Mateus 27

Tũpa Ñehengagüer (GYRNT) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Cõhe ramose, ahese opacatu pahi eta rerecuar, judío rerecuar avei oñemonuha atɨ oyemboyoya guasu ‘Jesús tayucasa ité’ oyapave yuvɨreco.
1 Maraumanika Firis ukwarih etei naatu regaregah ai’in bairi Jesu morob isan hio hiyabunai sawar.
2 Ipare oipocua-pocua seraso mborerecuar guasu Pilato upe yuvɨreco.
2 Basit uman hifatum hibai hitit Roman hai gawan Pilate umanamaim hiyai.
3 Judas, acoi Jesús omondo vahe yamotarẽhɨsar uve oicua, “Jesús tayucasa cute” ehise, ahese tasɨ́ iteanga chupe. Evocoiyase oso voi tẽi tũparo guasuve pahi eta rerecuar yuvɨrecoi vahe upe iyavei judío rerecuareta upe treinta guarepochi mboyevɨ ãgua aipo ehi:
3 Judas, yanuwayan Jesu kakafinamaim hiya’iyai i’itin ana veya dogoron rusib, kabay 30 bai matabir na Firis ukwarih naatu regaregah ai’in nahimaim tit, eo
4 —Che ayemboangaipa tiẽte vichico. Esepia, amondoño tẽi mbɨa seco catuprɨ vahe pẽu yuca uca ãgua —ehi mborerecuareta upe.
4 “Ayu asinaf kakaf orot gewasin baban ao emomorob.” Hiya’afut hio, “Nati o a yababan, o akisimo ina’itin inayabunai.”
5 Evocoiyase opaño guarepochi omombó tũparo pɨpe. Ichui voi oso oyemboyaseco, oyeyuca.
5 Judas kabay nati Tafaror Bar kabay teya’aya’amaim itaiy re naatu ihamiyih tit in sikan warasa yai morob. Judas kabay bai na rouw ere’er|alt="Judas throwing money down" src="cn01832b.tif" size="col" loc="Mat 27.5" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="27.5"
6 Pahi eta rerecuar rumo omonuhase guarepochi aipo ehi yuvɨreco oyeupe:
6 Firis ukwarih kabay hibai hio, “Iti i rara ana kabay, ata ofafar men ebibasit boro Tafaror Bar ana kabay ya’aya’amaim tanayai na’in.”
7 Ipare oyoya guasu ipɨhañemoñeta yuvɨreco co guarepochi rese ñaɨhu rese oporavɨquɨ vahe ɨvɨ rerocua ãgua ‘toime ava secua ambuae vahe rehõgüer tɨ̃ ãgua’ oyapave yuvɨreco.
7 Etei’imak hio hibibasit ufunamaim, kabay hibai noukwat bu’urayan ana kamar hitubun, saise nah touman sabuw hai rah ana efan namatar.
8 Sese cũritei co ɨvɨ upe, “Ava ruvɨ reprɨ tẽi” ehi yuvɨreco yepi.
8 Ana’an nati isan kamar wabin “Rara ana Kamar” hibiwab in na iti boun ana veya tit.
9 Ẽgüe ehi co imboavɨye ité Tũpa ñehe mombehusar Jeremías remimombehugüer aipo ehi vahe: “Oipɨsɨpa treinta guarepochi yuvɨreco, ahe ava Israel suindar mborerecuar remimombehugüer rupi eté evocoi mbɨa pɨsɨ ãgua.
9 Naatu abistan dinab orot Jeremiah eo ina iturobe.
10 Ipɨpe vɨrocua ñaɨhu rese oporavɨquɨ vahe ɨvɨ yuvɨreco. Cheu che Yar omombehu vahecuer rupi tuprɨ ité oyapo yuvɨreco” ehi Tũpa ñehe mombehusar aracahendar.
