1 Tessalonicenses 2
Ɨ nyúucarij tɨ jájcua tɨ aꞌɨj́na áꞌxaj ɨ Tavástaraꞌ ɨ Jesús tɨ Cɨríistuꞌ pueꞌeen ajta Salmos (COK) vs ARA
1 Siajta muaꞌaj nyeꞌihuáamuaꞌ, tyámuaꞌ xu tyáꞌmuaꞌreej tyaj quee huáapuaꞌaj tyanaꞌaj jamojoꞌváꞌmuaariacaꞌ.
1 Porque vós, irmãos, sabeis, pessoalmente, que a nossa estada entre vós não se tornou infrutífera;
2 Ajta aꞌyájna siatɨꞌɨj seríj siajta tyáꞌmuaꞌreej, anaquéej mu jeꞌej puaꞌaj táaruuj aꞌɨ́ɨmaj ɨ Filipos maj jaꞌchej, Dios pu taatáhuɨɨ tyej tyij muaꞌajmaj jamuaatéꞌexaatyeꞌen ɨ nyúucariaꞌraꞌ, ajta caꞌnyíjraꞌaj taatáꞌ tyej tyij caꞌnyíin jɨn huatyényoꞌseꞌen.
2 mas, apesar de maltratados e ultrajados em Filipos, como é do vosso conhecimento, tivemos ousada confiança em nosso Deus, para vos anunciar o evangelho de Deus, em meio a muita luta.
3 Jiꞌnye catu hueꞌtzij jɨn tyajamuáaꞌixaa, catu tyajta aꞌɨ́jna jɨmeꞌ tyej tyij jeꞌej puaꞌaj jamuáaꞌuurej, nusu tyej tyij tyiꞌtɨ́j jɨn jamuáacuanamuaj.
3 Pois a nossa exortação não procede de engano, nem de impureza, nem se baseia em dolo;
4 Ajta ityájma, Dios pu taꞌantyíhuo ajta taataꞌíj tyej tyij huóꞌixaatyeꞌen ɨ nyúucariaꞌraꞌ, aꞌɨ́j tutyij jɨn tyajáꞌmuaꞌixaatyeꞌ. Catu aꞌyan tyáꞌhuoo tyej tyij tyámuaꞌ tyihuoꞌtáꞌan ɨ tyeɨ́tyee, sulu tyej tyij tyámuaꞌ tyaatáꞌan ɨ Dios, ɨ tɨ jamuaꞌreej jeꞌej tyaj tyíꞌmuaꞌtzej ɨ tatzájtaꞌ.
4 pelo contrário, visto que fomos aprovados por Deus, a ponto de nos confiar ele o evangelho, assim falamos, não para que agrademos a homens, e sim a Deus, que prova o nosso coração.
5 Aꞌyájna siatɨꞌɨj muaꞌaj seríj tyáꞌmuaꞌreej tyej quee aꞌnáj nyúucarij jɨn tyajamuáaꞌixaa tɨ naa huánamuajrii, catu tyajta aꞌyan tyáꞌhuoo tyej tyij aꞌɨ́jna jɨn tyiꞌtɨ́j ancuriáan. Dios pu jamuaꞌreej tyaj tzáahuatyiꞌraꞌaj jɨn aꞌyan rɨcɨj.
5 A verdade é que nunca usamos de linguagem de bajulação, como sabeis, nem de intuitos gananciosos. Deus disto é testemunha.
6 Catu tyajta jahuoo mej mij séecan naa tojoꞌsejra, tɨpuaꞌaj muaꞌajmaj jimi nusu séecan jimi.
6 Também jamais andamos buscando glória de homens, nem de vós, nem de outros.
7 Tyij quee ɨꞌríitacaj tyaj aꞌyan huárɨnyiicheꞌ aꞌɨ́jna jɨmeꞌ tɨ ɨ Cɨríistuꞌ taꞌantyíhuo, ajta ityáj catu aꞌyan huarɨ́j, sulu tyámuaꞌ tu tyajamuáachaꞌɨj. Aꞌyájna tɨꞌɨj ɨ huaꞌ náanaj ɨ tɨꞌríij tyámuaꞌ tyihuáꞌchaꞌɨj ɨ juyójmuaꞌ,
7 Embora pudéssemos, como enviados de Cristo, exigir de vós a nossa manutenção, todavia, nos tornamos carinhosos entre vós, qual ama que acaricia os próprios filhos;
8 aꞌyaa tu jéehua tyajaꞌmuaxɨeꞌveꞌ muaꞌajmaj, capu aꞌyaa naꞌaj tyitaꞌránajchacaꞌ tyaj aꞌɨ́j jamuaatéꞌexaatyeꞌen ɨ nyúucariaꞌraꞌ ɨ Dios, sulu tyej tyajta huáꞌcuiꞌnyij jaꞌmua jitze maꞌcan. Aꞌyaa tu jéehua tyajaꞌmuaxɨeꞌveꞌ.
