Lucas 5
Buki Kimaasabaina (GVS) vs AAI
1 E tuta tayamo bodayadi Yeisu sivatuvagivagigi be nakae Yaubada ina livala ivaatulúkwana sitaaiyakeke go, Tauyana Genesareta Bwaena kikina goi iitáoya.
1 Veya ta Jesu Genesaret harew kukuf rewarewan batabat sabuw rou’ay gagamin na’in God ana tur nowaramih hinahinah hina biyan hitit.
2 Iitáoya, toúwata idi oga aiyuwo katuloopoudi igitedi go, touwatayadi bogina sisou idi úwata siinikidi.
2 Naatu nati dones yanamaim siy bowayah hai wa rou’ab hitain hiyen hi’inu’in Jesu itah, baise siy bowayah hin hai buwat hisasouwen.
3 E Yeisu Saimoni ina oga tayamo goi isowoya senao taiyao. Ikavava, Saimoniyana ilatuwoko idigo kana,
3 Jesu wa nati awar hibatabat wanawanahimaim Simon ana wa bai afe’en yen mare iu inatait tetenane rouw. Naatu Jesu mare sabuw rau’ay gagamin ma i’obaibiyih. Jesus wa efe’en ma sabuw ebi’obaiyih|alt="Jesus teaching from boat" src="CN01705B.TIF" size="col" loc="Luk 5.3" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="5.3"
4 E tutayana Yeisu ina vatulúkwana ilukavave, Saimoni ilatuwoko idigo kana,
4 Bi’obaibiyih ufunamaim, Simon iu, “A’wa kukutait itit taiyomaim a sabuw bairi buwat kwaya kwaway.”
5 Go kina Saimoniyana idigo kana,
5 Simon eo, “Regah, fai manin buwat aya ama’am mar to men kafai siy ta eon, baise o kuo’o imih boro anasinaf.”
6 Tuwo moe nakae siguinuwe. Ikavava, idi úwata silavedi go, íyana badabadaidi sikonedi. Nakae idi uwatayadi giyakainava sikolabudi.
6 Basit, buwat hitaiy re, siy batabat wanawanan run buwat kafa’imo tatakweb.
7 Tuwo kidi Pita ina tosavaiyuwo oga aiyuwoina goi silokosidi sina sivaitedi. Sina go, oga aiyuwokova sivakayaodeidi, e giyakainava bei sisalili.
7 Turahinah wa ta afe’en hima’am na baibaisih isan himan, naatu turahinah hina bairi siy hibow wa rou’ab hiwan yen awah karatan, wa hairi kafa’imo hita’unun.
8 E Saimoni Pita igite kaga iisowóduwo, tuwo Yeisu matana goi aena ivatugúyala idigo kana,
8 Abisa matar Simon Peter i’itin ana maramaim Jesu nanamaim sun yowen re eo, “Regah, kwihamiyu sa’ab kwen, ayu i bowabow kakafin wairafu.”
9 Ina bobwarayana unana moe íyana badabadaidi sikonedi, e tauyana ma senao sigite go, guinuwayana goi Yaubada ina togaga sikinane, tauna nukotodi siwówana.
9 Naatu Simon ana ofonah bairi siy moumurih na’in hibowabow isan hifofofor men kafaita.
10 E ina tosavaiyuwo Sebedi natunao Yemesa be Iyoni nakae nukotodi siwówana. E tuwo kina Yeisu Saimoni ilatuwoko idigo kana,
10 Zebedee natunatun James naatu John hairi auman hifofofor men kafaita (Simon ana ofonah).
11 Tuwo sitayava sima oga siyagasidi ikavava, konadi liliudi sikalavedi go, Yeisu sisabokuliye.
11 Naatu wa hibow hirun dones yan hitain hiyen, sawar etei’imak hihamiyen himisir Jesu hi’ufunun bairi hin.
12 Yeisu asa tayamo goi ikaaiyaka go, tayamo koroto ikaaiyaka, sakavaina madabokina lepero ibugoyai. E korotoyana ima Yeisu igite, ikanakabobo, ikawanoi makimaki Tauyana yaina idigo kana,
12 Ana veya ta Jesu tafaram ta in orot biyan kokom ani’anin ma bi’akiramaim tit. Orot Jesu i’itin ana maramaim tit nanamaim sun yowen ifefeyan eo “Regah inakokok na’at basit iniyawasu!”
13 Tuwo Yeisu nimana iyosale, toleperoyana ibisikone idigo kana,
13 Jesu uman bora’ah orot butubun eo, “Ayu akokok o inayawas!” Iti na’at eo mar ta’imon orot biyanamaim kokom etei na’am in sawar.
14 Ago Yeisu korotoyana ilovinae idigo kana,
14 Jesu orot eofafar eo “Men sabuw hai tur ina’owen, baise, inan a firis biyan inatit biya nanutitiy na’itin. Imaibo Moses iu’uwi na’atube Regah isan sibor inayai, saise sabuw hina’itin hinitumatum o biya i turobe igewasin.”
