Lucas 18
Dios Chʉ'o Kʉaphʉro (COE) vs AAI
1 Ũcuarʉmʉ Jesús repaʉ neenani chʉ'vaasomʉ.
1 Jesu bai’obaiyen ta oroubonamaim ana bai’ufununayah i’obaiyih eo, “Mar etei kwanayoyoyoban, men guban nahurir yoyoban kwanihamiyimih.”
2 Jã'aja'ñe chʉ'vacuha ija'chere cuasakʉ kʉaasomʉ repaʉ, repanapi si'arʉmʉ Dioni sẽejʉ paapʉ chini:
2 “Veya ta bar merar gagamin ta’amaim tur nowarayan orot ta nati’imaim ma’am, i men kafa’imo God isan birubir naatu orot babin isah birubirumih.
3 Ũcuarʉmʉ va'jeva'o ũcuajoopo pa'iva'o repaʉ'te pãi chẽañe chʉ̃'ʉkʉ'te si'arʉmʉ mʉa ija'chere kʉako paniasomo: “Pãiʉ chʉ'ʉni pe'rukʉ cu'ache cho'omʉ. Ʉ̃sekaijʉ̃'ʉ chʉ'ʉre repaʉ cu'ache cho'oche jo'e cho'omanea'kʉ”, chiniasomo repao repaʉ'te.
3 Nati bar meraramaim i kwafur babin auman ma’am. Nati babin mar etei tur nowarayan orot ifefeyan eo, ‘Ayu akokok inibaisu au kamabiy wairafin airi kwanao ayu ana ma gewas.’
4 Si'arʉmʉ sẽeko'teta'ni rupʉ asakʉ paniasomʉ repaʉ. Jã'ata'ni repaoji rʉarepa sẽeona ija'che cuasaasomʉ repaʉ: “Chʉ'ʉ Diore cuasama'kʉa'mʉ. Ũcuaja'che pãijẽ'e oima'kʉa'mʉ chʉ'ʉ.
4 Veya moumurih maiyow orot iti babin ana fefeyan nonowar men kafa’imo abisa ta sinafumih. Baise yomaninamaim taiyuwin ma binotanot eo, ‘Ayu i men God abibiruw naatu orot babin men akakafiyih.
5 Jã'ata'ni repaoji chʉ'ʉni si'areparʉmʉ mʉta sẽeona asa ca'nasõ cho'okaija'mʉ chʉ'ʉ. Repao'te cho'okatu jo'e mʉtamaneja'mo repao”, chini repao sẽesi'e cho'okaniasomʉ repaʉ —Jã'aja'ñe kʉaasomʉ Jesús repaʉ neenare.
5 Baise iti babin i mar etei isau enan, gewasin babin i boro anibais nama gewas, saise men mar etei nan ayu nihaharu’umih.’”
6 Kʉa pi'ni repanare ija'che i'kaasomʉ repaʉ:
6 Naatu Regah Jesu eo, “Tur nowarayan orot kakafin ana tur kwanowar.
7 Repaʉ pãi chẽañe chʉ̃'ʉkʉ pãi oima'kʉ paniasomʉ. Jã'ata'ni va'jeoji si'areparʉmʉ repaʉji cho'okaaʉ chini sẽeona cho'okaniasomʉ repaʉ. Diota'ni pãi chẽañe chʉ̃'ʉkʉ pa'icheja'che pa'ima'kʉa'mʉ. Jã'ajekʉna Repaʉ chẽa paanapi umucujñana'me ñami Repaʉji cho'okaaʉ chini si'arʉmʉ sẽeto, “Cha'ajʉ̃'ʉ. Na'a pani cho'okaija'mʉ chʉ'ʉ”, chiima'kʉa'mʉ Dios. Repana sẽeñe asa teana cho'okaikʉ'mʉ Dios.
7 Naatu kwanotanot God ana roubinen sabuw fai mar isan hinarererey boro men na’itin nibaisih hinama gewas? Naatu baibaisih isan boro nama narubirabir?
8 Repana chiiche na'mi cho'okaikʉ'mʉ Dios. Chʉ'ʉ Dios Raosi'kʉ ichejana jo'e cajeni, ¿Diore cuasajʉ si'arʉmʉ sẽenare ñaja'ñe chʉ'ʉ? —chiniasomʉ Jesús repaʉ neenare.
8 Baise a tur ao’owen, God i boro hai yababan na’itin naatu boro matan nakabiy nasinaf. Baise Orot Natun namatabir maiye nanan ana veya, tafaramamaim boro sabuw baitumatumayah natita’urih.”
