Lucas 24
Buki Kimaasabaina (GVS) vs AAI
1 E wiki ana maliyalina vakuumgoina goi nobuyana nava matagougouna go, vevinayadi idi pútuma bogina sikatuubayasi sikabi sime Yeisu ana valiwoga tukubu goi.
1 Sunday maraumanika baibin raiy hibogaigiwas hi’inu’in hibow hin rah yan hitit.
2 E sima tukubuyana goi go, tobuna ana kauboda gurewa sigite, bogina pulipulina!
2 Naatu hin rah yan hitit ana veya kabay gagamin Jesu ana hub awan hiya’afut inu’in hifururuw tit hub awan asir inu’in hi’itin.
3 E tukubuyana goi sisiu go, ida Tomoya Yeisu wowona geya sibabaneyeta.
3 Basit wanawanan hirun hin, baise Regah Jesu biyan men hitita’urimih.
4 Geya tuwo nukotodi siwówana, idi nuwonúwana kadi, ‘Yeisu wowona nako?’ Nakae sinuwooleleu go, koroto adi taiyuwo madi kwama naamalidi matabuwodi sisowóduwo vevinayadi yaidi goi.
4 Nati’imaim hai kasiy ra’at hibat hibinubunibun naniyan meyemeye orot rou’ab hai bonamanamarin auman sisibihimaim himatar hibat.
5 E vevinayadi sigitedi, atedi siyova, tuwo sisakululu go, korotoyadi sidigo kadi,
5 Baibin hai bir ra’at nahimaim yumatah au babe me yan hire, baise orot rou’ab hi’uwih hio, “Kwa aisim orot yawasin isan sabuw murubin hai efanamaim kwanunuwih?
6 Tauyana ameko geya, go sem Yaubada ámasa goi bogina ikaitáoe. Konuwāisi boi Galili goi taiyao nava kokaaiyaka manakaena ilatuwokoimi kana,
6 Iti’imaim boro men kwana’itin, i morobone misir maiye! Galilee imaim bairi kwama’am ana veya tur abisa eo i kwanotanot.
7 “Itoboine Tomalatomota siyoisi toogoyoidi nimadi goi siyato be kerose goi situpatuko namliyeta maliyalina aitonina ámasa goi itaoyamna.”’
7 ‘Orot Natun i boro hinab sabuw kakafih umahimaim hinayai, hina’onaf, naatu veya tounu ufunamaim morobone nayawas maiye.’”
8 Tuwo moitamo ina bóbwara sinuwopeyedi.
8 Imaibo baibin ana tur eo nuhih taseb hinot.
9 Anerose sibóbwara ikavava, vevinayadi tukubu goi sisowóduwo sikaluvila sina Yeisu ina tovatotowanayao|lemma="Tovatotówana" yawou tayamo yaidi goi be nakae ina tosabokuliyao liliudi yaidi goi madabokina sitalavaite.
9 Naatu rahane himatabir maiye hina bar hitit. Sawar abisa’awat hi’i’itah ana bai’ufununayah nah 11 naatu bai’ufununayah afa nati baremaim hima’am auman hai tur hi’owen.
10 E vevinayadi moe Meri guma Magidara, Yoana be ituli ta Meri, tauyana Yemesa sinana be nakae vevina maniyedi taiyao. Moe tauyadi Yeisu ina taoyamna manuna ina vamoleyanayao silatuwokoidi.
10 Baibin iyabowat sawar hi’itah hina Jesu ana tur abarayah hai tur hio’owen wabih i Mary Magdalin, Joanna naatu Mary, James hinah naatu baibin afa auman.
11 Ago kidi korotoyadi vevina idi livala sinove go, idi livalayana ana taiyakeka nakae sikautaotáwana, tuwo geya sinumisedita.
11 Baise Jesu ana tur abarayah baibin hio men hitumatum, anayabin hai tur hinonowar naniyan i tamim tao kwanekwan na’atube.
