Lucas 6
Buki Kimaasabaina (GVS) vs AAI
1 E Sabati tayamo goi Yeisu mana tovatotowanayao|lemma="Tovatotówana" tánuwo sinaena siiketoiya. Ago ina tovatotowanayaoyadi witi keuwoina siiguwedi, nimadi goi sikimtumtudi sikakáika.
1 Baiyarir ana veya ta Jesu sanabey wanawanah remor inan, ana bai’ufununayah sanabey hirut kanabih hikeb ro’oro’oh hibow hi’aa.
2 E kidi go Parisi maniyedi sikaaiyaka Yeisu mana bodao sigitedi, silatuwokoidi sidigo kadi,
2 Ofafar bai’obaiyenayah afa hi’itih basit hibatiyih. Kwa aisim Baiyarir ana veya ata ofafar kwa’astu’ub iti na’atube kwasisinaf?
3 Go kina Yeisuyana idigo kana,
3 Jesu iyafutih eo, “David ana sabuw bairi bayumih himorob, abisa sisinaf Buk Atamaninamaim hikirum inu’in kwaiyab kwaitin?
4 Tuwo Devidayana Yaubada ina Vada goi isiu, Tonúwala yaina ikawanoi awoinu manuna. Tuwo tonuwalayana beredi kaasalaidi ikabidi, Devida ivini ikáika. Ikáika ikavava, senao nakae ivinidi sikáika. Go geya vatau tayaamo mana tagona berediyadi ikáika. Moe kidi Tonúwala taudiva madi tagona sikáika.’
4 David God Ana Bar wanawanan run Regah isan rafiy hisibor inu’in bai eaan, naatu turin ana sabuw itih hi’aa. Nati i ata ofafar eastu’ub. Anayabin firis akisihimo nati rafiy sibor hinab hina’aan men yait ta.
5 Tuwaina Yeisu idigo kana,
5 Naatu Jesu ana tur yomaninamaim iti na’atube eo, “Orot Natun i Baiyarir ana ukwarin.”
6 E ituli ta Sabati goi Yeisu ina Diyuu idi kaba tugúguna goi isiu ivaatulúkwana. Go koroto tayamo amoko goi ikaaiyaka nimakakataina napanapaina go, kaamasina.
6 Baiyarir ana veya ta Jesu na Kou’ay Bar wanawanan run sabuw bai’obaiyih isan. Naatu nati sabuw wanawanahimaim i orot ta uman asukwafune murubin auman na ma’am.
7 E kidi Yaubada ina Katukeda ana tovatulukwanayaoyadi be Parisiyadi nakae sikaaiyaka, Yeisu sidumaakavate; latuwodi sigite neta Sabati goi ikidedevina. Idi dumakavatayana bego Tauyana ina goyo tayamo sibabane bei itoboinedi sikamamaetali Sabati ana lovina ana tokapipilova.
7 Ofafar bai’obaiyenayah naatu Pharisee Jesu himtitiy Baiyarir ana veya orot ta tabiyawas na’at hita’itin, saise hai fair imaim hitab hitagam hita’umih.
8 E kina go Yeisu idi nuwogau bogina iyagoidi. E tuwo korotoyana ilatuwoko idigo kana,
8 Baise sabuw abisa hinotanot i Jesu so’ob, imih orot isan eo, “Kumisir kutit iti sabuw nahimaim kubat.” Basit orot ma’am misir bat.
9 E Yeisu itugavila, Parisiyadi be Atukeda ana tovatulukwanayaoyadi ilatuwokoidi idigo kana,
9 Imaibo Jesu sabuw isah eo, “Ayu kwa abibatiy, ata ofafaramaim Baiyarir ana veya abistan i ebibasit boro tanasinaf? Orot babin tanibais gewasin tanasinaf o kakafin tanasinaf? Orot babin ana ma gewas isan taniyawas o ana yawas tanagurus?”
