Atos 27
Jusiñamui uai: Jusiñamui jito rafue illa rabenico (HUUNT) vs AAI
1 Italiamo Augusto dɨne Pablo oretajana Festo llua mei, Pablona jɨaɨe llavecano dɨga capitámo fecade. Naie capitádɨ Julio. Augustona mamecɨrede batallómo jaɨnaɨaɨde.
1 Aki au Italy na’at na isan hinot hiyayabuna ufunamaim Paul naatu dibur sabuw afa bairi hibuwih Rome baiyowayah hai orot ukwarin babanamaim wabin Julius umanamaim hiya’i. Caesar baiyowayah orot hai kou’ay wabin Aiwob ana Baiyowayah. |alt="map" src="Paulrome.tif" size="col" ref="Acts 27.1"
2 Adramitiomona bite botemo jaidɨcaɨ. Naie bote Asia railla enɨrue igobiaɨmo sɨjɨcana jaiacade. Aristarco caɨ dɨga jaide. Macedonia enɨrue imɨe. Naimɨe naɨraɨdɨ Tesalónica. Suiñodɨcaɨ.
2 Aki wa tafaram Adaramitiamane na batabat abai, iti wa i Asia wanawanan awar etei run titamih nununuw abai. Masedonia orot wabin Aristakus ana tafaram Thessalonica i auman is ra’at bairi an.
3 Ie areruido Sidón railla naɨraɨmo ridɨcaɨ. Nainomo Juliodɨ Pablona marena sedade. Ie nabaiñɨaɨ dɨne Pablo arɨ jaillana rairuiñede. Ie jira naimacɨmona ie jitaille rana ote.
3 Anan marto Sidon arun, Julius, Paul isan i igewasin, baibasit itin ana ofonah bainanawanihimih itih ana kokok abisa baibaisin isan iu.
4 Iemei nainomona suiñodɨcaɨ. Aɨfɨdɨ abɨdo caɨna atɨ-atɨna jira, aɨfɨ raise iñenanomo, Chipre railla uiasi caɨ jarɨfebeimo illa ecɨdo jaidɨcaɨ.
4 Nati’imaim atit maiye ana, baise yabat kufuti, imih aki wa abai ai kewakew Cyprus nuw sisibinamaim isinfafari anunuw an.
5 Cilicia railla enɨrue ecɨdo monaillaido jaidɨcaɨ. Panfilia railla enɨrue ecɨdo jɨaɨ jaidɨcaɨ. Mira railla naɨraɨmo ridɨcaɨ. Naie provincia mamecɨ Licia.
5 Anunuw anan i atit are Silisia naatu Pamfilia hai riy yan foun autubun arabon ana Maira arun Laisia wanawanan.
6 Naie bote Roma dɨne jaiñena jira, capitádɨ jɨaɨe botena jenode. Capitádɨ Alejandríamona bite botena baite. Naie bote Italiamo jaiacade. Ie jira naie botemo caɨ jonecaida, caɨna uite.
6 Nati’imaim Julius orot ukwarin Alexandria hai wa ta au Italy nununuw tita’ur, basit aki imaim yara’ahi.
7 Dɨga irui fecuise sefuire jaillano, Gnido railla naɨraɨ iaɨreise ridɨcaɨ. Aɨfɨdɨ abɨdo caɨna atɨ-atɨna jira, Creta railla uiasimo jaidɨcaɨ. Aɨfɨ raise iñenanodo Salmón railla naɨraɨ dɨne jaidɨcaɨ.
7 Veya moumurih maiyow efamaim aremor, yabat rabi auman awani ayey ana bar merar Sinidus anatabir. Baise yabat i ra’at men karam boro mutufor atanunuw, imih aki Kurit nuw isinfafari anunuw Samone sisibin rounane.
8 Uiasi iaɨreise iese sefuicana jaillanona, Maregobe railla illanomo ridɨcaɨ. Lasea railla naɨraɨ jɨaɨ ianori ite.
8 Kufuti auman awani tor rewarewan anunuw ana efan wabin Umabibin imaim atit, bar merar Lasea sisibinamaim Umabibin imaim arun.
