Mateus 15

Dios Chʉ'o Kʉaphʉro (COE) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Ũcuarʉmʉ fariseopãina'me judíopãi che'chona Jerusalén vʉ'ejoopo raisina Jesús pa'ichejana rani ija'che chʉ'o sẽesinaa'me repaʉ'te:
1 Pharisee naatu Ofafar Bai’obaiyenayah afa Jerusalemane hina Jesu hibatiy hio,
2 —¿Je'se pa'iʉna mʉ'ʉ neena mai aipãi chʉ̃'ʉ jo'kasi'e cho'oma'ñe? Repa chʉ̃'ʉ jo'kasi'e cho'oche ãu ãipi'rani jʉ̃jña masi choamanaa'me —chiisinaa'me repana.
2 “Aisim o a bai’ufununayah, bai’obaiyen ata a agir hibitit men tebobosiyasiyar, naatu umah sauwena’e ere kato auman bay te’au?”
3 Chitena Jesús repanare ija'che i'kasi'kʉa'mʉ:
3 Jesu iyafutih eo, “Bo kwa aisim God ana obaiyunen tur kwa’astu’ub uwatanah hai binanakwar kwabi’ufunun?
4 Dios aperʉmʉ ija'che chiiʉ chʉ̃'ʉ jo'kasi'kʉa'mʉ:
4 Anayabin God eo, ‘Hinat tamat kwanakakafiyih’ naatu ‘yait hinah tamah isan tur kakafin na’u’uwih i boro hina’asabun namorob.’
5 — ausente —
5 Baise kwa a bai’obaiyenamaim, orot ta boro hinat tamat isah iti na’atube inao, ‘Sawar iti o atabibaisi i God ana siwaramih ayai, imih boro men karam anibaisi.’
6 — ausente —
6 Sinaf iti na’atube’eban hinat tamat kwakakafiyih? En! Baise, kwa asinaf iti’imaim God ana obaiyunen tur kwayara’iy kwa taiyuw abai’obaiyen kwabi’ufunun.
7 Dios chʉ̃'ʉñe cho'ona cho'ocheja'che sẽ'sevʉchi'a cho'ojʉ pa'inaa'me mʉsanʉkona. Jã'ata'ni Repaʉ chʉ̃'ʉñe cuheme. Aperʉmʉ Dios chʉ'o kʉasi'kʉ Isaías mʉsanʉkona pa'ijachere masi kʉakʉ tocha jo'kasi'e ija'che i'kamʉ:
7 Wanawan rerekabih! Isaiah i tur anababatunamaim kwa isa eo kirum,
8 Jã'ana Israel jojosina, “Mʉ'ʉni cuasajʉ vajʉchʉnaa'me chʉkʉna”, chiime chʉ'ʉre.
8 ‘Iti sabuw ufurihiwat ayu tirursagiyu, baise hai notamaim i ef yok na’in tema’am.
9 Ũcuachi'a chʉ'ʉre cuasajʉ pojojʉ cho'ocheja'che sẽ'sevʉchi'a peoche cho'onaa'me repana.
9 Hai kwafiren ayu isou i wanawanan nikuwat; men basit orot hai notamaim ofafar hikikirum sabuw kwati’obaiyih hiti’ufunun.’”
10 Jã'aja'ñe i'kacuha Jesús, pãi soni rao ija'che i'kasi'kʉa'mʉ:
10 Imaibo Jesu rou’ay eaf ayuwih iuwih eo, “Abisa ao kwananutanub kwananowar naatu kwanasinaftobon yabin kwanab.
11 Pãi ãu ãiñeji repana rekoñoã cu'ache cho'oma'me. Ija'chea'me: Repanapi cu'ache cuasani rekoñoã cu'ache cho'ome pãi —chiisi'kʉa'mʉ repaʉ.
11 Abisa orot awanamaim erur i men biyan ebobokarit, baise abisa orot awanamaim etitit i biyan ebobokarit.”
12 Ũcuarʉmʉ chʉkʉna repaʉ neena na'a kueñe sani sẽesinaa'me repaʉ'te.
12 Imaibo bai’ufununayah hina Jesu hibatiy, “Pharisee abisa i’o isan hai naniyan ibi’afiy iso’ob?”
13 Chitena Jesús i'kasi'kʉa'mʉ.
13 Jesu iyafutih eo, “Ai menatan ayu Tamai maramaim men tatanum i boro an wairoron etei na’uy ra’ah.
14 Repana fariseopãi pe'ruche cuasamanejʉ̃'ʉ mʉsanʉkona. Diore masi cuasamanajejʉ repana rekoñoã na'ava'naja'ñe pa'inapi chekʉnani che'chojʉ, na'ava'napi ũcuaja'che na'ava'nani juha sacheja'che cho'ome repana. Na'ava'ʉpi chekʉni ũcuaja'che na'ava'ʉni juha sani ũcuanʉko cojena tuã'ijanaa'me repana ñamava'najejʉ. Fariseopãi ũcuaja'che repana che'chosinana'me Diopi chʉ̃'ʉʉna na'ava'na ti'jñecojñoñeja'ñe rʉa cu'ache ti'jñecojñojanaa'me —chiisi'kʉa'mʉ repaʉ.