10 Tuwo imatavilavila madabokidi yaidi goi go, itugavila korotoyana ilatuwoko idigo kana,
10 Jesu tatabir sabuw nutitiyih in sawar basit orot isan eo, “Uma kubora’ah.” Naatu orot uman bora’ah, marta’imon orot uman igewasin.
11 E kidi Parisiyadi be tovatulukwanayadi gamodi igoyo toina, tuwo taudiva silosinapu kaga bei siguinuwe Yeisu yaina.
11 Etei hima’am yah so’ar higagamat taiyuwih hibabatiyih hio, “Iti orot Jesu isan boro mi’itube tanasinaf?”
12 E moe tutayana Yeisu ina koya goi ituko awanoi manuna. Sabamgo ana madabokina Yaubada yaina ikaawanoi.
12 Nati ana veya’amaim Jesu yoyobanamih yen in oyaw wanamaim tit, naatu imaim ma God isan yoyoban in marto. Jesus arar yanamaim eyoyoyoban|alt="Jesus praying in wilderness" src="cn01698B.tif" size="col" loc="Luk 6.12" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="6.12"
13 Go tutayana vanuwo itomo, ina tovatotowanayao iduduwedi sima, yaidi goi yawou aiyuwo ikinavedi be nakae ivayokoidi kidi ina vamoleyanayao.
13 Mar auman basit, ana bai’ufununayah etei eaf ayuwih hiru’ay, naatu wanawanahimaim orot etei 12 rubinih, wabih tur abarayan iwaben.
14 Yoidi ame nakae:
14 Naatu iti i tur abarayah wabih, Simon (wabin ta Peter, Jesu uf biwab) naatu Peter tain Andrew, James, John, Philip naatu Bartholomew,
15 Madiu, Tomasi,
15 Matthew, Thomas naatu Alpheus natun James naatu Simon (Zerot teo),
16 Yemesa natuna Yudasa be Yudasa guma Keriota, tauyana bei ietonuwotulu.
16 James natun Judas, naatu Judas Iscariot, (Jesu baban eo momorob).
17 Yeisu ivayokoidi ikavava, koya goi kidi taiyao sisou sima bútuma goi sitáoya. Amoko goi ina tovatotowanayao badabadaidi sikaaiyaka. Nakae boda gagaina Yerusalema goi nakae asa liliudi Yudiya ana madabokina goi sima sikaaiyaka. Aiyuwoina boda asa Taya be Saidoni négwasa kikina goi sima sikaaiyaka.
17 Jesu ana tur abarayah bairi oyawane himatabir hire hina hititit ana maramaim, ana bai’ufununayah etei hiru’ay butun ana yabarinamaim bairi hibat, naatu sabuw maumurih na’in Judea wanawanan, Jerusalem wanawanan hiru’ay, naatu torane bar merar rou’ab, Taiya, Sidon auman sabuw etei hiru’ay.
18 Madabokidi latuwodi Yeisu sitaiyakeke be idi katówana goi ikidedevinedi be nakae tomota naagovaidi ikidedevinedi.
18 Hiruru’ay anayabin i tur nowar isan naatu hai sawow yumatah ta ta hibow hima’am baiyawasih isan hina. Naatu sabuw afa demon kakafih hibiwawa’anih auman hinan etei iyawasih.
19 Togaga Tauyana yaina goi isowóduwo, e tomota liliudi siboboina, tauna kidi boda madabokidi sipoikíkina Tauyana sibisikone.
19 Sabuw etei i hikokok Jesu hitabutubun, anayabin hibubutubun ana veya, ana fair titit i etei biyawasih.
20 Yeisu ina tovatotowanayao ipotedi, idigo kana,
20 Jesu ana bai’ufununayah nutitiyih in sawar basit eo,
21 Avatauwa komi neta ame tuta kookaloga,
21 Kwa iyab boun bayumih kwabi’akir
22 Tutayana tomota sikaolilivemi be sitavileiyemi be sikaogoyoemi be yoimi sitagiwoidi imi numisa Tomalatomota yaina pasina, e komi ami dedevina bogina koobabane.
