Lucas 6

Dios Chʉ'o Kʉaphʉro (COE) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Ũcuarʉmʉ Jesús pʉaumucusena repaʉ neenana'me trigo chiopi saijʉ paniasome. Saijʉ repaʉ neena trigocha'charʉã pura ãniasome.
1 Baiyarir ana veya ta Jesu sanabey wanawanah remor inan, ana bai’ufununayah sanabey hirut kanabih hikeb ro’oro’oh hibow hi’aa.
2 Jã'aja'ñe cho'ojʉna ña fariseopãi i'kaasome repanare.
2 Ofafar bai’obaiyenayah afa hi’itih basit hibatiyih. Kwa aisim Baiyarir ana veya ata ofafar kwa’astu’ub iti na’atube kwasisinaf?
3 — ausente —
3 Jesu iyafutih eo, “David ana sabuw bairi bayumih himorob, abisa sisinaf Buk Atamaninamaim hikirum inu’in kwaiyab kwaitin?
4 — ausente —
4 David God Ana Bar wanawanan run Regah isan rafiy hisibor inu’in bai eaan, naatu turin ana sabuw itih hi’aa. Nati i ata ofafar eastu’ub. Anayabin firis akisihimo nati rafiy sibor hinab hina’aan men yait ta.
5 Chini,
5 Naatu Jesu ana tur yomaninamaim iti na’atube eo, “Orot Natun i Baiyarir ana ukwarin.”
6 Na'a pa'isirʉmʉ Jesús pʉaumucusena judíopãi chi'ivʉ'ena kaka che'choasomʉ. Che'choto ũcuavʉ'ere pãiʉ ʉjajʉ̃tʉre cu'ajʉ̃tʉrʉ paakʉ paniasomʉ.
6 Baiyarir ana veya ta Jesu na Kou’ay Bar wanawanan run sabuw bai’obaiyih isan. Naatu nati sabuw wanawanahimaim i orot ta uman asukwafune murubin auman na ma’am.
7 Repavʉ'e chi'isina judíopãi che'chonana'me fariseopãi Jesure rʉa pãiñaasome. “¿Jesús iumucuse pʉaumucusena cu'ajʉ̃tʉrʉ paakʉ'te vasoja'ʉ?”, chini ñu'ijʉ ñaasome repana. Repaʉji cho'oʉna ña repaʉni cu'ache i'kañu chini cha'aasome repana.
7 Ofafar bai’obaiyenayah naatu Pharisee Jesu himtitiy Baiyarir ana veya orot ta tabiyawas na’at hita’itin, saise hai fair imaim hitab hitagam hita’umih.
8 Repana cuasache masikʉta'ni cu'ajʉ̃tʉrʉ paakʉ'te ija'che i'kaasomʉ Jesús:
8 Baise sabuw abisa hinotanot i Jesu so’ob, imih orot isan eo, “Kumisir kutit iti sabuw nahimaim kubat.” Basit orot ma’am misir bat.
9 Ũcuarʉmʉ Jesús i'kaasomʉ repanare.
9 Imaibo Jesu sabuw isah eo, “Ayu kwa abibatiy, ata ofafaramaim Baiyarir ana veya abistan i ebibasit boro tanasinaf? Orot babin tanibais gewasin tanasinaf o kakafin tanasinaf? Orot babin ana ma gewas isan taniyawas o ana yawas tanagurus?”
10 Chini ũcuanʉkore chʉri ña, cu'ajʉ̃tʉrʉ paakʉ'te ija'che i'kaasomʉ:
10 Jesu tatabir sabuw nutitiyih in sawar basit orot isan eo, “Uma kubora’ah.” Naatu orot uman bora’ah, marta’imon orot uman igewasin.
11 Jã'aja'ñe cho'oʉna ña Jesure rʉa pe'ruche pe'ruasome repana. Pe'rujʉ, “¿Je'se mai jã'ʉre cho'ojanaa'ñe?”, chini sãiñechi'a cutuasome repana.
