Lucas 20

Dios Chʉ'o Kʉaphʉro (COE) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Reparʉmʉ Jesús Dios vʉ'ere pa'iʉ Dios chʉ'o re'oja'chere chʉ'vakʉ paniasomʉ repanare pãi. Chʉ'vakʉna judío phairipãi chʉ̃'ʉnana'me judíopãi che'chonana'me judío aina raniasome.
1 Veya ta Jesu in Tafaror Bar run ma sabuw i’obaiyih Tur Gewasin binan hima hinonowar, basit firis ukwarih, ofafar bai’obaiyenayah naatu regaregah ai’in bairi hina
2 Rani repaʉ'te chʉ'o sẽniasome repana.
2 Jesu hibatiy. “Kuo anowar, a fair menane ibai iti bowabow kusisinaf? Naatu iti fair i yait it?”
3 Sẽejʉna repanare i'kaasomʉ repaʉ.
3 Jesu iyafutih eo, “Bo ayu’ubo kwa abibatiyi.
4 ¿Neepi Juanre Pãi Okoro'vekʉ'te chẽa raore? ¿Diopi raoʉ? Jã'apãani, ¿pãipi chẽa raore repaʉ'te? —chiniasomʉ Jesús repanare.
4 John fair i menane bai sabuw bapataito itih, God biyanane ai sabuw biyahine? Kwao anowar.”
5 Sẽkʉna sãiñechi'a ija'che cutuasome repana:
5 Baise sabuw hikasiy taiyuwih hitatabir hima hibabatiyih hio, “Mi’itube tanao? God biyanane tanao, boro nao, ‘Bo aisim John bibinan men kwaitumitum.’
6 Ũcuaja'che, “Pãipi chẽa raosinaa'me”, chiicu'amʉ maire. Ina pãi jainʉko, “Juan Dios chʉ'o kʉakaikʉ pa'isi'kʉa'mʉ”, chiijʉ cuasame. Jã'ajekʉna maipi jã'aja'ñe i'kato ina pãi asa pe'rujʉ ũcuanʉko catapi su'a vẽasojanaa'me maire —chiniasome repana.
6 Naatu sabuw biyahine fair bain tana rouw tanao, iti sabuw rau’ay gagamin tema’am boro kabayamaim hinarabit, anayabin etei tibitumatum John i God ana dinab orot ta.”
7 Sãiñechi'a jã'aja'ñe cutu pi'ni Jesure ija'che i'kaasome repana:
7 Iti na’at hio sawar, basit hiya’afut hio, “Aki men aso’ob John ana fair menane bai.”
8 Chitena Jesús i'kaasomʉ.
8 Naatu Jesu iuwih eo, “Ayu auman au fair menane abai abowabow boro men anao kwananowar.”
9 Ũcuarʉmʉ Jesús pãire jo'e chʉ'vakʉ ija'chere cuasakʉ kʉaasomʉ:
9 Naatu Jesu sabuw oroubonamaim iti na’atube eo, “Ana veya ta orot masaw bow, ana ai grape tanum naatu sabuw masaw bowayah afa tubunih hima hikaif, i ef yok bai nanawanamih in.
10 Ʉche tʉarʉmʉ tĩ'aʉna repaʉ'te cho'oche cho'okaikʉ'te ʉche chio kuirakaina pa'ichejana saoasomʉ repaʉ, ʉchere miijani rakaaʉ chini. Jã'ata'ni repana ʉche kuirana sani tĩ'aʉna ña repaʉ'te chẽa vani ʉchejẽ'e peoʉ'te co'choasome repaʉ'te, ʉche paakʉ pa'ichejana.
10 Naatu grape hiw hi’inu’in hiyamur, basit bairut ana veya natit, orot ana akir wairafin ta iyafar eo, ‘Inan ai ro’oh hibirut ayu au nowau ta inab inan initu ana’aan, baise nan masaw bowayah himisir akirwairafin hibai hirab uman en hiyafar matabir.
