Atos 5

Buki Kimaasabaina (GVS) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 E koroto tayamo yoina Ananiyasi; monena yoina Sapira. Korotoyana ma monena nakae idi poyapoya sikaigimone.
1 Orot wabin Ananias aawan Sapphira hairi auman hai sawar turin hiya’aitit sabuw hitubun.
2 Sikaigimone ikavava, korotoyana ina poyapoya maisana ikabi go, manina maniyena ivagagale toinidi manudi. Go vavina nakae iyagoi kaga monena iguinuwe. E ava mani kesakesaina korotoyana ikabi ime vamoleyanayao|lemma="Vamoléyana" ivinidi go, latuwona bego sinuwonúwana maniyana moe ina poyapoya maisana madabokina.
2 Naatu kabay turin i botan, aawan i so’ob, naatu i ana baibasit auman iwa’an, turinawat bai in tur abarayah nahimaim ihouw ra’iy.
3 E ime ivinidi go, kina Pita|lemma="Pita" idigo kana,
3 Peter Ananias isan eo, “Aisim Satan not kakafin dogor wanawanan yaru’uy Anun Kakafiyin matanamaim ifuwen, a me hitutubun kabay turin o isa ibotan?
4 Manakae? Mainao poyapoya nava geya kwaigimoneyeta, poyapoyayana moe im kaba lovina ae? Go niga kwaigimone ikavava, maisana moe nava im kaba lovina ae? Tauna manakae nuwom goi kunuwonúwana bego maniyana manuna kupola? Im polayana moe tomota kai yaima geya, go sem moe Yaubada yaina kupola!’
4 Inaso’ob iti me i o nowa, baise o a baibasitamaim sabuw hitubun, naatu sabuw hitutubun ufunamaim iti kabay i o nowa. Aisim iti na’atube isinaf? O men orot ifuw, baise God ifuw.”
5 E Ananiyasiyana Pita ina livala ame inovedi, ikapusi isou ikámasa. Avatauwa neta tauyana ina kámasa valena sinove, simatoita gagaina.
5 Ananias tur iti nonowar ana maramaim an uy re morob, sabuw etei’imak tur iti hinonowar hai hibir ra’at.
6 E ikámasa ikavava, tubuwau sitáoya sima tauyana wowona siutube. Siutube ikavava, sikavale sinave valiwoga tukubu sinaena goi sivaliwoge.
6 Oro’orot boubuh hina hirun biyan hibai hisum hibai hin rahemaim hiyai.
7 Go kina Ananiyasiyana monena geya iyagoiyeta kaga bogina isowóduwo monenayana yaina. E nakona awa aito korotoyana ina kámasa mlina monena ima vadayana Pita ikaaiyaka goi isiu.
7 Three hours na’atube sasawar ufunamaim aawan babin na tit, i men so’ob Ananias isan abisa mamatar.
8 E Pitayana ilumadádana idigo kana,
8 Peter babin ibatiy, “Ku’o gewas anowar, aaw airi a me hitutubun baiyanaban ana fofonin iti kwabai?” Babin iya’afut eo, “Me hitutubun ana baiyan etei i nati.”
9 E kina go Pitayana idigo kana,
9 Peter babin isan eo, “Aisim aaw airi kwaibasit, Regah Anunin kwarutubun? Oro’orot iyab o aaw hibai hin hiya’iy i nati etawanamaim tebatabat o hina’abar kwananamih.”
10 E mainao vavinayana ikapusi isou Pita aena goi yawoina ikavava. E tubuwauyadi sisiu sima tauyana sigite bogina ikámasa, tuwo sikavale sinave monena kikina goi sivaliwoge.
10 Mar ta’imon babin Peter anamaim ra’iy rab morob, oro’orot boubuh hina hirur babin morob inu’in hi’itin hi’abar hin aawan sisibinamaim hiyai.
