Atos 5
El Nuevo Testamento en el idioma Culina (mádija) del Perú (CUL) vs AAI
1 Naraha madija ohuaha oni Ananiapa bedimeni Sapira tadsajani poccadeni dsama da quinajaro.
1 Orot wabin Ananias aawan Sapphira hairi auman hai sawar turin hiya’aitit sabuw hitubun.
2 Najari madija bedimeni tadsajanipa poccadeni dsama manaconi dsiniro motapi pohuadenidsa ecahuamanajaro. Ananiapa pohua motta dsiniro motara Jesocca dodosse tabaqquidsa dsojo idsimadsa pohuadenidsa da inajaro. Pohuadenidsa: —Aja, icca dsama manaconi dsiniro nemanehe −najari. Naraha maidsajari.
2 Naatu kabay turin i botan, aawan i so’ob, naatu i ana baibasit auman iwa’an, turinawat bai in tur abarayah nahimaim ihouw ra’iy.
3 Naraha Pedro pohuadsa huati tajari: —Anania ¿nejecotohui maidsehe jinede Satana attidsara ibora tinadsa Dio Corimedsa timaidsajaro? Ticca dsama manaconi motapi tinajimajaro.
3 Peter Ananias isan eo, “Aisim Satan not kakafin dogor wanawanan yaru’uy Anun Kakafiyin matanamaim ifuwen, a me hitutubun kabay turin o isa ibotan?
4 ¿Ticca dsamapi ticca jeraqui? Ticca dsama da tinadsa ¿manaconi naqui ticca dsiniro jeraqui? Najaro dsiniropi ticcaraha ¿nejecotohui tibodidsa maidsehe tohuini tajaro? “Madija ocamaidsabaqquina” taraha Diodsana timaidsajaro −najari Pedro.
4 Inaso’ob iti me i o nowa, baise o a baibasitamaim sabuw hitubun, naatu sabuw hitutubun ufunamaim iti kabay i o nowa. Aisim iti na’atube isinaf? O men orot ifuw, baise God ifuw.”
5 Nadsapa Anania Pedro atti nama nahi mittadsapa huatiajari. Edima... bohua najari. Nadsapa Anania huatiahicca ima huapima mittamanadsapa cappinaridsamanajari.
5 Ananias tur iti nonowar ana maramaim an uy re morob, sabuw etei’imak tur iti hinonowar hai hibir ra’at.
6 Nadsapa najaro odsacca dsabisso madimanajarideni totehemamana, Anania assire jore inaqquimanadsa dsojo ininemanajari, ppa idsamanahijine.
6 Oro’orot boubuh hina hirun biyan hibai hisum hibai hin rahemaim hiyai.
7 Nadsapa maji 3 tossoniqquimadsa Anania dsoqqueraha bedimeni ssamo tadsa ccajonajaro.
7 Three hours na’atube sasawar ufunamaim aawan babin na tit, i men so’ob Ananias isan abisa mamatar.
8 Nadsapa Pedro ponidsa huati tajari: —¿Ticcadeni dsama manaconipi dsiniro ajima nehe tiadenidsa da quinajaroqui? −najari. Nadsapi Sapira attini: —Jehe, manaconi najarossa nehe da quinade −najaro.
8 Peter babin ibatiy, “Ku’o gewas anowar, aaw airi a me hitutubun baiyanaban ana fofonin iti kwabai?” Babin iya’afut eo, “Me hitutubun ana baiyan etei i nati.”
9 Naraha Pedropa: —Jaho ¿nejecotohui Dio Corimedsa maidsadsa tinajaro? Tiadeni pamehe: “Dio Corime nattome inana, icca maidsehe qqui tajarahi” ¿tiquinajarorane? Jari, qqui taneje, ajacca jahinijaripa ticca maqqui ppade jahinijari. Nidsa tia naqui tia ppa idsamananijine tia dsojo quinanitohui −najari.
9 Peter babin isan eo, “Aisim aaw airi kwaibasit, Regah Anunin kwarutubun? Oro’orot iyab o aaw hibai hin hiya’iy i nati etawanamaim tebatabat o hina’abar kwananamih.”
