Atos 23
Yai Wɨn Kɨbiya (IWS) vs NVT
1 Pol siya kamɨm siyɨu komii nɨnoknɨnkɨnɨm sɨmiir sɨmiira kaonanaeyɨn mɨ siya ɨna boɨnkiyɨn. Tɨ nomiiyauɨm! Kariir siyɨuɨn Adi Komii siir whwonkam ɨda kara dimɨn whɨr bɨ tɨrbugɨn. Kariir kwoɨnɨn ɨni wadɨekɨ wadɨeya ywowɨn, dimɨn whɨrkɨ bɨ tɨrbugɨn kariir naprɨrɨr aiirɨn mɨ ɨni tariinanar yadɨgniyɨn.
1 Paulo olhou fixamente para o conselho dos líderes do povo e disse: “Irmãos, tenho vivido diante de Deus com a consciência limpa”.
2 Mɨ prismi yaowae adɨn Ananaias nɨkɨuwiyɨn siya kamɨm siir kingiin nokwoɨm sɨmiir boɨnki sɨma siir yai aiir nɨrɨpugiyɨm.
2 No mesmo instante, o sumo sacerdote Ananias ordenou aos que estavam perto de Paulo que lhe dessem um tapa na boca.
3 Mɨ Pol siya siir boɨnki, Adi Komii krɨmiir Wanɨn siya wɨ kɨriir tɨowi, kɨra tɨoa kariir mɨ saiir hɨriinan. Mɨ iikamɨm sɨma ha naɨngwokɨm, kɨra inkam wadɨekɨ nɨuwi mɨ kɨriir kwoɨnɨn ɨni biyɨekɨ biyɨe ywowɨn. Kɨra tɨ tɨr nɨdwowɨn mɨ kɨra kariir hɨdam tɨrkɨn siyɨu komii ɨiirɨn. Kɨraɨrgɨn siyɨu komii ɨiir sɨbgu ap karamae nwowiyɨn. Ɨiya kɨra boɨna, sɨmiirɨn kariir tɨoam.
3 Então Paulo lhe disse: “Deus o ferirá, seu grande hipócrita! Que espécie de juiz é o senhor, desrespeitando a lei ao mandar me agredir dessa forma?”.
4 Mɨ kamɨm Pol saɨka kingiin nokwowɨm sɨma boɨn mɨ kɨra tari Adi Komii siir bɨiyan prisɨn siir nɨgbumbuwi, aniya?
4 Os que estavam perto de Paulo lhe disseram: “Você ousa insultar o sumo sacerdote de Deus?”.
5 Pol siya boɨnki, tɨ nomiiyauwɨm! Kara bɨ nɨnoknɨnkɨnkɨn, siya Adi Komii siir bɨiyan priskɨn piyasi owɨn? Adi Komii siir yaiya Yokwo Komii hɨr nwowa saeya hɨnɨɨna boɨnkika, kɨra kɨmiir bɨiyan inkamɨn siir kɨpi nɨgbumbu.
5 “Irmãos, não sabia que ele era o sumo sacerdote”, respondeu Paulo. “Pois as Escrituras dizem: ‘Não fale mal de suas autoridades’.”
6 Pol siya ɨna nɨnoknɨnkɨnɨn, kam nhɨrɨm siyɨu komii nɨnoknɨnkɨniyɨm sɨmiirɨn. Mɨ nhɨrɨm Farisimi siyɨuɨn siir napikɨm. Mɨ nhɨrɨm Sadyusimi siyɨuɨn si napikɨm. Mɨ siya siyɨu komii kɨgrɨraowiyɨm sɨmiiramɨn hɨnɨɨna kauwok boɨnki, kɨma tɨ nomiiyauɨm an kara Farisimi inkamkɨn. Mɨ kariir adɨn, ɨriipɨ hɨriinan Farisi inkamkɨn. Kara ha naɨngwowi iikamɨm naokaowɨm sɨma wa swokɨ ɨnsiin ɨdwodwowi ɨe hɨrankɨn. Mɨ kara bɨdi boɨnkiya ta yaiya mɨ tɨ hɨriinan siyɨuɨn kɨma yaigak kariir asi nwokɨm.
6 Sabendo Paulo que alguns membros do conselho dos líderes do povo eram saduceus e outros fariseus, gritou: “Irmãos, sou fariseu, como eram meus antepassados! E estou sendo julgado por causa de minha esperança na ressurreição dos mortos!”.