10 Noukwat bu’urayan ana kamar hitubun Regah ayu iu’uwu na’atube.”
11 Jesús serasosa mborerecuar Pilato upe, ahese Pilato oporandu chupe:
11 Jesu Roman gawan nanamaim bat, naatu gawan Jesu ibatiy, “O Jews sabuw hai aiwob?” Jesu iya’afut eo. “Nati kuo, ayu boro abi tur anao.”
12 Evocoiyase acoi pahi eta rerecuar iyavei judío rerecuareta oñemonuha vahe eipeve oiñehengapo-ngapo tẽi yuvɨreco. Nomboyevɨi eté rumo iñehe chupe oyeepɨ ãgua.
12 Firis ukwarih naatu regaregah ai’in Jesu ubar hitin tur kakafin isan hio men kafa’imo iyafutimih.
13 Evocoiyase:
13 Basit Pilate Jesu iu, “Sabuw kakafih isan ubar hit teo’orereb kunonowar?”
14 Nomboyevɨi eté rumo que ñepei angara ñehesa chupe viña. “¡Too, mara ehi rutei vo co!” ehi-ehi tẽi mborerecuar chupe.
14 Baise Jesu men kafa’imo awanamaim tur ta tit, naatu Gawan orot ana kasiy ra’at ifofofor men kafaita.
15 Mborerecuar guasu recosa ité ñepei ava soquendaprɨ renose ãgua Pascua pieta pɨpe ava rehɨi remimbotar rupi yepi.
15 Tar Nowaten hiyuw ana veya, gawan hai binanakwar eo na’atube, mar etei dibur barane sabuw hai kok orot menatan tirurubin i ebobotait.
16 Aheve oime soquendaprɨ mbɨa icuaprɨ vahe ité Barrabás serer vahe;
16 Nati ana veya orot wabin gagamin Jesu Barabas dibur ma’am.
17 evocoiyase ava rehɨi oñemonuha atɨse, Pilato oporandu chupe yuvɨreco:
17 Naatu sabuw hiru’ay sawar, basit Pilate ibatiyih, “Orot menatan kwakokok diburune anabotait, Jesu Barabas o Jesu Keriso?”
18 Esepia, ahe oicuaño ité ava rese yemoecatẽhɨsa pɨpe sui imondoprɨ secoise.
18 Anayabin sabuw bobowenamaim Jesu hibai Pilate umanamaim hiya’iyai i so’ob.
19 Pilato güendave chini vɨteseve, sembireco omondo oñehe chupe aipo ehi: “Ereyapoi rene mbahe evocoi ava seco catuprɨ vahe upe. Esepia, che querve asepia mbahe tẽi eté sesendar” ehi.
19 Pilate baibabatiyen ana efanamaim ma’am, aawan tur iyafar na eo, “Orot nati gewasin isan men abisa ta inasinaf, anayabin fai ayu mim fokarin maiyow isan amim au not ekakasiy”
20 Evocoi pahi eta rerecuar iyavei judío rerecuareta rumo ava rehɨi omonguerẽhɨ, “Barrabás tosẽ; Jesús evocoiyase tomano” he ãgua yuvɨreco.
20 Baise firis ukwarih naatu regaregah ai’in sabuw tafah fair hiyai, Barabas botaitin naatu Jesu asabunin isan Pilate hiokikin.
21 Evocoiyase Pilato oporandu iri ava rehɨi upe:
21 Pilate sabuw ibatiyih, “Orot i rou’ab, imih orot menatan kwakokok ana botait?” Etei’imak hiya’afut hio, “Barabas!”
22 —¿Mbahe vo evocoiyase che ayapora Jesús rese chupe acoi ava, “Poropɨ̃sɨrosar” ehi yuvɨreco? —ehi.
22 Pilate sabuw ibatiyih, “Bo Jesu wabin Keriso isan boro mi’itube anasinaf?” Etei’imak hiya’afut hio, “Ku’onaf!”
23 —¿Mbahe ité vo oyapo naporai vahe? —ehi tẽi ava rehɨi upe.
