Atos 23
Yai Wɨn Kɨbiya (IWS) vs ARC
1 Pol siya kamɨm siyɨu komii nɨnoknɨnkɨnɨm sɨmiir sɨmiira kaonanaeyɨn mɨ siya ɨna boɨnkiyɨn. Tɨ nomiiyauɨm! Kariir siyɨuɨn Adi Komii siir whwonkam ɨda kara dimɨn whɨr bɨ tɨrbugɨn. Kariir kwoɨnɨn ɨni wadɨekɨ wadɨeya ywowɨn, dimɨn whɨrkɨ bɨ tɨrbugɨn kariir naprɨrɨr aiirɨn mɨ ɨni tariinanar yadɨgniyɨn.
1 E, pondo Paulo os olhos no conselho, disse: Varões irmãos, até ao dia de hoje tenho andado diante de Deus com toda a boa consciência.
2 Mɨ prismi yaowae adɨn Ananaias nɨkɨuwiyɨn siya kamɨm siir kingiin nokwoɨm sɨmiir boɨnki sɨma siir yai aiir nɨrɨpugiyɨm.
2 Mas o sumo sacerdote, Ananias, mandou aos que estavam junto dele que o ferissem na boca.
3 Mɨ Pol siya siir boɨnki, Adi Komii krɨmiir Wanɨn siya wɨ kɨriir tɨowi, kɨra tɨoa kariir mɨ saiir hɨriinan. Mɨ iikamɨm sɨma ha naɨngwokɨm, kɨra inkam wadɨekɨ nɨuwi mɨ kɨriir kwoɨnɨn ɨni biyɨekɨ biyɨe ywowɨn. Kɨra tɨ tɨr nɨdwowɨn mɨ kɨra kariir hɨdam tɨrkɨn siyɨu komii ɨiirɨn. Kɨraɨrgɨn siyɨu komii ɨiir sɨbgu ap karamae nwowiyɨn. Ɨiya kɨra boɨna, sɨmiirɨn kariir tɨoam.
3 Então, Paulo lhe disse: Deus te ferirá, parede branqueada! Tu estás aqui assentado para julgar-me conforme a lei e, contra a lei, me mandas ferir?
4 Mɨ kamɨm Pol saɨka kingiin nokwowɨm sɨma boɨn mɨ kɨra tari Adi Komii siir bɨiyan prisɨn siir nɨgbumbuwi, aniya?
4 E os que ali estavam disseram: Injurias o sumo sacerdote de Deus?
5 Pol siya boɨnki, tɨ nomiiyauwɨm! Kara bɨ nɨnoknɨnkɨnkɨn, siya Adi Komii siir bɨiyan priskɨn piyasi owɨn? Adi Komii siir yaiya Yokwo Komii hɨr nwowa saeya hɨnɨɨna boɨnkika, kɨra kɨmiir bɨiyan inkamɨn siir kɨpi nɨgbumbu.
5 E Paulo disse: Não sabia, irmãos, que era o sumo sacerdote; porque está escrito: Não dirás mal do príncipe do teu povo.
6 Pol siya ɨna nɨnoknɨnkɨnɨn, kam nhɨrɨm siyɨu komii nɨnoknɨnkɨniyɨm sɨmiirɨn. Mɨ nhɨrɨm Farisimi siyɨuɨn siir napikɨm. Mɨ nhɨrɨm Sadyusimi siyɨuɨn si napikɨm. Mɨ siya siyɨu komii kɨgrɨraowiyɨm sɨmiiramɨn hɨnɨɨna kauwok boɨnki, kɨma tɨ nomiiyauɨm an kara Farisimi inkamkɨn. Mɨ kariir adɨn, ɨriipɨ hɨriinan Farisi inkamkɨn. Kara ha naɨngwowi iikamɨm naokaowɨm sɨma wa swokɨ ɨnsiin ɨdwodwowi ɨe hɨrankɨn. Mɨ kara bɨdi boɨnkiya ta yaiya mɨ tɨ hɨriinan siyɨuɨn kɨma yaigak kariir asi nwokɨm.
6 E Paulo, sabendo que uma parte era de saduceus, e outra, de fariseus, clamou no conselho: Varões irmãos, eu sou fariseu, filho de fariseu! No tocante à esperança e ressurreição dos mortos sou julgado!
