Lucas 11

No Sigar Kunubus tika ma Ira Ninge na Lotu (GFK) vs NTLH

Sair da comparação
NTLH Nova Tradução na Linguagem de Hoje 2000
1 Tiga bung Jisas ga saasaring aram tiga katon ma bia ga pataam tikai ta ira uno bulu na harausur ga tange tana, “Watong, nu hausur mehet wara sinasaring hoing Jon ga hausur ira uno bulu na harausur mah.”
1 Um dia Jesus estava orando num certo lugar. Quando acabou de orar, um dos seus discípulos pediu: — Senhor, nos ensine a orar, como João ensinou os discípulos dele.
2 Io, ga tange ta diet, “Bia muat sasaring, muat na tange hoken:
2 Jesus respondeu:
3 Mehet sip bia nu tabar mehet ma ira amehet nian ing i haruat ma tiga bung.
3 Dá-nos cada dia o alimento
4 Ma nu lik luban se ira numehet magingin sakena hoing mehet la liklik luban se ira magingin sakena di gil ta mehet.
4 Perdoa os nossos pecados,
5 Ma ga tange ta diet, “Nu lik ta tikai ta ira num harwis. Tiga pakaan nu haan tano hala tano num harwis ra tingena lohan ma nu tange tana, ‘Tasigu, taie ta nian?
5 Então Jesus disse aos seus discípulos:
6 Nugu tiga wasire i te mur ra talona ngaas ma kaiken mon i haan tupas iau ma taie ta nian wara tamtabar ie me.’
6 É que um amigo meu acaba de chegar de viagem, e eu não tenho nada para lhe oferecer.”
7 “Io, no tunotuno aram narako na balui, ‘Waak u kis na gil iau! No matanangas i te tabunus ma metal tamaan te noh taar. Iau pai tale bia ni tut ma ni tabar ugu ta linge.’
7 — E imaginem que o amigo responda lá de dentro: “Não me amole! A porta já está trancada, e eu e os meus filhos estamos deitados. Não posso me levantar para lhe dar os pães.”
8 Io, iau tange ta muat, a linge bia ing bia no uno harwis, iesen pa na tabar ie ma tiga linge. Iesen na tut ma na tabar ie haruat ma no uno sunupi kanong pa na sangeh wara sinasaring.
8 Jesus disse:
9 “Io, iau tange ta muat, bia nu sasaring nu hatur kawase iakan ra linge. Ma bia u sisilih, nu silihe tupas leh. Ma bia u pipidil, God na papos leh ugu.
9 Por isso eu digo: peçam e vocês receberão; procurem e vocês acharão; batam, e a porta será aberta para vocês.
10 Kaik huo, nong i sasaring na hatur kawase ira linge i saring. Ma nong i sisilih na silihe tupas ira linge i silsilihe. Ma nong i pipidil, God na papos leh ie.
10 Porque todos aqueles que pedem recebem; aqueles que procuram acham; e a porta será aberta para quem bate.
11 “Sige nalamin ta muat ira mama i tale bia na tar tiga sui, ing no natine i saring kirip?
11 Por acaso algum de vocês será capaz de dar uma cobra ao seu filho, quando ele pede um peixe?
12 Ma bia ing i saring tulur, na tabar balik ie ma tiga talbore?
12 Ou, se o filho pedir um ovo, vai lhe dar um escorpião?
13 Ing bia muat ira ut na sakena, muat la nunure tar wara tamtabar ira nati muat ma ra bilai na linge, io, iakano i hamines bia Mama aram naliu i manga nunure tar wara tamtabar diet ma no Halhaliana Tanuo ing diet saring ie.”
13 Vocês, mesmo sendo maus, sabem dar coisas boas aos seus filhos. Quanto mais o Pai, que está no céu, dará o Espírito Santo aos que lhe pedirem!
14 Ma Jisas ga tultule hasur se tiga sakana tanuo nong ga sasoha taar tiga tunotuno, kaik gaam ngulo. Ma bia no sakana tanuo ga suur laah, no ngulo ga ianga ma no tamat na matanaiabar diet ga manga karup.
14 Jesus estava expulsando de certo homem um demônio que não o deixava falar. Quando o demônio saiu, o homem começou a falar. A multidão ficou admirada,
15 Iesen ari ta diet, diet ga tange, “Jisas i haruat wara tultule hasur se ira sakana tanuo kanong Belsebul no watong audiet ira sakana tanuo i te tar ra dadas tana kaik gi gilgil huo.”
