Atos 15

Buki Kimaasabaina (GVS) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Paulo be Banabasi sikaaiyaka go, koroto maniyedi Yudiya goi sisou sima Antiyoki goi. Korotoyadi Diyuu nuumisaidi go, sima Totuyoyowo nuumisaidi Antiyoki goi sivatulukoidi sidigo kadi,
1 Orot afa Judea’ane hire hina Antioch hitit baitumatumayah nati’imaim hima’am hi’obaibiyih hio, “Kwa i Moses ana ofafar eo na’atube a’ar mo’oh hina’afuw kwa boro yawas kwanab.”
2 E idi livala Paulo be Banabasi sinove, tuwo korotoyadi taiyao sikaumakimaki gagaina be nakae sivabobolagu. Tauna Yeisu ina tonumisayao Antiyoki goi Paulo, Banabasi be nakae sediyao maniyedi taiyao sikinavedi situko sina Yerusalema goi bei ame aumakimakiyana manuna sivatétala Tomoya ina vamoleyanayao|lemma="Vamoléyana" be nakae ana totugugunayao adi tomoyamoya taiyao. Nakona idi vatetalayana goi bei silovina.
2 Paul, Barnabas hairi iti bai’obaiyen isan nati orot bairi higam tur manin maiyow hio, basit Paul Barnabas hairi naatu Antioch orot afa na Jerusalem tur abarayah naatu regaregah ai’in bairi iti tur yamutufurin isan hirubinih.
3 Tauna Tomoya ana totugugunayao Antiyoki goi sivakinaredi ikavava, sina Yerusalema go, sinonoina Poinike ana dadava goi be nakae Samériya ana dadava goi sisiu sivanibiníbita Tomoya ana totugugunayao idi gúguna tamo tamo yaidi goi sivatetelidoko Totuyoyowo manakaedi Yeisu bogina sinumise. Tauna idi vatétala pasina sediyao nuumisaidi liliudi siuyáwana gagaina.
3 Ekaleisia ana kou’ay wanawananamaim iti sabuw hiyafarih hin. Naatu hiremor hina Fonisia naatu Samaria’amaim hi’afuwabon hirabon. Ufun Sabuw mi’itube God hibai hibitumatum isan hai tur hi’owen, naatu baitumatumayah nati’imaim hima’am iti tur hinowar yasisir dogoroh awan karatan.
4 E situko sina Yerusalema goi kidi Tomoya ana totugugunayao, ina vamoleyanayao be nakae ana totugugunayao ana tomoyamoya siuyaonedi. Ikavava, Paulo kidi sitalavaita kaga liliuna boi Yaubada nimadi goi iguuinuwedi.
4 Hina Jerusalem hititit ana veya’amaim, God ana ekaleisia, Tur Abarayah, naatu regaregah ai’in etei nati’imaim hima’am hai merar hiyi. Naatu Paul Barnabas hairi hibinanawan ana veya God isah mi’itube sisinaf hai tur hio’owen.
5 Go Parisi maniyedi nuumisaidi idi boda yaidi goi sitáoya, sidigo kadi,
5 Baise baitumatumayah afa Pharisee hai kou’ayane himisir hio, “Nati sabuw i boro hai ar kanabih hina’afuw naatu tana’uwih Moses ana ofafar hini’ufunun.”
6 Tuwo Tomoya ina vamoleyanayao be nakae ana totugugunayao adi tomoyamoya situgúguna bei ame nuwonuwanayana sibobore.
6 Tur Abarayah regaregah bairi hina hiku’ay iti baibat nutitiyin isan
7 E nuwonuwanayana pasina sikaumakimaki gagaina. Ikavava, Pita itáoya, idigo kana,
7 Manin maiyow hibas inan ufunamaim Peter misir eo, “Taitu baitumatumayah kwa kwaso’ob marasika God ayu kwa wanawanamaim rubinu iti Tur Gewasin Ufun Sabuw isah binan isan, saise i auman iti tur hitanowar naatu hititumatum.”
