Lucas 18

No Sigar Kunubus tika ma Ira Ninge na Lotu (GFK) vs NTLH

Sair da comparação
NTLH Nova Tradução na Linguagem de Hoje 2000
1 Ma Jisas ga tange tiga nianga harharuat ta ira uno bulu na harausur wara hauhausur diet bia diet na sasaring hatika ma diet pa na malmalungo.
1 Jesus contou a seguinte parábola , mostrando aos discípulos que deviam orar sempre e nunca desanimar:
2 Ga tange hoken: “Tiga pise na hala ga mon tiga ut na gil harkurai. Pa ga urur ta God ma pa ga lik leh ira matanaiabar.
2 — Em certa cidade havia um juiz que não
3 Ma ga mon mah tiga makosa na hahin kaia ta iakano pise na hala nong git hanhanuat hait tupas ie ma git saasaring bia, ‘Nu kure hatakodasne mir ma no agu suk wara harharahut iau.’
3 Nessa cidade morava uma viúva que sempre o procurava para pedir justiça, dizendo: “Ajude-me e julgue o meu caso contra o meu adversário!”
4 Haleng na pakaan nalua ga malok sei wara harharahut ie. Namur at um ga lik hoken: ‘A tutun bia iau pai urur ta God ma iau pai lik leh ira matanaiabar.
4 — Durante muito tempo o juiz não quis julgar o caso da viúva, mas afinal pensou assim: “É verdade que eu não temo a Deus e também não respeito ninguém.
5 Iesen iakano ra makosa i la hamalaslaas iau. Kaik, iau ni kure hatakodasne ira linge wara harharahut ie bia kabi manga hamalmalungo iau.’”
5 Porém, como esta viúva continua me aborrecendo, vou dar a sentença a favor dela. Se eu não fizer isso, ela não vai parar de vir me amolar até acabar comigo.”
6 Ma no Watong ga tange, “I tahut bia muat na hadade kaiken ra nianga tano sakana ut na gil harkurai.
6 E o Senhor continuou:
7 Ma na ngan mah huo ta ira matanaiabar ing God te gilamis diet, diet ing diet la saasaring tupas ie ra kasakes ma ra bung mah. A tutun sakit, God na kure hatakodasne ira linge wara harharahut diet. Muat lik bia na halis wara tahtaho diet?
7 Será, então, que Deus não vai fazer justiça a favor do seu próprio povo, que grita por socorro dia e noite? Será que ele vai demorar para ajudá-lo?
8 Taie. Iau tange ta muat, na kure hatakodasne hagasiaan ira linge wara harharahut diet. Iesen bia Nong a Tunotunoi na hanuat, na nes leh ra nurnuruan kai tano ula hanuo bia taie?”
8 Eu afirmo a vocês que ele julgará a favor do seu povo e fará isso bem depressa. Mas, quando o
9 Ma Jisas ga tange iakan ra nianga harharuat ta diet ari ing diet ga lik bia diet takodas ma diet ga nes hanapu ira mes bakut.
9 Jesus também contou esta parábola para os que achavam que eram muito bons e desprezavam os outros:
10 Ga tange hoken: “Airuo tunotuno dir ga haan hut uram ra hala na lotu tamat wara sinasaring. Tikai a Parisi ma tiga nong a ut na kap takis.
10 — Dois homens foram ao Templo para orar. Um era
11 Ma no Parisi ga tur ma ga sasaring tano uno lilik hoken: ‘God, iau tanga tahut taam bia iau pai haruat ta ira mes na tunotuno. Diet la kikinau, diet la harharabota, ma diet la nohnoh ma ira mes na hahin ing pai udiet. Ma iau tange tahut mah bia mir pai haruat ma kan ra sakana ut na kap takis.
11 O fariseu ficou de pé e orou sozinho, assim: “Ó Deus, eu te agradeço porque não sou avarento, nem desonesto, nem imoral como as outras pessoas. Agradeço-te também porque não sou como este cobrador de impostos.
