Atos 16
The New Testament in Kharam (KFW) vs NVT
1 Halli Paul in Derbe li Lystra um atungjei; khawakhan akangamna Jihudi numeisa inkhat sapa, Timothy inti siamruoi inkhat aleiom; apa chu Greek alei eii.
1 Paulo foi primeiro a Derbe e depois a Listra, onde havia um jovem discípulo chamado Timóteo. A mãe dele era uma judia convertida, e o pai era grego.
2 Lystra khat-um Iconiumma kaom ule-nai ngai'n ama jarra katha tak-ah inleiril.
2 Os irmãos em Listra e em Icônio o tinham em alta consideração,
3 Paul in Timothy le inruoiya aleisizoot; khawa ramma kaom Jihudi ngai jarra Paul in amakha aruoiya wun atanpijei; ajarchu apa kha Greek eii ti inmani rakip in inleijet.
3 de modo que Paulo pediu que ele os acompanhasse em sua viagem. Em respeito aos judeus da região, providenciou que Timóteo fosse circuncidado antes de partirem, pois todos sabiam que o pai dele era grego.
4 Inmani'n khuopui rakip hin inheiwapha, Jerusalemma kaom tirton khat-um uparup ngai inzootna chongkha inmani diang juiru inleitipi.
4 Em toda cidade por onde passavam, instruíam os irmãos a seguirem as decisões tomadas pelos apóstolos e presbíteros em Jerusalém.
5 Hinthoa koisuok ngaikha ngamnatiang kheella inhongngar, halli nisuo ah kangamna miring inhongkheeljei.
5 Assim, as igrejas eram fortalecidas na fé e cresciam em número a cada dia.
6 Asia ramsuungnga insiya chongkha rilsik Ratha Inthiang in inmani diang apemak jarra, Phrygia khat-um Galatia ramma inheikirjei.
6 Em seguida, Paulo e Silas viajaram pela região da Frígia e da Galácia, pois o Espírito Santo os impediu de pregar a palavra na província da Ásia.
7 Halli inmani'n Mysia ramkooltiang inheiwapha, inmani'n Bithynia luutnasik inleitho; takkha Jisu Ratha khan leizootpi makjei.
7 Então, chegando à fronteira da Mísia, tentaram ir para o norte, em direção à Bitínia, mas o Espírito de Jesus não permitiu.
8 Khawa jarra inmani'n Mysia inrakaanna Troas tiang inchumjei.
8 Assim, seguiram viagem pela Mísia até o porto de Trôade.
9 Halli Paul in khawani zaankhan mangtalar inkhat aleimu, khawa mangtalar khan Macedonia mi inkhat in angirra amadiang ileini kha aleimu, “Mecedonia ah heiwa inlang keini najuosanru!”
9 Naquela noite, Paulo teve uma visão, na qual um homem da Macedônia em pé lhe suplicava: “Venha para a Macedônia e ajude-nos!”.
10 Paul in hiwa mangtalar muli-mumak, Pathian in inmani diang Akatha Chong rilnasik anakoi jei ti kinjet ah, keini'n Macedonia tiang sinasik kinngirjei.
10 Então decidimos partir de imediato para a Macedônia, concluindo que Deus nos havia chamado para anunciar ali as boas-novas.
11 Khawa jarra keini'n Troas makheiya, Samothrace katung phitsik rakuong kinchuongnga, khat-um ziingkhuo warli Neapolis kinhongtung,
11 Embarcamos em Trôade e navegamos diretamente para a ilha de Samotrácia e, no dia seguinte, chegamos a Neápolis.
12 halli khawa makheiya keini'n Philippi katung kinhongjei, hiwa munhi Macedonia ramkarra akalok khet khuopui khat-um Rome ngai'n kut-inchal ram alei eii, khawakhan keini nikhuo katamtak kinleiom.
12 Dali, alcançamos Filipos, cidade importante dessa região da Macedônia e colônia romana, e ali permanecemos vários dias.
13 Jihudi ngai sernikhuo khan keini'n khuopui kinrakaanna tuidung raalkhattiang, ninasik mun lei-omte ti kinngaidonna, khawa katung kinleisi; halli keini'n kin-in-ongnga, inchun numeisa ngaidiang kinleiminchujei.
13 No sábado, saímos da cidade e fomos à margem do rio, onde esperávamos encontrar um lugar de oração. Sentamo-nos e começamos a conversar com algumas mulheres ali reunidas.
14 Thyatira khuopuiya araming Lydia inti, puonkasenjun kajuor Pathian chubei katho numeisa inkhat in inminchu kha aleirangai; halli Paul in iril chongkha malungkaluut ah rangainasik Pumi'n ama malungkha amalongpijei.