7 Mɨ siya ta yai aiir boɨnkiyɨn mɨ tɨ isid whɨso Farisi Sadyusi sɨma ɨo ɨna yɨnwo anwowɨm mɨ sɨma ɨna yɨnkibɨrnakiyɨm.
7 Quando Paulo disse isso, o conselho se dividiu, fariseus contra saduceus,
8 Mɨ Sadyusiyan kamɨm sɨma boɨn, inkamɨn wɨ ɨe ankɨ swokɨ ɨnsiin ɨdwo rani. Nɨɨngaka. Mɨ Adi Komii siir paekwosɨm karamaeka mɨ siir pɨugana ɨriipɨ hɨriinan. Nɨɨngaka. Mɨ Farisiyan kamɨm sɨma tɨ digworaekwowɨm sɨmiirɨn ɨni kaimwowa ywowɨm.
8 pois os saduceus afirmam não haver ressurreição, nem anjos, nem espíritos, mas os fariseus creem em todas essas coisas.
9 Mɨ sɨma yai komii asi kauwoknanaekɨm. Mɨ kam nhɨrɨm siyɨu komii nɨisiisiimauuwiyɨm, sɨma Farisi sɨmiir isidɨn siir hɨrankɨm. Mɨ sɨma ɨni yai kɨrɨe aiirar yɨnsiin okwo boɨnkiyɨm. Krɨma tɨ inkamɨn siirɨn siyɨu whɨr bɨ kɨgɨn. Mɨ tari naeyɨugɨn nasi boɨnaigɨn saɨkaɨn iyɨe tari Adi Komii siir paekwosɨmɨn siya nasi boɨnaikɨn, aniya?
9 Houve grande alvoroço. Alguns dos mestres da lei que eram fariseus se levantaram e começaram a discutir energicamente. “Não vemos nada de errado com este homem!”, gritavam. “Talvez um espírito ou um anjo tenha falado a ele!”
10 Sɨmiir ɨowa ɨni komiiya ywokiya. Mɨ yaii nɨnii kamɨm sɨmiir bɨiyan inkamɨn siya ɨni nɨdidkakar ywokiyɨn, tɨ isid whɨso sowiirsiyɨn. Pol siirɨn wɨ sɨma pɨ nonkwobumbu nɨnkɨn haigɨnɨuwisi. Mɨ siya kamɨm yaii nɨniiyɨm sɨmiir asi boɨnkikɨn, kɨma dɨuunam! Mɨ Pol siir donkworɨnu naowid mɨ siirɨn kɨmiir omaka hɨriir dɨkɨunam.
10 A discussão ficou cada vez mais violenta, e o comandante teve medo de que Paulo fosse feito em pedaços. Assim, ordenou que os soldados o retirassem à força e o levassem de volta à fortaleza.
11 Mɨ ɨigwɨr nɨiyaka krɨmiir Bɨiyan Inkam Komiiyɨn Jisɨs siya wɨ Pol siir kingiina nokwokaowi. Mɨ siya boɨn, kɨra kɨpi nɨdid! Bɨiya kariir yaiya kɨra boɨnmɨmauugɨn om komii Jerusalem hɨrɨn mɨ kɨra kariir yaiya om komii Rom hɨrɨn wɨ hɨriiyar swokɨ boɨnmɨmauuwi. Adi Komii siya hɨnɨɨna boɨnkɨn. Ɨriig.
11 Naquela noite, o Senhor apareceu a Paulo e disse: “Tenha ânimo, Paulo! Assim como você testemunhou a meu respeito aqui em Jerusalém, deve fazê-lo também em Roma”.
12 Mɨ nugakɨn Judan kamɨm sɨma maeyau gwɨruwa ywoyakwok, yai kitɨbmii boɨnam. Sɨma boɨn, kɨbɨe idwai! Krɨma wɨ naemɨn nae rani mɨ wɨ op mɨ kwiyae rani. Mɨ ɨiya krɨma pol siir nɨsomaoki mɨ wɨ ha nae.
12 Na manhã seguinte, alguns judeus se juntaram para conspirar, jurando solenemente que não comeriam nem beberiam antes de matar Paulo.