12 E kina go Pita itáoya, ilokoina ina valiwoga tukubuyana goi isakululu isalogeba imatavilavila go, areko kaka igite. Igite ikavava, itáoya ikaluvila ina ina kasa go, dogoiyana ina sowóduwo pasina ikainaopa.
12 Baise Peter misir nunuw in rah yan tit, hub wanawanan kwaf nuwariy faifuwawat hi’inu’in itah, basit abisa mamatar isan erebainotanot auman matabir in.
13 Tomota adi taiyuwo Yeisu ina tosabokuliyao yaidi amo maliyalinayana goi siiketoiya sinonoina asa tayamo yoina Eméusa manuna. Emeusayana moe 11 kilomita Yerusalema goi.
13 Nati veya ta’imon Jesu ana bai’ufununayah orot rou’ab Jerusalemane hin bar merar ta wabin Emmaus imaim hitit. Jerusalem in Emmaus titit ana fofonin i 11 kilometres na’atube.
14 Siiketoiya go, ana kaibako sivaateteli.
14 Baise iti orot rou’ab efamaim sawar abisa’awat himamatar isah hairi hio hidudur hinan ana veya,
15 Idi vatetalayana goi Yeisu kina iketoiya ima isakavatedi adi taiyuwo taiyao siiketoiya.
15 Jesu ufuhine natit botanih bairi hita’imon hiremor hin.
16 Go Yaubada nuwodi ikiwowonidi, tauna geya itoboinedita Yeisu sikinane.
16 Naatu bairi hinan i hi’itin baise men kafa’imo hi’inan.
17 E Yeisu kidi taiyao siiketoiya, idigo kana,
17 Jesu ibatiyih, “Kwa abisa isan tura airi kwaidudur auman kwanan?” Naatu orot rou’ab hinutanub yah rererey yen hibat.
18 E koroto tayamo yoina Keliyopasi idigo kana,
18 Orot ta wabin Cleopas ibatiy eo, “Jerusalem wanawanan o akisimo nanawan orot, imih sawar abisa fai fur wanawanan mamatar o men iso’obamih?”
19 Tuwo Yeisu idigo kana,
19 Jesu ibatiyih, “Sawar abistan?”
20 Ago ida Tonúwala Gagaidi be nakae ida tolovinayao Tauyana ina lovina siyato kadi,
20 Baise aki ai firis ukwarih naatu bonawiyenayah orot ukwarih hibai Roman gawan hitin, morobomih eo ibasit naatu hibai hin hi’onaf morob.
21 E kai go kaalotuta bego Tauyana nakona Yaubada ina kinava bogina ima bei kita Isileli tubunao itateteda. Tuwo kanuwonúwana bei itaoyamna nakae idige, go geya, go sem ame bogina maliyalina aito ina kámasa mlina go, geya tayaamo kaga isowóduwo.
21 Aki anotanot iti orot boro Israel sabuw baiyawasih arouw nuhifot ama’am, baise iti orot hirab momorob i veya boun tounu sawar.
22 Nukotoma siwówana; ima nuwonúwana bego Tauyana nakona Guyau geya go, vevina maniyedi yaima goi nakae nukotoma sikiwowonidi. Maine nobuyana nava matagougouna goi sina Tauyana ana valiwoga tukubu
22 Naatu baibin afa aki ai kou’ayomaim boun maraumanika hin rah yan hititit biyan hiboyouw
23 go, Tauyana wowona geya sibabaneyeta. E sima silatuwokoima anerose sisowóduwo yaidi goi sidigo kadi,
23 naatu himatabir hina hio, ‘Aki tounamatar ai’itih, naatu tounamatar ai tur hi’owen Jesu i morobone misir maiye.’ Iti na’at hio aki aoror sa’iri ai kasiy ra’at.
24 Tuwo maniyedi yaima goi sina tukubuyana goi go, nakonakae vevinayadi sidigedige nakae sibabane. Ego Tauyana geya sigiteyeta.’
24 Basit ai kou’ayomaim sabuw afa hin rah yan hit abisa baibin hio hinowar na’atube hi’itah, baise Jesu men hi’itinimih.”
