Atos 25

Buki Kimaasabaina (GVS) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 E tuwo Pestoyana ima Sesariya moe Yudiya parovinsi goi bego ina lovina ivatowo go, maliyalina ana badabada aito sikavava, ituko ina Yerusalema.
1 Festus na Judea wanawanan gawan ana efan bai ma veya tounu ufunamaim Caesarea ihamiy yen na Jerusalem tit.
2 Ago Paulo ina kaiyaka deri pasina, tauna kidi Tonúwala Gagaidi be nakae koroto gagaidi Diyuu yaidi goi sima Pestoyana yaina, e Paulo ina goyo sitalavaitedi. Ago sikaugeogéona Pestoyana yaina
2 Nati’imaim firis ukwarih naatu Jew hai orot ukwarih hina Paul ana kakafih isan ubar hitin Festus hifefeyan.
3 nakae sikawanoi makimaki kadi,
3 Hikokok i mi’itube hai kokomaim tasinaf Paul tiyafar au Jerusalem tayen. Iti na’atube hisisinaf anayabin i Paul tayen tanan efamaim hita’asabun isan hiyakitifuw.
4 E tuwo Pestoyana idigo kana,
4 Baise Festus iyafutih eo, “Paul i Caesarea imaim dibur ema’am, naatu ayu taiyuwu iti boro’omo nati’imaim anan.
5 tauna ava koroto gagaimi yaimi neta latuwomi, e kōma taiyao tasōu tāna Sesariya. Neta tauyana moitamo goyo iguinuwe, amoko goi ina goyoyana kotalavāite.’
5 Imih a orot ukwarih i boro ayu bairi anan Caesarea anatit abis kakafin sisinaf na’at boro imaim ana kakafih isan ubar hinitin.”
6 E tauyana Diyuu yaidi goi ikaaiyaka nakae maliyalina ana badabada ainima aito o yawou, taudi. Ikavava, tauyadi taiyao sisou sina Sesariya goi simasisi. Simasisi vanuwo itomo Pestoyana itáoya ina aba takínona ana kaba tusobu goi itusobu go, livala ietune ina bego Paulo sime.
6 Festus veya etei eight o ten na’atube nati’imaim bairi hima, imaibo au Seseria matabir maiye re. Naatu in marto basit Festus baibatiyen ana efanamaim mare naatu iuwih Paul hibai hina hirun.
7 E tuwo tutayana sime, kidi Diyuu Yerusalema goi sima tauyana sitaoyakobu go, idi wowókana madabokina moumoudi sitalavaitedi. Go idi wowokanayadi geya adi kiyakiyayamo.
7 Paul hibai hina hirur ana maramaim Jew sabuw iyab Jerusalemane hire hinan etei hina sisibin roun roun hi’a’ar bebera’uh baifuwen tur kakafih moumurih maiyow hibow hitit ubar hitin hio, baise hai tur hio i men kafaita biturobe’emih.
8 Tuwo kina Paulo idi wowokanayadi ilawoiwoiyedi idigo kana,
8 Imaibo Paul taiyuwin wasfafar eo, “Ayu i men kafai abisa ta kakafin asinaf. Jew hai ofafar ai gigim, na’atube Tafaror Bar ai gigim, o Rome ana Aiwob ai gigimimih.
9 E kina go Pestoyana latuwona Diyuu ikanuwoiyedi, tuwo Pauloyana ilatuwoko idigo kana,
9 Baise Festus i kok mi’itube Jew sabuw tiyasisirih, imih ibatiy eo, “O kukokok inayen Jerusalem imaim iti ubar tibit isan a baibatiyen imaim ananowar?”
10 Go kina Pauloyana idigo kana,
10 Paul iya’afut eo, “Ayu i Rome Aiwob ana baibatiyen efan nanamaim abatabat, imih ayu i boro iti imaim ana baibatiyen anab. O iso’ob ayu i men kafai abisa kakafin asinaf Jew sabuw isah.
