Marcos 10
The New Testament in Kharam (KFW) vs NVT
1 Halli Jisu'n khawa munkha amathaanna Judea ramsuung tiang aleisi, halli Jordan tuidung kha aleirakaanna ama'n mi katamtak kaheiwa ngaidiang matiangnga ileiminchu angnga aleirilpi.
1 Então Jesus deixou Cafarnaum e foi para a região da Judeia, a leste do rio Jordão. Mais uma vez, multidões se juntaram ao seu redor e, como de costume, ele as ensinava.
2 Pharisee lekkhat in ama koolla inheiwa-ah ama surna sik-ah ensuina inleinei. Inmani'n inleirakel, “Natipiro,” “Pasal inkhat in anumei inthenpui nasik ah Dan in zootbe?”
2 Alguns fariseus vieram e tentaram apanhar Jesus numa armadilha com a seguinte pergunta: “Deve-se permitir que um homem se divorcie de sua mulher?”.
3 Jisu'n inmanidiang aleimasang, “Moses in nangnidiang, angkachang Dan napame?”
3 Jesus respondeu: “O que Moisés disse na lei a respeito do divórcio?”.
4 Inmani'n inleiti, “Moses in inthenna cheiikha pasalpa in amajia li anumei kha inthenpui sik-ah azoot.” Innidan 24:1-4; Matt 5:31
4 “Ele o permitiu”, responderam os fariseus. “Disse que um homem poderia dar à esposa um certificado de divórcio e mandá-la embora.”
5 Jisu'n inmani diang aleiti, “Nangni ningmalung ningminngar jarra Moses in hiwa Dan hi ileimajia eii.
5 Jesus, porém, disse: “Moisés escreveu esse mandamento porque vocês têm o coração duro,
6 Takkha Pathian kutbool inphutna khan pasal khat-um numeisa aleibool. Inphut 1:27; 5:2
6 mas ‘Deus os fez homem e mulher’ desde o princípio da criação.
7 Khawa jarra pasal in anu apa mathaanta anumeile inchunsik eii.
7 ‘Por isso o homem deixa pai e mãe e se une à sua mulher,
8 Halli inmani inni'n taksa inkhatbit in e-sik eii, khawa jarra inmani inni'n inni etheinunu, takkha taksa inkhat in-esik eii, Inphut 1:27; 5:2
8 e os dois se tornam um só’. Uma vez que já não são dois, mas um só,
9 Pathian in iminchun kha manmasi miring inkhat innum minthenthei nunu.”
9 que ninguém separe o que Deus uniu”.
10 Ama siamruoi ngai'n inntiang inkir phakhan Jisu diang hiwa jarra inleirakel,
10 Mais tarde, quando Jesus estava em casa com seus discípulos, eles tocaram no assunto outra vez.
11 Ama'n inmani diang aleiril, “Tu ka-ang pasal in anumei inthenpui suoli numeisa inkhat anei inchu ama kha anumei takchungnga zool-inthai eii. Matt 5:32; 1 Cor 7:10,11
11 Jesus respondeu: “Quem se divorcia de sua esposa e se casa com outra mulher comete adultério contra ela.
12 Hile in-angnga, atu ka-ang numeisa innum aruothar inthenpuili pasal inkhat anei inchu aruothar chungnga zool-inthai eii.”
12 E, se a mulher se divorcia do marido e se casa com outro homem, comete adultério”.
13 Mi lekkhat in naipang ngai chungnga akut duongpi nasik-ah Jisu diang inheiruoi, takkha ama siamruoi ngai'n naipang kaheiruoi ngaikha inleiran.
13 Certo dia, trouxeram crianças para que Jesus pusesse as mãos sobre elas, mas os discípulos repreendiam aqueles que as traziam.
14 Jisu'n hiwa amu phakhan aleiraangnga inmani diang aleiti, “Naipang ngaikha kei kadiang heiwarasu inmani kha khaapmaru, ajarchu Pathian Rengram kha hiwa ka-ang naipang ngaita eii.
14 Ao ver isso, Jesus ficou indignado com os discípulos e disse: “Deixem que as crianças venham a mim. Não as impeçam, pois o reino de Deus pertence aos que são como elas.
