Lucas 7
Viakʼla txumbʼal u tioxh (IXLCNT) vs NTLH
1 Uncheeꞌ aatz yaꞌ iyolon u Jesuus tu qꞌu aanima, bꞌen tek tu Capernauum.
1 Quando Jesus acabou de dizer essas coisas ao povo, foi para a cidade de Cafarnaum.
2 Utz atich maꞌl u vinaj tziꞌ siꞌchtexhel ikꞌuꞌl tu yaabꞌil. Taqꞌonomich maꞌl u qꞌesal sol. Ayaꞌ maꞌl u taqꞌonom vaꞌl tiira tiich chit tiꞌ.
2 Havia ali um oficial romano que tinha um empregado a quem estimava muito. O empregado estava gravemente doente, quase morto.
3 Ech aatz tabꞌi itziiul u Jesuus u qꞌesal sol, oora ichajuꞌl unjolol qꞌul iqꞌesal qꞌu Israeel tzixeꞌ. Ul ijaj bꞌaꞌnil te aas suꞌlibꞌan bꞌaꞌn tu u taqꞌonom.
3 Quando o oficial ouviu falar de Jesus, enviou alguns líderes judeus para pedirem a ele que viesse curar o seu empregado.
4 — ausente —
4 Eles foram falar com Jesus e lhe pediram com insistência: — Esse homem merece, de fato, a sua ajuda,
5 — ausente —
5 pois estima muito o nosso povo e até construiu uma sinagoga para nós.
6 Ech bꞌen u Jesuus tiꞌ. Utz aatz nichtekinajabꞌ kꞌatz u atibꞌal, ichajuꞌl unjolol tamiigo u qꞌesal sol xeꞌ u Jesuus. Ul tal te ech tzaꞌ: —UnBꞌaal, yeꞌ koꞌxh chiinaxh tu ulchil. Tan yeꞌ nikꞌuloꞌk viꞌ aas soꞌokoꞌpꞌaxh tu votzotz.
6 Então Jesus foi com eles. Porém, quando já estava perto da casa, o oficial romano mandou alguns amigos dizerem a Jesus: — Senhor, não se incomode, pois eu não mereço que entre na minha casa.
7 Echtzixeꞌt yeꞌn oponin tzaxeꞌ tan, yeꞌ nikꞌuloꞌk viꞌ. Pek al koꞌn vayol. Ech siꞌan bꞌaꞌn u vaqꞌonom.
7 E acho também que não mereço a honra de falar pessoalmente com o senhor. Dê somente uma ordem, e o meu empregado ficará bom.
8 Tan echaꞌ in. Atilkoꞌnokꞌin jaqꞌ imantaar unqꞌesal. Utz atoꞌk sol jaqꞌ unmantaar majte. Utz aatz nival tu maꞌj: «Kuxh tzaꞌ.» Chiꞌin te. Utz nibꞌenaꞌ. «Niꞌaxh tzaꞌ.» Chiꞌin tu vaꞌtioj utz, nituleꞌ. Utz nival tu vaꞌt vaqꞌonom: «Bꞌan vaꞌl tzaꞌ.» Chiꞌin te. Utz niꞌaneꞌ.— Texh te.
8 Eu também estou debaixo da autoridade de oficiais superiores e tenho soldados que obedecem às minhas ordens. Digo para um: “Vá lá”, e ele vai. Digo para outro: “Venha cá”, e ele vem. E digo também para o meu empregado: “Faça isto”, e ele faz.
9 Ech techal chit u yol tabꞌi u Jesuus tziꞌ. Utz yakich tzꞌejxoj ikꞌuꞌl taqꞌo. Ech ipilqꞌu tibꞌ, isaji qꞌu aanima qꞌuꞌl xamich tiꞌ. Tal te ech tzaꞌ: —Nojchit nival sete aas yeꞌsaj viltu maꞌj aanima Israeel, aas tiira kꞌujlel ikꞌuꞌl viꞌ echaꞌ u puera vinaj tziꞌ.— Texhtuꞌ.
