João 5

Buki Kimaasabaina (GVS) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Moe dogoiyadi sikavava, kai Diyuu ima káika tayamo bogina ana kebukebu, e Yeisu kai ina tovatotowanayao|lemma="Tovatotówana" taiyao katuko kana Yerusalema goi.
1 Veya bai’ab sawar ufunamaim, Jew hai hiyuw aa isan Jesu yen in Jerusalem.
2 Bwae nikuunikuna tayamo Yerusalema goi ikaaiyaka. Moe tayamo aba siu yoina Sipi Idi Kaba Siu kikina. Bwaeyana Diyuu niyadi goi siduduwe Betesata. Kikina goi vada geya adi vabodamo ainima sitaoyakobu.
2 Jerusalem wanawanan efan wabin For Hirahir sisibinamaim i harew kukuf, naatu ana seboseb etei umatroun hiwowaben Aramek fanahimaim tisusu’ub Betsaida,
3 — ausente —
3 nati sebosebomaim sabuw sawusawuwih moumurin maiyow hiya hi’inu’in, matah fim, ah umah kafikafirih, naatu ah umah ririmih hima hikakaif harew tabi’etaw isan.
4 — ausente —
4 Anayabin veya ta ta Regah ana tounamatar boro nara’iy harew kukuf nabenei niyabat rarouw nayen. Naatu sabuw sawow ana yumat ta ta hibow hina ti’inu’in, yait wan nara’iy nakifukif i boro nayawas.
5 E tayamo koroto amoko goi ikaaiyaka, bogina tala 38 goi mana vísiya ikaaiyaka.
5 Orot ta sawow bai ma kwamur etei 38 i nati wanawanahimaim.
6 Yeisu ima korotoyana igite iitusobu, iyagoi bego tuta maanawena mana vísiya. Tuwo korotoyana ilatuwoko kana,
6 Jesu nuw orot nati’imaim inu’in itin, naatu so’ob orot sawow nati bai virurumin maiyow, imih orot ibatiy, “O kukokok inayawas?”
7 ‘U, Tomoya, latuwogu go, tutayana bwae ikaubobóbwala, geya tayaamo guna tovaita ikaaiyaka itoboine ikavalegu bwaeyana goi ikaisobuyegu. Tuwo toinigu apoikiki ama go, tuta tuta tomota tayamo ivakumgo isou bwaeyana goi, e yau geya’, tokatowanayana kaena. Yeisu topem taiyao sibobóbwara bwae nikuunikuna kikina|src="IB-04132psgr.tif" size="col" ref="5:5-7"
7 Orot iya’afut eo, “Regah, anamaramaim harew iyabat rarouw eyey, men yait ta boro nibaisu nabuwu anara’iy harew kukuf yan. Ayu misir ra’iyemih abiwa’an, sabuw afa i wan hira’iyeka.”
8 Yeisu kana,
8 Naatu Jesu orot isan eo, “Kumisir! A ir kunu naatu kuremor kwen.”
9 Tuwo moitamo mainao idedevina, e ina basekoyana ikabi iketoiya. Ego ame maliyalinayana moe Sabati.
9 Mar ta’imon orot yawas; misir ana ir nu bat remor.
10 E kidi Diyuu adi tovakumgoyao sigite korotoyana idedevina ina baseko iikavale, tuwo silatuwoko kadi,
10 Naatu Jew sabuw orot yayawas isan hi’o, “Iti boun i Baiyarir ana veya, ata ofafar men ebibasit o a ir ina’abar.”
11 ‘Tauyana guna tokidedevina ilatuwokoigu kana,
11 Baise iya’afutih eo, “Orot yait ayu biyawasu iuwu, ‘Kumisir a ir kunu naatu kubat kuremor.’”
12 Tovakumgoyadi silumadade sidigo kadi,
12 Imih hibatiy, “Nati orot i yait uwi a ir inu i’abar ibat kureremor?”
13 E kina go korotoyana bogina idedevina geya iyagoiyeta ana tokidedevina yoina manakoyoina. Boda gagaina sikaaiyaka, e bodayadi sinaedi goi Yeisu bogina ivasulaigi.