11 Etei hima’am yah so’ar higagamat taiyuwih hibabatiyih hio, “Iti orot Jesu isan boro mi’itube tanasinaf?”
12 Na'a pa'isirʉmʉ Jesús aikũtina mʉniasomʉ, Dioni sẽsa chini. Mʉni te'eñami sẽeʉ ñataasomʉ repaʉ.
12 Nati ana veya’amaim Jesu yoyobanamih yen in oyaw wanamaim tit, naatu imaim ma God isan yoyoban in marto. Jesus arar yanamaim eyoyoyoban|alt="Jesus praying in wilderness" src="cn01698B.tif" size="col" loc="Luk 6.12" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="6.12"
13 Ñataʉna repaʉ'te chiinare soni rao docerepanarechi'a chẽa ija'che i'kaasomʉ repaʉ: “Dios chʉ'ore sani chʉ'vajʉ paapʉ chini saoja'mʉ chʉ'ʉ mʉsanʉkonare”, chiniasomʉ repaʉ.
13 Mar auman basit, ana bai’ufununayah etei eaf ayuwih hiru’ay, naatu wanawanahimaim orot etei 12 rubinih, wabih tur abarayan iwaben.
14 Iea'me repaʉ chẽasina mami: Simonre chẽa chekere mami ve'oasomʉ repaʉ. Pedro'te ve'oasomʉ. Jã'ajekʉna Simón Pedro ve'easomʉ repaʉ. Andrere repaʉ Simón Pedro cho'jeʉ'te ũcuaja'che chẽaasomʉ repaʉ. Ũcuaja'che Santiago'te Juanre, Felipe'te, Bartolomere chẽaasomʉ repaʉ.
14 Naatu iti i tur abarayah wabih, Simon (wabin ta Peter, Jesu uf biwab) naatu Peter tain Andrew, James, John, Philip naatu Bartholomew,
15 Ũcuaja'che Mateo'te, Tomare chẽaasomʉ. Chekʉre Santiago'te Alfeo mamakʉ'te ũcuaja'che chẽaasomʉ. Chekʉre ũcuaja'che Simonre, cananistapãi ja'me cho'oche cho'okaikʉ'te chẽaasomʉ.
15 Matthew, Thomas naatu Alpheus natun James naatu Simon (Zerot teo),
16 Ũcuaja'che Judare, chekʉ, Santiago mamakʉ'te chẽaasomʉ. Ũcuaja'che Judas Iscariote'te chẽaasomʉ. Na'a pa'isirʉmʉ repaʉ Judas Iscariote Jesuni cu'ache cho'oa'jʉ chini chekʉnani jo'kaasomʉ.
16 James natun Judas, naatu Judas Iscariot, (Jesu baban eo momorob).
17 Ũcuarʉmʉ Jesús aikũti pa'isi'kʉpi repaʉ neenana'me caje re'ojajaevana canʉkato repaʉ'te chiina, rʉa jainʉko paniasome. Pãi chekʉna ũcuaja'che rʉa jainʉko paniasome. Jerusalén vʉ'ejoopo cana, Judea cheja cajoopoã cana, ũcuachejña po'ña canana'me Tiro vʉ'ejoopo canana'me Sidón vʉ'ejoopo chiara rʉ'tʉva cajoopoã cana paniasome repana. Jã'achejña pa'inapi Jesús i'kache'te asañu chini raniasome repana. Jũ'iva'na repaʉni vasocojñoñu chini ratena vasoasomʉ Jesús repava'nare.
17 Jesu ana tur abarayah bairi oyawane himatabir hire hina hititit ana maramaim, ana bai’ufununayah etei hiru’ay butun ana yabarinamaim bairi hibat, naatu sabuw maumurih na’in Judea wanawanan, Jerusalem wanawanan hiru’ay, naatu torane bar merar rou’ab, Taiya, Sidon auman sabuw etei hiru’ay.
