Atos 23
Yai Wɨn Kɨbiya (IWS) vs NTLH
1 Pol siya kamɨm siyɨu komii nɨnoknɨnkɨnɨm sɨmiir sɨmiira kaonanaeyɨn mɨ siya ɨna boɨnkiyɨn. Tɨ nomiiyauɨm! Kariir siyɨuɨn Adi Komii siir whwonkam ɨda kara dimɨn whɨr bɨ tɨrbugɨn. Kariir kwoɨnɨn ɨni wadɨekɨ wadɨeya ywowɨn, dimɨn whɨrkɨ bɨ tɨrbugɨn kariir naprɨrɨr aiirɨn mɨ ɨni tariinanar yadɨgniyɨn.
1 Então Paulo olhou firmemente para os membros do Conselho e disse: — Meus irmãos, tenho vivido até hoje com a consciência limpa diante de Deus.
2 Mɨ prismi yaowae adɨn Ananaias nɨkɨuwiyɨn siya kamɨm siir kingiin nokwoɨm sɨmiir boɨnki sɨma siir yai aiir nɨrɨpugiyɨm.
2 Mas Ananias, o Grande Sacerdote , mandou que os homens que estavam perto de Paulo dessem um tapa na boca dele.
3 Mɨ Pol siya siir boɨnki, Adi Komii krɨmiir Wanɨn siya wɨ kɨriir tɨowi, kɨra tɨoa kariir mɨ saiir hɨriinan. Mɨ iikamɨm sɨma ha naɨngwokɨm, kɨra inkam wadɨekɨ nɨuwi mɨ kɨriir kwoɨnɨn ɨni biyɨekɨ biyɨe ywowɨn. Kɨra tɨ tɨr nɨdwowɨn mɨ kɨra kariir hɨdam tɨrkɨn siyɨu komii ɨiirɨn. Kɨraɨrgɨn siyɨu komii ɨiir sɨbgu ap karamae nwowiyɨn. Ɨiya kɨra boɨna, sɨmiirɨn kariir tɨoam.
3 Aí Paulo disse a Ananias: — Hipócrita, Deus o castigará por isso! Você está sentado aí para me julgar de acordo com a
4 Mɨ kamɨm Pol saɨka kingiin nokwowɨm sɨma boɨn mɨ kɨra tari Adi Komii siir bɨiyan prisɨn siir nɨgbumbuwi, aniya?
4 Os homens que estavam perto de Paulo perguntaram: — Você está insultando o Grande Sacerdote, o
5 Pol siya boɨnki, tɨ nomiiyauwɨm! Kara bɨ nɨnoknɨnkɨnkɨn, siya Adi Komii siir bɨiyan priskɨn piyasi owɨn? Adi Komii siir yaiya Yokwo Komii hɨr nwowa saeya hɨnɨɨna boɨnkika, kɨra kɨmiir bɨiyan inkamɨn siir kɨpi nɨgbumbu.
5 Paulo respondeu: — Meus irmãos, eu não sabia que ele é o Grande Sacerdote. Pois as
6 Pol siya ɨna nɨnoknɨnkɨnɨn, kam nhɨrɨm siyɨu komii nɨnoknɨnkɨniyɨm sɨmiirɨn. Mɨ nhɨrɨm Farisimi siyɨuɨn siir napikɨm. Mɨ nhɨrɨm Sadyusimi siyɨuɨn si napikɨm. Mɨ siya siyɨu komii kɨgrɨraowiyɨm sɨmiiramɨn hɨnɨɨna kauwok boɨnki, kɨma tɨ nomiiyauɨm an kara Farisimi inkamkɨn. Mɨ kariir adɨn, ɨriipɨ hɨriinan Farisi inkamkɨn. Kara ha naɨngwowi iikamɨm naokaowɨm sɨma wa swokɨ ɨnsiin ɨdwodwowi ɨe hɨrankɨn. Mɨ kara bɨdi boɨnkiya ta yaiya mɨ tɨ hɨriinan siyɨuɨn kɨma yaigak kariir asi nwokɨm.
6 Quando Paulo percebeu que alguns do Conselho eram do partido dos saduceus e outros do partido dos fariseus , disse bem alto: — Meus irmãos, eu sou fariseu e filho de fariseus. Estou aqui sendo julgado porque creio que os mortos vão ressuscitar.