15 Kei'n nangni diang inthiangnga kanati, Pathian Rengram kha naipang inkhat in iralaang angnga ningralaangmak inchu, ama Rengram luutthei nutun.”
15 Eu lhes digo a verdade: quem não receber o reino de Deus como uma criança de modo algum entrará nele”.
16 Halli naipang ngaikha akakuo chunna, ama'n inmani chungnga akut duongnga rawaan aleipeii.
16 Então tomou as crianças nos braços, pôs as mãos sobre a cabeça delas e as abençoou.
17 Halli Jisu'n lamma kasi aheiphutnook phakhan pasal inkhat in aheitaanna ama diang inkunna aleiti. “Katha Karu, hektik kaboi ringkhuo munasik-ah angme kathosik?”
17 Quando Jesus saía para Jerusalém, um homem veio correndo em sua direção, ajoelhou-se diante dele e perguntou: “Bom mestre, que devo fazer para herdar a vida eterna?”.
18 “Angjarra katha tia ninakoime?” Jisu'n ama diang aleiti, “Tuteii katha ommu, Pathian khabit eii katha.
18 “Por que você me chama de bom?”, perguntou Jesus. “Apenas Deus é verdadeiramente bom.
19 Chongpeii kha nang in najet: ‘Mi kathat emaro; zool-inthai emaro, inruup thomaro, mi ngaikha rilsemaro, maleisei rilmaro, nanu napa kayaro.’ ”
19 Você conhece os mandamentos: ‘Não mate. Não cometa adultério. Não roube. Não dê falso testemunho. Não engane ninguém. Honre seu pai e sua mãe’.”
20 Mipa in aleiti, “Karu” “Hiwa Sinadan rakip ngaihi naipang ka-elaiya inphut kahongjui wiakjei.”
20 O homem respondeu: “Mestre, tenho obedecido a todos esses mandamentos desde a juventude”.
21 Jisu'n amadiang minriang tak-ah ahei-enna aleiti, “Nang in nathosik Dan inkhat alaom. Si-inlang ninei rakip juor inlang sara ngaidiang sial ngaikha juopero, kha e-inchu marwaan ramma na-inchongsik eii, heikirnook inlang kanuk najuiro,”
21 Com amor, Jesus olhou para o homem e disse: “Ainda há uma coisa que você não fez. Vá, venda todos os seus bens e dê o dinheiro aos pobres. Então você terá um tesouro no céu. Depois, venha e siga-me”.
22 Ama'n hiwa chong ajetpha khan, ama maisuokhan kahoimak in sip-ah akirjei, ajarchu ama kha inchongthei mi alei eii.
22 Ao ouvir isso, o homem ficou desapontado e foi embora triste, pois tinha muitos bens.
23 Jisu'n amit-en minloonna asiamruoi ngaidiang ahei-enna aleiti, “Angtuk intakme inchong miring in Pathian Rengram kaluutsik!”
23 Jesus olhou ao redor e disse a seus discípulos: “Como é difícil os ricos entrarem no reino de Deus!”.
24 Hiwa chong in asiamruoi ngaikha ngakna inleinei, takkha Jisu'n inlet-ah aleiril, “Kei kasangai, Pathian Rengram kaluut sik-hi angtuk intakme!
24 Os discípulos se admiraram de suas palavras. Mas Jesus disse outra vez: “Filhos, entrar no reino de Deus é muito difícil.
25 Inchong khat in Pathian Rengram kaluutsik neek achu salaileem inkhat in simphuoi kuorra kaluutsik kha abeidet.” Salaaileem|alt="Camel" src="hk00038c.tif" size="col" ref="10:25"
25 É mais fácil um camelo passar pelo buraco de uma agulha que um rico entrar no reino de Deus”.
26 Hiwa chong hin asiamruoi ngai'n inthiangnga inleingak-ah inmani khatli inkhatdiang inlei-inkel, “Kha e-inchu tume ringna kamusik?”
26 Perplexos, os discípulos perguntaram: “Então quem pode ser salvo?”.
27 Jisu'n inmani diang encheiya aleimasang, “Miring ngaisik achu hiwahi etheinuni, takkha Pathian diangchu ethei, ang rakip Pathian diangchu ethei eii.”
27 Jesus olhou atentamente para eles e respondeu: “Para as pessoas isso é impossível, mas não para Deus. Para Deus, tudo é possível”.