18 Ũcuaja'che vatire paajʉ jũ'iva'na vasocojñoasome.
18 Hiruru’ay anayabin i tur nowar isan naatu hai sawow yumatah ta ta hibow hima’am baiyawasih isan hina. Naatu sabuw afa demon kakafih hibiwawa’anih auman hinan etei iyawasih.
19 Jesure rʉa masiʉjekʉna jũ'iva'na rupʉ repaʉni chẽse vajʉasome. Jã'ajekʉna pãi jũ'iva'na ũcuanʉko chẽse vajʉñu chiniasome repaʉ'te.
19 Sabuw etei i hikokok Jesu hitabutubun, anayabin hibubutubun ana veya, ana fair titit i etei biyawasih.
20 Ũcuarʉmʉ Jesús repaʉ neenani ñakʉ i'kaasomʉ.
20 Jesu ana bai’ufununayah nutitiyih in sawar basit eo,
21 ’Ũcuachi'a chura ãucuhava'na pa'ime mʉsanʉkona. Jã'ata'ni pojojʉ pa'ijʉ̃'ʉ. Na'a pa'isirʉmʉ ãu karama'ñe paajanaa'me mʉsanʉkona.
21 Kwa iyab boun bayumih kwabi’akir
22 ’Chura pãi mʉsanʉkonare cuheme, chʉ'ʉni Dios Raosi'kʉni cuasajʉna. Cuhejʉ kueñe pa'ima'me. Ũcuachi'a mʉsanʉkonare cu'ache i'kame repana. Ũcuachi'a mʉsanʉkona pa'iche'te chekʉnani kʉani joreme repana, “Cu'ache pa'inaa'me jã'ana”, chiijʉ. Jã'ata'ni pojojʉ pa'ijʉ̃'ʉ mʉsanʉkona.
22 Sabuw hinifa’ifa’i, hinakwahiri, tur kakafih hina’uwi naatu kakafi hinarouw hinao ana maramaim kwaniyasisir, anayabin Orot Natun kwabi’ufunun!
23 Pãi cu'ache cho'ojanaa'me mʉsanʉkonare. Jã'ata'ni cha'ijʉ pojojʉ̃'ʉ. Na'a pa'isirʉmʉ Dios pa'ichejare sani pa'ijʉna rʉa re'oja'chere ĩsija'mʉ Dios mʉsanʉkonare. Aperʉmʉ ũcuaja'che mʉsanʉkonare cuhena aipãipi cu'ache cho'oasome Dios chʉ'o kʉakaisinare —chiniasomʉ Jesús repaʉ neenare.
23 Imih sawar iti na’atube hinamamatar ana veya kwanakawasa naatu kwaniyasisir kwanaben. Anayabin a baiyan gagamin na’in maramaim inu’in. Abisa tisisinaf anayabin hai a’agir dinab oro’orot isah sawar iti na’atube hisinaf.
24 Chini pãi ũcuanʉkore jo'e i'kaasomʉ repaʉ.
24 Baise kwa iyab boun sawar wairafi kwama’am
25 ’Mʉsanʉkona te'ena ãu karama'ñe si'arʉmʉ chajiche ãijʉ pojojʉ pa'ime. Jã'ata'ni na'a pa'isirʉmʉ ãucuhava'na pa'ijanaa'me mʉsanʉkona, Diore cuasamanesi'e ro'i.
25 Kwa iyab boun bay kwa’aa ya higadid kwama’am
26 ’Mʉsanʉkonapi chʉ'ʉ chʉ'ore rũhiñe kʉato re'oja'chere ʉ̃sejʉ cu'ache i'kajanaa'me pãi mʉsanʉkonare. Rũhiñe kʉama'tota'ni re'oja'che i'kajanaa'me. Jã'ajekʉna pãipi mʉsanʉkonani si'areparʉmʉ re'oja'che cututo Dios chʉ'o rũhiñe kʉamanajejʉna cu'ache ti'jñeja'mʉ mʉsanʉkonare. Mʉsanʉkonare re'oja'che cutuna aipãipi aperʉmʉ jorejʉ, “Dios chʉ'o kʉakainaa'me chʉkʉna”, chiisinare re'oja'che cutujʉ paniasome —chiniasomʉ Jesús repanare.