7 Mɨ siya ta yai aiir boɨnkiyɨn mɨ tɨ isid whɨso Farisi Sadyusi sɨma ɨo ɨna yɨnwo anwowɨm mɨ sɨma ɨna yɨnkibɨrnakiyɨm.
7 Assim que ele disse isso, os fariseus e os saduceus começaram a discutir, e o Conselho se dividiu.
8 Mɨ Sadyusiyan kamɨm sɨma boɨn, inkamɨn wɨ ɨe ankɨ swokɨ ɨnsiin ɨdwo rani. Nɨɨngaka. Mɨ Adi Komii siir paekwosɨm karamaeka mɨ siir pɨugana ɨriipɨ hɨriinan. Nɨɨngaka. Mɨ Farisiyan kamɨm sɨma tɨ digworaekwowɨm sɨmiirɨn ɨni kaimwowa ywowɨm.
8 É que os saduceus não creem que os mortos vão ressuscitar, nem que existem anjos ou espíritos; mas os fariseus creem nessas coisas.
9 Mɨ sɨma yai komii asi kauwoknanaekɨm. Mɨ kam nhɨrɨm siyɨu komii nɨisiisiimauuwiyɨm, sɨma Farisi sɨmiir isidɨn siir hɨrankɨm. Mɨ sɨma ɨni yai kɨrɨe aiirar yɨnsiin okwo boɨnkiyɨm. Krɨma tɨ inkamɨn siirɨn siyɨu whɨr bɨ kɨgɨn. Mɨ tari naeyɨugɨn nasi boɨnaigɨn saɨkaɨn iyɨe tari Adi Komii siir paekwosɨmɨn siya nasi boɨnaikɨn, aniya?
9 E assim a gritaria aumentou ainda mais. Então alguns mestres da Lei que pertenciam ao partido dos fariseus se levantaram e protestaram. Eles disseram: — Não vemos nenhum mal neste homem. Pode ser mesmo que um anjo ou um espírito tenha falado com ele.
10 Sɨmiir ɨowa ɨni komiiya ywokiya. Mɨ yaii nɨnii kamɨm sɨmiir bɨiyan inkamɨn siya ɨni nɨdidkakar ywokiyɨn, tɨ isid whɨso sowiirsiyɨn. Pol siirɨn wɨ sɨma pɨ nonkwobumbu nɨnkɨn haigɨnɨuwisi. Mɨ siya kamɨm yaii nɨniiyɨm sɨmiir asi boɨnkikɨn, kɨma dɨuunam! Mɨ Pol siir donkworɨnu naowid mɨ siirɨn kɨmiir omaka hɨriir dɨkɨunam.
10 A briga chegou a tal ponto, que o comandante ficou com medo de que Paulo fosse despedaçado por eles. Por isso mandou os guardas descerem para tirar Paulo do meio deles e o levar de volta para a fortaleza.
11 Mɨ ɨigwɨr nɨiyaka krɨmiir Bɨiyan Inkam Komiiyɨn Jisɨs siya wɨ Pol siir kingiina nokwokaowi. Mɨ siya boɨn, kɨra kɨpi nɨdid! Bɨiya kariir yaiya kɨra boɨnmɨmauugɨn om komii Jerusalem hɨrɨn mɨ kɨra kariir yaiya om komii Rom hɨrɨn wɨ hɨriiyar swokɨ boɨnmɨmauuwi. Adi Komii siya hɨnɨɨna boɨnkɨn. Ɨriig.
11 Na noite seguinte o Senhor Jesus apareceu a Paulo e disse:
12 Mɨ nugakɨn Judan kamɨm sɨma maeyau gwɨruwa ywoyakwok, yai kitɨbmii boɨnam. Sɨma boɨn, kɨbɨe idwai! Krɨma wɨ naemɨn nae rani mɨ wɨ op mɨ kwiyae rani. Mɨ ɨiya krɨma pol siir nɨsomaoki mɨ wɨ ha nae.
12 Na manhã seguinte alguns judeus se ajuntaram e juraram que não iam comer nem beber nada enquanto não matassem Paulo.
13 Judan Kamɨm ta yai aiir nɨmbintɨbmiikimaiyɨm kam nwɨs nanaɨrgɨm.
13 Os homens que combinaram fazer isso eram mais de quarenta.
14 Mɨ sɨma bɨiyan prisɨm mɨ inkam adi yaowaeyɨm siyɨu komii kɨgrɨraowiyɨm sɨmiiram yam. Mɨ sɨma boɨn krɨma bɨdi yɨmbin tɨbmii kimaiyɨm. Krɨma wɨ naemɨn nikɨ nɨngugu ae rani. Krɨma ɨiya Pol siir nɨsom aowi mɨ krɨma nae mɨnɨm wa naei.