11 Co'chorena ʉche paakʉ repaʉ'te cho'oche cho'okaikʉ'te chekʉni jo'e ũcuachejana saoʉna sani tĩ'aʉna ʉche kuirakaina repaʉ'te ũcuaja'che vaniasome. Vani repaʉ'te rʉa cu'ache cutu pi'ni ʉchejẽ'e peoʉ'te co'choasome repana.
11 Naatu akir wairafin tabo iyafar maiye na tit, baise masaw bowayah hibai hirab hiu kwanikwaniy naatu hi’i’iyab uman en matabir maiye in.
12 Co'chorena jo'e chekʉni saoʉna ũcuaja'che asi vani kʉko co'chosõasome repana.
12 Iban maiye ana aki wairafin baitounin iyafar na tit, baise masaw bowayah hibai hirab feher hitin hibai hitit ufun hisaroun re.
13 ’Jã'aja'ñe cho'orena ʉche paakʉ cuasakʉ te'eʉji ija'che i'kaasomʉ: “¿Je'se cho'oja'che chʉ'ʉ? Chʉ'ʉ chĩini chʉ'ʉ rʉa oiʉ paava'ʉni repana pa'ichejana saora. Jã'ʉreta'ni ña kʉkʉjacosome repana”, chiiʉ cuasaasomʉ repaʉ.
13 Imaibo orot masaw matuwan eo, ‘Abisa boro anasinaf? Anotanot ayu natu ta’imon isan abiyabow aniyafar nan, saise i boro hina’itin hinakakafiy.’
14 Jã'aja'ñe cuasa repaʉ mamakʉni saoʉna ʉche chiona sani tĩ'aʉna ña repachio kuirana ija'che i'kaasome: “Jã'ʉ ʉche paakʉ mamakʉ'mʉ. Pʉka'kʉ jũnisõsirʉmʉ pʉka'kʉ paasi'e paajaʉa'mʉ jã'ʉ. Vanisõñu jã'ʉni. Maipi jã'ʉni vanisõni pʉka'kʉ jũnisõsirʉmʉ repaʉ paasi'e maipi paajanaa'me”, chiniasome repana sãiñechi'a.
14 Baise orot natun iyafar na titit ana veya sabuw masaw bowayah hi’itin taiyuwih himare hiyabuna sawar hio, ‘Iti i masaw matuwan natun enan, gewasin i boro tanarab namorob, saise iti sawar boro it ninowat.’
15 Chini repaʉ'te chẽa chio rʉ'tʉvana juha sa vanisõasome repana —chiniasomʉ Jesús repanare pãi.
15 Basit orot natun hibai hirab masaw ana fur ufunane hitaiy re hi’asabun morob.’” Naatu Jesu sabuw ibatiyih eo, “Iti orot masaw matuwan nanan sabuw masaw bowayah isah boro mi’itube nasinaf?
16 Ija'che cho'oja'mʉ repaʉ ʉche paakʉ: Ʉche chiona sani repaʉ mamakʉ'te vanisõsinare sãiñe vanisõja'mʉ repaʉ. Repanare vanisõ ʉche chio kuirakaijanare chekʉnani jñaa jo'kaja'mʉ repaʉ, ʉche chiore kuiraa'jʉ chini —chiniasomʉ Jesús repanare pãi.
16 I boro sabuw nabow narouw hinamorob, naatu masaw i boro nab sabuw afa nitih hinakaif hinama.” Iti na’at eo sabuw hinonowar hio, “Iti na’at i men namatar!”
17 Chitena Jesús repanani ñakʉ i'kaasomʉ.
17 Baise Jesu nuw sabuw itih sawar, basit eo, “Buk Atamaninamaim hikikirum anayabin i kwaso’ob.
18 Pãiʉ vʉ'e tuupʉna tãni rʉa asi tãimʉ. Ũcuachi'a vʉ'e tuupʉji pãiʉni tãito jũnisõmʉ. Ũcuaja'che pãi chʉ'ʉre cuhenare rʉa cu'ache ti'jñeja'mʉ. Jũnisõsirʉmʉ vati toana sani uujanaa'me repana —chiniasomʉ Jesús repanare pãi.