26 Kwa iyab sabuw wab tebobora’ara’ah boro yababan gagamin maiyow kwanab! Anayabin hai a’agir dinab baifufuwenayah isah na’atube hisinaf.
27 Chini Jesús jo'e i'kaasomʉ repanare.
27 Kwa iyab iti tur kwanonowar a tur ao’owen a kamabiy sabuw kwaniyabuwih, sabuw iyab tibifa’ifa’i isah gewasin kwanasinaf.
28 ’Ũcuachi'a, “Mʉsanʉkonare cu'ache ti'jñea'kʉ”, chiinare sãiñe cu'ache i'kama'ñe, “Re'oja'che ti'jñea'kʉ mʉsanʉkonare”, chiijʉ̃'ʉ repanare. Ũcuachi'a, mʉsanʉkonare cu'ache cho'onare Dioni re'oja'chere sẽekaijʉ pa'ijʉ̃'ʉ.
28 Sabuw iyab hinao’orarafi, God kwanifefeyan baigegewasin nitih, naatu sabuw iyab isa kakafin hinasisinaf isah kwanayoyoban.
29 Chekʉpi pe'rukʉ mʉ'ʉ vachoturupʉna asi charato jo'e chekʉkã'ko ʉ̃semanejʉ̃'ʉ jo'e charaa'kʉ. Ũcuachi'a chekʉpi mʉ'ʉ sẽ'sevʉ ju'ikãare tʉasõru chekʉkãare rupʉ ĩsijʉ̃'ʉ repaʉ'te.
29 Orot yait rebareb nabifafar na’at, raunane’ebo inabotabir nifafar. Naatu orot ta a biyabaibiyon tafan nikiya’ub nabaib na’at, baban auman inau nikiya’ub nab.
30 Ũcuachi'a mʉ'ʉ paamajñarʉãre ũcuaʉakʉji sẽeto rupʉ ĩsijʉ̃'ʉ repaʉ'te. Ũcuachi'a chekʉpi mʉ'ʉ paamajñarʉãre tʉasõru, “Co'chojʉ̃'ʉ chʉ'ʉre”, chiimanejʉ̃'ʉ repaʉ'te.
30 Orot babin ta sawar isan nabifefeyani initih, naatu orot babin ta sawar o nowa ebaib, kwihamiy ebai, men bainamih inao maiye.
31 Mʉsanʉkona chiiche chekʉnapi cho'okaiche rʉa chiime mʉsanʉkona. Jã'ajekʉna chekʉnare ũcuaja'che mʉsanʉkona chiiche'te re'oja'chere cho'okaijʉ pa'ijʉ̃'ʉ. Mʉsanʉkonare re'oja'che cho'oma'tojẽ'e ũcua re'oja'che cho'okaijʉ pa'ijʉ̃'ʉ repanare.
31 A kok mi’itube sabuw isa tisisinaf na’atube, ibo isah na’atube inasinaf.
32 ’Pãi cu'ana repanare oinarechi'a oijʉ pa'inaa'me. Jã'ajekʉna mʉsanʉkonapi mʉsanʉkonare oinarechi'a sãiñe oito pojomaneja'mʉ Dios.
32 Sabuw o tibiyabuw akisih isah inabiyabow na’at, aisim boro baigegewasin inab? Sabuw kakafih turahinah tibiyabuwih akisih boro hiniyabuwih!