10 Naneje Sapira naqui huatiadsa edima... bohua najaro. Dsabisso jahinidsa qqui toquinaneje huatiani poneje najaro. Nadsapi poni naqui dsabissodeni dsojo ininemanajaro, maqqui inoridsa ppa idsamananijine.
10 Mar ta’imon babin Peter anamaim ra’iy rab morob, oro’orot boubuh hina hirur babin morob inu’in hi’itin hi’abar hin aawan sisibinamaim hiyai.
11 Nadsapa Jesodsa toquejenajaridenidsa oppinehe imeni tojajaro. Madija huapima ima mittamanadsapa Dio noppine cappina-ridsamanajari.
11 Sawar iti mamatar ekaleisia sabuw naatu sabuw afa auman iti tur hinonowar hi’oror sa’irih naatu hai hibir ra’at.
12 Nadsama Jesocca dodosse tabaqquipa Diocca dacorehe pohuadenidsa tojaridsadsapi nahatoqquiri najari. Canahatorimanana canadsapa Jerosarecca madija qqui toquinajari. Aja Jesodsa toquejenajaridenipa Diodsa dada toqquima boroni inidi tetepini cajini Portico de Saromo quiquinanahidsa quequeriqquimana najari.
12 Tur Abarayah ina’inan naatu baifofofor moumurih maiyow sabuw wanawanahimaim hisisinaf. Naatu baitumatumayah hai rou’ay mar etei i Solomon ana sebosebomaim hiruru’ay.
13 Naraha madija mota Jesodsa jehe quina-jarajaridenipa Jesocca madijadsa quejemamanahijine cappinaqquiri naraha pohuadeni attipa: —Jesodsa jehe quinajaridenipa bicaqquiri nahi −quinajari.
13 Orot babin ufunane men karam boro hitakofanih, basit baitumatumayah hai gewasih isan sabuw wabih hibobora’ara’ah.
14 Nadsapa madija mota maqquideje amoneje quinaha ia Medsede Jesodsa jehe quidsati tohuapijari.
14 Naatu orot babin iyab Regah hibitumatum hina hirun kou’ay yayababar yen ra’at.
15 Nadsapa madija comaqquiri najarideni huapima taborodenidsa dsojo dsojo icanajonamanajaripaja. Jahui inididsa pohuadeni taborodsa poporiri naridsajari. Pedro tedsejema: —Nidsa Pedro aja toqqueqquimadsa majidsa pohua corime pohua nahuine iadsa bacco tadsapi icanomirenitohui −quinajari.
15 Rou’obow nati’imaim sabuw sawusawuwih hi’abaren hitit ef gagamih yah emo’em afe’eh naatu ir yah hi’i’inuwih, saise Peter tanan ana youn afa tafahimaim tarabon isan.
16 Madija Jerosare huajira tanidsa madimanajarideni, odsa capamema najaro onihicca, onihicca naco bacco najonamanajari, comaqquiri najarideni eccajona-baqquimanajari, madija bodidenidsa Satanacca dodosse tabaqqui tocorime cajimanajarideni naco eccajona-baqquimanajari. Nadsapa najarideni tocanomireridsajari, tocorimedeni naco jai tojenaridsajari.
16 Sabuw rou’ay gagamin maiyow hiru’ay, naatu bar merar afa Jerusalem sisibinamaim hima’am hai sabuw sawusawuwih naatu afa afiy kakafih hitoun buriburih hima’am hibuwih hinan etei’imak hiyayawasih.
17 Naraha aja dada toqquimadedenicca tamine deni tojajaripa pocca madija tedseje comaqquiri najarideni tocanomirehi ima mittamanadsapa huadimanajari. Aja pohuadenipa marinaja onini sadoseodsa jehe quinaja najari.
17 Firis Gagamin ana ofonah etei naatu Sadducee hai kou’ay bairi hibusuruf tur abarayah isah yah so’ar hibobowen, naatu sinafumaim hiyai.
18 Najari pohuadenina soldado icadossebaqquidsa Jesocca dodosse tabaqqui itadamamanadsapa toponi cocorodsa hua idsimamanajari.