14 Eles foram falar com os chefes dos sacerdotes e com os líderes do povo e disseram: — Nós fizemos o seguinte juramento: “Que Deus nos amaldiçoe se comermos ou bebermos qualquer coisa enquanto não matarmos Paulo.”
15 Kɨma mɨ kamɨm siyɨu komii kɨgrɨraowi ɨkɨm, kɨma inkam komiiyɨn om komii Rom hɨr nwowɨn siirɨm dɨkɨugi. Mɨ siirɨn pɨ hɨnɨɨna boɨn Pol siirɨn siya wɨkɨu naiini tɨriir. Mɨ krɨma siir yaimwokɨ yaimwowa krɨma nikɨ wakaeyam mɨni. Mɨ ɨiya Pol siya kɨmiiram napnani mɨ krɨma wɨ siiram naguprakai wɨni siyɨu hɨr, siir nɨsom aowam.
15 Agora vocês e o Conselho Superior , mandem pedir ao comandante que traga Paulo aqui. Digam que estão querendo examinar melhor o caso dele. Então, antes que ele chegue, nós estaremos prontos para matá-lo.
16 Mɨ siir yokmana saiir yɨnisɨm yɨnkamiyɨnɨn siyar wakaemɨmɨk ta yai aiirɨn, Pol siir nɨsom aowɨnam boɨna mɨ siya asi namkɨn kamɨm ɨrɨm haiiyɨm sɨmiir omaka. Mɨ siya ɨna yapnɨnopkai boɨnmauu siir papiyɨeyɨn Pol siirɨn.
16 Mas o filho da irmã de Paulo ficou sabendo do plano; ele entrou na fortaleza e contou tudo a Paulo.
17 Mɨ Pol siya kamɨm ɨrɨm haiiyɨm sɨmiir bɨiyan inkamɨn siir yɨkɨuna mɨ ɨna boɨnɨn, tɨ whranisɨm ɨiirɨn dɨkɨunam yaii nɨniiyɨm kamɨm sɨmiir bɨikɨ bɨiyan inkam ɨiirɨm. Siya yaigakɨn, siya saɨka boɨnɨm mɨni.
17 Então Paulo chamou um dos oficiais e disse: — Leve este moço ao comandante. Ele tem uma coisa para contar a ele.
18 Mɨ bɨiyan inkamɨn siya siirɨn ɨna yɨkɨunamɨn bɨikɨ bɨiyan inkam ɨiirɨm. Mɨ siya boɨn, Polɨn inkamɨn sɨma hɨugrɨpkɨikikaiyɨn siya boɨnkikɨn kariirɨn tɨ whranisɨmɨn siir nɨkɨunaniyɨm kɨriirɨm. Siya yaiya kwɨra nwowi mɨ siya kɨriir boɨnmauuwɨm naɨngwowi.
18 O oficial levou o moço ao comandante e disse: — Aquele preso que se chama Paulo mandou me chamar e pediu que eu trouxesse este moço porque ele tem uma informação para o senhor.
19 Mɨ bɨikɨ bɨiyan inkamɨn siir ɨɨn aiir yɨnkwoki mɨ siirɨn ɨna yɨkɨunamɨn maeyaua inkam karamaeya saiir. Mɨ siya srɨi, kɨra kariirɨn pɨ paka hɨnɨɨn yaiya saiir boɨnmauuwi?
19 O comandante pegou o moço pela mão, levou-o para um lado e perguntou: — O que é que você tem para me contar?
20 Mɨ whranisɨm ɨeya boɨnki, Judan kamɨm sɨma yai bɨdi yomboɨn tɨbmiikimaiyɨm kɨriir srɨiyɨm, waka kɨra Pol siir wɨkɨunaiini kam whɨekakɨm siyɨu komii nɨnoknɨnkɨniyɨm sɨmiirɨm mɨ sɨma wɨ siir nɨksɨsae. Mɨ sɨma siirɨn hanɨɨngɨ srɨisasae ta yaiya saiir yaimwokɨyaimwo aiirɨmɨn.
20 Ele respondeu: — Alguns judeus combinaram pedir ao senhor que leve Paulo amanhã ao Conselho Superior, com a desculpa de quererem examinar melhor o caso dele.
