Atos 12
Ta lǝ Luwǝ Kunmindɨ kɨ Sigɨ (GQR) vs AAI
1 Dɔkagilo’ə’tɨ inɓe kin ə ngar Erodɨ ulə ngirə kadɨ kon Njekawnan’gɨ kɨ nan’gɨ.
1 Nati ana veya’amaim Herod busuruf sabuw afa hina ekalesia ana kou’ayamaim hima’am bow fatum bai’akir kakafin maiyow itih.
2 Tɔl Jakɨ kɨ ngonnkon Jan kɨ kiyərɔ.
2 Naatu John tuwah James uwih hibai kaiyomaim hiyi morob.
3 Nan Lokɨ oo kadɨ nəl Juwipɨ’gɨ ngayn, ningə təl adɨ uwəi Piyər ɓay. In dɔkagilo ra nanyi mapa kɨ hum ɔd’ɔ el.
3 Iti na’atube sinaf Jew sabuw hibiyasisir itih, basit, Faraw Wanawanan Yeast En ana hiyuw hi’aa ana mar eo Peter hibai hifatum.
4 Lokɨ uwə ilə dangay’tɨ ningə, adɨ nje rɔ’gɨ sɔ sɔ nja sɔ ngəmi’ə. Nga ra be kadɨ to n’te si’ə taga non bulə de’gɨ’tɨ go pətɨ Pakɨ’tɨ.
4 Peter hibai hifafatum ufunamaim hibai hin dibur hiyari’iy, baiyowayah etei 16 hima’uh hima.
5 Piyər to dangay’tɨ, nan Njekawnan’gɨ inyəi ta kelta kɨ Luwə el tadɔ li’ə.
5 Imih Peter diburamaim hibotan hima, baise ekaleisia dogoroh tutufin etei God isan hiyoyoban.
6 Me kondɔ’a’tɨ kɨ kadɨ re lo ti ə, Erodɨ te si’ə non bulə de’gɨ’tɨ kakin ningə, Piyər to ɓi mbunə njerɔ’gɨ, dɔi’ə kɨ kulə gindɨ joo. Ningə njengəm lo’gɨ, rai ta kəy’tɨ, ra ngəmi takəy dangay tɔ.
6 Nati gugumin ta’imon Pilate yayakitifuw mar tatot tibatiyimih, Peter baise ma’utenayah orot rou’ab hai founamaim uman rororon chain hi’utan. Naatu au waraunane i ma’utenayah umah hi’utan naatu i matan fot in. Dibur etawan auman ma’utenayah hibat hikakaif.
7 Lo kin’tɨ, malayka lə Burəɓe kare te patɨ, adɨ kunjə taa lo me kəy dangay’tɨ, lo kɨ Piyər to’tɨ. Malayka ində Piyər kad’a’tɨ ndəl’n’ə ene: «Ində taa kalangɨ!» Ningə kulə gindɨ’gɨ kɨ ji’ə’tɨ tei tosi.
7 Naniyan meyemeye Regah ana tounamatar run bat naatu marakaw bar wanawanan kusisiar re, tounamatar Peter tuwabun bai ibunibun eo, “Mata enuw kumisir saife.” Mar ta’imonamo Peter uman chain hiha’obow hire. Tounamatar na Peter ebibunibun|alt="Angel awaking Peter" src="cn01953B.tif" size="col" loc="Act 12.7" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="12.7"
8 Malayka el’ə ene: «Dɔɔ ndar kɨ ɓəd’i’tɨ, ə tulə sa nja’i’tɨ.» Ningə Piyər ra tokɨ el’n’ə. Malayka el’ə ɓay ene: «Ulə ku lə’i rɔ’i’tɨ ə un go’m.»
8 Imaibo tounamatar Peter iu, “A faifuw kwiyoun naatu a baibiyon kwiyoun.” Peter na’atube sinaf naatu tounamatar eo, “A faifuw tafan baibiyon naiw kufifin naatu kwi’ufnunu.”