9 Reparʉmʉ pãi, “Rʉa re'onaa'me chʉkʉna. Chekʉnata'ni cu'anaa'me”, chiijʉ cuasanapi Jesure ja'me paniasome. Jã'aja'ñe cuasajʉna repanani chʉ'vakʉ ija'chere cuasakʉ kʉaasomʉ Jesús:
9 Sabuw afa taiyuwih tebora’ahih gewasih terouw, taih tuwah tinunufuruwih isan, Jesu oroubonamaim eo.
10 —Ʉmʉpãi te'eka'chapana fariseopãiʉna'me pãi chʉ̃'ʉnare kuri kookaikʉ Dios vʉ'ena mʉa kakaasome Dioni sẽeñu chini.
10 “Ana veya ta orot rou’ab hitit hin Tafaror Baremaim yoyoban isan, orot ta i Pharisee, naatu orot ta i kabay o’onayan.
11 Ũcuarʉmʉ fariseopãiʉ nʉkakʉ ija'che sẽniasomʉ: “Ãa, Ja'kʉ Dios, chekʉna pãi cu'ache cho'ome. Põse ñaame. Ũcuaja'che chekʉnare ũcuarepa cho'oma'me. Ũcuaja'che rʉ̃joromi peonare ja'me kãijʉ pa'ime. Chʉ'ʉta'ni chekʉna cho'ocheja'che cu'ache cho'oma'kʉa'mʉ. Ikʉ kuri kookaikʉ ũcuaja'che kuri cajejaiche sẽni koo kʉamairo paakʉ'mʉ. Chʉ'ʉta'ni jã'aja'ñe cho'oma'kʉa'mʉ. Re'okʉ'mʉ chʉ'ʉ. Re'okʉjekʉ mʉ'ʉni pojokʉ mʉ'ʉre re'orepamʉ chiiʉ pa'ikʉ'mʉ chʉ'ʉ.
11 Pharisee orot akisin nabin bat yoyoban eo, ‘God a merar ayiy gagamin maiyow, anayabin ayu i men sabuw afa na’atube’emih, ayu men kabat mowan, men baifufuwenayan, men bainowan mowan, men taituwau a’aawah ufuh a nan, naatu ayu i men iti kabay o’onayan na’atube.
12 Te'esemana te'eka'chapañoã ãu ãimairo pa'ikʉ'mʉ chʉ'ʉ, mʉ'ʉni pojokʉ. Chʉ'ʉ cho'oche cho'osi'ere pãipi chʉ'ʉni ro'ito aperʉmʉ mʉ'ʉ ĩsijʉ̃'ʉ chiisinʉkorʉ kuẽkue ña karama'ñe ĩsikʉ'mʉ chʉ'ʉ mʉ'ʉre. Chekʉrʉmʉ kurire're dierepare're kooni te'ere'rerʉ ĩsikʉ'mʉ chʉ'ʉ. Chekʉrʉmʉ cienrepare'rerʉã kooni dierepare're ĩsikʉ'mʉ chʉ'ʉ mʉ'ʉre. Jã'aja'ñechi'a ĩsikʉ'mʉ chʉ'ʉ mʉ'ʉre”, chiiʉ sẽniasomʉ repaʉ fariseopãiʉ. Cu'ache cho'okʉta'ni re'oja'che cho'ochechi'a kʉaasomʉ repaʉ.
12 Fur ta’imon wanawanan mar rou’ab ayoyohar naatu au kabay abaib roumukur etei o a siwar abit ofafaramaim eo na’atube.’
13 Chekʉ kuri kookaikʉta'ni repaʉ cu'ache cho'osi'ere cuasa cʉnaʉmʉ Dios pa'ichejajekʉna ñavajʉchʉkʉ so'ore sʉmava'ʉ meñe sime nʉkakʉ paniasomʉ. Sʉmava'ʉ nʉkasi'kʉpi ã'capʉna vaiʉ Diore ija'che sẽniasomʉ repaʉ: “Ãa, Ja'kʉ Dios, cu'ache pa'ikʉ'mʉ chʉ'ʉ. Jã'ata'ni oijʉ̃'ʉ chʉ'ʉva'ʉre”, chiniasomʉ repaʉ —Jã'aja'ñe kʉaasomʉ Jesús repanare.
13 Baise kabay o’onayan akisin babanane bat, uwan yi dogoron rab yoyoban eo, ‘God kwiwanbabanu, ayu bowabow kakafin wairafu.’
14 Kʉacuha jo'e i'kaasomʉ repaʉ.
14 A tur ao’owen, orot rou’ab yoyoban ufunamaim au bar hinan kabay o’onayan God matanamaim i roumutufuren bai yasisiramaim ana ubar in, men Pharisee. Anayabin orot yait taiyuwin ebobora’ah God boro nab nayare, baise orot babin yait taiyuwin eyayare God boro nayara’ah orot gagamin namatar.”