8 Yaubada, Tauyana nuwoda bogina iyaagoidi, Totuyoyowo ikamoitamoedi bego kidi ina bodao tutayana Baloma Kimaasabaina ivinidi boi kita nakae ivinida.
8 God orot etei dogoroh i so’ob, imih Anun Kakafiyin it bitit na’atube Ufun Sabuw auman itih, nati’imaim ebi’obaiyit God nati sabuw auman ibasit ebowabow.
9 Ivatulukoida bego kina matana goi kita Diyuu be kidi Totuyoyowoyadi tavavasa ame nakae: Atedi inikidi idi numisa pasina boi nakae kita ida numisa pasina ateda inikidi.
9 God it isat esisinaf na’atube i auman isah ef ta’imon esisinaf, anayabin i hai baitumatumamaim dogoroh eyayafur.
10 Tauna kaga unana Yaubada kovakakone? Neta Totuyoyowoyadi idi numisa pasina bogina iuyaonedi go, manakae? Komi latuwomi Yaubada ina Katukeda ana lovina tauyadi sikabikaonedi bego Yaubada iuyaonedi? Iyaa! Lovinayadi moe mou tayamo Tomoya ina tovatotowanayaoyadi yaidi goi bego sikavale go, kita be nakae tubudao geya itoboinedeta mouyana takavale! Neta nakae koguinuwe, Yaubada kovaakakone, bei gamona igoyo.
10 Naatu boun aisim bit gagamin it uwatanah naatu it men karam tata’abar i kwabai bai’ufununayah tuwabuh kwayara’ah God routobon kwabitin.
11 Lovinayadi adi kabikáwana goi ada yava geya tababaneyeta, go sem kita tanumisa bego ida Tomoya Yeisu ina kanuwóiya goi ada yava tababane. Kidi Totuyoyowo tauna nakae; Yeisu ina kanuwoiyayana goi adi yava sibabane.’
11 En! Baise, manaw kabeber ata Regah Jesu’umaim nan it ta’ita’imon taitumatum tabai biyawasit na’atube ibo hitumatum hibai yawas itih.”
12 E boda madabokina situgau, tuwo Banabasi be Paulo sitaiyaakekedi tutayana silumavívita Yaubada manakaena iepaisewedi aba kinana kainaaopaidi siguinuwedi Totuyoyowo yaidi.
12 Kou’ay nati etei awah fot hima Paul Barnabas hairi God ina’inan fokarih naatu baifofofor mi’itube i wanawanahimaim Ufun Sabuw isah sisinaf i hai tur hiowen hima hinowar.
13 E tutayana sibóbwara ikavava, Yemesa itáoya, idigo kana,
13 Hio in sasawar ufunamaim, James misir eo, “Taitu naatu tuwai’inah anao kwananowar!
14 Saimoni bogina ilumavívita Yaubada manakaena Totuyoyowo igiminuwonuwonedi bego maniyedi yaidi goi ikinavedi toinina ina bodao.
14 Simon iti boun mi’itube God ana naniyan wantoro’ot Ufun Sabuw wanawanahimaim bow i ana sabuw nowan himatar kakaifih isan iti kubuna tanowar.
15 Saimoni ina lumavivitayana Yaubada ina tokabivalavala tayamo ina livala ikamoitamoe bego ame dogoiyana bei isowóduwo. Tauyana Yaubada ina livala itaalavaite, idigo kadi,
15 Dinab oro’orot hai tur etei iti tur isan i tibasit. Bukamaim iti na’atube eo.
16 “‘Niga bei akaluvilamna ama
16 ‘Iti ufunamaim ayu boro ana matabir, Regah eo,
17 Moe nakae aguinuwe,
17 Saise sabuw afa boro ayu hinanuwuhu hinan,
18 Ame guinuwayadi boi nimatu go, ima ame tuta tomota bogina siyagoidi.
18 Imih Regah eo, iti i marasika eo hinowaraka.’
19 Tauna yau alovina ame nakae: Ava Totuyoyowova neta situgavila go, Yaubada simeko, mou geya tavinidita bego kita Diyuu ida sinapu sikabikaonedi,
19 “Iti i ayu au not,” James ikofan eo maiye, “Ufun Sabuw God isan temamatabir men tana’otanih.