12 Iau la hahal airuo bung tiga wik ma iau la tamtabar ugu ma nong i sangahul mei ta ira nugu linge bakut.’
12 Jejuo duas vezes por semana e te dou a décima parte de tudo o que ganho.”
13 “Iesen no ut na kap takis ga tur tapaka. Ga hirhir wara tantadeng uram ra mawe ma ga pasar no bangbangona ma ra tapunuk na marmaris. Ma ga tange, ‘God, iau tiga ut na sakena. Nu marse iau.’
13 — Mas o cobrador de impostos ficou de longe e nem levantava o rosto para o céu. Batia no peito e dizia: “Ó Deus, tem pena de mim, pois sou pecador!”
14 Iau tange ta muat ing bia iakan ra tunotuno ga tapukus uras tano uno hala, ga takodas ra matmataan ta God, ma no mes balik, pataie. Io, sige ing i hatamat habaling ie, God na bul hasur ie. Ma sige ing i bul hasur habaling ie, God na hatamat ie.”
14 E Jesus terminou, dizendo:
15 Ma ira matanaiabar diet ga lamlamus ira udiet nat na bulu mah taar ta Jisas bia na sigire diet. Ma ing bia ira bulu na harausur diet ga nes kaike, diet ga bor diet.
15 Depois disso, algumas pessoas levaram as suas crianças a Jesus para que ele as abençoasse, mas os discípulos viram isso e repreenderam aquelas pessoas.
16 Iesen Jisas ga tatau ira nat na bulu ukaia ho ie gaam tange, “Muat waak se ira bulu ukai ho iau. Muat pa na tur bat diet kanong no kinkinis na harkurai ma ra harbalaurai ta God audiet ie ira mangana nat na bulu hokaiken.
16 Então Jesus chamou as crianças para perto de si e disse:
17 Muat hadade baak! Bia tiga nong pa na hatur kawase no kinkinis na harkurai ma ra harbalaurai ta God hoing tiga nat na bulu, pa na laka tana.”
17 Eu afirmo a vocês que isto é verdade: quem não receber o Reino de Deus como uma criança nunca entrará nele.
18 Tiga tunotuno ga tiri Jisas, “Bilai na tena harausur, iau ni gil ra sa waing iau ni kap no nilon nong pa nale pataam?”
18 Certo líder judeu perguntou a Jesus: — Bom Mestre, o que devo fazer para conseguir a vida eterna?
19 Ma Jisas ga tange tana, “Nu lilik timaan tano burena warah u kilam iau bia a bilai iau. Taie ta tikai pai bilai. God sen mon i bilai.
19 Jesus respondeu:
20 U nunure ira harkurai tane Moses: ‘Waak u noh tika ma tikai pai a num ie. Waak u harubu bingibing bia. Waak u kikinau. Waak u hinawas harabota uta tikai. Ma nu ru naam sus ma no pawasim.’”
20 Você conhece os mandamentos: “Não cometa adultério, não mate, não roube, não dê falso testemunho contra ninguém, respeite o seu pai e a sua mãe.”
21 No tunaan ga tange ta Jisas, “Ing iau ga bulu laah ma tuk katin iau la murmur bakut kaiken ra harkurai.”
21 O homem respondeu: — Desde criança eu tenho obedecido a todos esses mandamentos.
22 Ma ing bia Jisas ga hadade kaiken ga tange tana, “Tiga linge sen mon pau gil baak ma u supii. Nu suhurane ira num inton ma ira num linge bakut, ma nu tar ira kinewa ta ira maris waing nugu hatur kawase ira tamat na hartabar aram naliu. Namur, nu mai ma nu mur iau.”
22 Quando Jesus ouviu isso, disse:
23 Iesen bia no tunaan ga hadade iakan ga manga tapunuk kanong a watong kiskis ie.
23 Quando o homem ouviu isso, ficou muito triste, pois era riquíssimo.
24 Ma Jisas ga nes ie gaam tange, “I manga dadas bia tiga watong na sola tano kinkinis na harkurai ma ra harbalaurai ta God.
24 Vendo a tristeza dele, Jesus disse:
25 Io, bia tiga watong i sip bia na sola tana, na manga dadas tana. I malus ta dir bia tiga kamel na hurungo tano matana nil na dudungut bia tiga watong na sola tano kinkinis na harkurai ma ra harbalaurai ta God.”