15 Ũcuarʉmʉ pãi Jesús pa'ichejana repana chĩiva'nare raasome, Repaʉji chẽsekʉ Dioni re'oja'chere sẽekaaʉ chini. Jã'aja'ñe rajʉna ña repaʉ neena ʉ̃seasome repanare.
15 Sabuw afa natunatuh Jesu baigegewasinih isan hibow hina biyan hititit, ana bai’ufununayah hi’itih, sabuw higam hi’uwih.
16 Ʉ̃sejʉna Jesús repaʉ neenare soni i'kaasomʉ.
16 Baise Jesu kek eafih hina biyan hitit naatu eo, “Kek kwaihamiyih tena biyou titit, men kwanao tanihimih, anayabin sabuw iyab dogoroh iti kek gidigidih na’atube God ana aiwobomaim boro hinarun.
17 Jã'ata'ni iva'na chĩiva'na chʉ'ʉre masi cuasacheja'che masi cuasamana Dios chʉ'o asa chẽamanejanaa'me. Ũcuarepaa'me jã'a —chiniasomʉ Jesús repaʉ neenare.
17 A tur ao’owen, orot yait nayare iti kek na’atube God ana aiwobomaim boro narun.”
18 Ũcuarʉmʉ judíopãi chʉ̃'ʉkʉ kuriʉ Jesuni chʉ'o sẽniasomʉ.
18 Jew sabuw hai bonawiyenayan orot ta Jesu ibatiy, “Bai’obaiyenayan Gewas, kuo anowar, abisa anasinaf boro yawas ma’ama wanatowan anab.”
19 Chikʉna Jesús i'kaasomʉ repaʉ'te.
19 Jesu iya’afut eo, “O aisim ayu orot gewasu irouw kuo’o? Men yait ta gewasinamih, baise God akisinamo i gewasin.
20 Aperʉmʉ Dios chʉ̃'ʉ jo'kasi'e masicosomʉ mʉ'ʉ. Ija'che kʉamʉ repa:
20 Ofafar etei Moses ana Bukamaim kikirum iso’ob? ’Taituwa a’aawah ufuh men inan, men sabuw ina’asbunuw, men inabain, men inifufuwen, men inayanuw, naatu hinat tamat fanah inabosiyasiyar.’”
21 Chikʉna i'kaasomʉ repaʉ.
21 Orot iya’afut eo, “Ayu kek ana veya’ika abusuruf iti ofafar etei ai’ufnunen, men ta astu’ubimih.”
22 Jã'aja'ñe i'kaʉna Jesús ija'che i'kaasomʉ repaʉ'te:
22 Jesu nonowar ufunamaim eo, “Sawar ta’imonamo men isinafumih. Inan sawar etei inabow sabuw hinatobon naatu kabay yababan wairafih inafaramih. Imaibo inan ayu ni’ufnunu, saise maramaim o boro totobuyoy wairaf inamatar.”
23 Jesupi jã'aja'ñe i'kaʉna asa, ĩsicuhekʉ sʉmava'ʉ paniasomʉ repaʉ, rʉa kuriʉjekʉ.
23 Baise orot iti tur nonowar ana maramaim ana yababan ra’at, anayabin i totobuyoy wairafin.
24 Sʉmava'ʉ pa'iʉna ña Jesús ija'che i'kaasomʉ repaʉ'te:
24 Jesu iti orot biyababan itin basit eo, “Sabuw iyab totobuyoy wairafih maramaim run isan boro isah nafokar.
25 Camellova'ʉre miuñakarʉ cojerʉ kaka etajaicu'acheja'che kuriʉ'te Dios pa'icheja saicu'aja'mʉ, repaʉji kurire na'a rʉa cuasakʉ pa'ito —chiniasomʉ Jesús repaʉ'te kuriʉ'te.
25 Sinak ana sou awan kikimin camel imaim boro karam nasorabon, baise orot totobuyoy wairafin God ana aiwobomaim run isan boro men karam narun.”
26 Jesús i'kache asasina ija'che sẽniasome repaʉ'te:
26 Sabuw iti tur hinonowar hio, “Orot yait i boro yawas natita’ur?”
27 Chitena Jesús i'kaasomʉ.
27 Jesu iyafutih eo, “Sabuw isah i fokar, baise God isan i hamehamen maiyow.”
28 Chikʉna Pedro i'kaasomʉ.
28 Imaibo Peter, Regah isan eo, “Aki ai bar ai tumar o abi’ufnuni ku’itin.”
29 — ausente —
29 Jesu iuwih eo, “Anababatun a tur ao’owen, orot yait ana bar, aawan, natunatun, taintuwan, hinah tamah, ihamiyen God ana aiwob isan i’akir ebowabow
30 — ausente —
30 boro sawar moumurih na’in iti tafaramamaim tafan hinaya’abar nabow naatu yawas mar boro enan ma’ama wanatowan boro nab.”