28 Halli Peter in ahongril, “Enro, angrakip kinmathaanna keini'n nang kinnajuijei.”
28 Então Pedro começou a falar: “Deixamos tudo para segui-lo”.
29 Jisu'n aleimasang, “Inthiangnga kei'n nangni diang kanati, atu ka-ang in, in-u innai emakli innu inpa, insangai emakli in-inn inlei kei chongkahoi sik-ah inmathaan inchu,
29 Jesus respondeu: “Eu lhes garanto que todos que deixaram casa, irmãos, irmãs, mãe, pai, filhos ou propriedades por minha causa e por causa das boas-novas
30 atuunna ringkhuo hin saruk rajakhat khella inn, ulenai, nu, sa, lei, khat-um poongna ngaihi inmusik eii, halli akahongsik ringkhuo khanchu kumsoot ringna inmusik eii.
30 receberão em troca, neste mundo, cem vezes mais casas, irmãos, irmãs, mães, filhos e propriedades, com perseguição, e, no mundo futuro, terão a vida eterna.
31 Takkha atuunna mi katamtak ma-insa ngai'n nuk inlatongsik eii, halli tuunna mi katamtak nuk intong ngai'n ma inlasasik eii.”
31 Contudo, muitos primeiros serão os últimos, e muitos últimos serão os primeiros”.
32 Halli Jisu'n asiamruoi ngaile Jerusalem lamma insi phakhan, Jisu'n asiamruoi ngai neek-ah ma asa-ah aleisi, anuk kajui ngaikha akachi in aleisip. Jisu'n woikhat inlet-ah asiamruoi ngaikha inteina mun inkhat-ah aminchunna ama diangnga kasuoksik chuon ngaikha arilpinook.
32 Por esse tempo, subiam para Jerusalém, e Jesus ia à frente. Os discípulos estavam muito admirados, e o povo que os seguia tinha grande temor. Jesus chamou os Doze à parte e, mais uma vez, começou a descrever tudo que estava prestes a lhe acontecer.
33 Rangairu, “Ama'n aleiti, Miring Sapa kha Thiampu Kalian khat-um Dan Karu ngaidiang inpenasik mun Jerusalem tiang kasisik ni-eii. Inmani ngai'n Jisu kha kathi sik-ah rahoi suok tina noonkuung pe-inta Zaatlop ngaidiang inpesik eii,
33 “Ouçam”, disse ele. “Estamos subindo para Jerusalém, onde o Filho do Homem será traído e entregue aos principais sacerdotes e aos mestres da lei. Eles o condenarão à morte e o entregarão aos gentios.
34 inmani ngai'n ama kha innuipui inta, machilthuon inta, kase-ah wuok inta halli inthatsik eii, takkha nithum huuini ahongring nooksik eii.”
34 Zombarão dele, cuspirão nele, o açoitarão e o matarão, mas depois de três dias ele ressuscitará.”
35 Zebedee sa-ngai James li John in Jisu diang inheiwa-ah inleiti, “Karu,” “Keini'n angme inkhat nang nadiang keini sik-ah kinnaminthozoot inkhat om.”
35 Então Tiago e João, filhos de Zebedeu, vieram e falaram com ele: “Mestre, queremos que nos faça um favor”.
36 Jisu'n aheirakel, “Angme ningna minthozoot?”
36 “Que favor é esse?”, perguntou ele.
37 Inmani'n inheimasang, “Nang in-ongna Rengram poina khan, keini inni khat-in changtiang khat-in weitiang in-ongsik nazootpiro.”
37 Eles responderam: “Quando o senhor se sentar em seu trono glorioso, queremos nos sentar em lugares de honra ao seu lado, um à sua direita e outro à sua esquerda”.
38 Jisu'n inmani diang aleiti, nangni'n ningna rakelna ajarkha jetmakchujei, kei ka-insik poongna rabing kha nangni inmator tunbo? Kei Baptize kathosik angnga nangnileii Baptize thomator tunbo? Luk 12:50
38 Jesus lhes disse: “Vocês não sabem o que estão pedindo! São capazes de beber do cálice que beberei? São capazes de ser batizados com o batismo com que serei batizado?”.