9 Jesus ficou muito admirado quando ouviu isso. Então virou-se e disse para a multidão que o seguia:
10 Ech aatz tek qꞌaavopon qꞌu chaj tu atibꞌal, bꞌaꞌnich tek u aqꞌonom vaꞌl yaꞌvich.
10 Aí os amigos do oficial voltaram para a casa dele e encontraram o empregado curado.
11 Xamtich tek tuul, bꞌen u Jesuus tu u tenam Naiin. Aꞌich imol qꞌu chusulibꞌ. Utz mam tenam xamtich tiꞌ.
11 Pouco tempo depois Jesus foi para uma cidade chamada Naim. Os seus discípulos e uma grande multidão foram com ele.
12 Aatz motx opon najaꞌch u jubꞌal, u okebꞌal tu u tenam, tuul nichtiqꞌol eluꞌl maꞌl u kamchil. Seꞌnmujaxoj. Titzꞌinich maꞌl u txakay ixoj. Utz taꞌxhich maꞌl vatz titzꞌin atiche. Utz sibꞌal aanima xamich tiꞌ, qꞌuꞌl tu u tenam tziꞌ.
12 Quando ele estava chegando perto do portão da cidade, ia saindo um enterro. O defunto era filho único de uma viúva, e muita gente da cidade ia com ela.
13 Ech txumax iatz u txakay ixoj tu u Jesuus aas tiltaꞌ. Ech iqꞌila utz, tal te ech tzaꞌ: —Yeꞌ koꞌxh oqꞌaxh.— Texh te.
13 Quando o Senhor a viu, ficou com muita pena dela e disse:
14 Ech ixaan opon u Jesuus utz, itꞌok u chelebꞌ tetz u kamchil. Ech txakeꞌ tek qꞌu chelen tetz. Tal u Jesuus tu u kamnaj ech tzaꞌ: —Xiak, axh nivalaxh, lakpen.— Texh te.
14 Então ele chegou mais perto e tocou no caixão. E os que o estavam carregando pararam. Então Jesus disse:
15 Ech qꞌaav itzꞌpu u xiak vaꞌl maꞌtich ikameꞌ. Xeꞌt tek iyoloneꞌ. Ech aqꞌax tek tu vinan.
15 O moço sentou-se no caixão e começou a falar, e Jesus o entregou à mãe.
16 Ech motx xoꞌv aanima kajayil. Utz xeꞌt motx toksa iqꞌii Tioxh. Nichtal ech tzaꞌ: —¡Nojchit maꞌl techalla alol tetz u yolbꞌal Tioxh cheey tu kuxoꞌl! ¡Ulyu quxeꞌ tu u Tioxh oꞌ itenam!— Texhtuꞌ.
16 Todos ficaram com muito medo e louvavam a Deus, dizendo: — Que grande
17 Ech pax chit paal itziiul u Jesuus tikuenta kajay u Judea tuchꞌ qꞌu tenam sinajaꞌch.
17 Essas notícias a respeito de Jesus se espalharam por todo o país e pelas regiões vizinhas.
18 Uncheeꞌ alax tek kajay qꞌu kam tu u Xhan tzaꞌ. Qꞌul ichusulibꞌ alon te. Ech isikꞌle kaꞌvaꞌl ichusulibꞌ u Xhan.
18 Os discípulos de João Batista contaram tudo isso a ele. Aí João chamou dois deles
19 Utz ichaj bꞌen xeꞌ u Jesuus tiꞌ ichꞌotil te ech tzaꞌ: — «¿Axh tzik viTxaaom u Tioxh vaꞌl saꞌchitꞌuli? Pek oj yitꞌ axh koj utz, sakuchꞌia vaꞌte.» Chia.— Texh te.
19 e os enviou ao Senhor Jesus para perguntarem: “O senhor é aquele que ia chegar ou devemos esperar outro?”
20 Ech aatz motx opon xeꞌ u Jesuus, tal te ech tzaꞌ: —Vetichajuꞌloꞌ u Xhan tzaxeꞌ, u bꞌanol vautiismo. Ul kuchꞌoti see taqꞌo: «¿Axh tzik viTxaaom u Tioxh vaꞌl saꞌchitꞌuli? Pek ¿oj yitꞌ axh koj? Utz sakuchꞌia vaꞌte.» Chia.— Texh te.
20 Então eles foram até o lugar onde Jesus estava e disseram: — João Batista nos mandou perguntar o seguinte: o senhor é aquele que ia chegar ou devemos esperar outro?
21 Uncheeꞌ aatz u Jesuus, sibꞌal yaꞌv iꞌan bꞌaꞌn te tu u muꞌkꞌul tziꞌ. Iꞌan bꞌaꞌn tu qꞌuꞌl atich ok tioxhil txꞌiꞌliꞌinaj kꞌatza. Utz sibꞌla moy isajinsa.