31 Ũcuarʉmʉ Jesús repaʉ neenare docerepanare soni ija'che kʉaasomʉ:
31 Jesu ana tur abarayah nah 12 buwih nabinamaim iuwih eo, “Kwananowar! It i au Jerusalem tayey, naatu nati’imaim dinab oro’orot Orot Natun isan abisa mataramih hio hikikirum boro imaim yabin namatar.
32 Judíopãipi judío peonani jo'kajanaa'me chʉ'ʉre, repanapi cu'ache cho'oa'jʉ chini. Rʉa cu'ache cutujʉ pãisojʉ coo tutujanaa'me repana chʉ'ʉre.
32 Nati’imaim i boro hinab Eteni Sabuw umahimaim hinayai, hinab hini’i’iyab, hinigigim, hinakwaitututur, hinawabir naatu hina’asabun namorob.
33 Ũcuachi'a suĩ'sue pi'ni vanisõjanaa'me repana chʉ'ʉre. Jã'ata'ni choteumucujñana vajʉraija'mʉ chʉ'ʉ —chiniasomʉ Jesús repaʉ neenare.
33 Baise veya tounu ufunamaim boro nayawas maiye namisir.”
34 Repaʉ kʉache asanata'ni jmamakarʉjẽ'e asa chẽamaneasome repana. Diopi repanani asa chẽañe'te ʉ̃sekʉna asavesʉasome repana.
34 Naatu bai’ufununayah Jesu abisa eo men kafa’imo tur naniyan hibai hinotaboun. Anayabin kawen turamaim eo naniyan bain isan fokar.
35 Repaʉ Jesús Jericó vʉ'ejoopo tĩ'acuhato na'ava'ʉ ma'a rʉ'tʉva'te ñu'iʉ kurire sẽeʉ paniasomʉ.
35 Jesu yena Jericho biyubin auman orot ta matan fim nati ef yanamaim ma fefefeyan.
36 Ñu'iʉna pãipi jainʉko ũcuachejapi caraijʉna asa,
36 Sabuw hinan fanah nowar, basit ibatiyih, “Abisa matar kwa’i’itin?”
37 Chikʉna,
37 Sabuw hiya’afut hio, “Jesu Nazareth matuwan enan.”
38 Chitena asa ʉjachʉ'opi ija'che cuikʉ i'kaasomʉ repaʉ:
38 Basit orot matan fim erererey auman eaf eo, “Jesu David ana’agir kwiwanbabanu.”
39 I'kaʉna asa charo saina,
39 Sabuw wan hi’iyon hinan hitatabir orot hikwarar tatab awan fotamih hio. Baise orot matan fim fan sib aumetawat na’in eaf eo, “David ana agir kwiwanbabanu!”
40 Jã'aja'ñe i'kakʉ cuikʉna asa canʉka,
40 Basit Jesu nutanub bat naatu eo, “Orot kwabai kwana aitin.” Orot hibai hina Jesu biyan hitit, Jesu orot ibatiy.
41 —¿Ʉ̃quere cho'okaaʉ chini sẽekʉ mʉ'ʉ chʉ'ʉre? —chiniasomʉ Jesús repaʉ'te.
41 “Abisa kukokok isa anasinaf?” Orot iya’afut eo, “Regah ayu akokok matau nigewasin ana nuw maiye.”
42 Chikʉna Jesús i'kaasomʉ.
42 Basit Jesu orot iu, “Mata igewasin kunuw, abaitumatumamaim ebiyawasi.”
43 Jesupi jã'aja'ñe i'kakʉna repaʉ ñakocaã teana care'osoasomʉ. Care'oʉna Jesuna'me saiʉ Dioni pojokʉ, “Rʉa re'okʉ'mʉ mʉ'ʉ”, chiniasomʉ repaʉ. Chekʉna ũcuaja'che repaʉ'te cho'osi'ere ña, “Dios peore masikʉ'mʉ”, chiniasome.
43 Mar ta’imonamo orot matan igewasin nuw naatu God ana merar yi bora’ara’ah auman Jesu i’ufunun hairi hin. Naatu abisa matar sabuw hi’itin ana maramaim God ana merar hiyi wabin hibora’ara’ah.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 18, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.