15 mas alguns disseram: — É
16 Ma ari a mes diet ga wara walwalar ie, kaik diet gaam saring ie bia na pakile tiga hakilang meram ra mawe.
16 Outros, querendo conseguir alguma prova contra Jesus, pediam que ele fizesse um milagre para mostrar que o seu poder vinha de Deus.
17 Sen bia Jisas ga nunure ira udiet lilik gaam tange ta diet, “Bia tiga huntunaan pai tur tika, ari a mes diet na hamau no taman. Ma bia tiga hatatamaan pai tur tika, na puko.
17 Mas Jesus, conhecendo os pensamentos deles, disse:
18 Ma bia no huntunaan ta Sataan pai tur tika, na tur dadas hohe? Iau tange huo kanong muat tange bia iau tule hasur se ira sakana tanuo ma no dadas ta Belsebul.
18 Se o reino de Satanás tem grupos que lutam entre si, como continuará a existir? Vocês dizem que é Belzebu que me dá poder para expulsar demônios.
19 Ma bia i tutun bia iau tule hasur se ira sakana tanuo ma no dadas ta Belsebul, io, ira numuat tunotuno diet kapkap dadas mah mekaia ho Belsebul wara tultule hasur se ira sakana tanuo. Io, ira numuat tunotuno at, diet haminas bia muat ronga kanong diet mah diet gil huo.
19 Mas, se é assim, quem dá aos seguidores de vocês o poder para expulsar demônios? Assim, os seus próprios seguidores provam que vocês estão completamente enganados.
20 Ma bia muat ronga, ma iau tule hasur se ira sakana tanuo ma no dadas ta God, io, i haminas bia no kinkinis na harkurai ma ra harbalaurai ta God i te haan tupas muat.
20 Na verdade é pelo poder de Deus que eu expulso demônios, e isso prova que o
21 “Bia ing tiga dadas na tunotuno i manga balaure no uno hala ma ra kusur ma wise, pai tale bia tikai na kinau tiga linge.
21 — Quando um homem forte e bem-armado guarda a sua própria casa, tudo o que ele tem está seguro.
22 Iesen bia tikai nong i manga dadas tana i harubu mei ma i bu hagahei, na kap se bakut no uno kusur ma no uno wise ing no tunotuno ga lik bia na laro taar me. Ma no dadas na tunotuno na palau ira uno harwis ma ira linge i te kinau.
22 Mas, quando um homem mais forte o ataca e vence, leva todas as armas em que o outro confiava e reparte tudo o que tomou dele.
23 “Bia tikai pai no nugu harwis, i malok tagu. Ma bia tikai pai harahut iau, i hagahe iau.
23 — Quem não é a meu favor é contra mim; e quem não me ajuda a ajuntar está espalhando.
24 “Bia tiga sakana tanuo i suur laah tiga tunotuno, i haan hurbit ta ira mamasi na katon ta ira hanuo bia wara sinangeh, sen bia i naanaas puo. Io, i lik hoken: ‘Iau ni tapukus baling tano ngasiagu.’
24 Jesus continuou:
25 Ma bia i hanuat ukaia i nes bia i taguro taar bia na laka baling.
25 Aí volta e encontra a casa varrida e arrumada.
26 Io i haan, i a lamus habaling a liman ma iruo na mes na sakana tanuo, diet manga sakena tana. Ma diet laka kaia ma diet gi kis um kaia. Ma no nilon um ta iakano tunotuno na manga sakena ta ing nalua.”
26 Depois sai e vai buscar outros sete espíritos piores ainda, e todos ficam morando ali. Assim a situação daquela pessoa fica pior do que antes.
27 Ma bia ing Jisas ga tangtange kaike ra linge, tiga hahin nalamin tano tamat na matanaiabar ga kakonga naliu bia, “I daan no pawasim nong ga kaha ugu ma ga hasus ugu.”
27 Quando Jesus acabou de dizer isso, uma mulher que estava no meio da multidão gritou para ele: — Como é feliz a mulher que pôs o senhor no mundo e o amamentou!