21 Naquele momento Jesus curou muitas pessoas das suas doenças e dos seus sofrimentos, expulsou espíritos maus e também curou muitos cegos.
22 Ech tzaqꞌbꞌel tu u Jesuus ech tzaꞌ: —Bꞌenoj etal tu u Xhan kam qꞌu kam netileꞌ etabꞌi tzaꞌ: «Tan nitekisajin qꞌu moy. Nitekixaan qꞌu koꞌx. Nitekiꞌan bꞌaꞌn qꞌu chꞌaꞌkꞌiꞌ. Nitektabꞌin qꞌu chakan. Niqꞌaavtitzꞌpixsal kamnaj. Utz nitektabꞌi u bꞌaꞌnla chusbꞌal qꞌu meꞌbꞌaꞌ.
22 Depois respondeu aos discípulos de João:
23 Utz chiꞌbꞌebꞌal tetz vaꞌl yeꞌ nikaꞌtziiun viꞌ.» Chajex te.— Texh u Jesuus.
23 E felizes são as pessoas que não duvidam de mim!
24 Uncheeꞌ aatz tek kꞌasuꞌl qꞌul ichaj u Xhan, xeꞌt iyolon u Jesuus tiꞌ u Xhan tu qꞌu tenam ech tzaꞌ: —¿Kam bꞌanel titxumbꞌal u vinaj vaꞌl ex etil tu tzꞌinlich tzaji txꞌavaꞌ bꞌatzꞌi? ¿Ech tzik aꞌ maꞌj aa aas vaꞌl koꞌxh ibꞌen sunchaj jalil tu kajiqꞌ? Yeꞌka.
24 Quando os discípulos de João foram embora, Jesus começou a dizer ao povo o seguinte a respeito de João:
25 Pek ¿kam chit ex etileꞌ? ¿Aꞌ tzik ex etil maꞌj vinaj aas toksaꞌm ijlenal atoꞌk taqꞌo? Yeꞌka. Tan aatz qꞌuꞌl bꞌaꞌnla chaj oksaꞌm atoꞌk taqꞌo, techal tatineꞌ. Ayeꞌn tu qꞌu tatibꞌal ijlenal.
25 O que foram ver? Um homem bem-vestido? Ora, os que se vestem bem e vivem no luxo moram nos palácios!
26 Loqꞌ ¿kam chit ex etileꞌ? ¿Maꞌj tzik alol tetz u yolbꞌal Tioxh? Bꞌaꞌntan aꞌ i. Utz nival sete aas aal nim tatin vatz tereꞌn qꞌu alol tetz u yolbꞌal Tioxh.
26 Então me digam: o que foram ver? Um
27 Tan aꞌ vaꞌl tzꞌibꞌamalka u yol tiꞌ ech tzaꞌ:
27 Porque João é aquele a respeito de quem as
28 Tan nival sete aas yeꞌxhabꞌil koꞌxh vaꞌtoj paalchu tijleꞌm viꞌ u Xhan, u bꞌanol vautiismo xoꞌl kajay qꞌu aanima alamal. Pek loqꞌ kꞌuxh echi, aatz qꞌuꞌl chꞌoo koꞌn u tijleꞌm tu viQꞌesalail u Tioxh, paalchu tijleꞌm viꞌ u Xhan tziꞌ.— Texhtuꞌ.
28 — Eu digo a vocês que de todos os homens que já nasceram João é o maior. Porém quem é o menor no
29 Ech taꞌxh tabꞌi u kam qꞌu tenam tzaꞌ, tuchꞌ qꞌu jajol jaꞌmel alkavaar, motx txuqꞌtxuni tan, motx inima vinujul tal u Tioxh. Tan maꞌt motx iꞌan ivautiismo echaꞌ vaꞌl tal u Xhan.
29 Os cobradores de impostos e todo o povo ouviram isso. Eles eram aqueles que haviam obedecido às ordens justas de Deus e tinham sido batizados por João.
30 Pek aatz qꞌu fariseo tuchꞌ qꞌu aa txumbꞌal tiꞌ u oꞌtla mantaar, motx koꞌn teesa iqꞌii vitxumbꞌal u Tioxh tziꞌ. Yeꞌt motx inima kam vaꞌl titzꞌa u Tioxh tiꞌ. Tan yeꞌt koꞌn motx iꞌan ivautiismo, echaꞌ vaꞌl tal u Xhan.