7 Mɨ siya ta yai aiir boɨnkiyɨn mɨ tɨ isid whɨso Farisi Sadyusi sɨma ɨo ɨna yɨnwo anwowɨm mɨ sɨma ɨna yɨnkibɨrnakiyɨm.
7 E, havendo dito isto, houve dissensão entre os fariseus e saduceus; e a multidão se dividiu.
8 Mɨ Sadyusiyan kamɨm sɨma boɨn, inkamɨn wɨ ɨe ankɨ swokɨ ɨnsiin ɨdwo rani. Nɨɨngaka. Mɨ Adi Komii siir paekwosɨm karamaeka mɨ siir pɨugana ɨriipɨ hɨriinan. Nɨɨngaka. Mɨ Farisiyan kamɨm sɨma tɨ digworaekwowɨm sɨmiirɨn ɨni kaimwowa ywowɨm.
8 Porque os saduceus dizem que não há ressurreição, nem anjo, nem espírito; mas os fariseus reconhecem uma e outra coisa.
9 Mɨ sɨma yai komii asi kauwoknanaekɨm. Mɨ kam nhɨrɨm siyɨu komii nɨisiisiimauuwiyɨm, sɨma Farisi sɨmiir isidɨn siir hɨrankɨm. Mɨ sɨma ɨni yai kɨrɨe aiirar yɨnsiin okwo boɨnkiyɨm. Krɨma tɨ inkamɨn siirɨn siyɨu whɨr bɨ kɨgɨn. Mɨ tari naeyɨugɨn nasi boɨnaigɨn saɨkaɨn iyɨe tari Adi Komii siir paekwosɨmɨn siya nasi boɨnaikɨn, aniya?
9 E originou-se um grande clamor; e, levantando-se os escribas da parte dos fariseus, contendiam, dizendo: Nenhum mal achamos neste homem, e se algum espírito ou anjo lhe falou, não resistamos a Deus.
10 Sɨmiir ɨowa ɨni komiiya ywokiya. Mɨ yaii nɨnii kamɨm sɨmiir bɨiyan inkamɨn siya ɨni nɨdidkakar ywokiyɨn, tɨ isid whɨso sowiirsiyɨn. Pol siirɨn wɨ sɨma pɨ nonkwobumbu nɨnkɨn haigɨnɨuwisi. Mɨ siya kamɨm yaii nɨniiyɨm sɨmiir asi boɨnkikɨn, kɨma dɨuunam! Mɨ Pol siir donkworɨnu naowid mɨ siirɨn kɨmiir omaka hɨriir dɨkɨunam.
10 E, havendo grande dissensão, o tribuno, temendo que Paulo fosse despedaçado por eles, mandou descer a soldadesca, para que o tirassem do meio deles e o levassem para a fortaleza.
11 Mɨ ɨigwɨr nɨiyaka krɨmiir Bɨiyan Inkam Komiiyɨn Jisɨs siya wɨ Pol siir kingiina nokwokaowi. Mɨ siya boɨn, kɨra kɨpi nɨdid! Bɨiya kariir yaiya kɨra boɨnmɨmauugɨn om komii Jerusalem hɨrɨn mɨ kɨra kariir yaiya om komii Rom hɨrɨn wɨ hɨriiyar swokɨ boɨnmɨmauuwi. Adi Komii siya hɨnɨɨna boɨnkɨn. Ɨriig.
11 E, na noite seguinte, apresentando-se-lhe o Senhor, disse: Paulo, tem ânimo! Porque, como de mim testificaste em Jerusalém, assim importa que testifiques também em Roma.
12 Mɨ nugakɨn Judan kamɨm sɨma maeyau gwɨruwa ywoyakwok, yai kitɨbmii boɨnam. Sɨma boɨn, kɨbɨe idwai! Krɨma wɨ naemɨn nae rani mɨ wɨ op mɨ kwiyae rani. Mɨ ɨiya krɨma pol siir nɨsomaoki mɨ wɨ ha nae.
12 Quando já era dia, alguns dos judeus fizeram uma conspiração e juraram dizendo que não comeriam nem beberiam enquanto não matassem a Paulo.