18 Tur Abarayah hibow hifatumih naatu hibuwih hin dibur bar gagaminamaim hiyariyih.
19 Naraha dsome nocconi tojadsa Diocca dodosse memehuajicca ahuatodsapa toponi cocorocca noccobiji icatabojidsadsa iaqquenabaqquidsapa dosse inanibaqquijari.
19 Baise gugumin wanawanan Regah ana tounamatar na etawan etei botawiyen tur abarayah iunawiyih hitit, iuwih eo, Tounamatar tur abarayah dibur barane botaitih|alt="angel frees the apostles from the prison" src="cn01911b.tif" size="col" loc="Act 5.19" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="5.19-20"
20 —Jai tijaniji, Diodsa dada toqquimahuaji ima huati tinanimanaji. Madija huapima camittehe jiquejeranicca cajimanahijine ima mari ticanabaqquimanana −najari Diocca dodosse memehuajicca.
20 “Kwanan Tafaror Bar gagamin wanawanan kwanabat iti yawas boubun ana tur tutufin sabuw etei hai tur kwana’owen.”
21 Nadsapa pohua attidsa iboraqquiri nadsapa dsidsidsamassa Diodsa dada toqquimahuaji jai tojedsimadsa madija mari icanabaqquimanajari.
21 Mar sibisib auman tur abarayah Tafaror Bar wanawanan was efanamaim hibusuruf sabuw hi’obaibiyih.
22 Nadsapa jai tojajari, toponi cocorohuaji bacco toquinadsa qqui toquinaraha Pedrodeni amossihuaja najari. Nadsapa domo ccanidsa ima huati nanimanajari:
22 Baise hina dibur baremaim hititit hibouyuwih naatu ma’utenayah hai ukwarih himatabir maiye hina hai tur hio’wen hio,
23 —Noccobijipi pico cadsacossanissa tani, bodicca noccobiji cacahuadedeni naco huahueri naridsahi. Icatabojidsadsa jaijedsimaraha Jesocca dodosse tabaqquipa nohue quirapa. Qqui inabaqqui-jarahi −nanimanajari.
23 “Aki an dibur bar atitit etawan etei i tufatufbonen naatu etawan ma’utenayah auman hibatabat ai’itih, baise etawan abobotawiyen i men yait ta nati bar wanawananamaim atita’urimih.”
24 Nadsapa dada toqquimade taminedeni, nahicca odsa cacahuadedenicca tamine tedseje najaro ima mittamanadsapa huajo canirejari. Imahaha canadsa: —Jaho ¿nejecoma quinajari? ¿Nejeco ima tojapadseje? −quinajari.
24 Firis ukwarih naatu Tafaror Bar kaifenayan hai ukwarin iti tur hinonowar etei hai kasiy ra’at hio, “Iti orot isah abisa matar?”
25 Nanaja ojaria qquedsimadsa taminedenidsa huati tajari: —Maitta toponi cocorodsa hua todsimajaripa Diodsa dada toqquimahuajina madija maride toquejenapa −najari.
25 Rubira’e orot ta na run eo, “Kwananowar oro’orot kwabow dibur kwaya’aya i Tafaror Bar wanawanan sabuw tibi’obaibiyih.”
26 Nanaja Diodsa dada toqquimacca odsa cacahuadedenicca tamine, pocca dodosse tabaqqui tedseje ima mittamanadsapa Jesocca dodosse tabaqquitohui jai tojajari. Bacco inabaqquimanadsapa mohuaradsa jina inanibaqquimanajari. Sibadsa pohuadeni iquinabaqquimanahi noppine cappinamanadsapa Jesocca dodosse tabaqqui inajidsobaqquimana-jarajari.
26 Naatu kaifenayan ukwarin ana orot afa bairi hin tur abarayah hibuwih bairi himatabir maiye, men hifair o hikwararihimih, anayabin sabuw agimamaim borabirabih hirouw hibir.
27 Nadsapa ima cacattemadedeni queriqquimanahihuaji eccanibaqqui-manadsapa dada toqquimadedenicca tamine deni tojajari pohuadenidsa huati huati tajari:
27 Tur Abarayah hibuwih hina hirun Kaniser (Sanhedrin) nahimaim hibat naatu Firis Gagamin ibatiyih eo,
28 —Madija mari mari tinebomanaji, inade. Naraha ¿nejecotohui mari mari tinebomana-jerajaro? Jidapapa aja Jerosarecca huapima ticcadeni marinaja tocahatteraridsahi. Tijinedeni najari madija emene toccajaricca ima iadsa ssonarini. Aji tettidenipi: “Jodiodenijine Jesocristopa dsoqquejari” titiquina naraha ettipi: “Ijine jarahi” inajaro −najari tamine deni tojajari atti.