22 Sabuw hinifa’ifa’i, hinakwahiri, tur kakafih hina’uwi naatu kakafi hinarouw hinao ana maramaim kwaniyasisir, anayabin Orot Natun kwabi’ufunun!
23 Tutayana nakae siguuinuwe yaimi, mami uyáwana kolāusa. Moitamo. Konōve. Ami vaiwówana yábana goi bei gagaina. Tomotayadi tubudiyao nakae siguuinuwe Yaubada ina tokabivalavala yaidi goi go, tokabivalavalayadi adi vaiwówana dedevina sibabane. E komi nakae bei koobabane.
23 Imih sawar iti na’atube hinamamatar ana veya kwanakawasa naatu kwaniyasisir kwanaben. Anayabin a baiyan gagamin na’in maramaim inu’in. Abisa tisisinaf anayabin hai a’agir dinab oro’orot isah sawar iti na’atube hisinaf.
24 Go avatauwa komi neta toesaesa go,
24 Baise kwa iyab boun sawar wairafi kwama’am
25 Komi ame tuta bogina maa konami liliudi,
25 Kwa iyab boun bay kwa’aa ya higadid kwama’am
26 Tutayana tomota liliudi sikaodedevinemi,
26 Kwa iyab sabuw wab tebobora’ara’ah boro yababan gagamin maiyow kwanab! Anayabin hai a’agir dinab baifufuwenayah isah na’atube hisinaf.
27 Yeisu tuwaina kana,
27 Kwa iyab iti tur kwanonowar a tur ao’owen a kamabiy sabuw kwaniyabuwih, sabuw iyab tibifa’ifa’i isah gewasin kwanasinaf.
28 Avatauwa neta sikatubolatemi go, komi tuwo kokaipaakuyēdi. Avatauwa neta siyogedegedemi go, komi tuwo, manudi kokaawanōi Yaubada yaina.
28 Sabuw iyab hinao’orarafi, God kwanifefeyan baigegewasin nitih, naatu sabuw iyab isa kakafin hinasisinaf isah kwanayoyoban.
29 Avatauwa neta padipadimi sikailavako, e taabu kokatuumapūdi, go sem padipadimi aiyuwoina nakae kotagōne sikailavako. Avatauwa neta ami tanigo sivasebukoimi, e taabu ami kwama kovakagagalekōidi.
29 Orot yait rebareb nabifafar na’at, raunane’ebo inabotabir nifafar. Naatu orot ta a biyabaibiyon tafan nikiya’ub nabaib na’at, baban auman inau nikiya’ub nab.
30 Avatauwa neta sikawanoiyemi, e kovinīdi. Nakae avatauwa neta konami sivasebukoimi, e taabu kokuuliūye.
30 Orot babin ta sawar isan nabifefeyani initih, naatu orot babin ta sawar o nowa ebaib, kwihamiy ebai, men bainamih inao maiye.
31 Nakonakae latuwomi bego tomota siguinuwe yaimi, e komi nakae tauyadi yaidi kogimiguinūwe.
31 A kok mi’itube sabuw isa tisisinaf na’atube, ibo isah na’atube inasinaf.
32 Go neta tomota simatakooiyemi go, tomotayadi aditava komatakooiyedi, kaga ana dedevina yaimi? Geya. Moe kidi toogoyoidi idi sinapu nakae. Toinidi sediyao aditava simatakooiyedi.
32 Sabuw o tibiyabuw akisih isah inabiyabow na’at, aisim boro baigegewasin inab? Sabuw kakafih turahinah tibiyabuwih akisih boro hiniyabuwih!
33 Neta tomota sivaaitemi go, tomotayadi aditava kovaaitedi, kaga ana dedevina yaimi goi? Geya. Moe kidi toogoyoidi idi sinapu nakae. Sediyao toogoyoidi aditava sivaaitedi.