21 Mɨ kɨra sɨmiir yai aiir kɨpi wakaeyokna. Mɨ sɨmiir inkam nhɨrɨm kamnwɨsnanaɨrgɨm. Mɨ sɨma ɨna boɨnɨm, krɨma wɨ nae mɨnɨm wɨ mɨ ae rani mɨ op mɨnɨm wɨ mɨ kwiyae rani. Mɨ ɨiya krɨma Pol siir nɨsomaowi, wɨ saiirar nadɨgɨuwi. Mɨ tariinanɨn sɨma ɨni siyɨu nwokwokɨnɨm siirɨm. Sɨma krɨmiiramɨn mɨnam nwokwokɨni, kɨriir kwoɨnɨn wadɨe nwowi mɨ kɨra Pol siir dɨkropki.
21 Mas não acredite nisso, pois mais de quarenta deles vão ficar escondidos esperando Paulo para o matar. Todos eles fizeram este juramento: “Que Deus nos amaldiçoe se comermos ou bebermos qualquer coisa antes de termos matado Paulo.” Eles estão prontos para cumprir o juramento e esperam apenas saber o que o senhor vai resolver.
22 Mɨ bɨikɨ bɨiyan inkamɨn siya tɨ whranisɨmɨn siir boɨn ta yaiya kɨra nikɨ boɨnmauua kariir mɨ kɨra wɨ inkam nwɨr kɨpi boɨnmauu mɨmɨn. Mɨ siya siirɨn ɨna yɨkropkiyɨn. Ɨriig
22 Então o comandante respondeu: — Não diga a ninguém que você me contou isso. E mandou que o moço fosse embora.
23 Mɨ bɨikɨ bɨiyan inkamɨn yaii nɨniiyɨm sɨmiir bɨi nwowiywo inkam nwɨso, sowiirɨm yɨkɨugi. Mɨ ɨna boɨnkiyɨn kowa kam kamaɨr nwoɨm ɨuurɨm 70 hosɨm sɨmiir ɨdwo nɨdwo ɨkɨm mɨ yaii nɨniiyɨm kam kamaɨr ɨuurɨm 200 sɨma warar. Mɨ kɨma tapaiirɨn pɨ ɨriiyar kwii mɨn haiburgig mɨpi om komii Sisaria hɨriir damwɨi nɨiyar.
23 Então o comandante chamou dois oficiais e disse: — Arranjem duzentos soldados, e mais setenta cavaleiros, e duzentos lanceiros para ir até a cidade de Cesareia. Estejam prontos para sair daqui às nove horas da noite.
24 Kɨma hosɨn ɨra timɨ ɨnkɨn haii Pol siya nɨdwo namɨm. Mɨ krɨma siirɨn inkamɨn omom omom nhɨrɨm sɨm kɨgrɨraowiyɨm Filiks mɨ siirɨm dɨkɨunam.
24 Preparem também cavalos para Paulo montar e o levem com toda a segurança para o governador Félix.
25 Mɨ bɨikɨ bɨiyan inkamɨn yokwowa kwɨra wɨn hauugi Filiks siirɨm. Ta yokwowa hɨnɨɨna boɨnki,
25 Depois o comandante escreveu uma carta que dizia o seguinte:
26 kara Klodias Lisiaskɨn, ta yokwowa kara wɨn hauugika bɨiyan inkamɨn omom omom nhɨrɨm sɨm kɨgrɨraowiyɨn Filiks kɨriirɨm. Nabɨe!
26 “Excelentíssimo Governador Félix, “Saudações.
27 Mɨ tɨ inkam ɨiirɨn Judan kamɨm sɨma yonkworɨnu mɨ siirɨn sɨma pɨ yɨsomaowɨn mɨ kara siirɨn bɨdi wakaeyɨn siya om komii Roman inkamkɨn. Kara mɨ kamɨm yaii nɨniiyɨm, krɨma sɨmiir hɨriir yɨmbiyam mɨ siirɨn sɨmiir ɨɨn hɨrankar yɨkɨunaki.
27 “Alguns judeus agarraram este homem e quase o mataram. Quando soube que ele era cidadão romano, eu fui com os meus soldados e não deixei que ele fosse morto.
28 Kara ta yaiya sɨma prɨiboɨn hɨuriyɨua tɨ inkam ɨiir, kara saiir yaimwo ɨiir nɨnoknɨnkɨnɨm mɨni. Mɨ kara sɨmiir kamɨm siyɨu nɨnoknɨnkɨniyɨm kausil sɨmiirɨm yɨkɨunam.