14 Uma delas era uma mulher temente a Deus chamada Lídia, da cidade de Tiatira, comerciante de tecido de púrpura. Enquanto ela nos ouvia, o Senhor lhe abriu o coração, e ela aceitou aquilo que Paulo estava dizendo.
15 Ama le a-innsuung mi ngai baptize inthosuopha, ama'n ati, kei Pumi kangamna eii tia nangni'n ningngaidonjei inchu, “Ka-inna hong-inlang hong-omru.” Ama'n keini diang anati.
15 Foi batizada, junto com sua família, e pediu que nos hospedássemos em sua casa. “Se concordam que creio de fato no Senhor, venham ficar em minha casa”, disse ela, e insistiu até que aceitamos.
16 Halli nisuokhat keini'n nina munkhan kinsipha, ratha kathamak kachoi suoknumeisa inkhat keinile kinlei-intong, ama'n nuktiangnga kasuoksik arilsuok mator jarra ama suokchangna mapu ngaisik sial katamtak aleilou.
16 Certo dia, enquanto íamos ao lugar de oração, veio ao nosso encontro uma escrava possuída por um espírito pelo qual ela predizia o futuro. Com suas adivinhações, ganhava muito dinheiro para seus senhores.
17 Hiwa nungaaknu in Paul khat-um keini nuk anahongjuiya akheek ah ahongti, einidiang ringnasik jarra chong nakarilpi mi ngaihi Insaangkhet Pathian suok ngaikha in-eii.
17 Ela seguia Paulo e a nós, gritando: “Estes homens são servos do Deus Altíssimo e vieram anunciar como vocês podem ser salvos!”.
18 Halli ama'n hiwahi apha kasoottak aleitho, takkha Paul in ahalla inletli ratha diangkhan ati, ama diangnga inphut heisuoknasik “Jisu Christa ramingnga nangdiang chong kanapeii.” Khawapha takkhan ratha kha asuokjei.
18 Isso continuou por vários dias, até que Paulo, indignado, se voltou e disse ao espírito dentro da jovem: “Eu ordeno em nome de Jesus Cristo que saia dela”. E, no mesmo instante, o espírito a deixou.
19 Khawa suoknu mapu ngaikhan inmani nemna ngai rakip kha inmangsuo inmupha khan, inmani'n Paul li Silas kha insurra, phaipui suungnga inkei-karuolla lamkakei ngai maikuungnga inheiruoi;
19 Quando os senhores da escrava viram que suas expectativas de lucro haviam sido frustradas, agarraram Paulo e Silas e os arrastaram à presença das autoridades, na praça do mercado.
20 halli inmani'n Paul li Silas kha chongkatan mapu ngai maikuungnga inhongruoiya inti, hiwa mingaihi Jihudi in-eii, inmani'n eini khuopuihi inminhaangjei;
20 “Estes judeus estão tumultuando a cidade!”, gritaram para os magistrados.
21 halli eini dan le in-angmak omchan ngaikha innaminchu einichu Rome mi ni-ejarra inmani omchan dan kha juitheinumin, inleiti.
21 “Eles ensinam costumes que nós, romanos, não podemos seguir, pois contrariam nossas leis!”
22 Halli mipui inphuhut ah Paul li Silas chungnga inzootmakle inruoiya.
22 Logo, uma multidão revoltada se juntou contra Paulo e Silas, e os magistrados ordenaram que os dois fossem despidos e açoitados com varas.
23 Inmani'n kase-ah inzeemli, mikhumna khan inda ah, kacheet ah ngaaknasik mikhumna ka-ngaakpa diang chong inpejei.
23 Depois de serem severamente açoitados, foram lançados na prisão. O carcereiro recebeu ordens para não os deixar escapar,
24 Ama'n hituk kana chong ajetli, inmani kha mikhumna suung-innungkhet tiang akeiluut ah, inkeii kha thingrakol aminsurpijei.
24 por isso os colocou no cárcere interno, prendendo-lhes os pés no tronco.
25 Zaanchim pheiwei khan Paul li Silas nina innei halli Pathian minpaakna laa inleisak, halli mikhumna suungnga kaom ngaikhan inmani inleirangai;
25 Por volta da meia-noite, Paulo e Silas oravam e cantavam hinos a Deus, e os outros presos ouviam.
26 Jetlei-theileiya ka-ngartak rinook hongnga mikhumna innkha innikjei, halli khawa phatak khan innkhar rakip-um inlongjei, inkhit ah kaom mi rakip-um insuutjei.
26 De repente, houve um forte terremoto, e até os alicerces da prisão foram sacudidos. No mesmo instante, todas as portas se abriram e as correntes de todos os presos se soltaram.