13 Orot nati yayawas i men kafa’imo so’ob orot i yait, anayabin sabuw moumurin maiyow nati’imaim hibatabat Jesu sorabon in kasiy.
14 Moe dogoiyadi sikavava, Yeisu Vada Kimaasabaina goi isiu korotoyana ibabane, tuwo idigo kana,
14 Nati ufunamaim Jesu Tafaror Bar wanawanan tita’ur naatu iu, “Kwi’itin, o iyawas. Bowabow kakafih inihamiyen o sawar kakafin anababatun boro biyamaim namatar.”
15 Tuwo korotoyana ina Diyuu adi tovakumgoyao yaidi italavaita idigo kana,
15 Orot nati’imaim tit in, Jew sabuw hai tur eowen i Jesu iyawas.
16 Kidi Diyuu adi tovakumgoyao sivatowo Yeisu sivakaleye ame pasina: Ina guinuwa Sabati goi iguuinuwedi.
16 Imih hibusuruf Jesu isan turamaim hi’u hi’a’a’afiy, anayabin i Baiyarir ana veya sawar iti na’atube sinaf isan.
17 E iya go Yeisu ilatuwokoidi idigo kana,
17 Jesu isah eo, “Ayu Tamai i mar etei ebowabow, imih ayu auman boro anabow.”
18 E tauna kidi Diyuu adi tovakumgoyao sipoikiki makimaki bego Yeisu sikaumate ame pasina: Yeisu Sabati ana lovina ikapipilave. Go apipilova kaka geya, go sem idigodigo bego Yaubada moe toinina Tamana. Moe nakae Yaubada taiyao sivavasa.
18 Ana’an iti isan Jew hisinaftobon ef hinuwet Jesu asabunin isan; men Baiyarir ana ofafar ea’eastu’ub akisin, baise God isan Tamah rouw eo’omaim, iwa’an taiyuwin bai yen in God hairi anafofonin matar.
19 E iya Yeisu ilatuwokoidi idigo kana,
19 Jesu iyafutih eo. “Turobe a tur ao’owen, Orot Natun akisin ana kok men karam nasinaf; baise Tamah abistan sinaf i i’itinimaim boro nasinaf, anayabin Tamah abistan isisinaf na’atube Natun isisinaf.
20 Guna nuwonúwana ataligei. Iya go Tamanayana ina guinuwa liliudi Natuna bogina ivatuluko unana imatakoiye. Ago amo guinuwayadi giyaidi. Go nava bei guinuwa gagaidi Natuna ivatuluko iguinuwedi bego komi kogitedi kokainaopa.
20 Anayabin Tamah i Natun iyabuw sawar etei esisinaf na’atube Natun i’obaiy imaim esisinaf. Turobe, kwa a baifofofor isan, i boro sawar gagamihika ni’obaiy nasinaf men boun iti na’atube.
21 Kogita. Nakonakae Tamana tokámasa ikaitaoedi o tadigo kada, “Yawoidi ivinidi”, e Natuna nakae iguinuwe. Avatauwa neta Natuna ikinavedi, e yawoidi vau ivinidi.
21 Tamah murumurubih imisiruwih yawas ebitih na’atube, nati ef ta’imon Natun ekok yait yawas baitinamih boro nitin.
22 Ame moitamo. Tamana geya vatau tayaamo itakino, go sem takínona ana paisewa madabokina bogina Natuna nimana goi iyato
22 I na’atube Tamah men yait ta ebibatiy, baise baibabatiyen ana fair tutufin etei Natun itin.
23 bego tomota liliudi siwowoine nakae Tamana bogina siwowoine. Avatauwa neta Natuna geya siwowoineyeta, e nakae ina Toetuna, moe Tamana, geya siwowoineyeta.
23 Saise sabuw etei Tamah tirurusagiy na’atube, Natun boro hinarusagiy. Imih o yait Natun men kururusagiy, Tamah, i ana baiyonenayan auman men kururusagiy.
24 Takínona ana paisewa ivini go, ame alatuuwokoimi konōve: Avatauwa neta guna livala sinovedi be guna Toetuna sinumise, e yawoidi vata sibabane. Tuwo takínona goi geya sisiuta, go sem ámasa bogina sikalave go, sisaidámana yawana vata goi.