13 Judan Kamɨm ta yai aiir nɨmbintɨbmiikimaiyɨm kam nwɨs nanaɨrgɨm.
13 A conspiração envolveu mais de quarenta homens.
14 Mɨ sɨma bɨiyan prisɨm mɨ inkam adi yaowaeyɨm siyɨu komii kɨgrɨraowiyɨm sɨmiiram yam. Mɨ sɨma boɨn krɨma bɨdi yɨmbin tɨbmii kimaiyɨm. Krɨma wɨ naemɨn nikɨ nɨngugu ae rani. Krɨma ɨiya Pol siir nɨsom aowi mɨ krɨma nae mɨnɨm wa naei.
14 Foram aos principais sacerdotes e aos líderes do povo e lhes disseram: “Juramos solenemente, sob pena de castigo divino, que não comeremos nem beberemos antes de matar Paulo.
15 Kɨma mɨ kamɨm siyɨu komii kɨgrɨraowi ɨkɨm, kɨma inkam komiiyɨn om komii Rom hɨr nwowɨn siirɨm dɨkɨugi. Mɨ siirɨn pɨ hɨnɨɨna boɨn Pol siirɨn siya wɨkɨu naiini tɨriir. Mɨ krɨma siir yaimwokɨ yaimwowa krɨma nikɨ wakaeyam mɨni. Mɨ ɨiya Pol siya kɨmiiram napnani mɨ krɨma wɨ siiram naguprakai wɨni siyɨu hɨr, siir nɨsom aowam.
15 Agora peçam, vocês e o conselho dos líderes do povo, que o comandante traga Paulo de volta ao conselho. Finjam que os senhores desejam examinar o caso com mais detalhes. Nós o mataremos no caminho”.
16 Mɨ siir yokmana saiir yɨnisɨm yɨnkamiyɨnɨn siyar wakaemɨmɨk ta yai aiirɨn, Pol siir nɨsom aowɨnam boɨna mɨ siya asi namkɨn kamɨm ɨrɨm haiiyɨm sɨmiir omaka. Mɨ siya ɨna yapnɨnopkai boɨnmauu siir papiyɨeyɨn Pol siirɨn.
16 Contudo, o sobrinho de Paulo, filho de sua irmã, soube do plano deles e foi à fortaleza contar a seu tio.
17 Mɨ Pol siya kamɨm ɨrɨm haiiyɨm sɨmiir bɨiyan inkamɨn siir yɨkɨuna mɨ ɨna boɨnɨn, tɨ whranisɨm ɨiirɨn dɨkɨunam yaii nɨniiyɨm kamɨm sɨmiir bɨikɨ bɨiyan inkam ɨiirɨm. Siya yaigakɨn, siya saɨka boɨnɨm mɨni.
17 Então Paulo mandou chamar um dos oficiais romanos e disse: “Leve este rapaz ao comandante. Ele tem algo importante para lhe contar”.
18 Mɨ bɨiyan inkamɨn siya siirɨn ɨna yɨkɨunamɨn bɨikɨ bɨiyan inkam ɨiirɨm. Mɨ siya boɨn, Polɨn inkamɨn sɨma hɨugrɨpkɨikikaiyɨn siya boɨnkikɨn kariirɨn tɨ whranisɨmɨn siir nɨkɨunaniyɨm kɨriirɨm. Siya yaiya kwɨra nwowi mɨ siya kɨriir boɨnmauuwɨm naɨngwowi.
18 O oficial o levou ao comandante e explicou: “O preso Paulo me chamou e pediu que eu trouxesse ao senhor este rapaz, pois ele tem algo a lhe contar”.
19 Mɨ bɨikɨ bɨiyan inkamɨn siir ɨɨn aiir yɨnkwoki mɨ siirɨn ɨna yɨkɨunamɨn maeyaua inkam karamaeya saiir. Mɨ siya srɨi, kɨra kariirɨn pɨ paka hɨnɨɨn yaiya saiir boɨnmauuwi?
19 O comandante tomou o rapaz pela mão e o levou à parte. “O que você quer me dizer?”, perguntou.
20 Mɨ whranisɨm ɨeya boɨnki, Judan kamɨm sɨma yai bɨdi yomboɨn tɨbmiikimaiyɨm kɨriir srɨiyɨm, waka kɨra Pol siir wɨkɨunaiini kam whɨekakɨm siyɨu komii nɨnoknɨnkɨniyɨm sɨmiirɨm mɨ sɨma wɨ siir nɨksɨsae. Mɨ sɨma siirɨn hanɨɨngɨ srɨisasae ta yaiya saiir yaimwokɨyaimwo aiirɨmɨn.