27 Mikhumna kangaakpa'n ahong-intheili, mikhumna innkhar rakip inlong kha ahongmu pha, mikhumna suungnga kaom rakip intaan suojei ti angaidonna, achem akeisuo ah insunthatsik athojei.
27 Quando o carcereiro acordou, viu as portas da prisão escancaradas. Imaginando que os prisioneiros haviam escapado, puxou a espada para se matar.
28 Takkha Paul in rasa inringnga aheikheek, natheinuo ah thinasik thomaro, ajarchu keini rakip hin kinlaom.
28 Paulo, porém, gritou: “Não se mate! Estamos todos aqui!”.
29 Khawapha mikhumna ka-ngaakpa khan meiser anili innot-ah aluut jei, kachile inruoiya intuulla Paul li Silas maikuungnga inbokjei.
29 O carcereiro mandou que trouxessem luz e correu até o cárcere, onde se prostrou, tremendo de medo, diante de Paulo e Silas.
30 Halli ama'n inmani akeisuo ah ati, karu ngai ringnasik ah kei'n angme kathosik?
30 Então ele os levou para fora e perguntou: “Senhores, que devo fazer para ser salvo?”.
31 Inmani'n inti, “Pumi Jisu Christa ngamnaro, halli nang-um na-innsuungkhur-um ringna ningmusik eii.”
31 Eles responderam: “Creia no Senhor Jesus, e você e sua família serão salvos”.
32 Halli inmani'n ama diang-um innsuung mi rakip diang-um Pumi chongkha inleiminchujei.
32 Então pregaram a palavra do Senhor a ele e a toda a sua família.
33 Khawani zaan takkhan ama'n inmani kha aruoiya inmani ramolbi ngaikha arasupijei, halli khawapha takkhan amale a-innsuung mi rakip um baptize inthojei.
33 Mesmo sendo tarde da noite, o carcereiro cuidou deles e lavou suas feridas. Em seguida, ele e todos os seus foram batizados.
34 Halli ama'n inmani kha ama inna aruoili, inmani maikuungnga baksik aleiminsuukpi, halli Pathian diang inngamna inneiya, ama innsuung mi rakip karok in asipjei.
34 Depois, levou-os para sua casa e lhes serviu uma refeição, e ele e toda a sua família se alegraram porque creram em Deus.
35 Ziingkhuo ahongwar pha, Rome chongkatan ngai'n raalmi kalok inheitirra inti, “Mi ngaikha masuoru.”
35 Na manhã seguinte, os magistrados mandaram os guardas ordenarem ao carcereiro: “Solte estes homens!”.
36 Halli mikhumna ka-ngaakpa in Paul diang chongkha arilpi jei, chongkatan ngaikhan nangni inni kha masuonasik chong inheimintungjei; khawa jarra tuunchu heisuok inlang kahoiya nasipitaru.
36 Então o carcereiro mandou dizer a Paulo: “Os magistrados disseram que você e Silas estão livres. Vão em paz”.
37 Takkha Paul in inmani diang ati, chongtan tholeiya Rome keinihi mipui maikuungnga inmani'n innawuokli, mikhumna ah innadajei, halli tuunchu inmani'n keinihi ruuk ah innapuutsik be? zootmung; inmani inpumtak heiwasu-inlang keini hi nakeisuorasu.
37 Paulo, no entanto, respondeu: “Eles nos açoitaram publicamente sem julgamento e nos colocaram na prisão, e nós somos cidadãos romanos. Agora querem que vamos embora às escondidas? De maneira nenhuma! Que venham eles mesmos e nos soltem”.
38 Raalmi ngaikhan chongkatan ngaidiang chonghi injuomindik pha, Paul li Silas hi Rome mi in-eii ti injetli inmani ngaikhan inchijei;
38 Os guardas relataram isso aos magistrados, que ficaram assustados por saber que Paulo e Silas eram cidadãos romanos.
39 halli inmani'n inheiwa ah nangaidamru injuoti, khat-um raalmi ngai'n inmani kha mikhumna makheiya katha ah inruoiya, khuopui makheiya nasuokpitaru inleitipi.
39 Foram até a prisão e lhes pediram desculpas. Então os trouxeram para fora e suplicaram que deixassem a cidade.
40 Inmani'n mikhumna ah inphut inheisuokli, Lydia innkhan inluutjei, halli inmani'n ule-nai ngai khale in-inmuwa, inmani kha inleimasok ah inmathaanna insijei.
40 Quando Paulo e Silas saíram da prisão, voltaram à casa de Lídia. Ali se encontraram com os irmãos e os encorajaram mais uma vez. Depois, partiram.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 16, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.