komwaidona bigala momova kwaivau makwaina.”
20 “Kwanan Tafaror Bar gagamin wanawanan kwanabat iti yawas boubun ana tur tutufin sabuw etei hai tur kwana’owen.”
21 E aposetolo ikabikaulasi e obulubuvisiga matausina isuvisi wa Bwala Kwebumaboma ivitouulasi bivitulokisi.
21 Mar sibisib auman tur abarayah Tafaror Bar wanawanan was efanamaim hibusuruf sabuw hi’obaibiyih.
22 Mitaga tutala touwata ilosi, matausina gala ibanaisi aposetolo wa bwala katupipi. Mapaila ikaimilavausi baisa Togugula ilukwaisi,
22 Baise hina dibur baremaim hititit hibouyuwih naatu ma’utenayah hai ukwarih himatabir maiye hina hai tur hio’wen hio,
23 kawasi, “Kalosi wa bwala katupipi kagisaisi kwekatukikita deli komwaidosi toyamata eiyuuyausasi wa lulu. Mitaga tutala kaulaimwaisi yoyu gala kabanaisi availa olumoulela.”
23 “Aki an dibur bar atitit etawan etei i tufatufbonen naatu etawan ma’utenayah auman hibatabat ai’itih, baise etawan abobotawiyen i men yait ta nati bar wanawananamaim atita’urimih.”
24 E tutala Bwala Kwebumaboma kala tokaikivi kasi tokugwa deli tolula tovakaveka ilagaisi baisa, matausina saina iyowa luposi avaka eivitoulai baisa aposetolo.
24 Firis ukwarih naatu Tafaror Bar kaifenayan hai ukwarin iti tur hinonowar etei hai kasiy ra’at hio, “Iti orot isah abisa matar?”
25 E oluvi taitala ima iluki matausina, kawala, “Tauwau kulegasi! Matausina tauwau lokukwatupipaisi, ka, baisa eitotusi wa Bwala Kwebumaboma eivivitulokaisi tomota!”
25 Rubira’e orot ta na run eo, “Kwananowar oro’orot kwabow dibur kwaya’aya i Tafaror Bar wanawanan sabuw tibi’obaibiyih.”
26 Mapaila tokugwa deli la tomota ilosi ivakoulisi aposetolo imaiyaisi. Matausina gala iyotiganinisi, paila uula ikukolaisi tomota kaina ammakawala taga bikabidikunaisi matausina.
26 Naatu kaifenayan ukwarin ana orot afa bairi hin tur abarayah hibuwih bairi himatabir maiye, men hifair o hikwararihimih, anayabin sabuw agimamaim borabirabih hirouw hibir.
27 Mapaila matausina ivakoulisi aposetolo imaiyaisi bitolisi Togugula omitasi. E Tolula Toveka ikikatupoi matausina.
27 Tur Abarayah hibuwih hina hirun Kaniser (Sanhedrin) nahimaim hibat naatu Firis Gagamin ibatiyih eo,
28 Kawala, “Bogwa kakamlilaisi biga baisa yokomi gala bukuvitulokisi paila matauna tau Yesu. Taga kugisaisi avaka bogwa lokuvagaisi! Bogwa mi vituloki eikaligiaki komwaidona Yerusalem. Ki, magimi bukuvigakaimasi kama pakulasi paila matauna la kaliga?”
28 “Aki tur fokarin maiyow ao fafari iti orot wabinamaim sabuw men kwani’obaiyih, naatu baise kwa abai’obaiyen i tit Jerusalem wanawanan sabuw etei tenonowar, naatu kwakok iti orot momorob ana ubar aki bain isan kwayayamatat.”
29 Mitaga Pita deli sala aposetolo ivitakaulasi, kawasi, “Ibodaimasi bakakabikuwolaisi Yaubada, tomota gala.
29 Peter naatu tur abarayah afa bairi hiyafutih hio, “Aki i God fanan anab men orot fanahimih.
30 Matauwena Yesu kukwatupitukwaisi wa korosi e lokukwatumataisi. Mitaga Yaubada, matauwena tubudoiasi si Yaubada, bogwa eitokowoi Yesu e imovavau.
30 It ata a’agir hai God Jesu kwa onaf tafanamaim kwa’onaf kwa’asabun momorob i morobone God bora’ah maiye,
31 E Yaubada bogwa ilupi matauna isiligalaguva baisa ola kakata biguyau deli bitokwatumova, bisaiki mina Isireli si tuta ninavila deli si mitugaga kala ligaiwa.
31 God bora’ah yen uman ana asukwafune ima’an, bonawiyenayan naatu baiyawasayan matar, saise Israel sabuw hai ef nabotawiy dogor baikitabiren naatu notawiyen hinab.