11 Moeko goi Tomoya ana totugugunayao liliudi be nakae avatauwa neta vavinayana ina kámasa valena sinovenove simatoita.
11 Sawar iti mamatar ekaleisia sabuw naatu sabuw afa auman iti tur hinonowar hi’oror sa’irih naatu hai hibir ra’at.
12 E Yaubada ina vamoleyanayao nimadi goi aba kinana kainaaopaidi badabadaidi iguuinuwedi tomota yaidi. E Yeisu ina tonumisayao liliudi nuwodi tayamo situgúguna vada geya ana vabodamo yoina Solomoni ina veranda goi.
12 Tur Abarayah ina’inan naatu baifofofor moumurih maiyow sabuw wanawanahimaim hisisinaf. Naatu baitumatumayah hai rou’ay mar etei i Solomon ana sebosebomaim hiruru’ay.
13 Siitugúguna go, tomota maniyedi simatoita, geya latuwodi ina tonumisayaoyadi sisiukoidi, go sem siwowoinedimo.
13 Orot babin ufunane men karam boro hitakofanih, basit baitumatumayah hai gewasih isan sabuw wabih hibobora’ara’ah.
14 E boda gagaina Tomoya sinumise; tomota badabadaidi, koroto be vevina, Yeisu ina tonumisayaoyadi sisiukoidi.
14 Naatu orot babin iyab Regah hibitumatum hina hirun kou’ay yayababar yen ra’at.
15 Tauna vamoleyanayao idi guinuwa badabadaidi pasidi tomota sediyao madi vísiya idi liyaliyaka goi sikavaledi simedi enao goi siyatoidi bego Pita ina ketoiya goi nakona nugonina ibisikonedi ikidedevinedi.
15 Rou’obow nati’imaim sabuw sawusawuwih hi’abaren hitit ef gagamih yah emo’em afe’eh naatu ir yah hi’i’inuwih, saise Peter tanan ana youn afa tafahimaim tarabon isan.
16 E asa liliudi Yerusalema kikina goi tomota sediyao madi vísiya be nakae naagovaidi, e liliudi simedi go, madabokidi Yaubada ina vamoleyanayao nimadi goi ikidedevinedi.
16 Sabuw rou’ay gagamin maiyow hiru’ay, naatu bar merar afa Jerusalem sisibinamaim hima’am hai sabuw sawusawuwih naatu afa afiy kakafih hitoun buriburih hima’am hibuwih hinan etei’imak hiyayawasih.
17 E tuwo kidi Tonúwala Toolagaina mana bodao, moe kidi Sadusi, sitáoya Yeisu ina vamoleyanayaoyadi sigitedi sivakipikipiyedi gagaina.
17 Firis Gagamin ana ofonah etei naatu Sadducee hai kou’ay bairi hibusuruf tur abarayah isah yah so’ar hibobowen, naatu sinafumaim hiyai.
18 Tuwo siyoisidi go, deri goi sivaisiudi sikaaiyaka.
18 Tur Abarayah hibow hifatumih naatu hibuwih hin dibur bar gagaminamaim hiyariyih.
19 E kina go Yauwe ina anerose sabamgo goi ima deri totomna ikatupáeve. Ikavava, vamoleyanayaoyadi ikabidi inavedi go, ilatuwokoidi idigo kana,
19 Baise gugumin wanawanan Regah ana tounamatar na etawan etei botawiyen tur abarayah iunawiyih hitit, iuwih eo, Tounamatar tur abarayah dibur barane botaitih|alt="angel frees the apostles from the prison" src="cn01911b.tif" size="col" loc="Act 5.19" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="5.19-20"
20 ‘Kōna Vada Kimaasabaina moteoina goi yawana vata valena madabokina kotalavāite tomota yaidi.’
20 “Kwanan Tafaror Bar gagamin wanawanan kwanabat iti yawas boubun ana tur tutufin sabuw etei hai tur kwana’owen.”
21 Tuwo anerose ina livala sinove, nobuyana nava matagougouna tauyadi sitáoya sina Vada Kimaasabaina ana kali goi tomota sivatuulukoidi Yeisu manuna.