9 Dɨgarui caɨ faɨfilla jira, nocɨ deisoilla facaise jai illa jira, jaillena eo jacɨrede. Ie jira botemo maɨjɨdɨnomo Pablo llote:
9 Nati’imaim veya manin maiyow ama naatu busurufin maiye na isan yabat i ra’at re sakirafut. Anayabin gagar ana veya i mar etei notawiyen ana hiyuw ufunamaim ebubusuruf. Imih Paul imatnuwih eo,
10 —Nabaiñɨaɨ, caɨ jaillena eo jacɨrenana uiñotɨcue. Eo maraiñeno caɨmo sefuitɨcaɨ. Caɨ raruiaɨna nɨbaɨ faɨfitɨcaɨ. Botena jɨaɨ nɨbaɨ faɨfitɨcaɨ. Caɨ nɨbaɨ jɨaɨ faɨfitɨcaɨ —llote.
10 “Oro’orot ayu ai’itin it tanatit tananan i boro kakafin wan tanamara’at, wa boro nataseb, sawar etei boro tanisaroun naatu it auman boro tanamorob.”
11 Iese llote; iadedɨ naie bote piloto oni jaiacade. Naie bote nama jɨaɨ oni jaiacade. Capitán iaɨmaiaɨ lluana Pablo lluana baɨfemo ɨɨnote.
11 Baise baiyowayan hai orot gagamih Julius, Paul ana tur men nowar, baise wa ana kaifenayan, naatu wa matuwan abisa hio hai tur i’ufunun.
12 Igobe maraiñena jira, rollime facaise illa jira, ailluena comɨnɨ nainomona jaiacadɨmacɨ. “Fenice railla naɨraɨmo nɨedɨ riitɨcaɨ” raillano jaiacadɨmacɨ. Nainomo rollime facaiseconi iacadɨmacɨ. Fenice Cretamo ite. Naie igobedɨ jitoma billa beicɨ dɨne eruaɨde.
12 Naatu nati awar wa rouwin rarab siba’u imaim ma isan men igewasin, imih orot etei hai kok i boro wa hitimtawiy takakaram na’at atarabon Phoenix imaim rarab siba’u atama. Phoenix awar i tafaram Kurit wanawanan naatu nati awar i gewasin anayabin umabibin oyaw na’atune veya ere’er boro ina’itin nare.
13 Beicɨ dɨnena aɨfɨdɨ bia, “caɨ jitailla aɨfɨdɨ bite” raillanona, suiñodɨcaɨ. Creta iaɨrei monaillai fuemo jaidɨcaɨ.
13 Waruw kikimin gurufune tarsisin, orot hinotanot abisa hio i mamatar, imih aumor hitain hiyen naatu rarar hibora’aten Kurit dones sisibin akutitiy.
14 Ie mei raɨre caɨ dɨne eo rɨire aɨfɨ bite. Naie aɨfɨ nocɨ deisoilla dɨnena bite.
14 Baise men yok yabat gagamin wabin wowog oyawane babin re.
15 Botena oni uite. Botena atona eronenidɨcaɨ. Ie muidona jamai ebena jaidɨcaɨ. Aɨfɨdɨ caɨna iese uite.
15 Wa rab, aki bai kewakew run maiye isan abiwa’an men karam basit yabat wan amara’at atit are.
16 Janorede uiasi fuemo aɨfɨ raise iñenanomo jaidɨcaɨ. Nai uiasi mamecɨ Clauda. Faɨfiñellena bote ie janorede nocae sefuire a aiñodɨcaɨ.
16 Baise anunuw ana nuw kikimin wabin Kauda guruf na’atune bat aki sisibin umabibin isinfafari, naatu hifafair wa kikimin uranane atain yen,
17 A aiñua mei, rao dɨga botena ruica maɨtɨcaɨ. Sirte railla conillɨe illanomo caɨ joodai raillano, velaɨaɨna duiñodɨcaɨ. Iemei aɨfɨ jamai uigacaɨ.
17 murab hibow hikiktatan gaigiwas, wa afe’en baginayah yabat buwih run Libia dones yen yara’ahih hirouw hibir, basit rar hitaiyen hire wa bat earuw.
18 Ie areruido aɨfɨ rɨire illa jira, cargana oni dotadɨcaɨ.
18 Yabat i wan fus kubar rouw in marto, naatu wa afe’en sabuw sawar hibow hisrouruwen riy yan hire.
19 Dane ie are bote ie raruiaɨ, caɨ onollɨ dɨga, oni dotadɨcaɨ.
19 Naatu veya baitaunin i wa ana sawar afa: rar, murab, koutataren, naatu boy i hibow taiyan hitaiyen hire.
20 Dɨga irui jitoma bainide. Dɨga irui ucuaɨ jɨaɨ bainide. Aɨfɨ eo rɨire nia ite. Caɨ jillobiñellemo jai ocuiriñedɨcaɨ.
20 Tafaram etei gugum aki sumar, daman men a’itah veya manin maiyow yabat kutuw rouw inan aki etei akasiy yawas isan anotanot ai not etei sawar.