28 “Aki tur fokarin maiyow ao fafari iti orot wabinamaim sabuw men kwani’obaiyih, naatu baise kwa abai’obaiyen i tit Jerusalem wanawanan sabuw etei tenonowar, naatu kwakok iti orot momorob ana ubar aki bain isan kwayayamatat.”
29 Nadsapa Jesocca dodosse tabaqquipa tamine atti ecomeramanajari. Pedrona huati tajari: —Ia huapima Diocca madija iquejenadsapi tahidepi Pohuadsaha iboraqquiri inanina bica tani, dsotodena madija attidsa iboraqquiri inanijine. Naraha madijacca dossenijipi pina Diocca dossenijissa nejeradsapi Diocca dossenijidsara iboraqquiri inanina bica tani.
29 Peter naatu tur abarayah afa bairi hiyafutih hio, “Aki i God fanan anab men orot fanahimih.
30 Abi Diopa icca ididenicca Dio. Najarijinena Jeso nahatonijaripaja. Tijinedeni ahua porimacossanidsa dsoqquedsa ppa tidsamanaraha nahatonijari.
30 It ata a’agir hai God Jesu kwa onaf tafanamaim kwa’onaf kwa’asabun momorob i morobone God bora’ah maiye,
31 Diopa pocca dacorehe Jesodsa inanadsapi deni inanajaripaja. Dio Pohua inori nahatonihuaji Jeso inahittaridsapa Pohuajine madija huapimacca tamine tojajari. Dio Pohuajine madija Tonassiajade tojajaripaja. Ia Isaraerideni Tonassiajade tojadsapa pohuajine ibodi cacajiqquimeradsapi Diodsa iquejenajaro. “Icca imasiri inebona” inadsapi Pohuapa icca imasiridsa: “Ohuati ajimani” najari.
31 God bora’ah yen uman ana asukwafune ima’an, bonawiyenayan naatu baiyawasayan matar, saise Israel sabuw hai ef nabotawiy dogor baikitabiren naatu notawiyen hinab.
32 Iapi Jeso tahimari nahato inadsapi pajissara huati inajaro. Aji inoccodsa qqui inajaro, eribodsa imittajarora tiadenidsa ecomeraridsajaro. Dio Corime naco nahato tajari pajissehera mari icanabaqquijari. Najaria aja Dio Pohua Attidsa iboraqquiri najaridenidsa Pohua Corime da inaridsajari −najari Pedro, Jesocca dodosse tabaqqui tedseje.|src="CN01912B.TIF" size="span" loc="5.27-32" copy="Cook"
32 Aki i iti sawar hai sifrubonayah, naatu sabuw iyab hibifanabow isan God Anun Kakafiyin bitih auman siftirurubon.”
33 Nadsapa taminedeni najaro ima mittamanadsapa nacasseraqquiri nadsa huadimanajari. —¡Jari, jicana! −quinajari.
33 Kaniser sabuw iti tur hinonowar ana veya, gagamat yen bufutih hikokok kwanekwan i boro tur abarayah hita’asbunih.
34 Naraha ima cacattemadedeni queriqquimanahi ojaria totehemadsa pohua tessedenidsa huati tajari. Pohuapa Moisesicca marinaja mamaride, marinaja onini pariseodsa naco dissera tajari. Huapima pohuadsa: —Bica tahi −quiquinanajari. Pohua onipa Camarieo. Najari totehemadsa Jesocca dodosse tabaqqui amossinihuaji dosse imabaqquijari.
34 Baise Pharisee orot wabin Gamaliel, ofafar bai’obaiyenayan, sabuw etei iti orot hikakakafiy, kou’ay wanawanan misir iuwih tur abarayah hibuwih hitit ufunamaim mar kafai hibat.