23 Pilate ibatiyih, “Abisa kakafin sinaf?” Baise sabuw hitar koukuw hio, “Ku’onaf!” Sabuw rou’ay gagamin nahimaim Pilate Jesu ibatiy|alt="Jesus placed before crowd" src="CN01822b.tif" size="col" loc="Mat 27.23" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="27.23"
24 Evocoiyase Pilato: “Ndaicatui mbahe moingatu sepɨ ãgua” ehi tẽi oyeupe. Sese ava yaɨvu guasu catu-catu irise, ogüeru uca ɨ. Ipɨpe oyepoi opacatu ava rehɨi rovaque aipo ehi:
24 Pilate naniyan bai men karam boro ef ta tasinaf, naatu sabuw auman kougeyagey hibusuruf, imih harew bai sabuw etei nahimaim uman sauwen eo, “Ayu iti orot namomorob isan men ana ubar anabaimih. Nati i kwa akis a ubar.”
25 —¡Ore rese ité, ore rahɨr rese avei tovɨapi que mbahe tẽi co mbɨa mano sui! —ehi atɨño ité yuvɨreco.
25 Sabuw etei hiya’afut hio, “I namomorob ana ubar i aki anab naatu natunatu auman ana ubar hinab.”
26 Ahese Pilato omose uca Barrabás; Jesús rumo oinupá iteanga uca tucumbo tupeicha nungar pɨpe imondo curusu rese yatɨca ãgua.
26 Imaibo Pilate Barabas botait, naatu Jesu wabir ana baiyowayah iuwih, onafin isan hibai hin.
27 Evocoiyase mborerecuar sundao vɨroique Jesús ambuae oɨ pɨpe. Aheve opacatu omboetasa omboyere tuprɨ uca sese yuvɨreco.
27 Imaibo Pilate ana baiyowayah Jesu hibai hin gawan ana bar hitit, nati’imaim baiyowayah etei hiru’ay hibebera’uh.
28 Ahese osequɨipa iturucuar ichui. Ipare omonde turucuar pĩra vahe yuvɨreco sese
28 Ana faifuw hi’oromen, faifuw namar hibai hi’us,
29 iyavei omonde ñaca rese yu pɨaprɨ, omondo avei ñepei tacuarmi mbahe rese ipocosa cotɨ ipove yuvɨreco. Ipare oñenopɨha angahu sovai yuvɨreco aipo ehi:
29 kokor hififin ukwarin ana raramamih hiyara’ah, uman ana asukwafune tu hitin, nanamaim suh hiyowen hi’i’iyab hio, “Jews hai aiwob tanabora’ara’ah.”
30 Iyavei ondɨvɨ-ndɨvɨ yuvɨreco sese. Ipare yuvɨrocua-rocua ipo pendar tacuarmi pɨpe ñaca rese yuvɨreco.
30 Yumatan hikwaitututur, uman tu hibosair ukwarinamaim hiborabirab.
31 Ẽgüe ehi yoyai catu-catu yuvɨreco. Ipare vɨrocuase turucuar pĩra vahe ichui, ahese omonde iturucuar ité yuvɨreco sese. Ichui vɨraso curusu rese yatɨca ãgua yuvɨreco cute.
31 Hibi’i’iyab ufunamaim, faifuw hi’us ma’am hibosair ana faifuw hibow hina hi’us, imaibo hibai hin onafin isan.
32 Acoi yuvɨnosese yuvɨraso, osepia mbɨa Cirene pendar, Simón serer vahe. Ahe chupe, “Erio, terevosɨi co curusu Jesús vɨreco vahe rese” ehi voiño tẽi yuvɨreco.
32 Hitit hinan efamaim Sairini orot wabin Simon bairi hitar naatu baiyowayah hi’ukikin Jesu ana onaf bai e’abar.
33 Oyepotase yuvɨraso Gólgota serer vahesave, ahe ‘ava ãcagüer’ oya aipo ehi chupe,
33 Hina efan wabin Golgotha imaim hitit, nati efan hibiwab yabin efan ana itinin i orot ukwarin ana gifow na’atube.
34 aheve uva rɨcuer imboyesehaprɨ mbahe pɨhaupiar rese omondo tẽi yuvɨreco Jesús toɨhu. Osãha tẽi, ndoɨhu potai rumo.