20 O sobrinho de Paulo respondeu: “Alguns judeus pedirão que o senhor apresente Paulo diante da reunião do conselho amanhã, fingindo que desejam obter mais informações.
21 Mɨ kɨra sɨmiir yai aiir kɨpi wakaeyokna. Mɨ sɨmiir inkam nhɨrɨm kamnwɨsnanaɨrgɨm. Mɨ sɨma ɨna boɨnɨm, krɨma wɨ nae mɨnɨm wɨ mɨ ae rani mɨ op mɨnɨm wɨ mɨ kwiyae rani. Mɨ ɨiya krɨma Pol siir nɨsomaowi, wɨ saiirar nadɨgɨuwi. Mɨ tariinanɨn sɨma ɨni siyɨu nwokwokɨnɨm siirɨm. Sɨma krɨmiiramɨn mɨnam nwokwokɨni, kɨriir kwoɨnɨn wadɨe nwowi mɨ kɨra Pol siir dɨkropki.
21 Não acredite neles. Há mais de quarenta homens emboscados para matar Paulo. Juraram solenemente, sob pena de castigo divino, que não comeriam nem beberiam antes de matá-lo. Estão de prontidão, apenas esperando sua permissão”.
22 Mɨ bɨikɨ bɨiyan inkamɨn siya tɨ whranisɨmɨn siir boɨn ta yaiya kɨra nikɨ boɨnmauua kariir mɨ kɨra wɨ inkam nwɨr kɨpi boɨnmauu mɨmɨn. Mɨ siya siirɨn ɨna yɨkropkiyɨn. Ɨriig
22 O comandante despediu o rapaz e o advertiu: “Não deixe ninguém saber que você me contou isso”.
23 Mɨ bɨikɨ bɨiyan inkamɨn yaii nɨniiyɨm sɨmiir bɨi nwowiywo inkam nwɨso, sowiirɨm yɨkɨugi. Mɨ ɨna boɨnkiyɨn kowa kam kamaɨr nwoɨm ɨuurɨm 70 hosɨm sɨmiir ɨdwo nɨdwo ɨkɨm mɨ yaii nɨniiyɨm kam kamaɨr ɨuurɨm 200 sɨma warar. Mɨ kɨma tapaiirɨn pɨ ɨriiyar kwii mɨn haiburgig mɨpi om komii Sisaria hɨriir damwɨi nɨiyar.
23 Então o comandante chamou dois de seus oficiais e ordenou: “Preparem duzentos soldados para partir a Cesareia hoje às nove da noite. Levem também duzentos lanceiros e setenta soldados a cavalo.
24 Kɨma hosɨn ɨra timɨ ɨnkɨn haii Pol siya nɨdwo namɨm. Mɨ krɨma siirɨn inkamɨn omom omom nhɨrɨm sɨm kɨgrɨraowiyɨm Filiks mɨ siirɨm dɨkɨunam.
24 Providenciem um cavalo para Paulo e levem-no em segurança ao governador Félix”.
25 Mɨ bɨikɨ bɨiyan inkamɨn yokwowa kwɨra wɨn hauugi Filiks siirɨm. Ta yokwowa hɨnɨɨna boɨnki,
25 Em seguida, escreveu a seguinte carta ao governador:
26 kara Klodias Lisiaskɨn, ta yokwowa kara wɨn hauugika bɨiyan inkamɨn omom omom nhɨrɨm sɨm kɨgrɨraowiyɨn Filiks kɨriirɨm. Nabɨe!
26 “De Cláudio Lísias ao excelentíssimo governador Félix. Saudações.
27 Mɨ tɨ inkam ɨiirɨn Judan kamɨm sɨma yonkworɨnu mɨ siirɨn sɨma pɨ yɨsomaowɨn mɨ kara siirɨn bɨdi wakaeyɨn siya om komii Roman inkamkɨn. Kara mɨ kamɨm yaii nɨniiyɨm, krɨma sɨmiir hɨriir yɨmbiyam mɨ siirɨn sɨmiir ɨɨn hɨrankar yɨkɨunaki.
27 “Este homem foi capturado por alguns judeus que estavam prestes a matá-lo quando cheguei com meus soldados. Ao ser informado de que ele era cidadão romano, transferi-o para um lugar seguro.
