Gálatas 4

Dios Chʉ'o Kʉaphʉro (COE) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Ija'chea'me: Kuriʉ mamakʉ pʉka'kʉ jũnisosirʉmʉ repaʉji chuta'a chĩiva'ʉ pani pʉka'kʉ paasi'e peore paava'ʉta'ni rupʉ chẽa paacojñova'ʉja'ñe pa'imʉ.
1 Tur tabo anao maiye kwana’itin, orot emomorob nati tot buyoy tutufin etei i natun kek nowan, baise nati kek i akir mowan na’atube boro hinao’waiwin, ana bowabow hinabowawain, anayabin i kek sosof.
2 Repaʉ ainee pi'nirʉmʉjatʉ'ka repaʉ'te kuiranana'me repaʉ paache kuirakaina chʉ̃'ʉñe'te cho'oche cho'okaiʉ pa'iche pa'imʉ repaʉ'te pʉka'kʉ i'ka jo'kasirʉmʉjatʉ'ka.
2 Kek sosof ana veya na orot namamatar ana founamaim, orot gagamih afa nati kek boro hinakaif, naatu ana sawar tutufin etei auman boro hinakaif nanan tamah ana kwamur ya’iyai na’atube nab, imaibo ana sawar tutufin etei boro hinaya’abun umanamaim nayen.
3 Mai ũcuaja'che chuta'a Jesure cuasamarʉmʉ chĩiva'naja'ñe pa'ijʉ Repaʉ'te cuasamanare chʉ̃'ʉna vati chʉ̃'ʉñe'te cho'okaijʉ pa'isinaa'me.
3 Ef i nati ta’imon it isat na’atube matar, it kek na’atube tai’akir iti tafaram hai afiy kakafih hibonawiyit, tanot boro imaim hitiyawasit.
4 — ausente —
4 Baise veya anababatun na titit ana maramaim, God taiyuwin Natun iyafar na tafaram babin natun na’atube taub yai, Jew sabuw hai ofafar babanamaim ma.
5 — ausente —
5 Sabuw iyab ofafar babanamaim hima’am tobon botaitih, saise it mi’itube tatan God natunatun tatamatar.
6 Repaʉ Mamakʉ cho'okaisi'ejekʉna Maire Repaʉ chĩijejʉna mai rekoñoãna Repaʉ Rekocho raosi'kʉa'mʉ Dios. Jã'ajekʉna Repaʉ'te Diore Ũcuaʉ Rekochoji cho'okaiʉna vajʉchʉma'ñe, “Ja'kʉ”, chiinaa'me mai.
6 Natunatun baiturobe isan, God Natun Anun Kakafiyin iyafar it dogorot wanawanan rerey eo, “Abba, Tamaiya!”
7 Jã'aja'ñejekʉna chura oicojñoma'ñe rupʉ cho'ochechi'a cho'okaapʉ chini chẽa paacojñomanaa'me mai. Dios chĩia'me. Repaʉ chĩijejʉ Ũcuaʉji ĩsikʉna koojanaa'me mai Repaʉ paache peore.
7 Imih kwa i men akir sabuw, baise God natunatun, naatu kwa i kwana natunatun kwamatar, imih toto buyoy tutufin etei God nowan boro natunatun nitih.
8 Aperʉmʉ mʉsanʉkona chuta'a Diore cuasajʉ jovomarʉmʉ, rupʉ tʉ̃osiva'nare dioma'ñere pojosinaa'me, Diorepaʉ'te cuasajʉ pojocheja'che. Jã'ajekʉna rupʉ tʉ̃osiva'na chẽa paacojñonaja'ñe pa'isinaa'me.
8 Marasika kwa God men kwaso’ob imih tafaram hai afiy isah kwai’akir, nati i men God hai babatun.
9 Chʉkʉna judíopãita'ni Jesure chuta'a cuasamarʉmʉ Dios aperʉmʉ chʉ̃'ʉ jo'kasi'e cho'ojʉ pa'isinaa'me. Chura mʉsanʉkona chʉkʉna judíopãi fiestaumucujña cho'ocheja'che si'ache cho'ojʉ pa'ijʉasome, Diopi ña, “Re'onaa'me ina”, chiaʉ chini. Mʉsanʉkona chʉkʉna judíopãi Jesure jovorʉmʉ jo'kasosi'ere cho'ojʉ mʉsanʉkona jovorʉmʉ jo'kasosi'ere co'icheja'che jo'e cho'ojʉ cho'ote'eme. Jesure jovosinajejʉ Dios pa'iche'te masijʉ Repaʉ'te cuasanaa'me mʉsanʉkona. Ũcuachi'a Dios mʉsanʉkonare masimʉ. Jã'aja'ñe pa'inata'ni, ¿jo'e tʉ̃osiva'na chẽa paacojñosi'eja'che pañu chiiche?
9 Baise boun i kwa God kwasu’ub naatu God kwa su’ubi, naatu mi’itube iban maiye kwakokok kwanamatabir wagabur ririmih naatu murubih kwani’uf nunihimih. Aisim kwakokok iban hai akir kwanamatar maiye.
10 Fiestaumucujña judíopãi cho'ocheja'che si'ache cho'ojʉ pa'ijʉasome mʉsanʉkona, Diopi ña, “Re'onaa'me ina”, chiaʉ chini.
10 Kwa i tafaror hai veya gagamih, sumar yomanih hai hiyuw, mour hai veya gagamih naatu kwamur yomanih veya gagamih imaim a not gagamin kwabitin, kwanotanot boro imaim yawas kwanab.
11 Mʉsanʉkona jã'aja'ñe cho'oche'te asakʉ, “Chʉ'ʉ repanare chʉ'vasi'e peore cavesʉsocuhacosome”, chiiʉ rʉa sʉma'ñe cuasakʉ pa'imʉ chʉ'ʉ.