14 Nati Pharisee biyahimaim kwanahaiw, anayabin i matah fim na’atube sabuw afa matah fim tibi’unawiyih, naatu boro etei hinan hub hinare.”
15 Jã'aja'ñe i'kaʉna asa Pedro repaʉ'te i'kasi'kʉa'mʉ.
15 Peter eo, “Oroubon anayabin kuo anowar.”
16 Chikʉna Jesús ija'che i'kasi'kʉa'mʉ:
16 Naatu Jesu uwih eo, “Kwa auman boro’ika tur hai yabih men kwaso’obamih?
17 Ija'chea'me: Pãiʉ ãu ũcuaʉache'te ãni mevo cʉtapʉna jmamakarʉ paa sẽjosõmʉ. Rekocho kakamaʉ repaʉ rekochota'ni meno cho'oma'mʉ.
17 Abistan awatamaim erur i en kabutitamaim etit naatu en uratane ere’er i kwaso’ob ai en?
18 Jã'ata'ni pãi cu'ache cutuna repana rekoñoã cuasache'te i'kame. Jã'ajekʉna repana rekoñoã cu'ache pa'imʉ.
18 Baise abisa awatamaim etitit i dogor wanawananane etitit, naatu i boun orot biyan ebobokarit.
19 Pãi te'ena repana rekoñoã cu'ache cuasajʉ chekʉnare vanisõme. Chekʉna repana pa'imanare ja'me kãime. Chekʉna romineejʉ chekʉna ʉmʉneejʉ cu'ache cho'ome. Chekʉna põse ñaame. Chekʉna joreme. Chekʉna cu'ache cutume chekʉnare. Pãi cu'ache cuasana rʉa si'ache cu'ache cho'ome.
19 Anayabin abisa orot dogoromaim etitit i not kakafin, sabuw rauw morob, turanah a’aawah ufuh na, baiwa’an kwanekwan, bain, baifufuwen, naatu yanuw koutabitabir.
20 Jã'aja'ñe cuasajʉ cho'ona Diopi ñato repana rekoñoã rʉa meno paame. Jã'ata'ni pãi ũcuaʉanapi rupʉ mai aipãi chʉ̃'ʉ jo'kasi'ere jʉ̃jña masi choache'te cho'omaneni Diopi ñato repana rekoñoã meno peome —chiisi'kʉa'mʉ Jesús.
20 Iti sawar i boun orot babin ebi’afiy, baise uma sauwena’e ere kato bay ina’aa boro men ni’afiyimih.”
21 Ũcuarʉmʉ Jesús Genesaret chejapi eta Tiro vʉ'ejoopona'me Sidón vʉ'ejoopo pa'ichejana saisi'kʉa'mʉ, chʉkʉna repaʉ neenana'me.
21 Jesu nati efan ihamiy naatu in tafaram Taiya Sidon hairi wanawanahimaim bar merar afa imaim tit.
22 Sakʉna repacheja cako cananeapãio judío peokoji rani cuiko i'kasi'koa'mo repaʉ'te.
22 Canaan babin nati’imaim ma’ama na Jesu isan rerey eo, “Regah, David uwan, kukabibiru; ayu natu babitai i demon kakafih wanawanan hirun hiforatoun hibonawiy bai’akir kakafin maiyow ebaib.”
23 Jã'aja'ñe chiiko'teta'ni Jesús i'kamanesi'kʉa'mʉ. Ũcuarʉmʉ chʉkʉna repaʉ neena repaoji jã'aja'ñe i'kaona asa repaʉ'te kueñe tĩ'a rʉa i'kasinaa'me.
23 Baise Jesu men babin isan tur ta eo. Imih ana bai’ufununayah hina hifefeyan hio, “Babin ku’u sa’ab en, rerey ufut enan.”
24 Chitena Jesús i'kasi'kʉa'mʉ.
24 Jesu iya’afutih eo, “Orot Natun nan i Israel sabuw sheep na’atube hikasiy hima’am akisih isah na.”
25 Jã'aja'ñe i'kakʉ'teta'ni Jesure ti'jñeñe ro're pʉʉ ñu'io i'kasi'koa'mo repao.
25 Baise babin na Jesu nanamaim sun yowen eo, “Regah Jesu kwibaisu.”
26 Chikona Jesús i'kasi'kʉa'mʉ repao'te.
26 Jesu eo, “Kek hai bay men karam boro tanarouw nare haru hina’aan.”
27 Chikʉna repao i'kasi'koa'mo.
27 Babin iya’afut eo, “Turobe Regah, baise bay momosarih tamah ana gemane tere’ere haru tebow te’aa.”
28 Chikona Jesús repao'te i'kasi'kʉa'mʉ.
28 Imaibo Jesu eo, “Babin o a baitumatum i ra’at kwanekwan, imih abisa kukokok i namatar.” Naatu nati ana maramaim natun babitai yawas.