13 Judan Kamɨm ta yai aiir nɨmbintɨbmiikimaiyɨm kam nwɨs nanaɨrgɨm.
13 E eram mais de quarenta os que fizeram esta conjuração.
14 Mɨ sɨma bɨiyan prisɨm mɨ inkam adi yaowaeyɨm siyɨu komii kɨgrɨraowiyɨm sɨmiiram yam. Mɨ sɨma boɨn krɨma bɨdi yɨmbin tɨbmii kimaiyɨm. Krɨma wɨ naemɨn nikɨ nɨngugu ae rani. Krɨma ɨiya Pol siir nɨsom aowi mɨ krɨma nae mɨnɨm wa naei.
14 Estes foram ter com os principais dos sacerdotes e anciãos e disseram: Conjuramo-nos, sob pena de maldição, a nada provarmos até que matemos a Paulo.
15 Kɨma mɨ kamɨm siyɨu komii kɨgrɨraowi ɨkɨm, kɨma inkam komiiyɨn om komii Rom hɨr nwowɨn siirɨm dɨkɨugi. Mɨ siirɨn pɨ hɨnɨɨna boɨn Pol siirɨn siya wɨkɨu naiini tɨriir. Mɨ krɨma siir yaimwokɨ yaimwowa krɨma nikɨ wakaeyam mɨni. Mɨ ɨiya Pol siya kɨmiiram napnani mɨ krɨma wɨ siiram naguprakai wɨni siyɨu hɨr, siir nɨsom aowam.
15 Agora, pois, vós, com o conselho, rogai ao tribuno que vo-lo traga amanhã, como querendo saber mais alguma coisa de seus negócios, e, antes que chegue, estaremos prontos para o matar.
16 Mɨ siir yokmana saiir yɨnisɨm yɨnkamiyɨnɨn siyar wakaemɨmɨk ta yai aiirɨn, Pol siir nɨsom aowɨnam boɨna mɨ siya asi namkɨn kamɨm ɨrɨm haiiyɨm sɨmiir omaka. Mɨ siya ɨna yapnɨnopkai boɨnmauu siir papiyɨeyɨn Pol siirɨn.
16 E o filho da irmã de Paulo, tendo ouvido acerca desta cilada, foi, e entrou na fortaleza, e o anunciou a Paulo.
17 Mɨ Pol siya kamɨm ɨrɨm haiiyɨm sɨmiir bɨiyan inkamɨn siir yɨkɨuna mɨ ɨna boɨnɨn, tɨ whranisɨm ɨiirɨn dɨkɨunam yaii nɨniiyɨm kamɨm sɨmiir bɨikɨ bɨiyan inkam ɨiirɨm. Siya yaigakɨn, siya saɨka boɨnɨm mɨni.
17 E Paulo, chamando a si um dos centuriões, disse: Leva este jovem ao tribuno, porque tem alguma coisa que lhe comunicar.
18 Mɨ bɨiyan inkamɨn siya siirɨn ɨna yɨkɨunamɨn bɨikɨ bɨiyan inkam ɨiirɨm. Mɨ siya boɨn, Polɨn inkamɨn sɨma hɨugrɨpkɨikikaiyɨn siya boɨnkikɨn kariirɨn tɨ whranisɨmɨn siir nɨkɨunaniyɨm kɨriirɨm. Siya yaiya kwɨra nwowi mɨ siya kɨriir boɨnmauuwɨm naɨngwowi.
18 Tomando-o ele, pois, o levou ao tribuno e disse: O preso Paulo, chamando-me a si, me rogou que te trouxesse este jovem, que tem alguma coisa que dizer-te.
19 Mɨ bɨikɨ bɨiyan inkamɨn siir ɨɨn aiir yɨnkwoki mɨ siirɨn ɨna yɨkɨunamɨn maeyaua inkam karamaeya saiir. Mɨ siya srɨi, kɨra kariirɨn pɨ paka hɨnɨɨn yaiya saiir boɨnmauuwi?
19 E o tribuno, tomando- o pela mão e pondo-se à parte, perguntou-lhe em particular: Que tens que me contar?
20 Mɨ whranisɨm ɨeya boɨnki, Judan kamɨm sɨma yai bɨdi yomboɨn tɨbmiikimaiyɨm kɨriir srɨiyɨm, waka kɨra Pol siir wɨkɨunaiini kam whɨekakɨm siyɨu komii nɨnoknɨnkɨniyɨm sɨmiirɨm mɨ sɨma wɨ siir nɨksɨsae. Mɨ sɨma siirɨn hanɨɨngɨ srɨisasae ta yaiya saiir yaimwokɨyaimwo aiirɨmɨn.