28 Kara ta yaiya sɨma prɨiboɨn hɨuriyɨua tɨ inkam ɨiir, kara saiir yaimwo ɨiir nɨnoknɨnkɨnɨm mɨni. Mɨ kara sɨmiir kamɨm siyɨu nɨnoknɨnkɨniyɨm kausil sɨmiirɨm yɨkɨunam.
28 Então levei-o diante do conselho supremo dos judeus para investigar o motivo das acusações.
29 Mɨ kara sɨmiir asi srɨigɨn. Mɨ kariirɨn sɨma boɨnmauugi yai nhɨrɨm sɨmiir siyɨuniyɨm. Mɨ ta yaiya sɨma siir boɨnɨuhɨuriyɨugi. Mɨ Kara siirɨn dimɨn whɨr bɨ kɨgwo tɨrkɨn, siir nɨsom aowamɨn mɨ siir hɨugrɨpkɨikikaiyɨm. Nɨɨngaka.
29 Não demorei a descobrir que ele era acusado de algo relacionado à lei religiosa, sem dúvida nada que justificasse a pena de morte ou mesmo a prisão.
30 Mɨ yaiya ɨni kariirɨma yɨmbiniya. Tariinanɨn sɨma yaiya kwɨra boɨnɨmprɨo kimai tɨ inkam ɨiir nɨsom aowam. Mɨ kara bɨ kɨmɨmɨnkikɨn, siirɨn ɨna yɨkropkiyɨn kɨriirɨm. Kara kamɨm yai siir prɨiboɨn hɨuriyɨuɨm sɨmiir boɨnki, sɨma kɨriir whwonkam ɨda wa mɨ okwo boɨni pɨkɨ hɨnɨɨn dimɨnkɨn tɨ inkamɨn siya tɨrɨn. Siir yaiyɨm hɨnɨɨna wɨn boɨnkikɨn.
30 Fui informado, porém, de uma conspiração para matá-lo e enviei-o de imediato ao senhor. Também informei aos acusadores que devem apresentar suas denúncias diante do senhor”.
31 Mɨ Kamɨm yaii nɨniiyɨm sɨma ɨni siir yaiya mɨ wakaeyoknam. Mɨ Pol siirɨn ɨna yɨkɨunamɨm, om komii Antipatris hɨriir nɨiyakar yamwɨi.
31 Naquela noite, os soldados cumpriram as ordens que haviam recebido e levaram Paulo até Antipátride.
32 Ɨiya ha pɨrkɨnkiyakwoka mɨ kamɨm yaii nɨniiyɨm ɨni sɨmiir omaka hɨriirar swokɨ amɨm. Mɨ kamɨm hos ɨdwo nɨdwonamɨm sɨma sɨma whɨnam Pol siirɨn om komii Sisaria hɨriirɨn.
32 Voltaram à fortaleza na manhã seguinte, enquanto a cavalaria prosseguiu com ele.
33 Kamɨm hos ɨdwo nɨdwonamɨm ɨna yɨmbiyamɨm om komii Sisaria hɨriir. Mɨ sɨma yokwowa ɨna inɨ hauu ɨuwa tɨ inkamɨn, omom omom kɨgrɨraowiyɨn siir. Mɨ sɨma Pol siirɨn siir, whwonkam ɨda yokmwɨn okwo.
33 Quando chegaram a Cesareia, apresentaram Paulo e a carta ao governador Félix.
34 Mɨ siya ta yokwo aiir mwaɨnɨn mɨ siya Pol siir srɨi, kɨra pɨkɨ hɨnɨɨn nu komii siir nwowikɨn? Mɨ Pol siya boɨnki, kara nu komii Sailisia ankɨn.
34 O governador leu a carta e perguntou a Paulo de que província ele era. “Da Cilícia”, respondeu Paulo.
35 Mɨ inkamɨn omom omom kɨgrɨraowiyɨn siya boɨnki, ɨiya kamɨm yai kɨriir prɨiboɨn hɨuriyɨuɨm sɨma nɨmbini mɨ kara pɨ kɨriir yai aiir wakae. Mɨ siya sɨmiir boɨnki, sɨma Pol siir nɨkɨunamɨn omaka komiiya bɨiyan inkamɨn Herot siya mɨriiya saiirɨm mɨ wɨ kam nhɨrkɨm nwokɨ waikaowɨm. Ɨriig.
35 “Ouvirei seu caso pessoalmente quando seus acusadores chegarem”, disse o governador. Em seguida, ordenou que Paulo fosse mantido na prisão do palácio que Herodes havia construído.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 23, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.