33 Pãi cu'ana repanare re'oja'che cho'okainarechi'a sãiñe re'oja'che cho'okaijʉ pa'ime. Jã'ajekʉna mʉsanʉkonapi mʉsanʉkonare re'oja'che cho'okainarechi'a sãiñe re'oja'che cho'okaito pojomaneja'mʉ Dios.
33 Naatu sabuw o isa gewasin tesisinafuwat isah gewasin inasisinaf na’at, aisim boro baigegewasin inab? Sabuw bowabow kakafin wairafih na’atube tisisinaf.
34 Pãi cu'ana ũcuajanare kuri prestani, “Co'chojanaa'me ina”, chini prestame kuri. Jã'ajekʉna mʉsanʉkonapi co'choche cuasonarechi'a kurire prestato pojomaneja'mʉ Dios.
34 Sabuw iyab kubitih o iso’ob i boro wan hinay maiye hinabit na’at, aisim boro baigewasin inab? Sabuw bowabow kakafin wairafih i hiso’ob turahinah tibitih ana fofonin boro wan hinab maiye!
35 Jã'ajekʉna mʉsanʉkonare cuhenare oijʉ pa'ijʉ̃'ʉ. Ũcuaja'che re'oja'che cho'okaijʉ pa'ijʉ̃'ʉ repanare. Mʉsanʉkonani ũcuaʉache'te prestañu chiito co'chochejẽ'e cuasama'ñe prestajʉ̃'ʉ repanare. Jã'aja'ñe cho'ojʉ pa'ito Dios re'oja'chere ĩsija'mʉ mʉsanʉkonare re'oja'che cho'osi'e ro'i. Mʉsanʉkonare cuhenani re'oja'che cho'ojʉ pani Dios Cʉnaʉmʉ Pa'ikʉ cho'ocheja'che re'oja'che cho'ojanaa'me mʉsanʉkona. Dios Repaʉ cho'okaiche, “Re'orepamʉ”, chiimanarejẽ'e re'oja'che cho'okaiʉ pa'ikʉ'mʉ. Cu'ache cho'onare ũcuachi'a re'oja'che cho'okaikʉ'mʉ Repaʉ.
35 En! Baise akamabiy sabuw kwaniyabuwih, a gewasin kwanitih. Kwanitin men wan isan kwananot. Saise a baiyan gagamin na’in boro kwanab, naatu God auyomtoro’ot natunatunamih boro kwanamatar. Anayabin sabuw iyab aurih merarayow en, sabuw kakafih God nati sabuw isah i ebigewasin.
36 Mai Ja'kʉ Dios pãi ũcuanʉkore oicheja'che chekʉnare pãi oijʉ pa'ijʉ̃'ʉ mʉsanʉkona —chiniasomʉ Jesús repanare.
36 Tamat ekakabeber na’atube kwanakabeber.
37 Ũcuarʉmʉ Jesús jo'e ija'che i'kaasomʉ repanare:
37 Taituwa inibatiyih, God boro obo nibatiyi, naatu taituwa ubar initih God boro obo ubar nit, taituwa hai kakafin inanotawiy, God boro a kakafin nanotawiy.
38 Mʉsanʉkonapi ũcuaʉamajñarʉã paani, chekʉnare rupʉ ĩsijʉ pa'ijʉ̃'ʉ. Jã'aja'ñe cho'oto Dios ũcuaja'che mʉsanʉkonare re'oja'chere ĩsija'mʉ. Mʉsanʉkona chekʉnare cu'amajñarʉã turu ʉjaturuna timuñe maña ĩsisi'eja'che ĩsija'mʉ Dios mʉsanʉkonare. Mʉsanʉkona, chekʉnani põsere ĩsiñu chini kuẽkue ĩsisi'eja'che kuẽkue ĩsija'mʉ Dios mʉsanʉkonare. Mʉsanʉkonapi chekʉnani jmamajñarʉã kuẽkue ĩsito Dios ũcuaja'che jmamajñarʉã ĩsija'mʉ mʉsanʉkonare. Jã'ata'ni mʉsanʉkonapi chekʉnani cajejaiche ĩsito Dios ũcuaja'che cajejaiche ĩsija'mʉ mʉsanʉkonare —chiniasomʉ Jesús repanare.