34 Nati’imaim wine harew tenakuyakuy auman hisartabir Jesu tomanih hitin bai kakartubun ufunamaim kwahir.
35 Ipare oyatɨca curusu rese yuvɨreco. Ahese sundao iguayɨño oyeupe iturucuar mboyaho-yaho ãgua rese.
35 Naatu hi’o’onaf ana veya arowamaim ana faifuw hikusib hifaram hibow.
36 Ipare aheve oguapɨ yuvɨnoi sãro.
36 Imaibo nati’imaim himarir Jesu hima’uh hima.
37 Iyavei omombehu ɨvate curusu rese ñaca harɨve mbahe sui oyuca yuvɨreco: “Co Jesús judío rerecuar guasu” ehi icuachiaprɨ oĩ.
37 Naatu tafanamaim ubar hibitin ana tur hikirum hikubar, “ITI I JESU, JEW SABUW HAI AIWOB.”
38 Ñuvɨrío imonda rai vahe yatɨcasa avei curusu rese supive yuvɨreco, ñepei mbahe rese ipocosa cotɨ, ambuae evocoiyase mbahe rese ipocoẽhɨsa cotɨ yuvɨreco.
38 Naatu bainowan orot rou’ab Jesu bairi hi’onafih, ta ana beyawane ta ana asukwafune.
39 Acoi ava ñocuasar iñehe-ñehe tẽi, oñeaca mbovava,
39 Sabuw nanane hinan ukwarih hita’asi’asiy ubar hitin tur kakafih maiyow Jesu hi’i’iyab hio,
40 aipo ehi yuvɨreco chupe:
40 “Tafaror bar tarabounin veya tounu wanawananamaim wowabin sawaramih io! Bo o God Natun na’at kwiyawasi cross afe’enane kure’eban a’it?”
41 Aipo ehi avei pahi eta rerecuar, Moisés porocuaita rese oporombohe vahe iyavei judío rerecuareta avei; ahe iñehe mara-mara tẽi yuvɨreco chupe aipo ehi:
41 Ef ta’imon firis ukwarih, Ofafar Bai’obaiyenayah naatu regaregah ai’in auman Jesu hi’i’iyab hio,
42 —Oipɨ̃sɨro ambuae, ahe ae rumo ndoicatui oñepɨsɨro. Israel rerecuar guasu secoise, ¡togüeyɨ curusu sui cũritei, ahese voi seroyasara!
42 “Sabuw afa iyawasih, baise i taiyuwin men karam boro niyawas, Israel sabuw hai aiwob! Bo cross afe’enane boun nare tana itin boro tanitumitum.
43 Ahe oyeroya Tũpa rese, Tũpa evocoiyase oipotase, toipɨ̃sɨro cũritei. Esepia, ahe, “Che Tũpa Rahɨr aico” ehi yandeu cuese —ehi yuvɨreco.
43 God i bitumitum, bo God boun iyawasiban ta’itin, anayabin i taiyuwin i God Natun rouw eo.”
44 Imonda rai vahe avei rumo acoi yatɨcaprɨ supive, ahe avei mara ehi-ehi tẽi chupe.
44 Ef ta’imon bainowah orot rou’ab Jesu bairi hi’onafih hi’inu’in ubar hitin tur kakafih hi’u.
45 Ahese mbɨter arɨ pɨpe, opa tuprɨ pɨ̃tu ɨvɨ rupi. Ẽgüe ehi las tres rupi.
45 Veya yen tafat yan tafaram etei gugum inu’in veya botabir re 3 korok bai.
46 Ahese tuprɨ avei Jesús oñehe pĩrata aipo ehi: “Elí, Elí, ¿lema sabactani?” ehi, (ahe ‘che Ru Tũpa, che Ru Tũpa, ¿mahera vo che reya eve?’ oyapave aipo ehi).