25 Go kina Yeisuyana idigo kana,
25 Imaibo Jesu iuwih eo, “Kwa i kwabikoko’aw, aisim dinab oro’orot abisa hio hikikirum men fudir rerekab kwabitumatumamih!
26 Boi sidigodigo bego Guyau itoboine moe gedagedayadi ilotowoidi namliyeta Yaubada ana káeyana isiu bei ikalibúbuna.’
26 Keriso iti sawar etei isah ni’akir biyan nababan saise ana aiwob maramaim narun nabi’aiwob isan men kwaso’ob?”
27 Tuwo Mosese ina buki goi be nakae tokabivalavala liliudi idi buki goi ivatowo go, kaga liliuna toinina manuna Gínina Kimaasabaina goi ilumavivisi yaidi.
27 Imaibo Jesu taiyuwin isan aneika Moses ana Buk kikirum imaim busuruf idudur rena God ana dinab oro’orot hai Buk hikikirum imaim tit.
28 Siiketoiya, asayana manuna sinonoina bogina sivakakana sina go, Yeisu bego inonoina ituli ta kasa.
28 Naatu bar merar hinuh hinanamaim hititit auman, Jesu bar merar ta namihibe iwa’an hi’itin.
29 Go kidi adi taiyuwokova simatakanikaniye kadi,
29 Baise hi’otan hio, “Veya sawar naatu mar efof imih tarun bairit ta’in.” Iti na’at hio itin, basit bairi inumih hirun.
30 Niga áika goi taiyao siitusobu, Yeisu beredi ikabi, manuna ikauyagu Yaubada yaina. Ikavava, ikivisi ikaiguyauye tauyadi yaidi goi.
30 Bay aa isan Jesu bairi himare, eof rafiy bai God ana merar yi sawar imasib itih.
31 E Yaubada nukotodi ikipolaledi, tauna Yeisu sikinane. Ago yaidi goi Tauyana itagau.
31 Imaibo hairi matah to iwa’an hi’inan, baise marta’imon na’am sa’iwa’an.
32 Tauyadi taudiva sidigo kadi,
32 Hairi himisir hio, “Efamaim tanan Buk Atamaninamaim bidudur dogorot ahayabe yiy naniyan itatam?”
33 Tuwo tuta amo goi sitáoya sikaluvila sina Yerusalema goi Yeisu ina tovatotowanayao yawou tayamo ma sediyao sibabanedi bogina situgúguna,
33 Basit himisir himatabir maiye hin Jerusalem hitit, nati’imaim bai’ufununayah nah 11 naatu afa auman hiru’ay hima’am hi’itih,
34 e sidigo kadi,
34 hai tur hi’owen hio, “Tur anababatun Regah i morobone misir maiye Simon isan irerereb.
35 Tuwo adi taiyuwokova nakae ana kaibako sivateteli enao goi kaga kaga siisowóduwo. Nakae Yeisu beredi ikivisi baige sikinane.
35 Orot rou’ab efamaim abisa mamatar naatu mi’itube rafiy imasib bitih ana veya’amaim matah to iwa’an hi’i’inan etei hidudur turahinah hinowar.
36 E nava moe dogoiyadi sivateetelidi go, kina Yeisu isowóduwo, nauyayanaidi goi itáoya ilatuwokoidi idigo kana,
36 Orot rou’ab iti na’atube hima hio hinonowar auman naniyan meyemeye Regah nah yan foun matar bat iuwih eo, “Tufuw isa nama.”
37 E tauyadi sikaliwoisa nakae atedi iyova gagaina. Idi nuwonúwana bego baloma sigite.
37 Etei hi’oror, hai bir ra’at, hinotanot i yoyom mowan itinin hirouw.
38 Tuwo Yeisu idigo kana,
38 Baise Jesu iuwih eo, “Aisim kwabirubir naatu aisim a not boro’ika tekakasiy?
39 Nimagu aegu kogitēdi. Ame yau. Baloma geya wowonamo, geya lulunamo, tauna yau geya baloma geya. Kōma kobisikonēgu be kogīte, yau ma sakavaigu, ma lulugu.’