28 Iesen ga tange, “Diet daan balik ing diet hadade ira nianga ta God ma diet taram ie.”
28 Mas Jesus respondeu:
29 Ma bia no winawas tano tamat na matanaiabar ga wara tamtamat hanahaan, Jisas ga tange, “Ira matanaiabar katin diet sakena. Diet sip bia ni pakile tiga hakilang. Iesen diet pa na nas ta hakilang. Diet na nas sen mon no hakilang ta Iona.
29 Quando a multidão se ajuntou em volta de Jesus, ele começou a falar e disse o seguinte:
30 Iona ga tiga hakilang ta ira tunotuno me Niniwe. Hokaiken mah Nong a Tunotunoi na tiga hakilang ta ira matanaiabar ing diet lon katin.
30 Assim como o
31 Tano bung na harkurai no tamat na hinagalam na gil harkurai me Siba na tibe pinpin muat kanong ga hanuat me tapaka sakit wara hanhadade no mintota gar ta Solomon. Ma iau tange ta muat, tiga tunotuno i tamat ta dir ma ne Solomon iakanik.
31 No Dia do Juízo a rainha de Sabá vai se levantar e acusar vocês, pois ela veio de muito longe para ouvir os sábios ensinamentos de Salomão. E eu afirmo que o que está aqui é mais importante do que Salomão.
32 Ma tano bung na harkurai mah ira tunotuno me Niniwe na tibe pinpin muat kanong diet ga lilik pukus ing diet ga hadade no harpir ta Iona. Ma iau tange ta muat, tiga tunotuno i tamat ta dir ma ne Iona iakanik.
32 No Dia do Juízo o povo de Nínive vai se levantar e acusar vocês porque, quando ouviram a mensagem de Jonas, eles se arrependeram dos seus pecados. E eu afirmo que o que está aqui é mais importante do que Jonas.
33 “Taie tikai pa na halulungo tiga laam ma na bul ie tiga subaan ing i mun. Ma pa na tubus mah ie. Taie. Na bul ie tano uno tuntunur waing diet ing diet na laka diet na nes no uno murarang.
33 Jesus continuou:
34 Ira mataam dir hoira lulungo wara hapalai ugu. Ing bia ira iruo mataam dir manga bilai, no num kidilona nilon bakut na manga palai. Iesen bia ira iruo mataam dir sakena, na ngan hoing bia no num kidilona nilon i kankado.
34 Os olhos são como uma luz para o corpo: quando os olhos de você são bons, todo o seu corpo fica cheio de luz. Porém, se os seus olhos forem maus, o seu corpo ficará cheio de escuridão.
35 Io, harbalaurai timaan bia no lulungo tano num nilon kabi kankado.
35 Portanto, tenha cuidado para que a luz que está em você não seja escuridão.
36 Ma hoing iau te tange, ing bia no num kidilona nilon i palai harsakit ma taie ta kankado tana, io, na palai harsakit hoing bia tiga lulungo i murarang taar taam.”
36 Pois, se o seu corpo estiver completamente luminoso, e nenhuma parte estiver escura, então ele ficará todo cheio de luz como acontece quando você é iluminado pelo brilho de uma lamparina.
37 Ing Jisas ga ianga huat, tiga Parisi ga titing leh Jisas bia dir na iaan. Io, ga haan gaam a kis tano suuh na nian.
37 Quando Jesus acabou de falar, um fariseu o convidou para jantar na casa dele. Jesus foi e sentou-se à mesa.
38 Iesen no Parisi ga karup kanong ga nes bia Jisas pa ga luena taptapir laah baak wara nian.
38 O fariseu ficou admirado quando viu que Jesus não tinha se lavado antes de comer.
39 Io, no Watong ga tange tana hoken: “Ai, muat ira Parisi muat haruat ma tiga gingop bia tiga dis ing di gis sen leh mon no tihine me nataman. Iesen aram narako muat hung taar ma ra magingin sakena ma ira linge mah muat manga masmasingan urie.
39 Então o Senhor disse a ele:
40 Muat ira ba! Hohe, nong ga gil no tihine pa ga gil tikanei ma no palpal me narako at mah?
40 Seus tolos! Quem fez o lado de fora não é o mesmo que fez o lado de dentro?
41 Iesen i tahut bia muat na tabar ira maris ma ira linge meram narako ta muat ma naga gamgamatien bakut ira linge wara uta muat.