46 Veya 3 korok na’atube, Jesu fanan aumetawat rerey eo, “Eloi, Eloi Lema Sabachthani?” Anayabin, “Au God, au God, aisim ihamiyu?”
47 Ava aheve yuvɨrecoi vahe osenduse iñehe, aipo ehi yuvɨreco:
47 Sabuw afa nati’imaim hibatabat hinowar hio, “Elijah isan eafa’af kwanowar.”
48 Aheseve voi imboetasa oña, oso mbahe saviyu vahe reca, omoaquɨ vinagre pɨpe imondo ɨvɨra aprɨ rese chupe ‘toɨhu’ oya.
48 Naatu orot ta nunuw in sawar ta biyan sou’usau bai, wine tenakuyakuy butu’ub, eot ra’ah Jesu awanamaim yai tomamih.
49 Ambuae rumo aipo ehiño yuvɨreco:
49 Baise sabuw afa hio, “Kubat, Elijah nan nabiyawas tana’itin!”
50 Ahese Jesús sãse pĩrata iri, omano.
50 Jesu iban maiye fanan aumetawat rerey, naatu ayubin tabaratait.
51 Ahe pɨpeve voi tũparo guasu turucuar ɨvate cotɨ sui ovo tuprɨ. Aheseve avei ɨvɨ orɨrɨi iyavei ita guasu-guasu oyeca.
51 Faifuw Tafaror Bar wanawanan hita’iy re efan kakafiyin hirafut inu’in yate rusib re in uran tit rou’ab himatar, iriyoy tit kabay hitaseseb.
52 Tehõgüer ruvɨpa ita apoprɨ avei oyemboi yuvɨreco iyavei setá Tũpa reroyasar omano vahecuer, ahe avei opa ocuerayevɨ yuvɨreco.
52 Rah awah hiha’e, sabuw kakafiyih moumurih na’in marasika himorob hi’inu’in etei hiyawas himisir.
53 Ẽgüe ehi Jesús cuerayevɨre, ahe opa yuvɨnose tehõgüer ruvɨpa sui. Ipare yuvɨroique Jerusalén maranehɨ pɨpe. Aheve setá ava upe oyemboyecua yuvɨreco.
53 Hai rah hitumaren hitit, Jesu morobone mimisir ufunamaim, murumurubih etei hitit hin Jerusalem hitit, sabuw moumurih na’in hi’itih.
54 Evocoiyase co sundao rerecuar iyavei Jesús rãrosareta, ahe oyanduse ɨvɨ rɨrɨi yuvɨreco iyavei ambuae mbahe ẽgüe ehi vahecuer repiase, ahese oyembosɨquɨye guasu aipo ehi yuvɨreco:
54 Baiyowayah hai orot ukwarih naatu baiyowayah afa bairi nati’imaim Jesu hima’uh hima’am iriyoy hitatam, naatu abisa’awat himamatar hi’itah hai bir ra’at hio, “Turobe iti orot i anababatun God Natun!”
55 Iyavei setá cuña aheve amombrɨve osepia catu yuvɨnoha, ahe acoi Galilea sui yugüeru vahecuer Jesús rupi iyavei setá rupi oipɨ̃tɨvɨi yuvɨreco yepi.
55 Nati’imaim baibin moumurih na’in hina ef yokaika hibat abisa’awat himamatar hi’itah. Iti baibin i Galilee’ine Jesu hi’ufunun bairi hina hibibais.
56 Ahe ipãhuve María Magdalena secoi, iyavei ambuae María ahe Santiago, José sɨ, Zebedeo rahɨr sɨ avei supi secoi.
56 Baibin wanawanahimaim i Mary Magdalene, Mary, James, Joseph hairi hinah naatu Zebedee aawan.
57 Pɨ̃tu potase, ou mbɨa mbahe yar José serer vahe, ahe Jesús reroyasar tecua Arimatea pendar.
57 Birabirab auman orot sawar wairafin, wabin Joseph ana tafaram Arimathea’ane na tit. Iti orot i Jesu ana bai’ufununayan ta, baise wa’iwa’iramaim bi’ufununun. Tafaror bar wanawanan faifuw taseb ro’ab himatar|alt="temple veil being torn down" src="CN01843B.TIF" size="col" loc="Mat 27.57" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="27.57"
58 Evocoiyase ahe oso Pilato upe oporandu Jesús rehõgüer rese. Evocoiyase Pilato aipo ehi: “Avɨye, timondosaño chupe” ehi.