8 assim, querendo-vos muito, estávamos prontos a oferecer-vos não somente o evangelho de Deus, mas, igualmente, a própria vida; por isso que vos tornastes muito amados de nós.
9 Taꞌihuáamuaꞌ, muaꞌaj xu jamuaꞌreej tyaj jéehua tyuꞌmuárɨej, tyajta jaapuéjtzitariacaꞌ. Jéehua tu tyuꞌmuárɨej tújca tyajta tɨ́caꞌ, tyej tyij quee aꞌtɨ́j huatamuárɨeꞌristeꞌen tyatɨꞌɨj jáꞌmuaꞌixaatyaꞌcaꞌaj ɨ nyúucariaꞌraꞌ ɨ Dios.
9 Porque, vos recordais, irmãos, do nosso labor e fadiga; e de como, noite e dia labutando para não vivermos à custa de nenhum de vós, vos proclamamos o evangelho de Deus.
10 Muaꞌaj xu tyámuaꞌ naa tyáꞌmuaꞌreej, aꞌyájna tɨꞌɨj ajta ɨ Dios tyáꞌmuaꞌreej, tyej tyámuaꞌ naa tyiꞌtyítachaꞌɨɨj jaꞌmua jimi mu siaj tyáꞌtzaahuatyeꞌ, catu aꞌtɨ́j jeꞌej puaꞌaj huáruuj, catu tyajta tyiꞌtɨ́j jɨn ootyáꞌɨtzee.
10 Vós e Deus sois testemunhas do modo por que piedosa, justa e irrepreensivelmente procedemos em relação a vós outros, que credes.
11 Aꞌyaa xu siajta tyáꞌmuaꞌreej tyaj jéehua caꞌnyíjraꞌaj jamuaatáꞌ tyajta tyámuaꞌ tyajamuaetyéeje séej tyajta séej, aꞌyájna tɨꞌɨj tyihuáꞌitɨɨj ɨ huaꞌ táataj ɨ juyójmuaꞌ.
11 E sabeis, ainda, de que maneira, como pai a seus filhos, a cada um de vós,
12 Aꞌyaa tu tyajta tyajamuaaꞌíjca siaj sij tyámuaꞌ tyityetyúuchaꞌɨɨj aꞌyájna matɨꞌɨj ɨ maj ɨ Dios jimi séejreꞌ, jiꞌnye aꞌɨ́ɨ pu aꞌɨ́ɨn puéꞌeen ɨ tɨ jamuaatajé, siaj sij aꞌáa jaꞌráꞌastij joꞌtɨj aꞌɨ́ɨn tyejéꞌijtaj.
12 exortamos, consolamos e admoestamos, para viverdes por modo digno de Deus, que vos chama para o seu reino e glória.
13 Aꞌɨ́j tu jɨn ityáj aꞌnáj tɨnaꞌaj tyéꞌtyojtziꞌreꞌ ɨ Dios, jiꞌnye siatɨꞌɨj muaꞌaj jáanamuajriꞌ ɨ nyúucariaꞌraꞌ ɨ Dios, ɨ tyaj jamuáaꞌixaa, aꞌyaa xu tyaꞌancuriáaꞌ tɨꞌɨj Dios nyuucaaj, caxu aꞌyan tyaꞌancuriáaꞌ tɨꞌɨj ɨ tyétyacaa nyuucaaj. Aꞌyaa pu tyiꞌjaꞌyájna tɨ nyúucariaꞌraꞌ puéꞌeen ɨ Dios, aꞌɨ́ɨ pu tyámuaꞌ jamuáaruuj ɨ jaꞌmua tzajtaꞌ mu siaj tyáꞌtzaahuatyeꞌ.
13 Outra razão ainda temos nós para, incessantemente, dar graças a Deus: é que, tendo vós recebido a palavra que de nós ouvistes, que é de Deus, acolhestes não como palavra de homens, e sim como, em verdade é, a palavra de Deus, a qual, com efeito, está operando eficazmente em vós, os que credes.
14 Siatɨꞌɨj muaꞌaj taꞌihuáamuaꞌ jaapuéjtzitariacaꞌ ɨ jaꞌmuatyeɨ́tyeristyamuaꞌ jimi, aꞌyaa pu chaꞌtánaꞌaj tyihuóꞌruuj aꞌɨ́ɨjma ɨ maj Judea joꞌcháatɨmee, ɨ maj majta jusɨꞌrii u tyeyúuj tzajtaꞌ mej mij jaatyáanajche ɨ Dios, ɨ maj majta ɨ Cɨríistuꞌ jitze ajtyámaꞌcan, jiꞌnye aꞌɨ́ɨ mu majta jajpuéjtzicaꞌaj aꞌɨ́ɨjma jimi ɨ juxaꞌaj tyeɨ́tyee ɨ maj Judea jáꞌmaꞌcan.