24 “Turobe a tur ao’owen, o yait ayu au tur inowar naatu menatan ayu iyafaru anan kubitumitum, o i yawas ma’ama wanatowan ibaika, naatu o boro men baibatebat inab, anayabin morobone irabon yawas wanawanan irun.
25 Guna bóbwara moitamo, tauna ame alatuuwokoimi konōve: Tuta tayamo imamaima o tadigo kada, “Bogina ima” bei tomota neta balomaidi kaamasidi, e Yaubada Natuna niyana bei sinove go, neta sikabikaone, yawoidi vau bei sibabane.
25 Turobe a tur ao’owen, veya i enan naatu i na titaka, nati ana veya murumurubih boro God Natun fanan hinanowar naatu iyab fanan hinanonowar boro yawas hinab hinama.
26 Ame nakae: Tamana moe yawana vau ana tokaiguyau go, Natuna nakae bogina ivayoko bego Tauyana yawana vau ana tokaiguyau.
26 Anayabin Tamah taiyuwin i yawas an, imih nati yawas ta’imon Natun itin yawas an matar.
27 Natunayana moe Tomalatomota, tauna Tamana lovina ivini bei tomota itakinoidi.
27 Naatu i baibabatiyen ana fair Natun itin, anayabin i, i Orot Natun.
28 Ame manuna taabu kokaaināopa unana tuta tayamo imamaima goi tokámasa liliudi bei Tauyana niyana sinove,
28 “Tur iti ao isan men kwana’ororsa’ir; veya i nati namamataramaim enan, murumurubih etei boro fanan hinanowar,
29 adi valiwoga tukubu goi bei sisowóduwo. Tauyadi guinuwa dedevina ana toguinuwa sitaoyamna bei yawoidi vata sibabane go, goyo adi toguinuwayao sitaoyamna bei adi takínona sibabane. Tauna taabu kokaaināopa.
29 hai rahane hinatit, naatu iyab gewasin hisisinaf boro hinamisir yawas hinab, iyab kakafih hinasisinaf boro hinakusairih.”
30 Yau geya tayaamo kaga toinigu guna nuwonúwana goi itoboinegu aguinuwe. Takinona nakae. Nakonakae Yaubada ilatuwokoigu, nakae atakínona. Geya latuwogu toinigu guna nuwonúwana aguinuwe, go sem latuwogu guna Toetuna ina nuwonúwana aguuinuwe. Tauna yau guna takinonayana moe kivaavasaina.
30 “Ayu men karam akisu au kok ana sinaf, baise abisa God iu’uwu’umaim sabuw abibabatiyih, imih ayu au baibatiyen i mutufor, anayabin men ayu au kokomaim asisinaf, baise orot yait ayu iyunu anan i anakok asisinaf.
31 Neta yau toinigu atalavaitegu, guna talavaitayana moe geya moitamo geya.
31 Ayu taiyuwu au sinaf isan ana’o’orereb na’at, au tur i men turobe’emih.
32 Ituli ta totalavaita ikaaiyaka italavaitegu. Ayagoi bego Tauyana ina talavaitayana yau manugu, moe mooitamoina.
32 Baise orot ta ayu isou eo’orereb, i a tur ao’owen i ana orereb ayu isou i turobe.
33 Komi boi imi tomota koetunedi sina Iyoni yaina goi; latuwomi ina talavaita yau manugu konove, e Yaubada ana Nanamsa Mooitamoina moe yau italavaaitegu.
33 Kwaso’ob gewasomih kob abarayah John isan kwaiyafarih hinan John i turobe kwa a tur eowen.
34 E tomota idi talavaita geya auyaonedita, go sem komi kouyaonedi, tauna Iyoni ina livala manugu alatuuwokoimi bego komi konumise bei ami yava kobabane.