20 go sem adi leta tagīni taetūne ina kidi tasanabodedi ame nakae: Awoinu kaasalaidi basaleliu yaidi taabu sikakāika. Aiyuwoina masisi goyogoyoina taabu siguuinūwe. Aitonina yoguyogu ma ikaikaidi taabu sikakāika. Aivasina ikaika taabu sinimnīm. Ame sinapuyadi itoboinedi sitotoidi.
20 Baise nati efanin fef tanakirum hai tur tana’owen, bay sibor hiya’ay biyah eregubagub auman men hinaa, men hina’in tabitabir hiniwa’an kwanekwan, masanuw sikah birabir naatu wanawanah rara auman men hinaa.
21 Moitamo nakae itoboine. Boi nimatu go, ima ame tuta Yaubada ina Katukeda ana totalavaitayao asa tamo tamo goi sikaaiyaka unana Atukedayana Sabati tamo tamo idi kaba tugúguna goi sikaatuyaivi, e tomota siinovedi.’
21 Anayabin Moses ana ofafar i kwamur moumurin maiyow Kou’ay Baremaim Baiyarir Ana Veya mar etei hibiyab hibinan hinonowar.”
22 Tuwo Yemesa ibóbwara ikavava, e kidi Tomoya ina vamoleyanayao be nakae ana totugugunayao madi tomoyamoya liliudi silovina sidigo kadi,
22 Imaibo tur abarayah, Regaregah ai’in naatu kirisiyan sabuw bairi hita’imon hai not hibogaigiwas orot afa kou’ayomaim roubinih Paul Barnabas bairi au Antioch baiyafarih isan hio. Basit Judas wabin ta Barsabas, Silas hairi hirubinih, iti orot rou’ab i baitumatumayah hai bonawiyenayah orot gagamih.
23 Ego leta tayamo sigini bego Yudasa be nakae Sailasi itoboinedi sinave. Letayana ame nakae kadi,
23 Naatu fef i iti na’atube hikirum hitih hibai hin.
24 Livala bogina kanove bego Diyuu nuumisaidi maniyedi yaima goi bogina siwo sivatulukoimi go, idi vatulukwanayana pasina atemi siyova be nakae nuwomi sitúkala. Go geya kaetunedita siwo, go sem moe toinidi idi nuwonúwana goi siwo.
24 “Aki tur anowar orot afa aki ai kou’ayane hitit hina hai turamaim abisa hio i kwa anot hikwaris. Naatu nati orot i men kafai aki biyai’ine fair aitih nati tur hibai hinamih.
25 Tauna dogoiyana manuna bogina katugúguna. Kai nuwoma tayamo goi kalovina kama,
25 Isan imih aki aru’ay ao aibasit tur abarayah afa arubinih kwa isa abiyafarih. Iti orot i boro ata ofonah Barnabas Paul bairi hinan.
26 Kidi Banabasi be Paulo yawoidi bogina sikasaledi ida Tomoya Yeisu Guyau yaina.
26 Iti orot rou’ab ata Regah Jesu Keriso wabin isan hai yawas etei hikwahir tebowabow.
27 Nakae kalovina, tauna koroto adi taiyuwo bogina kakinavedi kaetunedi siwo; korotoyadi moe Yudasa be Sailasi. Tauyadi bei silatuwokoimi nakae kaga leta ame goi kagini.
27 Imih Judas Silas hairi kwa isa abiyafarih, i boro hinao kwanowar sawar ta’imon iti fefemaim akikirum na’atube.
28 Moitamo. Baloma Kimaasabaina kai taiyao ima nuwonúwana bego mou gagaidi geya kavinimita, go sem kanuwonúwana lovina ame to kokabikaonedîmo:
28 Aki Anun Kakafiyin bairi aibasit men bit gagamin atit kwatab, ofafar iti bai’ufnunin isan aibasit abit sisibinamaim.
29 Awoinu kaasalaidi basaleliu yaidi taabu kokakâika.
29 Bay wagaburisah hisisibor men kwanaa, for rara auman men kwanaaf for sikah hibir himomorob men kwanaa, naatu in baisesebar kwanekwan i kwanahaiw. Sawar iti ao na’atube kwanasisinaf kwa a ef etei boro namutufor. Gewasinamaim aotuturi, kwanama.”