30 Mas os fariseus e os mestres da Lei não quiseram ser batizados por João e assim rejeitaram o plano de Deus para eles.
31 Tal tek u Jesuus ech tzaꞌ: —¿Kam bꞌoj sunkꞌam tiꞌ aas ela tuchꞌ qꞌu aanima tu u tiempo tzaꞌ?
31 E Jesus terminou, dizendo:
32 Ela tuchꞌ qꞌu talaj nitxaꞌ atziꞌ aas chꞌuxhlel tu kꞌayibꞌal. Utz niqetunsa bꞌen talax timol ech tzaꞌ: «Vetkuxuli aa, pek yeꞌn bꞌixex. Txumumbꞌal kubꞌitz vetbꞌitzꞌoꞌ, pek yeꞌn oqꞌex tu txumuꞌm.» Chia.
32 Elas são como crianças sentadas na praça. Um grupo grita para o outro:
33 Tan ul u Xhan, u bꞌanol vautiismo, yeꞌt itxꞌaꞌ kaxhlaan txꞌix utz, yeꞌt tukꞌa taꞌl uuva. Utz netal tiꞌ: «Atil tioxhil txꞌiꞌliꞌinaj kꞌatza.» Cheꞌex.
33 João Batista jejua e não bebe vinho, e vocês dizem: “Ele está dominado por um demônio.”
34 Utz aatz cheel, ulyu u Kꞌaola vaꞌl bꞌennaj koꞌn aanima utz, nitechbꞌuneꞌ, nitukꞌa taꞌl uuva. Utz netal tiꞌ: «Ulyu maꞌl u vinaj yeꞌk chit iyaꞌebꞌal tu echbꞌuꞌm utz, tiꞌ tukꞌal taꞌl uuva. Nimolo tibꞌ tuchꞌ aa paav utz, tuchꞌ jajol jaꞌmel alkavaar.» Cheꞌex.
34 O
35 Pek aatz vitxumbꞌal u Tioxh, aꞌ niꞌilchik tu vibꞌanon qꞌul ikꞌaol imeꞌal.— Texhtuꞌ.
35 Mas aqueles que aceitam a sabedoria de Deus mostram que ela é verdadeira.
36 Uncheeꞌ aatz iꞌana, savsal u Jesuus tu maꞌl u fariseo. Tal te seꞌntxꞌaꞌn tzixeꞌ. Ech bꞌen u Jesuus otzotz tzixeꞌ utz, ok vatz meexha.
36 Um fariseu convidou Jesus para jantar. Jesus foi até a casa dele e sentou-se para comer.
37 Ech opon maꞌl u ixoj kꞌatz u Jesuus, maꞌl aa paavla ixoj tu u tenam tziꞌ. Iqꞌomich maꞌl tal bꞌaꞌnla tzꞌaj taqꞌo. Txꞌumqꞌixsabꞌal atil tuul. Tan tabꞌi aas nichitxꞌaꞌn u Jesuus xeꞌ u fariseo.
37 Naquela cidade morava uma mulher de má fama. Ela soube que Jesus estava jantando na casa do fariseu. Então pegou um frasco feito de alabastro , cheio de perfume,
38 Utz atin tiꞌ iqul u Jesuus xeꞌaj tajan. Ech xeꞌt toqꞌeꞌ. Takꞌsa qꞌu tajan u Jesuus tu qꞌu taꞌl bꞌaqꞌ iatz. Utz nichisuu tu xiꞌl iviꞌ. Nichitzꞌutzꞌ qꞌu tajan. Utz iqook u txꞌumqꞌixsabꞌal tiꞌ.
38 e ficou aos pés de Jesus, por trás. Ela chorava e as suas lágrimas molhavam os pés dele. Então ela os enxugou com os seus próprios cabelos. Ela beijava os pés de Jesus e derramava o perfume neles.
39 Ech taꞌxh til u kam u fariseo tziꞌ, tal tu taanima ech tzaꞌ: —Oj nojchit alol yolbꞌal Tioxh vaꞌl tziꞌ, satootzaji koj atziꞌ aas aa paav u ixoj vaꞌl nikanon ok tziꞌ.— Texhtuꞌ.
39 Quando o fariseu viu isso, pensou assim: “Se este homem fosse, de fato, um profeta , saberia quem é esta mulher que está tocando nele e a vida de pecado que ela leva.”