33 Naatu sabuw o isa gewasin tesisinafuwat isah gewasin inasisinaf na’at, aisim boro baigegewasin inab? Sabuw bowabow kakafin wairafih na’atube tisisinaf.
34 Ava tomotava neta koyagoi imi mani neta sikatoguye bei sikaluvilemnei yaimi go, amo tauyadi aditava kotaagonedi imi mani sikatooguyedi, e moe kaga ana dedevina yaimi goi? Geya. Moe toogoyoidi idi sinapu nakae sediyao yaidi goi. Sediyao aditava sitaagonedi idi mani sikatooguyedi bego nava bei kidi nakae sibabane.
34 Sabuw iyab kubitih o iso’ob i boro wan hinay maiye hinabit na’at, aisim boro baigewasin inab? Sabuw bowabow kakafin wairafih i hiso’ob turahinah tibitih ana fofonin boro wan hinab maiye!
35 Go sem komi ami kaleyayao komatakoiyēdi be kovaitēdi be nakae kotagonēdi imi mani sikatoguyedi go, taabu konuuwonūwana itoboine bei sikatumapu. Neta nakae koguuinuwe, ami vaiwówana bei gagaina be nakae komi Tokanayatanatoina natunao unana tauyadi tokaipopóita be toogoyoidi iyabobonedi. Tauna neta imi sinapu nakae koguuinuwe, e komi imi sinapu bei Tokanayatanatoina nakae.
35 En! Baise akamabiy sabuw kwaniyabuwih, a gewasin kwanitih. Kwanitin men wan isan kwananot. Saise a baiyan gagamin na’in boro kwanab, naatu God auyomtoro’ot natunatunamih boro kwanamatar. Anayabin sabuw iyab aurih merarayow en, sabuw kakafih God nati sabuw isah i ebigewasin.
36 Konuwokapīsi, nakae Tamada inuwokapisi.’
36 Tamat ekakabeber na’atube kwanakabeber.
37 Yeisu tuwaina kana,
37 Taituwa inibatiyih, God boro obo nibatiyi, naatu taituwa ubar initih God boro obo ubar nit, taituwa hai kakafin inanotawiy, God boro a kakafin nanotawiy.
38 Neta kokaiguyau, e Yaubada nakae bei ikaiguyau yaimi go, kina ina kaiguyauyana bei gagaina. Nakae neta maisi kutukutuna ivakakonedoko. Kutukutuyadi bayao goi isiwoi namliyeta baige bayaoyana itubuutubutu, nimana goi ivatutu bego bayaoyana ivakayaodei, e ilausiwosiwo. Tauna gagaina ivinimi. Moitamo. Nakonakae imi guinuwa tomota yaidi, e Yaubada nakae bei iguinuwe yaimi.’
38 Uma natasasar taituw isah, God boro uman natasasar o isa. Tur anababatun o boro inab uma awan nakasuwai. Turobe baibais boro uma yan nasuwa nare inab nayen uma awan nakaratan. Sabuw inabitih ana fofonin God boro na’atube fofon ta’imon nit.”
39 E tayamo livalakaibala nakae Yeisu ilatuwokoidi idigo kana,
39 Naatu Jesu oroubon ta iti na’atube eo, “Orot matan fim men karam boro fim turan nanawiy hairi hinan, anayabin nanawiy hairi hinanan na’at boro hairi’ika hinan hub hinare.
40 Tovatotówana ina tovatulúkwana geya itobusaveyeta. Go tutayana tovatulukwanayana ina vatulúkwana ilukavave, tauyana be ina tovatulúkwana taiyao sivavasa.
40 Kirum kek men yait ta boro ana bai’obaiyenayan nanatabirimih, baise na kirum nan yomanin na’a’asa’ub ana veya, i boro ana bai’obaiyenayan na’atube namatar.