21 Mar sibisib auman tur abarayah Tafaror Bar wanawanan was efanamaim hibusuruf sabuw hi’obaibiyih.
22 Sinonoina go, deriyana sigite tauyadi geya. Tuwo sikaluvila sina tolovinayao silatuwokoidi
22 Baise hina dibur baremaim hititit hibouyuwih naatu ma’utenayah hai ukwarih himatabir maiye hina hai tur hio’wen hio,
23 sidigo kadi,
23 “Aki an dibur bar atitit etawan etei i tufatufbonen naatu etawan ma’utenayah auman hibatabat ai’itih, baise etawan abobotawiyen i men yait ta nati bar wanawananamaim atita’urimih.”
24 E tutayana ame livalayadi Vada Kimaasabaina ana polisi adi tovakumgo be nakae Tonúwala Gagaidi sinovedi, nuwodi siwówana gagaina go, sinuwonúwana kaga nakona bei isowóduwo ame dogoiyana pasina.
24 Firis ukwarih naatu Tafaror Bar kaifenayan hai ukwarin iti tur hinonowar etei hai kasiy ra’at hio, “Iti orot isah abisa matar?”
25 E sinuwonúwana go, koroto tayamo ima ilatuwokoidi kana,
25 Rubira’e orot ta na run eo, “Kwananowar oro’orot kwabow dibur kwaya’aya i Tafaror Bar wanawanan sabuw tibi’obaibiyih.”
26 Tuwo polisiyadi madi tovakumgo sina Vada Kimaasabaina goi vamoleyanayaoyadi siyoisidi simedi go, manukaidi siyoisidi simedi. Boda simatooitedi; geya latuwodi bodayadi siegamogamogu, govila bei gurewa sikabidi sikaumatedi.
26 Naatu kaifenayan ukwarin ana orot afa bairi hin tur abarayah hibuwih bairi himatabir maiye, men hifair o hikwararihimih, anayabin sabuw agimamaim borabirabih hirouw hibir.
27 E simedi Diyuu tolovinayadi matadi goi sivataoedi. Tuwo Tonúwala Toolagaina iwowokoidi
27 Tur Abarayah hibuwih hina hirun Kaniser (Sanhedrin) nahimaim hibat naatu Firis Gagamin ibatiyih eo,
28 idigo kana,
28 “Aki tur fokarin maiyow ao fafari iti orot wabinamaim sabuw men kwani’obaiyih, naatu baise kwa abai’obaiyen i tit Jerusalem wanawanan sabuw etei tenonowar, naatu kwakok iti orot momorob ana ubar aki bain isan kwayayamatat.”
29 Go kina Pita, tauyana vamoleyanayao adi katumapu, idigo kana,
29 Peter naatu tur abarayah afa bairi hiyafutih hio, “Aki i God fanan anab men orot fanahimih.
30 Komi boi Yeisu kerose goi kotupatuko ikaaiyaka ana kadókana ikámasa go, ámasa goi tubudao idi Yaubada ikaitaoemnei.
30 It ata a’agir hai God Jesu kwa onaf tafanamaim kwa’onaf kwa’asabun momorob i morobone God bora’ah maiye,
31 Ame Tauyana kina Yaubada ikilagasi tutayana ikailagasi wowoina basekoina kakataina goi itusobu go, ivayoko Yáwana ana Tokaimatana be nakae Toyava, e bei kita Isileli tubunao itoboineda tatugavila go, Yaubada ida goyoyadi inuwotaoidi.
31 God bora’ah yen uman ana asukwafune ima’an, bonawiyenayan naatu baiyawasayan matar, saise Israel sabuw hai ef nabotawiy dogor baikitabiren naatu notawiyen hinab.
32 Go kai ame dogoiyadi adi totalavaitayao go, Baloma Kimaasabaina nakae adi totalavaita tayamo. Ame Balomayana, avatauwa neta Yaubada sopana sikabiikaone, e ivinidi.’
32 Aki i iti sawar hai sifrubonayah, naatu sabuw iyab hibifanabow isan God Anun Kakafiyin bitih auman siftirurubon.”
33 E kidi go tolovinayadi livala ame sinove, gamodi igoyo toina; latuwodi bego Pita be Iyoni sikaumatedi.
33 Kaniser sabuw iti tur hinonowar ana veya, gagamat yen bufutih hikokok kwanekwan i boro tur abarayah hita’asbunih.
34 E nakae idi nuwonúwana go, Parisi tayamo yoina Gameliyeli itáoya. Tauyana moe Yaubada ina Katukeda ana tovatulúkwana|lemma="Atukeda ana tovatulúkwana". Tomota liliudi siiwowoine. E kotu goi itáoya ilovina bego kidi vamoleyanayaoyadi tuta kaakupina goi sikaiwoduwedi moetala.