21 Dɨga irui caɨ guiñena mei, Pablo naimacɨmo llote:
21 Orot nati wa afe’en veya bai’ab ama yabat rarabi bay men yait ta eaan, Paul misir nah yan foun bat eo, “Oro’orot kwa gewasin ayu fanau kwatanowar Kurit tatama’am iti sawar boro men hita’af naatu boro men ta yababan tab.
22 Omoɨ comecɨaɨna ocuiño. Bie botedɨ faɨfite; iadedɨ caɨmona jaca buna faɨfiñeite.
22 Baise boun i kwa abifefeyani koufair kwanab, anayabin kwa orot etei boro men ta inamorobomih. Wa akisinamo boro natafofor na’unun.
23 Jaive naɨona Jusiñamui jaɨenicɨdɨ cuemo bairede. Jusiñamuimo jaɨnaɨaɨdɨcue. Naimɨena sedadɨcue.
23 Fai gugumin God ayu aru, naatu God ayu akwakwafir i ana tounamatar iyafar ayu sisibu’umaim bat,
24 Naie jaɨenicɨ cuemo llote: “Pablo, jacɨruiñeno. Romamo o nanoca illaɨma dɨne iitɨo. Jusiñamui ona duenailla jira, nana o dɨga jaidɨno jilloitɨmacɨ”.
24 naatu iuwu, ‘Paul men inabir, o i boro Caesar nanamaim ubar hibit hinibabatiyi. God i ana kabeberamaim sabuw iti bairi wa afe’en kwanan hai yawas etei o umamaim ya, imih boro men yait ta namorob.’
25 Ie jira omoɨ comecɨaɨna ocuiño. Cuemo llua isoi, naimɨedɨ bie rafuena suitaite. Jusiñamui iena fɨnuana ɨɨnotɨcue.
25 Imih oro’orot koufair kwanab! Anayabin ayu God abitumitum abisa eo anonowar na’atube boro nasinaf.
26 Nɨbaɨ uiasimo jutadaitɨcaɨ.
26 Baise it i boro narabit tanan nuw ta ana donesamaim boro nayara’ahit.”
27 Catorce dɨgarui naɨo illamona, Adria railla monaillaimo jamai caɨ jaia, naɨona daferui facai marineruaɨdɨ: “Enɨrue iaɨre ite” raillanona comecɨaɨna facadɨmacɨ.
27 Yabat rabi Mediterenean tor yan areremor fur rou’ab sawar veya 14 baib ana veya nati ana gugumin imaim wa afe’en baginayah naniyah hibaib aki i ana tafaram abiyubin.
28 Ie jira ie aforedɨnona facadɨmacɨ. Veinte brazas aforede. Iemei nano nɨe dɨnori illamona, dane facadɨmacɨ. Quince brazas aforede.
28 Basit murab hibai aumor hi’utan hitaiy re taiy hifufufum ana fofonin i 40 metres naatu hima kafai naatu hifufun maiye hi’tin i 30 metres.
29 Nofɨcɨ illanomo naimacɨ bai raillano, faɨrillaɨllena, ie jillacɨmona cuatro lloelluna faɨtɨmacɨ. Mona monaille sedadɨmacɨ.
29 Naatu hai bir i ra’at yabin yabat boro wa nab anan ar afe’en nayara’ah, imih aumor etei kwafe’en wa uranane hitaiyen hire naatu mar saise to isan hima hiyoyoban.
30 Naie facaise marineruaɨ botemona aisɨacadɨmacɨ. Ie jira botemo ite nocaena ana monaillaimo dotadɨmacɨ, bote jillacɨmona lloelluna faɨa isoi.
30 Imaibo wa afe’en bowayah wa baihamiyin bihiramih hima hiyakitifuw. Naatu wa kafai hirufam harew yan hitaiy re, hitifuwen wa nanane aumor baitaiyin hitarouw hitanan i aunah hitanamih.
31 Iena cɨuano, Pablo capitámo llote. Soldaduaɨmo jɨaɨ llote:
31 Baise Paul baiyowayah hai orot ukwarin bobonawiyih naatu baiyowayah iuwih eo, “Iti wa afe’en bowayah wa afe’en men hinama’am na’at, kwa etei i men karam boro yawas kwanab.”