38 Uma natasasar taituw isah, God boro uman natasasar o isa. Tur anababatun o boro inab uma awan nakasuwai. Turobe baibais boro uma yan nasuwa nare inab nayen uma awan nakaratan. Sabuw inabitih ana fofonin God boro na’atube fofon ta’imon nit.”
39 I'ka pi'ni repanani chʉ'vakʉ ija'chere cuasakʉ kʉaasomʉ repaʉ:
39 Naatu Jesu oroubon ta iti na’atube eo, “Orot matan fim men karam boro fim turan nanawiy hairi hinan, anayabin nanawiy hairi hinanan na’at boro hairi’ika hinan hub hinare.
40 Utija'o che'chena repanare che'chonare na'a rʉa masima'me. Jã'ata'ni utija'o peore che'che pi'nini repanare che'chona masicheja'che masijanaa'me repana.
40 Kirum kek men yait ta boro ana bai’obaiyenayan nanatabirimih, baise na kirum nan yomanin na’a’asa’ub ana veya, i boro ana bai’obaiyenayan na’atube namatar.
41 ’Pãiʉ repaʉ ñakova'te chĩ'camaka ʉjamaka paakʉ'teta'ni cuasomaneasomʉ. Cuasama'kʉta'ni ja'me pa'ikʉ ñakova pa'imakarʉ jmamakarʉta'ni ñaasomʉ repaʉ. Rʉa tĩiñea'me jã'a. Mʉsanʉkona ũcuaja'che tĩiñe cho'ome. Rʉa cu'ache cho'onata'ni mʉsanʉkona cu'ache cho'oche cuasama'me. Jã'ata'ni chekʉnapi jmamakarʉ cu'ache cho'oche ñani rʉa cuasanaa'me mʉsanʉkona.
41 Aisim tai matan momor i’itin ku’u? Baise o mata ai bahun yi ebatabat men kutatatam.
42 Ũcuaja'che pãiʉ repaʉ ñakova'te chĩ'camaka ʉjamaka paakʉta'ni tʉnoma'ñe paamʉ. Jã'ata'ni chekʉpi ñakova'te chĩ'camakarʉ jmamakarʉ paache ñanita'ni, “Raijʉ̃'ʉ. Mʉ'ʉ ñakova pa'imakarʉ chĩ'camakarʉ'te tʉnokasa”, chiimʉ. Rʉa tĩiñea'me jã'a. Mʉsanʉkona ũcuaja'che rʉa tĩiñe cho'ome. Rʉa cu'ache cho'onata'ni mʉsanʉkona cu'ache cho'oche ũhasõma'ñe pa'inata'ni, chekʉna jmamakarʉ cu'ache cho'oche ñani, “Mʉsanʉkona cu'ache cho'oche ũhasõjʉ̃'ʉ”, chiinaa'me. Jã'aja'ñe cho'oto cu'amʉ. Sẽ'sevʉchi'a re'oja'cheja'che ñoñe pa'inaa'me. Pãiʉ ñakova chĩ'camaka ʉjamaka paakʉ repamaka tʉnosirʉmʉ na'a masi ñokʉna chekʉ chĩ'camakarʉ tʉnokaire'omʉ. Ũcuaja'che charo mʉsanʉkonapi cu'ache cho'oche'te ũhasõ re'oja'che pa'ijʉ chekʉnare mʉsanʉkona i'kache'te ũcuarepa cho'ojʉ chekʉnani jã'aja'ñe chʉ'vato re'omʉ. Jã'ata'ni ũcuarepa cho'omanapi chekʉnani chʉ'vato cu'amʉ —chiniasomʉ Jesús repanare.