34 Iti i men kwa orot maiyow isou kwataorereb, baise iti ao saise mi’itube kwa yawas kwatab isan.
35 Amo tauyana rampa nakae ininínima. E komi go ina mavadayana goi latuwomi tuta kaakupina koouyáwana.
35 John i hinow na’atube to’ab marakaw kwa it, naatu mar kikimin kwa ana marakaw isan kwaiyasisir.
36 Go yau manugu tayamo talavaita ikaaiyaka; talavaitayana itogaga namliyeta Iyoni ina talavaita. Moitamo. Talavaitayana moe guinuwa Tamagu iivinigu aguinuwedi, e guinuwayadi moitamo aguuinuwedi. Ame guinuwayadi sitalavaitegu bego Tamada ietunegu ama.
36 Baise ayu au orererebayan orot i gagamin, men iti John eo’orereb na’atube. Ayu au orererebayan i abisa Tamai iyunu ana asisinaf i eo’orereb, naatu nati ebi’obaiyi ayu i Tamai iyafaru anasinaf isan, orot ta eo’orereb i John eo’orereb natabir, anayabin iti bowabow ayu Tamai bitu i anisawar, naatu iti bowabowamaim eo’orereb Ayu Tamai iyunu ana i ana bowabow anabow.
37 Ago Tamagu guna Toetuna, Tauyana toinina bogina italavaitegu go, niyana geya konovenove nakae maisina geya kogitegite.
37 Naatu Tamai iyunu anan i taiyuwin ayu isou eo’orereb. Kwa men kafa’imo fanan kwanowar naatu yumatan kwa’itin.
38 Tauyana ietunegu go, komi geya konumiseguta, tauna ina livala yaimi goi geya ikaiyaketa geya.
38 Kwa ana tur men dogor wanawanan run, anayabin menatan ayu iyunu anan i men kwabitumitum.
39 Komi Gínina Kimaasabaina kokatuyaividokoidi unana konuwonúwana Gininayadi goi bei koyagoi manakaemi yawoimi vata kobabane. Go amo Gininayadi sitalavaaitegu!
39 Kwa Buk Atamaninamaim hikikirum kwaiyab kwabinotanot anayabin boro imaim yawas wanatowan kwanab. Nati tur i ayu isou eo,
40 Go kokatae koma yaigu bego yawoimi vata kobabane.’
40 baise men kwakokok kwanan ayu biyau yawas kwanab.
41 Tuwaina kana,
41 “Ayu men orot babin bora’ara’ahu isan ao’omih.
42 go sem bogina ayagoimi bego latuwomi tomota idi taimámina unana Yaubada ana matakoi yaimi goi geya ikaiyaketa.
42 baise kwa orot babin a yawas ayu aso’ob, kwa a yabow God isan dogoromaim i men ema’am.
43 Yau Tamagu yoina goi ama go, geya kouyaoneguta. Neta tomota tayamo toinina yoina goi ima, tauyana kouyaone!
43 Ayu Tamai wabinamaim anan kwa men kwabuwu au merar kwayi, baise orot babin ta i taiyuwin wabinamaim nanan boro kwanab ana merar kwanay.
44 Neta toinimi ami taimámina koyale go, Yaubada kaakesaina ina taimámina geya kotokumeyeta, e bei manakaemi itoboinemi konumisegu? Geya!
44 Kwa taiyuw baifa’i isan a kok gagamin, baise God ta’imonamo ana baifa’en i men kwakokok, imih ayu abisa ao boro kwanitutumu?
45 Taabu konuuwonūwana bego Tamagu yaina goi yau bei awowokoimi. Komi ami towowókana tayamo ikaaiyaka. Towowokanayana moe Mosese go, komi kolootutae bego ivaitemi.
45 Men kwananot ayu boro Tamai nanamaim ubar kwa bait kwanarouw en, baise Moses kwa a not tutufin imaim kwayai kwama’am boro ubar nabit kwana’itin.
46 Moitamo. Neta Mosese konumise, bei konumisegu. Bogina koyagoi. Moe yau manugu ina bukiyadi goi iginidi!
46 Moses kwatabitumitum na’at, ayu boro kwatitutumu, anayabin i ayu isou kirum.
47 E neta Mosese ina livalayadi geya konumisedita, manakaemi bei guna livala konumisedi?’
47 Baise Moses abistan kikirum kwa men kwanabitumatum na’at, boro mi’itube ayu ao kwanitumatum?”

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar João 5, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.