25 É mais difícil um rico entrar no Reino de Deus do que um camelo passar pelo fundo de uma agulha.
26 Io, diet ing diet ga hadade kaiken diet ga tange, “Bia hokaike, i nanaas bia taie tikai pai haruat wara kapkap no nilon tutun. Naka?”
26 Os que ouviram isso perguntaram: — Então, quem é que pode se salvar?
27 Sen bia Jisas ga tange, “Ira linge ira tunotuno diet pai haruat wara pakpakile, God i haruat bia na pakile.”
27 Jesus respondeu:
28 Ma Pita ga tange tana, “Nas, ira numehet linge bakut, het te haan sukun tar wara murmur ugu.”
28 Aí Pedro disse: — Veja! Nós deixamos a nossa família e seguimos o senhor.
29 — ausente —
29 Jesus respondeu:
30 — ausente —
30 receberá ainda nesta vida muito mais e, no futuro, receberá a vida eterna.
31 Jisas ga lamus hasisingen ira sangahul ma iruo na bulu na harausur gaam hinawase diet, “Muat hadade timaan. Dahat hanhananut um uram Ierusalem ma ira linge bakut ing ira tangesot diet ga pakat uta Nong a Tunotunoi na hanuat tutun.
31 Jesus levou os doze discípulos para um lado e disse:
32 Ma da tar sei ta ira luma diet ing diet pai Iudeia. Diet na hasakit sakasaka tana ma diet na tange hagahei. Diet na iabis ie, hadangat ie, ma diet na bu bing ie.
32 Ele será entregue aos não judeus, e estes vão zombar dele, insultá-lo, cuspir nele
33 Ma tano itul a bung, na tut huat baling.”
33 e bater nele; e depois o matarão. Mas no terceiro dia ele ressuscitará.
34 Iesen ira bulu na harausur diet pa ga palai tiga linge ing ga tange kanong ira kukuraina ga susuhai ta diet. Kaik, diet pa gaam nunure asa ing ga iangianga urie.
34 Os discípulos não entenderam nada do que Jesus disse. O que essas palavras queriam dizer estava escondido deles, e eles não sabiam do que Jesus estava falando.
35 Bia ing Jisas ga hananuat Ieriko tiga pulo ga kis taar tano gagena ngaas gaam saasaring marmaris wara un ta kinewa.
35 Jesus já estava chegando perto da cidade de Jericó. Acontece que um cego estava sentado na beira do caminho, pedindo esmola.
36 Ma bia ga hadade no tamat na matanaiabar diet ga saksakit ie, io, ga tiri bia, “Asa kan?”
36 Quando ouviu a multidão passando, ele perguntou o que era aquilo.
37 Ma diet ga balui bia, “Jisas meras Nasaret ie kaike i hanahaan sakit ugu.”
37 — É Jesus de Nazaré que está passando! — responderam.
38 Io, ga kakongane bia, “Jisas, augu no tubu Dawit, nu marse iau!”
38 Aí o cego começou a gritar: — Jesus,
39 Ma diet ing diet ga lulua haan diet ga bor ie bia na kis matien. Iesen iakano ra pakaan ga manga kakonga naliu balik gaam tange, “Tubu Dawit, nu marse iau!”
39 As pessoas que iam na frente o repreenderam e mandaram que ele calasse a boca. Mas ele gritava ainda mais: — Filho de Davi, tenha pena de mim!
40 — ausente —
40 Jesus parou e mandou que trouxessem o cego. Quando ele chegou perto, Jesus perguntou:
41 — ausente —
41 — O que é que você quer que eu faça? — Senhor, eu quero ver de novo! — respondeu ele.
42 Ma Jisas ga tange tana, “Nu nanaas! No num nurnuruan i te halon ugu.”
42 Então Jesus disse:
43 Kaik at mon ga tapapos ira iruo matana gaam mur leh Jisas. Ma ga pirhakasing hani God. Ma ing bia ira matanaiabar diet ga nes kaiken diet mah diet ga pirlat God.
43 No mesmo instante o homem começou a ver e, dando glória a Deus, foi seguindo Jesus. E todos os que viram isso começaram a louvar a Deus.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 18, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.