41 Portanto, deem aos pobres o que está dentro dos seus copos e pratos, e assim tudo ficará limpo para vocês.
42 “Maris ta muat ira Parisi, na kabit muat! Muat la saso ari a linge wara hanamnamien ira amuat nian, hoira kamahar, ira lobo, ma ira mangana ginagot na lalong. Ma hoing ira harkurai ta Moses i tange, muat la tartar ta God nong i sangahul mei ta kaike ra linge muat la saso. Iesen muat taklain ta ira magingin takodas ma ta ira sinisip tupas God. Io, gor takodas bia muat te tar kaiken ra linge tupas God ma muat pa gor malok mah wara murmur kaiken ra bilai na magingin.
42 — Ai de vocês, fariseus! Pois dão para Deus a décima parte até mesmo da hortelã, da arruda e de todas as verduras, mas não são justos com os outros e não amam a Deus. E são exatamente essas coisas que vocês devem fazer sem deixar de lado as outras.
43 “Maris ta muat ira Parisi, na kabit muat! Muat la sipsip ira kinkinis gar na tamat narakoman ta ira numuat hala na lotu. Ma muat la sipsip mah bia da kaang leh muat ta ira subaan di la hanhanuat hurlungen kaia.
43 — Ai de vocês, fariseus! Pois gostam demais dos lugares de honra nas
44 “Maris ta muat, na kabit muat! Muat hoing ira midi pa di hakilang ing a tunotuno pai nes ma gi haan menaliu ine.”
44 — Ai de vocês! Pois são como sepulturas que não se veem, sepulturas que as pessoas pisam sem perceber.
45 Io, tiga keskes ta ira harkurai ga tange tana bia, “Tena harausur, ing bia u tange huo, u tange hagahe mah het.”
45 Então um mestre da Lei disse a Jesus: — Mestre, falando assim, o senhor está nos ofendendo também.
46 Ma Jisas ga babalu hoken: “Maris ta muat ira keskes ta ira harkurai ta Moses, na kabit muat! Muat la hapusak ira matanaiabar ma ira tirihuana kinakap ing diet la malmalalat me, iesen muat pai la gilgil ta dahin tun at wara harharahut diet.
46 Jesus respondeu:
47 “Maris ta muat, na kabit muat! Muat la gilgil ira bilai na haat na midi ta ira tangesot wara liklik leh diet. Iesen ira hintubu muat mon ing diet ga bu bing kaike ra tangesot.
47 Ai de vocês! Pois fazem túmulos bonitos para os
48 Io kaik, muat suro haut hokaike bia muat haut ta ing ira hintubu muat diet ga gil. Diet ga bu bing ira tangesot ma muat la gilgil timaan ira udiet midi.
48 Com isso vocês mostram que concordam com o que os seus antepassados fizeram, pois eles mataram os profetas, e vocês fazem túmulos para eles.
49 Io kaik, God ga ianga ma no uno minminonas hoken: ‘Iau ni tule tar ra tangesot ma ra apostolo ta diet. Diet na helar ta ari ma ari diet na bu bing.’
49 Por isso a Sabedoria de Deus disse: “Mandarei para eles profetas e mensageiros, e eles matarão alguns e perseguirão outros.”
50 — ausente —
50 Por causa disso esta gente de hoje será castigada pela morte de todos os profetas assassinados desde a criação do mundo,
51 — ausente —
51 começando pela morte de Abel até a morte de Zacarias, que foi assassinado entre o altar e o
52 “Maris ta muat ira keskes ta ira harkurai ta Moses, na kabit muat! Muat te kap se tar no linge wara papos no ngaas na kap minminonas. Muat at, muat pa gale laka ukaia ma muat te tur bat mah diet ing diet ga walwalar wara hinaan laka.”
52 — Ai de vocês, mestres da Lei! Pois guardam a chave que abre a porta da casa da Sabedoria. E assim nem vocês mesmos entram, nem deixam os outros entrarem.
53 — ausente —
53 Quando Jesus saiu dali, os mestres da Lei e os fariseus começaram a criticá-lo com raiva e a lhe fazer perguntas sobre muitos assuntos.
54 — ausente —
54 Eles queriam levá-lo a dizer alguma coisa que pudesse lhes servir de motivo para acusá-lo.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 11, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.