9 Piyər te go’ə’tɨ, nan gər tokɨ in malayka ə re te si’ə tokɨ rɔta’tɨ, el. Oo tokɨ in nya kɨ oo me ndil’tɨ.
9 Peter i’ufunun hairi hitit dibur bar ufunane hire, baise Peter men kafa’imo so’ob tounamatar abisa sisinaf, i notanot i mimim rouw.
10 Lokɨ indəi njengəm lo kɨ dɔkete, kɨ kɨ nja joo dəri ningə, rei tei ta tarow gindɨ’tɨ kɨ aw kɨ ɓebo’tɨ, tarow inɓe te dɔrɔ’ne par non’de’tɨ, adɨ tei taga awi dɔ row’tɨ. Lokɨ tei dɔ row’tɨ ningə, tanan’tɨ non, malayka inyə ə aw.
10 Hitit ma’utenayah etawan wan hibatabat naatu etawan bairou’abin hibatabat hinatabirih. Naatu hina etawan gagamin in bar merar titit awanamaim hitit, etawan akisin botawiy hitit ef yan hire. Ef nati hibutitiy hin yomaninamaim hitit, basit tounamatar sa’iwa’an.
11 Lokɨ hangal’a re rɔ’a’tɨ ningə el ene: «M’oo tokɨ rɔta’tɨ kadɨ in Burəɓe ə ulə malayka lə’ne adɨ re te sə’m ji Erodɨ’tɨ, kɨ ta nya’gɨ’tɨ kɨ majel pətɨ kɨ bulə Juwipɨ’gɨ ɔji kadɨ rai sə’m.»
11 Peter imaibo matan to iwa’an eo, “Turobe, iti sawar i anababatun ayu isou matar. Regah ana tounamatar iyafar Herod ana fairane naatu Jew sabuw sawar abisa hinotanot mataramih i umahine ayu iyawasu.
12 Lokɨ ɔjɨ ta be ningə, ilə dɔ’ne aw ɓe lə Mari kɨ kon Jan kɨ ɓari’ə nan Markɨ. De’gɨ ngayn kawinan me kəy’tɨ non isɨ elita kɨ Luwə.
12 Peter ana not kukubunai ufunamaim na John Mark hinah Mary ana bar tit. Nati’imaim sabuw moumurih na’in hiru’ay hima hiyoyoyoban.
13 Lokɨ ində takəy ningə, ngonn njekulə kɨ dene kɨ tɔ’a nan Rodɨ ɔtɨ re kadɨ n’oo.
13 Peter na etawan ufunane bat rukikitar, naatu bowabow babitai wabin Rhoda etawan botawiyinamih na.
14 Gər ndu Piyər adɨ tarow kaa te el bai par ə, rɔ’a nəl’ə ngayn adɨ təl kɨ ngodɨ aw el’de ene Piyər ra takəy’tɨ non.
14 Baise Peter fanan i’inan ana maramaim yan wanawanan yasisir awan karatan etawan botawiyina’e i matabir nunuw run e’af eo, “Peter na ufun ebatabat.”
15 Eli’ə eyina: «In nje woy.» Nan ra dɔ ndu’ne’tɨ tokɨ in ta kɨ rɔta’tɨ. Nga a təli eli eyina: «In malayka li’ə.»
15 Sabuw hi’u, “O anot i kwaris.” Baise i ana yanibebemaim, imih hio, “Nati i Peter ayubin.”
16 Low’ə’tɨ kin, Piyər ra ta kində takəy’tɨ par par. Ə lokɨ rei tei takəy ningə, in Piyər inɓe, adɨ gəri lo ta kɨ kadɨ eli el.
16 Baise Peter bat rurukikitar etawan hibotawiy, naatu hi’i’itin ana veya hifofofor men kafaita.
17 El’de ta kɨ ji’ne kadɨ elita el, ningə ɔr’de go te kɨ Burəɓe te sə’ne dangay’tɨ adɨ gəri. Go’tɨ, el’de ene: «Awi eli Jakɨ kɨ ndəgɨ ngannkon’je’gɨ adɨ oyi.» Ningə te aw lo kɨ rangɨ’tɨ.