42 O mata ai bahun yi batabat men itatam, naatu tai isan i’o Aro, nekuna mata momor abosair, a naniyan mi’itube ibai kuo? Wanawanan rerekabih! Matoro’ot o mata ai bahun ina’uy, imaibo boro inanuw gewas tai matan momor ina’itin inabosair.
43 Ũcuarʉmʉ Jesús pãire jo'e chʉ'vaasomʉ.
43 Ai gewasin nabiw ro’on boro men kakafin nayai, na’atube ai wanawanan kour nabiw ro’on boro men gewasin nayai.
44 Sũkiñʉã repañʉã kʉ̃isi'ere ãni ña masime pãi repañʉ pa'iche. Miusava higopʉã kʉ̃ima'mʉ. Ũcuachi'a miusava ʉche kʉ̃ima'mʉ. Ʉcheñʉãpi ʉche kʉ̃imʉ.
44 Ai etei’imak boro ro’ohimaim ina’itah, fafou ro’on boro men agor afe’en inima’ub, na’atube waris boro men digumar afe’en inawasarir hinare.
45 Pãi ũcuaja'che re'oja'che cuasana re'oja'chere cutume. Ũcuaja'che pãi cu'ache cuasana cu'ache'te cutume. Pãi ũcuanʉko repana rekoñoã cuasache cutunaa'me —chiiʉ chʉ'vaasomʉ Jesús repanare.
45 Orot gewasin totobuyoy gewasin dogoronamaim tema’am boro nitaman nit. Orot kakafin totobuyoy kakafih dogoronamaim tema’am boro nitaman nit. Anayabin orot awanamaim abisa kakafin ititit, dogoron wanawanan i kakafin awan karatan inu’in.
46 Ũcuarʉmʉ Jesús jo'e ija'che chʉ'vaasomʉ repanare pãi:
46 Aisim ayu isau kwa’o, ‘Regah, Regah,’ baise abisa au’uwi i men na’atube kwasisinaf?
47 Pãiʉ chʉ'ʉni rani chʉ'ʉ chʉ̃'ʉñe asa chẽa cho'okʉ pa'iche ija'cheja'chea'me:
47 Orot yait na ayu au tur nowar ebobosiyasiyar, ana itinin i iti ani’obaiyi kwana’itin.
48 Pãiʉ vʉ'ere cho'ora chini cojña cata pa'ichetʉ'ka repa sa'navʉã ũni nʉ'keasomʉ vʉ'ña tuu. Repavʉ'e cho'o pi'nisirʉmʉ oko rʉa ra, vʉ'ejatʉ'ka chiacha ko'sa tĩ'aasomʉ. Ko'sa tĩ'asi'eta'ni rʉa masi cho'osivʉ'ejekʉ tãimaneasomʉ repavʉ'e.
48 Orot ana bar wowabinamih hub kair re kabay afe’en tutut rouw, bar wowab. Harew tit yen bar bufut rab, baise bar men iyuwiyuw, anayabin bar wowab gewas.
49 Ũcuachi'a pãiʉ chʉ'ʉ chʉ̃'ʉñe jachakʉ cho'oma'kʉ pa'iche ija'cheja'chea'me: Chekʉ pãiʉ vʉ'ere cho'ora chini cojña rʉa sẽ'serʉã ũni vʉ'ña tuu nʉ'keasomʉ. Vʉ'e cho'o pi'nisirʉmʉna oko rʉa ra, vʉ'ejatʉ'ka chiacha ko'sa tĩ'aasomʉ. Ko'sa tĩ'aʉna masi cho'omanesivʉ'ejekʉ tãnisõasomʉ repavʉ'e —chiniasomʉ Jesús repanare pãi.
49 Baise o yait ayu au tur inowar men kubobosiyasiyar, i orot ana bar wabat en wowowab na’atube, bar tutut en wowab batabat, harew tit yen bar rabirab ana veya mar ta’imonamo ufar re, naatu nati bar re’er i mutufor tarogowan.”

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 6, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.