14 Tanto é assim, irmãos, que vos tornastes imitadores das igrejas de Deus existentes na Judeia em Cristo Jesus; porque também padecestes, da parte dos vossos patrícios, as mesmas coisas que eles, por sua vez, sofreram dos judeus,
15 Aꞌɨ́ɨ mu aꞌɨ́ɨn puéꞌeen ɨ maj jaajéꞌcaj ɨ tavástaraꞌ tɨ ajta Jesús puéꞌeen, aꞌyájna matɨꞌɨj majta tyihuoꞌcuii aꞌɨ́ɨjma ɨ maj Dios jitze maꞌcan tyíꞌxajtacaꞌaj, aꞌɨ́ɨ mu majta taatamuárij ityájma. Camu tyéꞌtyojtziꞌreꞌ ɨ Dios, majta mu huaꞌajchaꞌɨɨreꞌ néijmiꞌcaa ɨ tyeɨ́tyee,
15 os quais não somente mataram o Senhor Jesus e os profetas, como também nos perseguiram, e não agradam a Deus, e são adversários de todos os homens,
16 jiꞌnye tyatɨꞌɨjtá tyihuáꞌixaatyaꞌmuɨꞌɨj aꞌɨ́ɨmaj ɨ maj quee Israel jitze ajtyámaꞌcan, tɨꞌij ajta huóꞌhuɨɨreꞌen, camu aꞌɨ́ɨmaj tatáꞌcaa tyaj aꞌyan huárɨnyij. Aꞌyaa mu mij tyáꞌmueꞌtɨj tɨ ɨ Dios jéehua puéjtzij huoꞌtáꞌan. Ajta taꞌaj ij huatyáapuaꞌrej aꞌíjna, Dios pu arí jéehua puéjtzij huoꞌtaꞌ.
16 a ponto de nos impedirem de falar aos gentios para que estes sejam salvos, a fim de irem enchendo sempre a medida de seus pecados. A ira, porém, sobreveio contra eles, definitivamente.
17 Taꞌihuáamuaꞌ, tyatɨꞌɨj ajtacɨ́j jaꞌmua jimi, catu majamuuhuáꞌxɨj, tyij tyajta quee jáꞌmuasejracaꞌaj, aꞌnáj tɨnaꞌaj tu muaꞌajmaj jitze tyíꞌmuaꞌajcaa, tyajta aꞌyan jéehua tyáꞌxɨeꞌvaꞌcaꞌaj tyaj jamojoꞌtyéesej.
17 Ora, nós, irmãos, orfanados, por breve tempo, de vossa presença, não, porém, do coração, com tanto mais empenho diligenciamos, com grande desejo, ir ver-vos pessoalmente.
18 Aꞌyaa tu tyuꞌtatyésej tyaj aꞌáa jaꞌtanyéj, nyajta nyáaj Pablo mueꞌtɨ́j nu aꞌyan tyáꞌxɨeꞌvaꞌcaꞌaj nyaj aꞌáa jaꞌtanyéj, ajta ɨ tyiyáaruꞌ pu tyiꞌtyánaamuaaj.
18 Por isso, quisemos ir até vós (pelo menos eu, Paulo, não somente uma vez, mas duas); contudo, Satanás nos barrou o caminho.
19 Jiꞌnye, ¿aꞌtanyíj aꞌɨ́ɨn puéꞌeen ɨ tyaj jɨn tyiꞌijchóꞌveꞌ, ɨ tyaj jɨn tatyamuaꞌveꞌ, ajta ɨ tyaj jɨn áꞌtatzaahuatyeꞌen aꞌájna xɨcáaraꞌ jitze tɨꞌɨj uvéꞌnyej ɨ tavástaraꞌ tɨ ajta Jesús puéꞌeen? Tɨpuaꞌaj sequée muaꞌaj aꞌɨ́ɨn puéꞌeenyeꞌ, capu máaj aꞌtɨ́j aꞌɨ́ɨn pueꞌéenyeꞌej taꞌmej.
19 Pois quem é a nossa esperança, ou alegria, ou coroa em que exultamos, na presença de nosso Senhor Jesus em sua vinda? Não sois vós?
20 Aꞌyaa pu tyiꞌjaꞌyájna, muaꞌaj xu aꞌɨ́ɨn puéꞌeen ɨ tyaj jɨn áꞌtatzaahuatyeꞌ siajta ɨ tyaj jɨn tatyamuaꞌveꞌ.
20 Sim, vós sois realmente a nossa glória e a nossa alegria!
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar 1 Tessalonicenses 2, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.