18 Imih sabuw iyab iti kabay afe’en hinare nararabih boro hina taweyaweyar, baise iti kabay i tafah nare nararabih boro hinimusumus.
19 Jesupi jã'aja'ñe i'kaʉna judío phairipãi chʉ̃'ʉnana'me judíopãi che'chona ija'che cuasaasome: “Ikʉ Jesús jã'aja'ñe i'kacheji maini cu'ache i'kamʉ. Churana teana chẽañu ikʉre”, chiniasome repana. Chiisinata'ni pãire vajʉchʉjʉ repaʉ'te chẽamaneasome repana.
19 Ofafar bai’obaiyenayah naatu firis ukwarih hikok Jesu nati ana veya’amaim hitab hitafatum, anayabin ana oroubon eo naniyan hibaib i iuwih, baise sabuw isah hibir.
20 Repaʉni chẽañu chini repanare ja'me pa'inare ũcuaʉanare soni i'kaasome repana.
20 Imih hin sabuw afa hitobon, hiyafarih ana itinin sabuw gewasih na’atube hina Jesu hibabatiy abitur tao na’at, saise Jew sabuw hitab Roman gawan hititin baimakiy titin isan ana ef hinuwet.
21 Chini saorena Jesús pa'ichejana sani tĩ'a repaʉ chʉ'o asaneena i'kacheja'che i'kaasome repana repaʉ'te.
21 Basit iti oro’orot hina Jesu hibatiy, “Bai’obaiyenayan aki aso’ob abisa o sabuw kubi’obaiyih i tur anababatun naatu ana efamaim kuo, naatu o i men sabuw ufuhine ku’i’itinimih, baise o i anababatun God ana efamaim sabuw kubi’obaiyih.
22 Jã'ajekʉna mʉ'ʉni chʉ'o sẽniasañu chiime chʉkʉna. Romapãi chʉ̃'ʉkʉji Césapi chʉkʉna pa'iche ro'ire sẽeto, ¿ro'ijanaa'ñe chʉkʉna repaʉ'te? ¿Ro'imanejanaa'ñe? —chiniasome repaʉ'te.
22 Imih kuo anowar, Rome Ana Aiwob isan kabay tabibaiyan i ata ofafar ta’a’astu’ub ai en?”
23 Jã'ata'ni Jesús repana cu'ache cho'oñu chiiche'te masikʉ ija'che i'kaasomʉ repanare:
23 Baise Jesu hai baifuwen itin, naatu iuwih eo,
24 —Kurire'reva'te mini ñojʉ̃'ʉ chʉ'ʉre. Kurire'reva pa'ikʉ kuechʉsi'kʉ, ¿keeja'iʉ'ʉ? Ũcuachi'a, ¿nee mamipi pa'ikʉ ire'reva? —chiniasomʉ repaʉ. Denariore'rea'me.|src="HK00166B.tif" size="col" copy="Horace Knowles (Aug by Luise Bass)" ref="Lc 20.24"
24 “Kabay kwabai kwana kwai’obaiyu aitin.” Naatu kabay hibai hitin basit ibatiyih, “Iti kabay wanawanan i yait ana yumat naatu wabin tema’am?” Hiya’afut hio, “Caesar.”
25 Chitena repanare i'kaasomʉ repaʉ.
25 Jesu iuwih eo, “Caesar nowan Caesar kwanitin naatu God nowan God kwanitin.”
26 Repaʉji rʉa masikʉ sãiñe i'kaʉna asa kʉkʉ jo'e i'kamaneasome repana, fariseopãi raocojñosina.
26 Fatumin isan hai tur hibogaigiwas hina hibikubibiruw sabuw nahimaim iyafutih gewas hai kasiy ra’at, naatu men abisa hisinaf.