39 Inmani'n inleiti, “Kinthomator.”
39 “Somos!”, responderam eles. Então Jesus disse: “De fato, vocês beberão do meu cálice e serão batizados com o meu batismo.
40 Takkha tume kei kakut changtiang khat-um kaweitiang in-ongsik khachu kei'n kadang matormong. Khachu Pathian in amun iboolpi khat-um ama ikadang mi ngaisik eii.”
40 Não cabe a mim, no entanto, dizer quem se sentará à minha direita ou à minha esquerda. Esses lugares serão daqueles para quem eles foram preparados”.
41 Hiwahi anuk kajui aleiilaak soom ngai'n inleijet phakhan, inmani'n James li John diang inleiraang,
41 Quando os outros dez discípulos ouviram o que Tiago e João haviam pedido, ficaram indignados.
42 halli Jisu'n asiamruoi rakip ngaikha akoolla akoichunna aleitipi, “Zaatlop tia nilei Reng ngai'n inmani roonna rammachu mi rakip chungnga wai inroon, halli inmani lamkakei ngai'n thomatorna rakip innei. Luk 22:25,26
42 Então Jesus os reuniu e disse: “Vocês sabem que os que são considerados líderes neste mundo têm poder sobre o povo, e que os oficiais exercem sua autoridade sobre os súditos.
43 Ang e-innum hiwahi, nangni karrachu etheinuni, hanna nangni karra miring inkhat in akalok ezoot inchu, ama kha mirakip suok esik eii. Matt 23:11; Mk 9:35; Luk 22:26
43 Entre vocês, porém, será diferente. Quem quiser ser o líder entre vocês, que seja servo,
44 Halli nangni karra miring inkhat in alukhet ezoot inchu, ama'n mi rakip suok erase,
44 e quem quiser ser o primeiro entre vocês, que se torne escravo de todos.
45 ajarchu Miring Sapa hi sepa inthosik-ah kajuo emak, sepa katho sik khat-um mipui kasanring sik-ah aringkhuo kapesik ijuo eii.”
45 Pois nem mesmo o Filho do Homem veio para ser servido, mas para servir e dar sua vida em resgate por muitos”.
46 Inmani'n Jericho ah inheiwa, halli Jisu'n asiamruoi ngai khat-um mi katamtak le inheiwa phakhan, bukani mitkacho araming Bartimaeus, Timaeus sapa kha lampui sirra in-ongnga aleiom.
46 Então chegaram a Jericó. Quando Jesus e seus discípulos saíam da cidade, uma grande multidão os seguiu. Um mendigo cego chamado Bartimeu, filho de Timeu, estava sentado à beira do caminho.
47 Ama'n Nazareth Jisu eii ti aleijet phakhan, “Jisu! David sapa! kei naminriangro!” tia ama'n inringnga aleikheek.
47 Quando Bartimeu soube que Jesus de Nazaré estava perto, começou a gritar: “Jesus, Filho de Davi, tenha misericórdia de mim!”.
48 Mi katamtak in, Omchianro intia ama kha inleiran. Takkha ama'n “David Sapa, kei naminriangro!” tia kheel kheella aleikheek.
48 Muitos lhe diziam aos brados: “Cale-se!”. Ele, porém, gritava ainda mais alto: “Filho de Davi, tenha misericórdia de mim!”.
49 Jisu'n alei-ngirra aleiti, “Ama kha heikoiru.”
49 Quando Jesus o ouviu, parou e disse: “Falem para ele vir aqui”. Então chamaram o cego. “Anime-se!”, disseram. “Venha, ele o está chamando!”
50 Khawa suoli apuon adiar ngaikha adeengjuonna, chungtiang inchoomma, halli Jisu diang aheiwa.
50 Bartimeu jogou sua capa para o lado, levantou-se de um salto e foi até Jesus.
51 Jisu'n aleirakel. “Angme nangsik ah kei ninaminthozoot?”
51 “O que você quer que eu lhe faça?”, perguntou Jesus. O cego respondeu: “Rabi,
52 Jisu'n ama diang aleiti, “Sitro,” “Nang ingamna khan anamindamjei.”
52 Jesus lhe disse: “Vá, pois sua fé o curou”. No mesmo instante, o homem passou a ver e seguiu Jesus pelo caminho.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Marcos 10, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.