58 Joseph na Pilate nanamaim tit, Jesu biyan bai na ya’in isan fefeyan, naatu Pilate ana baiyowayah uwih Jesu biyan hibai hitin.
59 José evocoiyase vɨraso sehõgüer. Ipare oimama tuprɨ turucuar secose vahe ndiquɨhai vahe pɨpe.
59 Joseph, Jesu biyan bai faifuw boubunamaim sum
60 Ichui omoingue ombahe tuvɨpa ipɨasu vahe, ita oyoho uca vahe pɨpe. Ipare osovapɨ ita guasu yapayere vahe pɨpe oso.
60 bai in hub boubun i isan iti boro’omo to naiwanamaim bai inu’in, imaim Jesu yai naatu kabay ifururuw na sou hir naatu ana ubar in.
61 Aheve María Magdalena ambuae María rese suvɨpa rovai oguapɨ yuvɨnoi.
61 Mary Magdalene naatu Mary, James, Joseph hairi hinah i rah rewan rounane himare hima hi’itin.
62 Ahere ayihive mbɨtuhusa arɨ pɨpe, yuvɨraso pahi eta rerecuar iyavei fariseo Pilato upe mbahe rese oporandu ãgua
62 Mar natot i boro Sabbath ana veya, imih Firis ukwarih naatu Pharisee hina Pilate nanamaim hitit
63 aipo ehi yuvɨreco:
63 hio, “Regah ni’i orot baifufuwenayan yawasin ma’am eo, ‘Ayu boro veya tounu ufunamaim morobone anamisir.’ Iti na’atube eo i aki anotanot.
64 Sese emondo sundao sehõgüer ruvɨpa rãro tuprɨ ãgua mbosapɨ arɨ rupi semimbohe ñomiẽhɨ ãgua pɨ̃tu pɨpe yuvɨreco. Avɨyeteramo, “Ocuerayevɨ omano vahe pãhu sui” aipo ehi tuprɨ tẽi tiẽtera ava upe yuvɨreco. Aipo ehise yuvɨreco, yɨpɨndar semira tẽi vahe sui ɨvate catura serecosa —ehi yuvɨreco.
64 Isan imih akokok baiyowayah afa iniyafarih hinan rah hinama’uh hinama veya tounu, saise ana bai’ufununayah boro men hinan biyan hinabain hinabihir, naatu morobone misir maiye hinarouw hinao sabuw hinifuwihimih. Anayabin baifuwen iti boun natitit boro kakafin anababatun men wan anabifuwen na’atube’emih.”
65 Pilato evocoiyase aipo ehi chupe yuvɨreco:
65 Pilate iyafutih eo, “Ma’utenayah orot kwa aso’obamaim kwanabuwih naatu kwana’uwih matah toniwa’an rah hinama’uh gewas hinama.”
66 Evocoiyase yuvɨraso tehõgüer ruvɨpa rãro tuprɨ ãgua yuvɨreco. Ahese omondo tehõgüer rovapɨsa ita guasu rese mbahe imomɨisa cua ãgua yuvɨreco. Ipare oseya aheve sundao sãro ãgua yuvɨreco cute.
66 Basit hitit hin rah ana etawan kabay tafanamaim kwah hiyai, naatu ma’utenayah orot nati’imaim rah hima’uh hima. Mautenayah rah awan hibat firis bairi teo|alt="soldiers guarding tomb" src="cn01849b.tif" size="col" loc="Mat 27.66" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="27.66"

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Mateus 27, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.