27 Ũcuarʉmʉ saduceopãi te'ena Jesuni ñañu chini saniasome. “Pãi jũ'isina jo'e vajʉraimanejanaa'me”, chiijʉ cuasanajejʉ Jesure ija'che sẽniasome repana:
27 Nati’imaim Sadducee orot afa morob ufunamaim yawas maiye isan men tibitumatum i hina Jesu hibatiy,
28 —Masiʉ, Diopi chʉ̃'ʉʉna Moisés aperʉmʉ maire tocha jo'kasi'e ija'che chiimʉ:
28 “Bai’obaiyenayan, Moses ofafar ta aki isai iti na’atube kirum, orot natabin nama’am aurin kek en namorob, kwafur i boro nati tain ni’awan, saise kek hinatufuw orot murubin efanin.
29 Jã'ajekʉna chʉ'o kʉañu chiime chʉkʉna mʉ'ʉre. Pãiʉ charo cakʉ cho'jechĩi ʉmʉpãichi'a seirepanare paaasomʉ. Repaʉ chareparo cakʉ romio'te veja paakʉ chuta'a chĩi peokʉji jo'ka jũnisoasomʉ.
29 Imih, marasika orot ain uf nah etei seven hima’am, basit orot ain tabin naatu aurin kek en morob.
30 Jũnisoʉna cho'jeʉ repaʉ majaa'chʉ rʉ̃jo pa'isi'koni veja paakʉ ũcuaja'che chuta'a chĩi peokʉji jo'ka jũnisoasomʉ.
30 Naatu orot ufunamaim tuwah ana kwafur i’awan, i auman kek en morob.
31 Jũnisoʉna na'a cho'je cakʉ ũcuate'eo'te veja ũcuaja'che chĩi peokʉji jũnisoasomʉ. Jã'aja'ñechi'a sieterepana ũcuanʉko ũcuate'eo'te vejajʉ chĩi peonachi'a jo'ka jũnisoasome repana.
31 Naatu orot baitounin kwafur i’awan, kek en morob naatu orot ufi’uf kwafur hibi’awan kek en etei himorob in sawar.
32 Repana jũnisosirʉmʉna romio ũcuaja'che jũnisoasomo.
32 Basit uftoro’ot kwafur babin morob.
33 Jã'ajekʉna pãi jũnisosina ũcuanʉko jo'e vajʉraisirʉmʉ, ¿kaʉpi repao'te jo'e paaja'ʉ vajʉrʉmʉ sieterepana repao'te paasina? ¿Je'se chiikʉ mʉ'ʉ? —chiniasome repana.
33 Imih morobone hinayawas maiye hinamimisir ana veya, iti babin boro yait ni’awan, anayabin orot ain uf nah seven etei iti babin ta’imon hi’awan?”
34 Chitena Jesús i'kaasomʉ repanare.
34 Jesu iyafutih eo, “Orot babin iti tafaramamaim tema’am ana veya i tetatabin.
35 Pãi Diore cuasana, ʉmʉpãina'me romi jũnisõ vajʉrani Dios pa'icheja saisirʉmʉ jo'e vejamanejanaa'me.
35 Baise sabuw iyab gewasih nati efan gewasinamaim ma isan hirurubih naatu morobone misir maiye isan hirurubinih i morobone hinamimisir maiye boro men hinatabin.
36 Ũcuaja'che jo'e jũnisõmanejanaa'me repana, ũcuare vajʉraisinajejʉ. Angeles, Diore ja'me pa'ina pa'icheja'che jũnisõma'ñe pa'ijanaa'me repana. Ũcuaja'che Dios chĩia'me repana jũni vajʉrani repaʉ pa'icheja saisina.
36 I boro tounamatar na’atube hinama naatu men hinamorob. Nati sabuw i God natunatun na’atube hinama, anayabin morobone himisir maiye.
37 — ausente —
37 Moses bebeyan ebi’obaiyit i turobe, morobone boro hinamisir maiye anayabin buk wanawanan wairaf toto’ab isan kirum. Nati’imaim Moses Regah isan eo, ‘O i Abraham ana God, Isaac ana God, naatu Jacob ana God.’