41 E manakae? Semiyao idi goyo giyaidi mosamosa giyaina nakae matadi goi koogitedi go, komi imi goyo gagaidi alovagabugabu nakae toinimi matami goi ikaaiyaka geya kogiteyeta ae?
41 Aisim tai matan momor i’itin ku’u? Baise o mata ai bahun yi ebatabat men kutatatam.
42 Manakae komi semiyaoyadi kolatuwokoidi kami,
42 O mata ai bahun yi batabat men itatam, naatu tai isan i’o Aro, nekuna mata momor abosair, a naniyan mi’itube ibai kuo? Wanawanan rerekabih! Matoro’ot o mata ai bahun ina’uy, imaibo boro inanuw gewas tai matan momor ina’itin inabosair.
43 Moitamo. Neta nakae koguuinuwe, komi bei alova dedevidi nakae. Geya tayaamo alova dedevina itoboine keuwoina goyogoyoina ikeuwoe. Alova goyogoyoina nakae; geya itoboineyeta keuwoina dedevina ikeuwoe.
43 Ai gewasin nabiw ro’on boro men kakafin nayai, na’atube ai wanawanan kour nabiw ro’on boro men gewasin nayai.
44 Alova tamo tamo toinidi keuwoidi goi takinanedi. Geya itoboinedeta goitagoita goi lao taguwe o taliboibo goi kilekile taguwe ae?
44 Ai etei’imak boro ro’ohimaim ina’itah, fafou ro’on boro men agor afe’en inima’ub, na’atube waris boro men digumar afe’en inawasarir hinare.
45 Kita tomota nakae. Tomota nuwodi goi idi esaesa sikanukulidi. Tuwo tomota dedevina ina esaesayadi dedevidi goi dogoi dedevidi ikaiwoduwedi. Ago tomota goyogoyoina ina esaesa goyogoyoidi goi dogoi goyogoyoidi ikaiwoduwedi. Moitamo. Kaga neta nuwoda ivakayaodei, e sopada nakae sivatoi.’
45 Orot gewasin totobuyoy gewasin dogoronamaim tema’am boro nitaman nit. Orot kakafin totobuyoy kakafih dogoronamaim tema’am boro nitaman nit. Anayabin orot awanamaim abisa kakafin ititit, dogoron wanawanan i kakafin awan karatan inu’in.
46 Tuwaina Yeisu kana,
46 Aisim ayu isau kwa’o, ‘Regah, Regah,’ baise abisa au’uwi i men na’atube kwasisinaf?
47 Avatauwa neta simekoigu be guna livalayadi sinovedi be nakae sisabokuliyedi, bei avatulukoimi tauyadi avatau nakae.
47 Orot yait na ayu au tur nowar ebobosiyasiyar, ana itinin i iti ani’obaiyi kwana’itin.
48 Kidi koroto tayamo nakae vada iyowoyowo. Mainao túmala goi ieli ana kadókana gurewa ibabane. Gurewayana yatana dako ikaudakodako. Ikavava, dakoyana yatana ina vada iyowo. E kúwana gagaina ikúwana, mluwa idau ina vadayana iláui go, geya itoboineyeta bei ikaubasi unana ana yówana dedevina.
48 Orot ana bar wowabinamih hub kair re kabay afe’en tutut rouw, bar wowab. Harew tit yen bar bufut rab, baise bar men iyuwiyuw, anayabin bar wowab gewas.
49 Go avatauwa neta guna livala sitaiyakekedi go, geya sisabokuliyedita, e tauyadi koroto tayamo nakae neta poyapoya geya ana dakomo goi ina vada iyowo. Niga mluwa gagaina idau, vadayana iláui, e mainao isou. Ago vadayana ina bugoyo gagaina toina.’
49 Baise o yait ayu au tur inowar men kubobosiyasiyar, i orot ana bar wabat en wowowab na’atube, bar tutut en wowab batabat, harew tit yen bar rabirab ana veya mar ta’imonamo ufar re, naatu nati bar re’er i mutufor tarogowan.”
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 6, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.