11 Neta moitamo goyo tayamo aguinuwe go, goyoyana pasina itoboinegu akámasa, e dedevina, ámasa geya asiyaeyeta. Ago idi bobwarayadi siwoowokoigu geya aguinuwedita, tauna geya vatau tayaamo itoboine Diyuuyadi nimadi goi iyatoigu. Tauna akawanoi bego yau ana Roma goi guna kotu Sisa inove!’
11 Ayu ofafar ana’astu’ub imaim nabonawiyu morob ana baibasit anabaib i boro men morob ana haiw. Baise baifuwenamaim ubar hinabitu na’at, orot babin men ta ana fair ema’am boro ayu nabuw umahimaim nitihimih, ayu i boro kwaniyafaru anan Caesar nanaimaim au tur nanowar.”
12 Tuta amo goi kina Pestoyana ina tonanamsayao taiyao sibóbwara. Ikavava, idigo kana,
12 Imaibo Festus ana kou’ay orot gagamih not wairafih bairi hio ufunamaim tatabir Paul iya’afut eo, “O Caesar a tur nowar isan io, imih o boro Caesar isan inan.”
13 E maliyalina maniyedi sikavava, Tolovina Agiripa ma niuna Benise sima Sesariya goi bego gávana vau Pesto siuyaone.
13 Veya afa ufunamaim aiwob orot Agripa, Bernis hairi hina Caesarea hitit, Festus ana bowabow baib isan ana merar yinamih.
14 E nava tabu sikaaiyaka go, Pestoyana ina Agiripa ilatuwoko Paulo ana kotu manuna idigo kana,
14 Hina nati’imaim hima veya bai’ab na’atube sasawar ufunamaim Paul ana tur eowen eo, “Paul mi’itube wawasfafar isan Festus aiwob orot ihamiy ema’am.
15 E tutayana Yerusalema goi akaaiyaka go, kidi Tonúwala Gagaidi be Diyuu idi tomoyamoya sima tauyana ina goyo sitalavaitedi. Go sikawanoi bego tauyana ámasa ibabane.
15 Naatu ayu au Jerusalem anan ana veya’amaim Jew hai firis ukwarih naatu regaregah ai’in, orot ukwarih ubar hitin ayu asabunin morob isan hi’uwu.
16 Go yau adigo kagu,
16 Baise ayu auwih, aki Rome ai ofafaramaim orot asir bai na baibatiyen isan ana ef men ema’am, baise wantoro’ot i boro sabuw iyab ubar tibin bairi roun roun hinabat hina’o, saise i ana ef nama’am na’at taiyuwin boro nahimaim nabat nawasfafar.
17 Tauna Diyuuyadi taiyao kama Sesariya go, geya akaimumuneta, go sem vanuwo itomo ama aba takínona ana kaba tusobu goi atusobu. Ikavava, guna tovayaviyayao alovinaedi sina korotoyana sikabi sime.
17 Naatu nati sabuw ayu bairi ana atitit ana veya, ayu veya men au’uf atain, faiwat a’in marto baibatiyen ana efanamaim amare, orot auwih hibai hina hirun.
18 Sikabi sime go, tutayana ana towowokanayao sitáoya ina goyo sitalavaitedi, anuwonúwana bego idi wowókana goi goyo gagaidi bei sitalavaitedi go, niga geya.
18 Sabuw ubar hibitin ana kakafih hibow hititit i men kafa’imo sawar kakafih ayu anotanotamaim hibow hitit ubar hitinimih.
19 E kidi Paulo taiyao sikaumakimaki go, idi kaumakimakiyana moe toinidi idi tapwaroro ana lovina manudi be nakae koroto tayamo yoina Yeisu manuna. Korotoyana ikámasa go, Paulo igéona bego tauyana maa yawoina.
19 En baise, gamin afa ibo taiyuwih hai kwafiren isan. Naatu orot wabin Jesu momorob Paul yawasin ma rouw eo isan hibow hitit.