20 E disse ele: Os judeus se concertaram rogar-te que amanhã leves Paulo ao conselho como tendo de inquirir dele mais alguma coisa ao certo.
21 Mɨ kɨra sɨmiir yai aiir kɨpi wakaeyokna. Mɨ sɨmiir inkam nhɨrɨm kamnwɨsnanaɨrgɨm. Mɨ sɨma ɨna boɨnɨm, krɨma wɨ nae mɨnɨm wɨ mɨ ae rani mɨ op mɨnɨm wɨ mɨ kwiyae rani. Mɨ ɨiya krɨma Pol siir nɨsomaowi, wɨ saiirar nadɨgɨuwi. Mɨ tariinanɨn sɨma ɨni siyɨu nwokwokɨnɨm siirɨm. Sɨma krɨmiiramɨn mɨnam nwokwokɨni, kɨriir kwoɨnɨn wadɨe nwowi mɨ kɨra Pol siir dɨkropki.
21 Mas tu não os creias, porque mais de quarenta homens dentre eles lhe andam armando ciladas, os quais se obrigaram, sob pena de maldição, a não comerem nem beberem até que o tenham morto; e já estão apercebidos, esperando de ti promessa.
22 Mɨ bɨikɨ bɨiyan inkamɨn siya tɨ whranisɨmɨn siir boɨn ta yaiya kɨra nikɨ boɨnmauua kariir mɨ kɨra wɨ inkam nwɨr kɨpi boɨnmauu mɨmɨn. Mɨ siya siirɨn ɨna yɨkropkiyɨn. Ɨriig
22 Então, o tribuno despediu o jovem, mandando-lhe que a ninguém dissesse que lhe havia contado aquilo.
23 Mɨ bɨikɨ bɨiyan inkamɨn yaii nɨniiyɨm sɨmiir bɨi nwowiywo inkam nwɨso, sowiirɨm yɨkɨugi. Mɨ ɨna boɨnkiyɨn kowa kam kamaɨr nwoɨm ɨuurɨm 70 hosɨm sɨmiir ɨdwo nɨdwo ɨkɨm mɨ yaii nɨniiyɨm kam kamaɨr ɨuurɨm 200 sɨma warar. Mɨ kɨma tapaiirɨn pɨ ɨriiyar kwii mɨn haiburgig mɨpi om komii Sisaria hɨriir damwɨi nɨiyar.
23 E, chamando dois centuriões, lhes disse: Aprontai para as três horas da noite duzentos soldados, e setenta de cavalo, e duzentos lanceiros para irem até Cesareia;
24 Kɨma hosɨn ɨra timɨ ɨnkɨn haii Pol siya nɨdwo namɨm. Mɨ krɨma siirɨn inkamɨn omom omom nhɨrɨm sɨm kɨgrɨraowiyɨm Filiks mɨ siirɨm dɨkɨunam.
24 e aparelhai cavalgaduras, para que, pondo nelas a Paulo, o levem salvo ao governador Félix.
25 Mɨ bɨikɨ bɨiyan inkamɨn yokwowa kwɨra wɨn hauugi Filiks siirɨm. Ta yokwowa hɨnɨɨna boɨnki,
25 E escreveu uma carta que continha isto:
26 kara Klodias Lisiaskɨn, ta yokwowa kara wɨn hauugika bɨiyan inkamɨn omom omom nhɨrɨm sɨm kɨgrɨraowiyɨn Filiks kɨriirɨm. Nabɨe!
26 Cláudio Lísias a Félix, potentíssimo governador, saúde.
27 Mɨ tɨ inkam ɨiirɨn Judan kamɨm sɨma yonkworɨnu mɨ siirɨn sɨma pɨ yɨsomaowɨn mɨ kara siirɨn bɨdi wakaeyɨn siya om komii Roman inkamkɨn. Kara mɨ kamɨm yaii nɨniiyɨm, krɨma sɨmiir hɨriir yɨmbiyam mɨ siirɨn sɨmiir ɨɨn hɨrankar yɨkɨunaki.
27 Este homem foi preso pelos judeus; e, estando já a ponto de ser morto por eles, sobrevim eu com a soldadesca e o livrei, informado de que era romano.