40 Ech tal tek u Jesuus tu u fariseo ech tzaꞌ: —Xhim, atil maꞌl kam saval see.— Texhtuꞌ.
40 Jesus então disse ao fariseu: — Fale, Mestre! — respondeu Simão.
41 Tal u Jesuus te: —Atich maꞌl u vinaj atich itxꞌoj kaꞌvaꞌl aanima tzixeꞌ. Maꞌl, ijaꞌmel 500 aqꞌonibꞌal qꞌii itxꞌoj atiche. Aatz vaꞌt, ijaꞌmel 50 aqꞌonibꞌal qꞌii itxꞌoj.
41 Jesus disse:
42 Aatz kaꞌvaꞌl qꞌu vinaj tziꞌ tan, yeꞌt motx oleꞌ tiꞌ icheeaꞌ kaniꞌch ichool qꞌuꞌl itxꞌoj siꞌaneꞌ. Utz kuyax qꞌul itxꞌoj sikaꞌbꞌil. Pek ala, ¿abꞌiste maꞌl tu kaꞌvaꞌl qꞌu vinaj tziꞌ saꞌxhikꞌama tu u bꞌaal itxꞌoj?— Texh te.
42 mas nenhum dos dois podia pagar ao homem que havia emprestado. Então ele perdoou a dívida de cada um. Qual deles vai estimá-lo mais?
43 Tzaqꞌbꞌu u Xhim, tal ech tzaꞌ: —Aꞌ chit maas sakꞌamabꞌeni vaꞌl sibꞌal itxꞌoj vetkuyli.— Texhtuꞌ.
43 — Eu acho que é aquele que foi mais perdoado! — respondeu Simão.
44 Tuul ipilqꞌu bꞌen tibꞌ tinujul u ixoj utz, tal tu u Xhim ech tzaꞌ: —¿Matz iillu vaꞌl vetiꞌan u ixoj tziꞌ? Tan kꞌuxh taatibꞌal vetꞌulkꞌin utz, aal yeꞌn aaqꞌ vaaꞌ txꞌaabꞌal vajan. Pek aatz u ixoj tziꞌ, vettakꞌsal vajan tu u taꞌl bꞌaqꞌ iatz utz, nisuu tu u xiꞌl iviꞌ tziꞌ.
44 Então virou-se para a mulher e disse a Simão:
45 Yeꞌxhkam vetatzꞌutzꞌin. Pek aatz u ixoj tziꞌ, yeꞌsaj iyaꞌ tiꞌ itzꞌutzꞌax vajan jankꞌax vukuꞌl tzaꞌ.
45 Você não me beijou quando cheguei; ela, porém, não para de beijar os meus pés desde que entrei.
46 Yeꞌxhkam vetaqoo jeꞌ aseite tunviꞌ. Pek aatz u ixoj tziꞌ, vettoksal txꞌumqꞌixsabꞌal tiꞌ vajan.
46 Você não pôs azeite perfumado na minha cabeça , porém ela derramou perfume nos meus pés.
47 Ech tokeꞌ nival see aas kuyel kajay qꞌul ipaav kꞌuxh sibꞌal. Ech sibꞌal nikꞌamabꞌeneꞌ. Pek ech koj vaꞌl bꞌiil koꞌn ipaav nikuyaxeꞌ, bꞌiil koꞌn nikꞌamabꞌeneꞌ.— Texhtuꞌ.
47 Eu afirmo a você, então, que o grande amor que ela mostrou prova que os seus muitos pecados já foram perdoados. Mas onde pouco é perdoado, pouco amor é mostrado.
48 Utz tal tek tu u ixoj ech tzaꞌ: —Kajay qꞌul apaav kuyel.— Texh te.
48 Então Jesus disse à mulher:
49 Ech aatz tereꞌn qꞌu aanima qꞌuꞌl oknajich tuchꞌ vatz meexha, xeꞌt motx tal tibꞌilaj ech tzaꞌ: —¿Kam tek tijleꞌm vaꞌl tziꞌ nitaleꞌ aas nikuy paav majte?— Texhtuꞌ.
49 Os que estavam sentados à mesa começaram a perguntar: — Que homem é esse que até perdoa pecados?
50 Pek tal paj u Jesuus tu u ixoj ech tzaꞌ: —Tiꞌ vikꞌujeꞌ akꞌuꞌl viꞌ vetchitpꞌaxh tu qꞌul apaav. Kuxh, txꞌanel abꞌenaꞌ.— Texh te.
50 Mas Jesus disse à mulher:
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 7, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.