32 Ie jira soldaduaɨdɨ nocae maɨa raona jaitadɨmacɨ. Jai dɨnomo nocaena faɨnonocaidɨmacɨ.
32 Basit baiyowayah kaiy hibow wa kafai ana murab hi’afuw naatu hitumar e’aruw in.
33 Nia monaiñenia, Pablo nana caɨmo llote:
33 Mar sibisib auman, Paul orot etei iuwih eo, “Kwa i bay kwanaa, anayabin bay en kwama’am boun fur rou’ab sawar naatu ya wanawanan i men abisa ta ema’am.
34 Ie jira guiño, omoɨ maɨrillesa. Ua faɨfiñeitomoɨ.
34 Imih abifefeyani bay kwanaa fair kwanab, arib boro men ta nata’uy nare nakasiyomih.”
35 Iese naimɨe raillanona, Jusiñamuimo iobillacɨnona fecade, nana comɨnɨ illa uicomo. Llomenicona taɨruano, guite.
35 Paul iti eo ufunamaim rafiy bai orot etei nahimaim God ana merar yi, imasib naatu busuruf eaan.
36 Nana naimacɨ comecɨaɨ ocuiñocaida, jɨaɨ guitɨmacɨ.
36 Etei hi’itin koufair hibai naatu etei’imak bay afa hibow yah hirutan.
37 Botemo doscientos setenta y seis dɨese itɨcaɨ.
37 Naatu aki nati wa afe’en anan nai etei i 276.
38 Caɨ monillamona, fɨebide trigona monaillaimo oni fadodɨcaɨ, bote meenaiñellena.
38 Orot etei bay hi’aa yah biw ufunamaim, wheat nati wa afe’en hi’iuin hibow harew yan hitaiyen hire wa kerer.
39 Ie oni monaidemo, erodatemo, naie enɨruena uiñoñedɨcaɨ. Igobemo conillɨcɨ illana cɨodɨcaɨ. Nainomo jamai ebena sɨjɨacadɨcaɨ.
39 Mar totoririb ana veya wa afe’en baginayah dones men hi’inan, baise umabibin ana dones hi’itin naatu wa hibai hisinaftobon nati dones yen baitet ra’ahin isan hinunuw.
40 Ie jira lloelluna nainomo oni faɨnonocaidɨcaɨ. Datarabe maɨana suiñodɨcaɨ. Vela aɨfɨmo sebiñotɨcaɨ. Monaillai fuemo enɨrue dɨne jai jaidɨcaɨ.
40 Wa ana aumor hi’afuw tai yan hi’in naatu gunig ana murab au ta’imon hirufam, imaibo rar hibora’ah wa bai aki au dones anunuw arun.
41 Iemei jaɨcɨridɨfomo ridɨcaɨ. Enɨruemo jodate. Bote muido enɨruemo jaɨaɨre jodate. Eo baguamona jillacɨ taɨcosite.
41 Baise wa nunuw rur yabat rab mamay yan yen naatu yara’ah nanane re tatab bai’etaw isan men karam, naatu uranane yabat rab tagurugurus.
42 Naimacɨ ɨamona jillobi raillano, soldaduaɨ llavecanona meineiacadɨmacɨ.
42 Baiyowayah dibur etei rouw morob isan hiyakitifuw, men hikok boro hitataiy dones hitayen hitabihir.
43 Pablona jillotaiacana jira, capitán iena rairuide. Llote:
43 Baise baiyowayah hai orot gagamin i Paul tiyawas imih baiyowayah abisa hinot hio i eotanih, naatu iuwih eo, “O yait itaiy isoso’ob wan kukununuw kure kutaiy kwen dones kuyen.
44 Jɨaɨno bote ie rabɨcɨdo juicaida ɨcana jai. Jɨaɨno bote ie raruiaɨdo juicaida ɨcana jai. —Iese enɨruemo nana marena ridɨcaɨ.
44 Naatu afa i boro uf hinare wa rab tatagurugurus rebarebah afe’eh hinayen hinataiy hinarun.” Aki iti na’atube asinaf etei yawasi ataiy an dones yan ayen men yait ta morob. Wa tafofor hire au dones tetataiy|alt="shipwrecked people making for shore" src="cn02045B.tif" size="col" loc="Act 27.44" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="27.44"
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 27, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.