34 Baise Pharisee orot wabin Gamaliel, ofafar bai’obaiyenayan, sabuw etei iti orot hikakakafiy, kou’ay wanawanan misir iuwih tur abarayah hibuwih hitit ufunamaim mar kafai hibat.
35 Sikaiwoduwedi ikavava, e Diyuu adi tolovinayao ilatuwokoidi idigo kana,
35 Naatu imaibo Kaniser iuwih eo, “Taituwau Israel, abisa iti orot isah kwayayakitifuw mata toniwa’an gewas kwananotabo kwanasinaf.
36 Guna nuwonúwana ataligei. Boi nimatu tauyana Teudasi itáoya toinina ikilagasi ma gaagasina kana,
36 Kwananot iti boro’omo Theudas tit orot gagamin ta rouw eorereb naatu oro’orot etei 400 na’atube hikofan, Baise hi’a’asabun ana veya ana bai’ufununayah etei hitaragiy nanabin hin, naatu ana kou’ay re rumoromorob sawar.
37 Teudasiyana mlina, e Yudasa guma Galili itáoya. Moe tutayana tomota adi katuyáiva ana tuta goi. Go maniyena tomota ilumakikinedi sisabokuliye go, niga Yudasayana nakae ivailai be nakae ana tosabokuliyao sisáwala.
37 Nati ufunamaim Judas Galilee orot sabuw hibiyab ana veya tit, sabuw bow kou’ay busuruf, baise i auman hi’asabun naatu ana bai’ufununayah hitaragiy nanabin hin.
38 Ame tuta nakae. Alatuwokoimi ame korotoyadi kovakilisīdi nakae kokalavēdi go, geya adi liunamo kotaligeidi. Neta ame tauyadi idi nuwonúwana o idi guinuwa moe tomota idi nuwonúwana siguuinuwe, e toinina bei itagau, Teudasi be Yudasa nakae.
38 Isan imih abisa iti boun emamatar isan au’uwi, iti orot kwaihamiyih, naatu kwa’uwih ten, anayabin orot ana notane hinayakitifuw hinasisinaf na’at boro nasawar.
39 Go neta idi guinuwa moe Yaubada ina nuwonúwana siguuinuwe, e geya itoboinemita kosanabodedi. Tauna ami dodōkana, govila bei Yaubada yaina kovayaviya.’
39 Baise Godane nanan na’at, kwa men karam boro kwana’otanih, kwa boro taiyuw God bairi kwanabiyow kwana’itin.”
40 Tuwo vamoleyanayaoyadi siduduwedi sima. Sima, tolovinayadi silovina bego idi polisi siyoisidi sidabidi. Adi dábina ikavava, tolovinayadi sisanabodedi sidigo kadi,
40 Tur Abarayah hi’afih hirun naatu hirouw. Imaibo tur fokarin maiyow hi’uwih naatu hiofafarih Jesu wabin men hinao rerereb, naatu hi’uwih hai au ubar hin.
41 Tauna kidi vamoleyanayaoyadi kotu goi sisowóduwo go, siuyáwana bego Yeisu yoina pasina itoboinedi omayamaya dábina goi sibabane.
41 Tur Abarayah Kaniser hihamiyih hitit naatu ereyasisir auman hin, anayabin Jesu wabinamaim hibi’akir i igewasin kwanekwan.
42 Tolovinayadi idi lovina geya sikabikaoneyeta, go sem maliyalina tamo tamo sina Vada Kimaasabaina ana kali sinaena goi be nakae vada tamo tamo goi sivaatulúkwana be Vala Dedevina sitaalavaite bego Yeisu moe Guyau.
42 Mar etei Tafaror Baremaim naatu hai baremaim sabuw hibi’obaiyih naatu tur gewasin Jesu Keriso isan sabuw hai tur hi’o’owen.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 5, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.