30 Tauna nakae tauyadi sietunedi sisou sina Antiyoki goi Tomoya ana tonumisayao sikaunokunokudi sima, e letayana sivinidi.
30 Orot hiyafarih tur hibai hin Antioch hitit, nati’imaim ekaleisia tutufin etei hi’af ayuwih rou’ay gagamin hibai naatu fef hitih.
31 E letayana sikabi, sikatuyaivi ikavava, siuyáwana unana letayana atedi ivapatupatudi.
31 Fef hibai hibiyab ana maramaim dogor wanawanan yasisir awan karatan koufair tur hinonowar isan.
32 E kidi go Yudasa be Sailasi adi taiyuwo nakae Yaubada ina tokabivalavalayao. Tauna tauyadi idi livala maanawena goi tonumisayao atedi sivapatupatudi be nakae sikitogagedi.
32 Judas Silas hairi i God ana dinab oro’orot, imih i tur manih maiyow hima hidudur, baitumatumayah koufair hitih naatu tafah fair hiyai.
33 — ausente —
33 Fur bai’ab na’atube hima’am ufunamaim himisir taih tuwah tufuwamaim hio tuturih naatu sabuw iyab hibiyafarih isah himatabir maiye hin.
34 — ausente —
34 Baise Silas nati’imaim ana not bogaigiwas iban ma maiye.
35 E kidi go Paulo be Banabasi Antiyoki goi sikaaiyaka, sediyao nuumisaidi badabadaidi taiyao Tomoya Valena sivatulúkwana be nakae sitalavaite.
35 Naatu Paul Barnabas hairi Antioch imaim mar kafai hima, naatu baitumatumayah afa nati’imaim bairi sabuw afa hi’obaibiyih naatu Regah ana tur gewasin hibinan hiremor.
36 E maliyalina maniyedi mlidi Paulo Banabasi ilatuwoko idigo kana,
36 Veya bai’ab na’atube sasawar ufunamaim Paul ana not bogaigiwas Barnabas isan eo, “It boro tanamatabir maiye bar merar etei taituwat tema’ama’amaim tanarun tanatit taninanawanih, Regah ana tur nati’imaim tabibinan tana’itin sabuw basit tema’am.
37 E kina go Banabasiyana idigo kana,
37 Nati ana veya Barnabas i kok John Mark tab bairi hitan.
38 Go kina Pauloyana ikatae idigo kana,
38 Baise Paul i men kok boro John Mark hitab bairi hitan, anayabin i men bairi hima hai bowabow hibow in yomanin hisawarimih, baise i Pamfilia imaim ihamiyih matabir maiye.
39 E moeko goi aumakimaki gagaina isowóduwo, tauna adi taiyuwo situmasaba. Tuwo Banabasi itáoya, Maki ikabi, siiwo sina oga sisowoya sikailova sina simla Saipiro.
39 Nati’imaim Barnabas Paul hairi higam tur fokarih hio, naatu hairi hikusib Barnabas Mark bai hairi wa hibai au Cyprus hin.
40 E kina go Pauloyana itáoya, Sailasi ikinave go, kidi sediyao nuumisaidi Antiyoki goi sikasaledi Tomoya yaina bei ikanuwoiyedi idi paisewa manudi.
40 Paul Silas rubin bai naatu tafaram bihamiy ana veya, baitumatumayah orot rou’ab hibuwih higegewasinih Regah ana manaw ana kabeber wanawanan hiyari’iyih takaifih isan.
41 E tuwo adi taiyuwokova sitáoya sina Siriya parovinsi goi be Silisiya parovinsi goi sivanibiníbita Tomoya ana totugugunayao sikitogagedi.
41 Basit Paul misir Syria naatu Silisia wanawanahimaim run remor ekaleisia koufair itih.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 15, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.