28 Kara ta yaiya sɨma prɨiboɨn hɨuriyɨua tɨ inkam ɨiir, kara saiir yaimwo ɨiir nɨnoknɨnkɨnɨm mɨni. Mɨ kara sɨmiir kamɨm siyɨu nɨnoknɨnkɨniyɨm kausil sɨmiirɨm yɨkɨunam.
28 Querendo saber a causa por que o acusavam, o levei ao seu conselho.
29 Mɨ kara sɨmiir asi srɨigɨn. Mɨ kariirɨn sɨma boɨnmauugi yai nhɨrɨm sɨmiir siyɨuniyɨm. Mɨ ta yaiya sɨma siir boɨnɨuhɨuriyɨugi. Mɨ Kara siirɨn dimɨn whɨr bɨ kɨgwo tɨrkɨn, siir nɨsom aowamɨn mɨ siir hɨugrɨpkɨikikaiyɨm. Nɨɨngaka.
29 E achei que o acusavam de algumas questões da sua lei, mas que nenhum crime havia nele digno de morte ou de prisão.
30 Mɨ yaiya ɨni kariirɨma yɨmbiniya. Tariinanɨn sɨma yaiya kwɨra boɨnɨmprɨo kimai tɨ inkam ɨiir nɨsom aowam. Mɨ kara bɨ kɨmɨmɨnkikɨn, siirɨn ɨna yɨkropkiyɨn kɨriirɨm. Kara kamɨm yai siir prɨiboɨn hɨuriyɨuɨm sɨmiir boɨnki, sɨma kɨriir whwonkam ɨda wa mɨ okwo boɨni pɨkɨ hɨnɨɨn dimɨnkɨn tɨ inkamɨn siya tɨrɨn. Siir yaiyɨm hɨnɨɨna wɨn boɨnkikɨn.
30 E, sendo-me notificado que os judeus haviam de armar ciladas a esse homem, logo to enviei, mandando também aos acusadores que perante ti digam o que tiverem contra ele. Passa bem.
31 Mɨ Kamɨm yaii nɨniiyɨm sɨma ɨni siir yaiya mɨ wakaeyoknam. Mɨ Pol siirɨn ɨna yɨkɨunamɨm, om komii Antipatris hɨriir nɨiyakar yamwɨi.
31 Tomando, pois, os soldados a Paulo, como lhes fora mandado, o trouxeram de noite a Antipátride.
32 Ɨiya ha pɨrkɨnkiyakwoka mɨ kamɨm yaii nɨniiyɨm ɨni sɨmiir omaka hɨriirar swokɨ amɨm. Mɨ kamɨm hos ɨdwo nɨdwonamɨm sɨma sɨma whɨnam Pol siirɨn om komii Sisaria hɨriirɨn.
32 No dia seguinte, deixando aos de cavalo irem com ele, tornaram à fortaleza;
33 Kamɨm hos ɨdwo nɨdwonamɨm ɨna yɨmbiyamɨm om komii Sisaria hɨriir. Mɨ sɨma yokwowa ɨna inɨ hauu ɨuwa tɨ inkamɨn, omom omom kɨgrɨraowiyɨn siir. Mɨ sɨma Pol siirɨn siir, whwonkam ɨda yokmwɨn okwo.
33 os quais, logo que chegaram a Cesareia e entregaram a carta ao governador, lhe apresentaram Paulo.
34 Mɨ siya ta yokwo aiir mwaɨnɨn mɨ siya Pol siir srɨi, kɨra pɨkɨ hɨnɨɨn nu komii siir nwowikɨn? Mɨ Pol siya boɨnki, kara nu komii Sailisia ankɨn.
34 E o governador, lida a carta, perguntou de que província era; e, sabendo que era da Cilícia,
35 Mɨ inkamɨn omom omom kɨgrɨraowiyɨn siya boɨnki, ɨiya kamɨm yai kɨriir prɨiboɨn hɨuriyɨuɨm sɨma nɨmbini mɨ kara pɨ kɨriir yai aiir wakae. Mɨ siya sɨmiir boɨnki, sɨma Pol siir nɨkɨunamɨn omaka komiiya bɨiyan inkamɨn Herot siya mɨriiya saiirɨm mɨ wɨ kam nhɨrkɨm nwokɨ waikaowɨm. Ɨriig.
35 disse: Ouvir-te-ei quando também aqui vierem os teus acusadores. E mandou que o guardassem no pretório de Herodes.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 23, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.