29 Ũcuarʉmʉ Jesús ũcuachejapi eta sani Galilea chiara rʉ'tʉvana tĩ'asi'kʉa'mʉ. Jã'achejapi aikũtina mʉni pʉʉsi'kʉa'mʉ repaʉ.
29 Jesu efan nati ihamiy naatu Galilee harew kukuf rewarewan remor in, imaibo oyaw ta sisibinamaim yen in tafan mare.
30 Pʉʉ ñu'iʉna pãi jainʉko repaʉ ñu'ichejana rani chi'isinaa'me. Chekʉnare cu'acũ'a paava'nare, na'ava'nare, nʉka ku'imava'nare, chʉ'o cutumava'nare, chekʉnare ravʉ jũ'iva'nare ra chi'i repava'nare ũcuaʉ ti'jñeñena jo'karena Jesús vasokaisi'kʉa'mʉ repanare.
30 Sabuw moumurih maiyow hai sabuw ah kafikafirih, matah fim, ah umah murumurubih, awah gugih naatu sawusawuwih afa moumurih maiyow auman hibow hina Jesu nanamaim hiya, naatu etei’imak iyawasih. Sabuw matah fim ah umah murubih hina Jesu biyan titit|alt="blind and lame come to Jesus" src="CN01785b.TIF" size="col" loc="Mat 15.30" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="15.30"
31 Ũcuarʉmʉ repana pãi chʉ'o cutumanesinapi cutujʉna, nʉka ku'imanesinapi nʉka ku'ijʉna, cu'acũ'are paajʉ ro'osiva'napi re'oja'che ku'ijʉna, na'ava'na pa'isinapi ñajʉna, ña jñano, “Maire Israelpãi Paakʉ Dios cho'osi'ea'me ie”, chiijʉ Diore pojosinaa'me.
31 Awah gugih tur hio, ah umah murubih higewasin, ah kafikafirih hibat hiremor, naatu matah fim higewasin hinuw sawar hi’itah isan, sabuw hifofofor men kafaita. Naatu Israel hai God wabin hibora’ara’ah.
32 Ũcuarʉmʉ Jesús chʉkʉna'te repaʉ neenare soni rao i'kasi'kʉa'mʉ.
32 Jesu ana bai’ufununayah eaf hina biyan hitit naatu iuwih eo, “Ayu sabuw aitih abiyababan anayabin hina bairi ama’ama veya tounu sawar naatu boun hai efanamaim men abisa ta ema’am boro hina’aan. Ayu men akokok a murumurubih aniyafarih hai ubar hinan. Hinanan boro efamaim bayumih hinigagamat.”Jesu masaw yanamaim eyoyoyoban|alt="disciples distributing bread" src="CN01718B.TIF" size="span" loc="Mat 15.32-38" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="15.32-38"
33 Chikʉna chʉkʉna repaʉ neena i'kasinaa'me repaʉ'te.
33 Naatu ana bai’ufununayah hiya’afut hio, “Iti arar yan bay boro menamaim tanab nakaram iti rakit gagamin tana’afuwagiy?”
34 Chitena Jesús i'kasi'kʉa'mʉ.
34 Jesu ibatiyih, “Kwa rafiy bai’ab kwabobotanen?” Hiya’afut hio,
35 Ũcuarʉmʉ Jesús repanare pãi, chejana pʉʉa'jʉ chini chʉ̃'ʉsi'kʉa'mʉ.
35 Basit Jesu sabuw iuwih me yan himarir.
36 Pʉʉrena pãpʉã sieterepapʉãna'me va'iva'nare mini cãjikʉ Dioni, “Re'orepamʉ”, chini chʉkʉnani repaʉ neenani tʉ'se ĩsiʉna pãire ãusinaa'me chʉkʉna. Jmanʉkorʉ pa'isi'e ãu Ũcuaʉji Dioni sẽkʉna teana rʉa carũhisi'kʉa'mʉ.
36 Jesu rafiy fafar seven naatu siy auman bow God ana a merar yiy, naatu imseseb ana bai’ufununayah itih hibow sabuw hifaramih.
37 Pãi ũcuanʉko chajichechi'a ãisinaa'me repa. Jã'ata'ni repana ãijʉna cajejaisi'e sieterepajʉ'ña sia maña timusinaa'me chʉkʉna.
37 Hi’aa etei yah iw, naatu bai’ufununayah bay sabuw hi’aa rebarebah hibiwanen sakasak etei seven hiwanfoten.
38 Repa ãu ãisina pãi romijẽ'e chĩijẽ'e kuẽkuema'ñe chekʉrʉmʉ cuatro milrepana pa'icosome.
38 Sabuw etei 4000 na’atube bay hi’aa, kek baibin men auman hiyabamih.
39 Jã'a cho'o pi'nisirʉmʉ Jesús repanare pãi saosõ choovʉji tuni Magadán chejana jẽ'esi'kʉa'mʉ chʉkʉnana'me.
39 Imaibo Jesu sabuw iyafarih hinan ufunamaim, wa bai rabon na tafaram wabin Magadan imaim tit.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Mateus 15, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.