38 — ausente —
38 Imih iti God i ma’ama wanatowan ana God, men murubih hai Godamih. Sabuw iyab i wanawananamaim tema’am i yawasih.”
39 Jã'aja'ñe i'kaʉna judíopãi che'chona i'kaasome repaʉ'te.
39 Ofafar bai’obaiyenayah afa nati’imaim hima hinonowar himisir hio, “Anababatun turamaim iyafutih bai’obaiyenayan!”
40 Jesupi masi i'kaʉna repaʉ'te jo'e chʉ'o sẽniasavajʉchʉasome repana saduceopãina'me judíopãi che'chona.
40 Nati ufunamaim men yait ta baibat afa bow na Jesu ibatiyimih.
41 Ũcuarʉmʉ Jesús repanare pãi repaʉ pa'iche'te kʉaasomʉ.
41 Imaibo Jesu ibatiyih eo, “Aisim sabuw teo Roubinenayan orot i boro aiwob orot David ana rara’ane natufuw?
42 Repaʉ David Salmophʉrona ija'che tocha jo'kaasomʉ:
42 Anayabin David akisin iti na’atube eorereb Buk Atamanin wabin Psalm imaim kirum,
43 Chʉ'ʉpi cho'okʉna mʉ'ʉre cuhena ũcuanʉko mʉ'ʉ chʉ̃'ʉñe cho'ojanaa'me”, chiniasomʉ Dios,
43 Ina ma’am ayu boro a rakit sabuw
44 ¿Je'se pa'iʉna David, “Chʉ'ʉre Paakʉ'mʉ Cristo”, chiisi'eta'ni, “David Jojosi'kʉa'mʉ Cristo”, chiiche pãi? —chiniasomʉ Jesús repanare.
44 David Roubinenayan orot isan i ana Regah rouw eo, naatu mi’itube’emih Roubinenayan i boro David ana rara’ane nan natufuw?”
45 Repana pãi ũcuanʉko asajʉ'te Jesús repaʉ neenani chʉ'vaasomʉ.
45 Jesu eo sabuw hima hinonowar auman, ana bai’ufununayah iuwih eo,
46 —Judíopãi che'chona pa'iche ña chẽamanejʉ̃'ʉ mʉsanʉkona. Kãña re'ojakãñapi ʉjacueñoã ju'ijʉ nʉka ku'ime repana, pãipi ña, “Diore rʉa cuasanaa'me jã'ana”, chiapʉ chini. Ãu ĩsichejñare ku'ijʉna pãipi repanani ña kʉkʉjʉ chẽa pojoto rʉa pojonaa'me repana. Ũcuaja'che judíopãi chi'ivʉ'ña mʉa kakani masina ñu'isaivʉãre ñu'ineenaa'me repana. Ũcuaja'che pãipi repanani ãu ãuñu chini soito mʉa repanare soisi'kʉre kueñe ñu'ineenaa'me repana.
46 “Mata to niwa’an Ofafar Bai’obaiyenayah hinanan kwanahaiwih, anayabin i hai kok faifuw manih hina’osen hinabat hinaremor, ahar hai efanamaim sabuw hina’itih hai merar hinay hinakakafiyih, naatu Kou’ay Bar wanawanan efan gewasih hinabow hinamare hinama, na’atube hiyuw ana veya efan gewasih hinabow saise sabuw hai merar hinay.
47 Ũcuaja'che va'jeva'na paache jorejʉ tʉtesõnaa'me repana. Jã'aja'ñe cho'onata'ni pãipi ña, “Re'onaa'me jã'ana”, chiapʉ chini Diore rʉa jeerʉmʉ sẽejʉ pa'inaa'me repana. Jã'aja'ñe cho'onajejʉna Diopi chʉ̃'ʉʉna rʉa cu'ache ti'jñeja'mʉ repanare —chiniasomʉ Jesús repaʉ neenare.
47 Kwafur baibin hai sawar boro asir hinabow kwanekwan, yoyoban manimanih hinayoyoban, nati sabuw hai baimakiy i boro kakafin anababatun hinab.”

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 20, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.