28 Eu queria saber por que o estavam acusando e por isso resolvi levá-lo diante do Conselho Superior dos judeus.
29 Mɨ kara sɨmiir asi srɨigɨn. Mɨ kariirɨn sɨma boɨnmauugi yai nhɨrɨm sɨmiir siyɨuniyɨm. Mɨ ta yaiya sɨma siir boɨnɨuhɨuriyɨugi. Mɨ Kara siirɨn dimɨn whɨr bɨ kɨgwo tɨrkɨn, siir nɨsom aowamɨn mɨ siir hɨugrɨpkɨikikaiyɨm. Nɨɨngaka.
29 Então descobri que ele não tinha feito nada para merecer a prisão ou a morte. A acusação contra ele era a respeito da própria lei deles.
30 Mɨ yaiya ɨni kariirɨma yɨmbiniya. Tariinanɨn sɨma yaiya kwɨra boɨnɨmprɨo kimai tɨ inkam ɨiir nɨsom aowam. Mɨ kara bɨ kɨmɨmɨnkikɨn, siirɨn ɨna yɨkropkiyɨn kɨriirɨm. Kara kamɨm yai siir prɨiboɨn hɨuriyɨuɨm sɨmiir boɨnki, sɨma kɨriir whwonkam ɨda wa mɨ okwo boɨni pɨkɨ hɨnɨɨn dimɨnkɨn tɨ inkamɨn siya tɨrɨn. Siir yaiyɨm hɨnɨɨna wɨn boɨnkikɨn.
30 Quando fui informado de que havia um plano para matá-lo, resolvi mandá-lo ao senhor. E disse para aqueles judeus que fizessem as acusações na sua presença. “Saúde. “Cláudio Lísias.”
31 Mɨ Kamɨm yaii nɨniiyɨm sɨma ɨni siir yaiya mɨ wakaeyoknam. Mɨ Pol siirɨn ɨna yɨkɨunamɨm, om komii Antipatris hɨriir nɨiyakar yamwɨi.
31 Então os soldados cumpriram as ordens. Pegaram Paulo e o levaram durante a noite até a cidade de Antipátride.
32 Ɨiya ha pɨrkɨnkiyakwoka mɨ kamɨm yaii nɨniiyɨm ɨni sɨmiir omaka hɨriirar swokɨ amɨm. Mɨ kamɨm hos ɨdwo nɨdwonamɨm sɨma sɨma whɨnam Pol siirɨn om komii Sisaria hɨriirɨn.
32 No dia seguinte os soldados voltaram para a fortaleza, deixando que os cavaleiros continuassem a viagem com Paulo.
33 Kamɨm hos ɨdwo nɨdwonamɨm ɨna yɨmbiyamɨm om komii Sisaria hɨriir. Mɨ sɨma yokwowa ɨna inɨ hauu ɨuwa tɨ inkamɨn, omom omom kɨgrɨraowiyɨn siir. Mɨ sɨma Pol siirɨn siir, whwonkam ɨda yokmwɨn okwo.
33 Eles o levaram para a cidade de Cesareia, deram a carta ao Governador e lhe entregaram Paulo.
34 Mɨ siya ta yokwo aiir mwaɨnɨn mɨ siya Pol siir srɨi, kɨra pɨkɨ hɨnɨɨn nu komii siir nwowikɨn? Mɨ Pol siya boɨnki, kara nu komii Sailisia ankɨn.
34 O Governador leu a carta e perguntou a Paulo de onde ele era. Quando soube que era da região da Cilícia,
35 Mɨ inkamɨn omom omom kɨgrɨraowiyɨn siya boɨnki, ɨiya kamɨm yai kɨriir prɨiboɨn hɨuriyɨuɨm sɨma nɨmbini mɨ kara pɨ kɨriir yai aiir wakae. Mɨ siya sɨmiir boɨnki, sɨma Pol siir nɨkɨunamɨn omaka komiiya bɨiyan inkamɨn Herot siya mɨriiya saiirɨm mɨ wɨ kam nhɨrkɨm nwokɨ waikaowɨm. Ɨriig.
35 disse: — Quando os seus acusadores chegarem, eu ouvirei o que você tem para dizer. Em seguida mandou que ele ficasse preso no palácio do Governador .
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 23, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.