32 E yakamaisi kala tosola vavagi makwaisina, yakamaisi deli Baloma Tobumaboma, matauna Yaubada la semakavi baisa availa availa yakidasi takabikuwolaisi matauna.”
32 Aki i iti sawar hai sifrubonayah, naatu sabuw iyab hibifanabow isan God Anun Kakafiyin bitih auman siftirurubon.”
33 E tutala matausina Togugula ilagaisi baisa igibuluwasi sainela, magisi bikaraiwagasi matausina aposetolo bikatumataisi.
33 Kaniser sabuw iti tur hinonowar ana veya, gagamat yen bufutih hikokok kwanekwan i boro tur abarayah hita’asbunih.
34 Mitaga taitala matausina Parisi yagala Gamalieli, matauna toninitalapula paila Karaiwaga, e tomota komwaidosi itemmalaisi; e itomalaula wa Gugula. Iyabi aposetolo bivisunupuloiyaisi paila tuta pikekita,
34 Baise Pharisee orot wabin Gamaliel, ofafar bai’obaiyenayan, sabuw etei iti orot hikakakafiy, kou’ay wanawanan misir iuwih tur abarayah hibuwih hitit ufunamaim mar kafai hibat.
35 e oluvi iluki Togugula, kawala, “Ka, budagwa mina Isireli, kuyumataimi paila avaka mwada bukuvigakaisi matausina.
35 Naatu imaibo Kaniser iuwih eo, “Taituwau Israel, abisa iti orot isah kwayayakitifuw mata toniwa’an gewas kwananotabo kwanasinaf.
36 Paila tuta bogwa leim, tau matauna Dudasi ivalapula ikayupali mwada matauna tokwaraiwaga; deli lakatuvasi tomota kala tovakwabu. Mitaga da valusi kala tokwaraiwaga ikatumataisi matauna, iyobutubutaisi komwaidosi kala tovakwabu e ikimataisi si paisewa.
36 Kwananot iti boro’omo Theudas tit orot gagamin ta rouw eorereb naatu oro’orot etei 400 na’atube hikofan, Baise hi’a’asabun ana veya ana bai’ufununayah etei hitaragiy nanabin hin, naatu ana kou’ay re rumoromorob sawar.
37 Oluvi tutala sonukula oluwala e matauna Yudasa guma Galili ivalapula, e matauna tuvaila bidubadu kala tovakwabu, mitaga da valusi kala tokwaraiwaga tuvaila ikatumataisi matauna, deli iyobutubutaisi komwaidosi kala tovakwabu.
37 Nati ufunamaim Judas Galilee orot sabuw hibiyab ana veya tit, sabuw bow kou’ay busuruf, baise i auman hi’asabun naatu ana bai’ufununayah hitaragiy nanabin hin.
38 Mapaila kaina makawala wala baisa tuta. Uula baisa alukwaimi, kuligaiwaisi. Galaga avaka bukuvigakaisi matausina. Kidamwa baisa si nanamsa deli si paisewa leima metoya baisa tomota, bogwa goli bitamwau.
38 Isan imih abisa iti boun emamatar isan au’uwi, iti orot kwaihamiyih, naatu kwa’uwih ten, anayabin orot ana notane hinayakitifuw hinasisinaf na’at boro nasawar.
39 Mitaga kidamwa vavagi makwaina metoya baisa Yaubada, gala gagabila goli bukubokavilaisi matausina, igau bibanaimi yokomi lokuuvataisi deli Yaubada!”
39 Baise Godane nanan na’at, kwa men karam boro kwana’otanih, kwa boro taiyuw God bairi kwanabiyow kwana’itin.”
40 E mapaila idouwaisi aposetolo bisuvisi, e ikaraiwagasi biwaiyasi matausina deli ikaraiwogaisi gala avai tuta tuvaila bililivalasi paila Yesu; e oluvi itugwalaisi matausina bilosi.
40 Tur Abarayah hi’afih hirun naatu hirouw. Imaibo tur fokarin maiyow hi’uwih naatu hiofafarih Jesu wabin men hinao rerereb, naatu hi’uwih hai au ubar hin.
41 E aposetolo isilavaisi Togugula saina imwasawasi sainela paila Yaubada idoki matausina ibodi bikulaisi kasi mmosila paila ibokulaisi Yesu.
41 Tur Abarayah Kaniser hihamiyih hitit naatu ereyasisir auman hin, anayabin Jesu wabinamaim hibi’akir i igewasin kwanekwan.
42 E yumyambwata wa Bwala Kwebumaboma deli osi bwala tomota ipupwaitukulasi gala isomatasi vituloki deli kamatula paila Bulogala Bwaina makwaina paila Yesu matauna Mesaia.
42 Mar etei Tafaror Baremaim naatu hai baremaim sabuw hibi’obaiyih naatu tur gewasin Jesu Keriso isan sabuw hai tur hi’o’owen.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 5, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.