35 Nadsapa taminedenidsa huati tajari: —Paji, occa madija Isaraerideni. “¿Pohuadenidsa nejecoma inanijine?” tiquinadsapi mohuaradsa tibodideni huatoma-manaji. Ima tojarana.
35 Naatu imaibo Kaniser iuwih eo, “Taituwau Israel, abisa iti orot isah kwayayakitifuw mata toniwa’an gewas kwananotabo kwanasinaf.
36 Tibodideni huatoma-mananissa taji. Ajana, maittadsama onihima nadsa Teoda madiccadsa pohua atti: “Ohuapi nahato onani” nanaja nadsapa madija 400 quinaha pohuadsa toquejenajaride. Naraha madijajine Teoda dsoqquedsa pocca madija tojaribaqquidsapa pocca ima jicaqquijarode −najari Camarieo atti taminedenidsa.
36 Kwananot iti boro’omo Theudas tit orot gagamin ta rouw eorereb naatu oro’orot etei 400 na’atube hikofan, Baise hi’a’asabun ana veya ana bai’ufununayah etei hitaragiy nanabin hin, naatu ana kou’ay re rumoromorob sawar.
37 —Nahi dsotode madija onideni dsodode toquejenadsa naco Carireahuajicca Joda ccajonajari. Romanodeni mohua inabaqquimanahijine madija inaqueriqquiraha dsoqquedsapa tojaribaqquijari.
37 Nati ufunamaim Judas Galilee orot sabuw hibiyab ana veya tit, sabuw bow kou’ay busuruf, baise i auman hi’asabun naatu ana bai’ufununayah hitaragiy nanabin hin.
38 Nadsama tiadenidsa ohuattipi: Epejena, ajajaridenipa tinebobaqquimanajo, onajaro. Poccadeni ima Diocca jeradsapi nidsa jicanitohui.
38 Isan imih abisa iti boun emamatar isan au’uwi, iti orot kwaihamiyih, naatu kwa’uwih ten, anayabin orot ana notane hinayakitifuw hinasisinaf na’at boro nasawar.
39 Naraha pohuadenipa Diocca dosseniji nitidija. Pajissa Diocca ima tojadsapi Diocca ima tinajicamananijine ssamo tani. ¡Paji! Diodsapi jaramana tiquinejeraji. ¡Poni! −najari Camarieo taminedenidsa huati huati tadsa.
39 Baise Godane nanan na’at, kwa men karam boro kwana’otanih, kwa boro taiyuw God bairi kwanabiyow kwana’itin.”
40 Nadsapa Camarieo atti mittamanadsapa apaja quinadsa Jesocca dodosse tabaqqui jahidsimanihijine huahua quinajari. Nadsapa itacossimanadsa ipodeni da inabaqquimanajari. —Jidapapi Jesocristo tahimari mari maripi tinebomanaji −quinadsapa dosse inanibaqquimanajari.
40 Tur Abarayah hi’afih hirun naatu hirouw. Imaibo tur fokarin maiyow hi’uwih naatu hiofafarih Jesu wabin men hinao rerereb, naatu hi’uwih hai au ubar hin.
41 Naraha Jesocca dodosse tabaqquipa ima cacattemadedeni queriqquimanahidsa jai tojenadsapa huatidsemaneri toninemanajari. Jeso onidsa toquejenajarijine najidsohue inahanamananijine pajiramanahi Dio nahato tapojarijine najidsohue ecossa-jerajaro.
41 Tur Abarayah Kaniser hihamiyih hitit naatu ereyasisir auman hin, anayabin Jesu wabinamaim hibi’akir i igewasin kwanekwan.
42 Nadsapa huajijiradsa maride toquejena-dsanapojari. Diodsa dada toqquimahuaji maride toquejena, poccadeni odsahuaji naco maride toquejena dsanapomanajari. —Ia Medsede Cristo-Mesiatohui imadijaropi aja Jesocristopaja. Pohuadsa pajissa tiquinadsapi ticassiejeranijine −quinajari Jesocca dodosse tabaqqui attideni.
42 Mar etei Tafaror Baremaim naatu hai baremaim sabuw hibi’obaiyih naatu tur gewasin Jesu Keriso isan sabuw hai tur hi’o’owen.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 5, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.