20 E yau geya ayagoiyeta manakaegu idi wowokanayadi bei adovatusidi bego ayagoidi. Tauna tauyana alumadade adigo kagu,
20 Au kasiy ra’at, iti tur boro mi’itube ata bow gewas, imih ayu Paul au i takokok na’at tayen tan Jerusalem imaim iti ubar isan hitibatiy.
21 Ago Paulo ikawanoi bego kamatakavate ana kadókana tokanayatanatoina Sisa itoboine ilovina. E tutayana ikawanoi, yau alovina bego ameko simatakavate ana kadókana itoboinegu aetune ina Sisa yaina.’
21 Baise Paul ifefeyanu kok i Caesar baibatiyen titin, imih ayu auwih dibur baremaim hihirafut hima’uh hima, ayu ef atanuwet imaibo atiyafar tan Aiwob Caesar biyan.”
22 E kina go Agiripayana idigo kana,
22 Basit Agripa Festus iu, “Ayu akokok iti orot nao ayu taiyuwu ananowar.” Festus iya’afut eo, “Marasibo nao inanowar.”
23 E tauna vanuwo itomo, Agiripa be Benise madi pasapasa naamalidi be madi gágasa sima aba tugúguna goi sisiu tovayaviya adi tokalikumatanayao be asa ina korotoyao gagaidi taiyao. Sisiu ikavava, Pesto ilovina bego Paulo sikabi sime.
23 Hi’in marto Agripa, Bernis hairi hirutaburih auman hinawiyih rou’ay bar gagamin wanawanan hirun, baiyowayah hai orot gagamih naatu bar merar hai orot gagamih bairi. Naatu Festus iyunih Paul hibai hina hirun.
24 Tuwo moitamo sina sikabi sime. Tutayana bogina sime, Pesto idigo kana,
24 Festus eo, “Aiwob Agripa naatu kwa iyab boun iti’imaim bairi tabita’imon, orot iti kwa’itin! Jew sabuw iyab iti’imaim tema’am naatu Jerusalemamaim iti orot isan ubar gagamin maiyow hitin ayu matou’umaim, fanah aumatawat na’in hiwow men hikokok iti orot boro yawasin tama.
25 Go yau geya tayaamo goyo ababane iguinuwe bego ámasa itoboine. E tauyana toinina ikawanoi bego ina tokanayatanatoina goi kotu manuna. Tauna nakae yau alovina bego aetune ina.
25 Naatu ayu anunuwet men kakafin ta sinaf boro imaim tabonawiy tan tamorob. Baise anayabin ayu ifefeyanu ana kok i boro Rome ana Aiwob nahimaim tabat ana tur hitanowar. Ayu au ef men ta ema’am boro atarufut, imih ayu au Rome baiyafarin isan abogaigiwas.
26 Moe dedevina kwalave go, manakaegu bei tauyana ina goyo ida tomoya ana leta goi atalavaite? Geya tayaamo kaga itoboinegu agini. Moe pasina tauna tauyana akabi ame matami goi bego kodovatusiye go, latuwogu toina kom Tolovina Agiripa matam goi itáoya bei kudovatusi, e bei tutayana imi dovatusiyana ikavava, imi vaita goi itoboinegu ayagoi manakaegu ida tomoya ana letayana agini.
26 Baise fef kiruminamih ayu akasiy, tur abisa boro Aiwob Caesar isan anakirum. Anayabin ubar hibitin men ta yabin auman. Imih ayu abai atit kwa etei namaim, o Aiwob Agripa inibabatiy inanuwet gewas tur yabin anababatun inab naatu fef ana kirum.
27 Bogina koyagoi. Neta tomota yoowonina aetune ina Sisa goi go, ana wowókana geya aetuneyeta, Sisayana manakaena bei ana wowokanayana iyagoi? Anuwonúwana moe yaluwo.’
27 Anayabin ayu ai’itin ayu isou men gewasin iti dibur orot ana ubar en asir taniyafar nanan ana itinin i men basit.”

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 25, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.