15 E Yeisu valena tuwaina inunúnuwo. Tuwo boda gagaina sideli sima latuwodi Tauyana sitaiyakeke be idi katówana goi ikidedevinedi.
15 Baise Jesu ana tur ra’at tasasar tit etei’imak hinowar, sabuw rau’ay gagamin na’in hina ana tur hinowar naatu baiyawasih isan hifefeyan iyawasih.
16 Ego kina Yeisu tuta liliuna boda ikaalavedi go, anetava ina yoyowo goi ikaawanoi.
16 Baise mar etei Jesu efan nautanubinamaim akisinamo ma yoyoban isan en ema eyoyoyoban.
17 Maliyalina tayamo Yeisu nakae vada tayamo goi ikaaiyaka ivaatulúkwana go, Parisi maniyedi be Yaubada ina Katukeda ana tovatulukwanayao|lemma="Atukeda ana tovatulúkwana" maniyedi nakae sikaaiyaka. Tauyadi asa liliudi Galili be Yudiya adi dadava goi be nakae Yerusalema goi sima siitusobu Yeisu sitaaiyakeke. Ago Yauwe ina togaga ikaaiyaka Yeisu yaina goi bei itoboine ikidedevina.
17 Veya ta Jesu binan sabuw hima hinonowar wanawanahimaim i Pharisee naatu Ofafar Bai’obaiyenayah hina hima tur hinowar. Iti sabuw i tafaram Galilee naatu Judea wanawanan bar merar tata’ane hina, naatu Jerusalemane auman hina. Nati ana maramaim yawas ana fair Regah biyanane i na Jesu biyan tit sabuw sawusawuwih baiyawasih isan.
18 Nakae go, koroto maniyedi topem ma liyaliyakaina sikavale sime. Sime sipoikíkina bego sisiuye Yeisu matana goi siyato
18 Sabuw afa orot an uman Kafikafirin hibai emo’em hiwan hi’abar hina, hikok kwanekwan bar wanawanan hitarun Jesu nanamaim hitayare.
19 go, boda isaki pasina geya tayaamo enao sibabane bego sisiuye. Tuwo aitámana toluye goi simwerae sinave vada yatana goi átava giyaina sikibale. Ikavava, topemyana ma liyaliyakaina sisoilave isou Yeisu matana goi siyato.
19 Baise sabuw i ra’at kwanekwan men ana mahar ta ma boro orot hitab hitarun. Imih hibai hiyen bar faifiy afe’en hiyare, kabay hibosaisiren sou hikuyouw imaim orot emo’em auman hiruru sabuw hima’am hai founafoun ra’iy, Jesu ma’am nanamaim tit. Orot kwafe’en faifiy wan hitarakwib orot an uman kafilafirin hruru ere’er|alt="men making hole in roof for paralytic" src="CN01686B.TIF" size="col" loc="Luk 5.19" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="5.19"
20 Siyato go, idi numisa igite, tuwo topemyana ilatuwoko, idigo kana,
20 Jesu iti sabuw hai baitumatum itin basit orot isan eo, “Au begon o a bowabow kakafih i anotanotawiyen.”
21 Ago kidi Yaubada ina Katukeda ana tovatulukwanayao be nakae Parisi sinuwonúwana kadi,
21 Pharisee naatu Ofafar bai’obaiyenayah hima’ama taiyuwih hio, “Iti orot i menatan God ebi’ib? God akisinamo boro bowabow kakafih nanotawiyen.”
22 E idi nuwonuwanayana Yeisu bogina iyagoi, tuwo ilatuwokoidi idigo kana,
22 Abisa hinotanot Jesu so’ob basit iuwih, “Kwa dogor wanawanah not kakafih nati na’atube aisim kwanotanot?
23 Gobe ava livala ikakapu ame tauyana alatuwoko? Kagu, “Kom im goyo ana nuwotao bogina kubabane!” Gea kagu, “Kutāoya, kuketōiya”? Nako ikakapu?
23 Ef menatan i hamehamen, ana bowabow kakafih notawiyen isan anao, i hamehamen o misir bat remor, isan anao i hamehamen?
24 E itoboine koyagoi bego Tomalatomota mana lovina poyapoya goi tomota idi goyo inuwootaoidi.’
24 Baise ayu anasinaf kwana’itin saise kwanitumatum. Orot Natun i God eonowah tafaramamaim sabuw hai bowabow kakafih notawiyen isan.” Basit Jesu orot an auman kafikafirin isan eo, “Kumisir a emo’em kubai a ubar kwen!”
25 Tuwo moitamo mainao topemyana tomota matadi goi itáoya, ina baseko boi ina liyaliyaka goi ikabi, yaidi goi isowóduwo ina ina vada go, Yaubada ina togaga ana káeyana ikamooitamoe.