39 Au umau kwa’itah, naatu biyau kwabutubun finimu au rakit naniyan kwatatam, saise kwanaso’ob iti i anababatun ayu, anayabin yoyom i aurih finimih en.”
40 Moe ilatuwokoidi ikavava, nimana be aena ivatulukoidi.
40 Iti ra’at eo sawar basit an uman i’obaiyih hi’itan.
41 E tauyadi siuyáwana go, sikainaopa go, nava geya sinumiseyeta. Tauna Yeisu idigo kana,
41 Baise men kafa’imo hitumatumamih, hai kawasa ra’at hikasiy auman, basit Jesu ibatiyih, “Kwa bay urey ta kwayai inu’in?”
42 E tuwo íyana kaaivayaina giyaina sivini
42 Siy baibitab finimin reban hibai hitin
43 ikabi matadi goi ikani.
43 naatu nahimaim bat eaan hi’itin.
44 E ilatuwokoidi idigo kana,
44 Imaibo hai tur eowen eo, “Ayu i sawar iti isah bairit tama’ama ana veya a tur aowen. Sawar abisa ayu isau mataramih Moses ana Bukamaim, dinab hai Bukamaim na’atube Psalms imaim hio hikikirum hina hiturobe.”
45 Tuta amo goi nukotodi ikipolaledi, e itoboinedi Gínina Kimaasabaina siyagoi.
45 Imaibo hai not botawiy Buk Atamaninamaim abisa isan hio hikikirum naniyan hibai.
46 Ikavava, idigo kana,
46 Naatu iuwih eo, “Abisa hio hikikirum anayabin i iti, Keriso i ni’akir biyan nababan namorob, naatu veya tounu ufunamaim boro nayawas maiye namisir.
47 Aiyuwoina sigini bego Guyauyana yoina goi ina tosabokuliyao bei sitalavaita tomota liliudi yaidi goi bego situgavila, e bei Yaubada idi goyo inuwotaoidi. Ago ameko Yerusalema goi bei sivatowo sina asa liliudi goi sitalavaite.
47 Saise i wabinamaim ya baikitabir naatu notawiyen ana tur Jerusalemamaim an hinayai hinabinan hinatit hinan tafaram tutufin etei hinanowar.
48 Moe dogoiyadi toinimi matami goi kogitedi, tauna komi dogoiyadi adi totalavaitayao.
48 Imih kwa abisa matamaim kwa’i’itin i kwanakubuna sabuw etei hai tur kwana’owen hinanowar.
49 Konovēgu. Giyakainava kaga Tamagu bogina ikaatotule bei yau aetune iwo yaimi. Go komi asa ame goi kokaiyāka ana kadókana Yaubada olagaema ina togaga goi ikitogagemi.’
49 Jerusalemamaim kwanama ayu Tamai abisa baitimih eo’omatani marane aniyafar nare a fair kwanab.”
50 E ibóbwara ikavava, inavedi Betani goi nimana ikatulágata go, ikaipakuyedi. Yeisu ina tovatotowanayao sikaandolaga yábana goi|src="C090psgr.tif" size="col" ref="24:50-51"
50 Imaibo nawiyih bairi Jerusalem hihamiy hitit hin Bethany hitit, nati’imaim uman bora’ah isah yoyoban igegewasinih.
51 Yeisu ikaipaakuyedi go, ikalavedi o tadigo kada, ‘Yaubada itukoe inave yábana.’
51 Bigegewasinih auman ihamiyih earura’ah yen in mar wanawanan run.
52 Go kidi amoko goi sisakululu Yeisu yaina ikavava, madi uyáwana sikaluvilamna sina Yerusalema.
52 Hibora’ara’ah yasisir yah awan karatan auman himatabir maiye hin Jerusalem hitit.
53 Ago tuta liliuna sinonoina Vada Kimaasabaina goi Yaubada siyaapaliye.
53 Nati’imaim mar etei hin Tafaror Baremaim God ana merar hiyiy naatu hibobora’ara’ah.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 24, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.