17 Peter umanamaim iman awah bofot naatu Regah mi’itube diburane bobotait hai tur eowen, “Iti i James ana tur kwana’owen naatu taitu auman hai tur kwana’owen.” Imaibo ihamiyih tit efan ta’amaim in.
18 Lokɨ lo ti ningə, dɔ njerɔ’gɨ isɨ dana el. Dəji nan ke ri dana ə Piyər təl wa?
18 Mar auman baiyowayah wanawanahimaim kasiy gagamin na’in matar, taiyuwih hibabatiyih hio, “Peter isan mi’itube’emih iti na’atube matar?”
19 Ngar Erodɨ sang’a ngayn nan ingə el. Go’tɨ, dəjɨ ta njerɔ’gɨ, ə un ndu’ne kadɨ tɔli’de kɔ. Piyər inyə dɔnangɨ Jude ə in aw Sejare’tɨ, aw isɨ səm’tɨ nu.
19 Herod kwararih hin hinuwih, baise men hitita’ur. Basit ma’utenayah orot nah 16 buwih ibabatiyih sawar eo hibow hin hirouw himorob.
20 Erodɨ aw kɨ ta kɨ de’gɨ kɨ Tir’tɨ, kɨ Sidon. Ə de’gɨ kɨ Tir kɨ Sidon indəi ndu’de nan’tɨ rei ingəi’ə. Lokɨ ndogi me Bilasitusɨ kɨ nje k’oo go ta lə ngar Erodɨ taai ningə, dəji kadɨ lapiya to dann’de’tɨ. Kadɨ lapiya to tadɔ nya majɨ’gɨ kɨ dɔnangɨ’tɨ lə’de ngirə in me ɓe’tɨ lə ngar Erodɨ.
20 Herod ana yaso’ar gagamin na’in Taiya naatu Sidon sabuw isah biyaso’aso’ar. Imih sabuw kou’ay hibai Herod itinamih hina. Wantoro’ot aiwob ana orot gagamin wabin Blastus yan hiyi rabon isahine bat imaibo hina Herod biyan hitit tufuw isan hifefeyan. Anayabin hai tafaram ana bay i Herod ana tafaramane nan.
21 Lokɨ te me ndɔ’tɨ kɨ ɔjɨ ningə, Erodɨ ulə ku konɓe lə’ne rɔ’ne’tɨ, isɨ dɔ kumbər ngar’tɨ lə’ne, el bulə de’gɨ ta kongɨ kongɨ.
21 Veya hirurubin na’atube aiwob hai gub ana faifuw bai iyoun ana urama’ama’amaim mare ma sabuw isah binan.
22 Bulə de’gɨ uləi tɔjɨ dɔ’a’tɨ eyina: «In ndu luwə madɨ um in ndu de el.»
22 Sabuw tur hinonowar hio, “Iti men orot ebibinanumih, baise god.”
23 Low’ə’tɨ non malayka lə Burəɓe ində ɔj’ɔ tadɔ adɨ kɔsikurə Luwə el. Go’tɨ kode’gɨ indəi’ə nyəngɨ nyəngɨ adɨ oy.
23 Mar ta’imon Regah ana tounamatar Herod rab re morob biyan motamot hi’an morob, anayabin sabuw bora’aten hibitin men bai God itinimih.
24 Nan ta lə Luwə taa lo aw kɨ kete kete, adɨ kɔr njendo’gɨ re kɨ dɔ mad’a’tɨ.
24 Naatu God ana tur ra’at tasasar tit sabuw etei hinowar.
25 Lokɨ Barnabasɨ in kɨ Sol tɔli konn kulə lə’de kɨ awi kadɨ rai ningə, inyəi ɓebo kɨ Jerujalem ə awi. Uni Jan kɨ ɓari’ə Markɨ nan’tɨ se’de ə təli awi me ɓe’tɨ kɨ Antiyosɨ gogɨ.
25 Barnabas, Saul hairi hai bowabow hibisawar ufunamaim Jerusalemane himatabir maiye John Mark hibai bairi hin.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 12, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.