25 Orot mar ta’imonamo nahifunik inu’in misir ana emo’em bai e’abar tit God ana merar yi bora’ara’ah auman ana ubar in.
26 Tauyana boda liliudi sigite, to sopadi ikaupatudi gagaina, tauna Yaubada ina togaga ana káeyana sikamoitamoe go, madi matoita wowooinina sidigo kadi,
26 Sabuw etei’imak hima’am hifofofor men kafaita, yah birubir fafar auman, naatu God ana merar hiyi hibora’ara’ah hio, “Ina’inan iti men na’atube ta’i’itin efa’efanin bounabo matar taitin.”
27 Amo ikavava, Yeisu isowóduwo go, takisi ana togogo yoina Livai igite takisi ana kaba gogo goi iitusobu ipaaisewa. Tuwo ilatuwoko idigo kana,
27 Iti ufunamaim Jesu tit in orot kabay o’onayan wabin Levi ana bowabow baremaim ma’am itin basit isan eo, “Kumisir ayu kwi’ufnunu.”
28 Tuwo moitamo konana liliudi ikalavedi go, itáoya, Yeisu isabookuliye.
28 Levi ma’am misir sawar etei’imak ihamiyen Jesu i’ufunun.
29 Tuwo áika gagaina ina vada goi Yeisu manuna iguinuwe. Yeisuyana mana tovatotowanayao|lemma="Tovatotówana" sina takisi ana togogo be boda maniyedi tauyadi taiyao siitusobu sikakáika.
29 Levi baitab gagamin ta ana baremaim Jesu isan itab, Levi ana ofonah bairi hai bowabow ta’imon naatu sabuw afa auman hiru’ay.
30 Ago kidi Parisi ma senao Yaubada ina Katukeda ana tovatulukwanayao sima Yeisu ina tovatotowanayao yaidi goi sikaukulukúluwo, sidigo kadi,
30 Pharisee naatu Ofafar bai’obaiyenayah himisir higam Jesu ana bai’ufununayah hibatiyih, “Kwa aisim nati kabay o’onayah naatu bowabow kakafih sabuw bairi kwama kwa’aa kwatomatom?”
31 Go kina Yeisu ilatuwokoidi idigo kana,
31 Jesu iyafutih eo, “Sabuw iyab gewasih adanafur orot men tekokok, baise sabuw sawow wairafih adanafur orot i tekokok.
32 Ama geya tauyadi toinidi sinuwonúwana bego kidi tokibóbwata aduduwedi geya, go sem ama toogoyoidi aduduwedi bei situgavila.’
32 Ayu i men sabuw gewasih bow dogoroh baikitabirin isan anamih, baise sabuw bowabow kakafin wairafih.”
33 E maniyedi tomota kadi,
33 Sabuw afa Jesu hibatiy hio, “John ana bai’ufununayah i mar etei teyohar teyoyoyoban naatu Pharisee hai bai’ufununayah i na’atube tisisinaf, baise o abai’ufununayah i hi’aa tetomatom.”
34 E kina go Yeisuyana idigo kana,
34 Jesu iyafutih eo, “Kwanotanot tabin boubun ana sabuw a baitab isan hinaruru’ay boro na’uwih aamoromorob hinamatabir maiye hinan? Men karam.
35 E diyakímwana ana tuta nava imamaima. Amo tutayana tonaiyana bei siyoisi sinave, e tuta amo goi baige tauyadi sidiyakímwana.’
35 Baise veya ta tabin boubun orot boro hinabosair sa’ab nan ana sabuw nihamiyih, imaibo i boro hinayohar.”
36 E livalakaibala nakae ilatuuwokoidi vatulukwana bogo be vatulukwana vau manudi idigo kana,
36 Naatu Jesu oroubon ta iti na’atube eo, “Men yait ta faifuw boubun e’afuw faifuw atamanin fitimih, nati na’atube nasinaf faifuw boubun boro natakweb. Naatu faifuw boubun hinab atamanin hinafitifit ana itinin boro men gewasin.
37 Aiyuwoina geya vatau tayaamo oine vau ikabi, opo bogo goi isaligogo, govila bei oine vauyana ana togaga pasina opo itapao, e oineyana idau besobeso go, opoyana bei igoyo.
37 Na’atube men yait ta wine boubun bai wine atamanin ana kibubumaim ririmih. Anayabin wine boubun ana kibub inab atamaninamaim inaririr wine boro nara’at kibub atamanin natafofor naatu wine nasuwa nare.
38 Go sem oine vau takabi, opo vau goi tasiwoi.
38 Imih wine boubun ibo kibub boubunamaim tiririr.
39 Avatau neta oine bogo inimnim, geya latuwona oine vau kana,
39 Baise men yait ta wine atamanin tomatom ufunamaim wine boubun tom isan kokomih, aiyab. Anayabin nati orot iti na’atube eo, “Wine atamanin i gewasin anababatun.”
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 5, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.