11 Bowabow nati na’atube kwasisinaf i ayu abirubir, nati ana itinin kwa baibaisi isan asisinaf i yabin en?
12 Asarepajʉ̃'ʉ, chʉ'ʉ majapãijana. Chʉkʉna judíopãi pa'iche jo'kaso mʉsanʉkona judío peona pa'icheja'che pa'ikʉ'mʉ chʉ'ʉ. Chura mʉsanʉkonare chʉ'ʉ Diore cuasarepakʉ pa'icheja'che pa'ijʉ̃'ʉ, chiimʉ chʉ'ʉ. Mʉsanʉkonare ja'me pa'irʉmʉ cu'ache cho'omanesinaa'me mʉsanʉkona chʉ'ʉre. Irʉmʉ ũcuachi'a chʉ'ʉre cu'ache cho'oma'ñe chʉ'ʉ i'kache'te asajʉ̃'ʉ.
12 Ayu ana kwabe amatar bairi tama’am ana veya, ayu isou men kafai kakafin ta kwasinaf. Imih taitu ao’ototofari ayu’ube kwanamatar.
13 Mʉsanʉkona chʉ'ʉ pa'iʉ cho'osi'e masime. Reparʉmʉ Jesucristo'te cuasache kʉachʉ'o mʉsanʉkonare chʉ'ʉ chareparo chʉ'varʉmʉ ravʉ jũ'ikʉji chʉ'vasi'kʉa'mʉ chʉ'ʉ.
13 Kwaso’ob ayu boubuntoro’ot Tur Gewasin kwa isa abai anan ana veya i sawow auman baise a binan kwanowar.
14 Mʉsanʉkona chʉ'ʉpi jũ'iʉna chʉ'ʉre ña vajʉchʉsinaa'me. Jã'ata'ni chʉ'ʉre, “Jũ'imʉ ikʉ”, chini cuhemanesinaa'me. Cuhema'ñe ángel'te Dios raocojñosi'kʉre ña pojocheja'che pojosinaa'me mʉsanʉkona chʉ'ʉre. Ũcuachi'a Jesucristo'te ña pojocheja'che pojosinaa'me mʉsanʉkona chʉ'ʉre.
14 Basit, ayu biyou sawowomaim iwa’an kwa rurutubuni na’atube, kwa men kafai ayu kwanuw furuwu o kwahaiwu, baise au merar kwayi kwabuwu God ana tounamatar ta na’atube, naatu Keriso Jesu ana merar kwatay kwatabaib na’atube ayu kwabuwu.
15 Jã'aja'ñe pojojʉ pa'isina, ¿chura je'se cho'ore mʉsanʉkona pojojʉ pa'isi'e? ¿Cavesʉsocuhare? Reparʉmʉ mʉsanʉkona chʉ'ʉre peore cho'ore'ochetʉ'ka re'oja'che cho'okaijʉ cho'ore'oche pa'ito mʉsanʉkona ñakocaãjatʉ'ka ru'te ĩsira'asinaa'me chʉ'ʉre.
15 Kwa ayasisir i ra’at, baise boun abistan matar? Ayu boro iti na’atube kwa isa atao, “Matah hitabobotaitenamih tim mata kwatabotaiten, ayu kwatitu.”
16 Chura mʉsanʉkona chʉ'ʉpi chʉ'o ũcuarepare i'kaʉna, ¿chʉ'ʉre cuhena carũnisore?
16 Ana itinin i ayu ana kwa arakit amatar, anayabin ayu tur anababatun ao kwanowar imih i?
17 Repana tĩiñe chʉ'vana mʉsanʉkonare rʉa chʉ'vaneenata'ni repana rekoñoã re'oja'che cuasamanajejʉ re'oja'che cho'okaicuheme. Mʉsanʉkonapi chʉkʉnani cuhejʉ repanarechi'a chiijʉ paapʉ chini i'kame repana.
17 Nati sabuw baifuwenayah hai kok gagamin i kwa hinabuwi isah kwanarabon ayu kwanihamiyu, baise men kwa a gewasin isan tisisinaf. Nati hai not i kwa hinabuwi i hai gewasin isan.
18 Mʉsanʉkona chekʉnare pãi chiito re'omʉ. Jã'ata'ni re'oja'che cho'okaichejẽ'e cuasama'ñe rupʉ chiito cu'amʉ. Ũcuachi'a mʉsanʉkonapi chʉkʉna'te ja'me pa'irʉmʉchi'a chiito cu'amʉ. Chiirepana pani te'eñoã chiima'ñe si'arʉmʉ chiijʉ pa'ime.
18 Sabuw hai kok gagamin kwa buwi rabon kou’ay ta’amaim i gewasin naatu anayabin gewasinamaim i basit, baise men ayu nati’imaim ana ma’ama hinasinafumih.
19 Asarepajʉ̃'ʉ, chʉ'ʉ chĩijana. Mʉsanʉkona pa'iche'te ña jo'e chʉ'ʉ rekocho romio chĩipi'rasi'ko asikʉna oicheja'che oimʉ chʉ'ʉ. Mʉsanʉkona Cristo pa'icheja'che re'oja'che pa'iche che'chesirʉmʉjatʉ'ka jã'aja'ñe oiʉ pa'ija'mʉ chʉ'ʉ mʉsanʉkonare.
19 Are natunatu, babin taubumih biyababan ebaib na’atube, ayu biyababan ta’imon kwa isa abai anan kwa a’itinin Keriso’obe kwanamatar imaibo nuhunafot.
20 Mʉsanʉkonani na'a masi chʉ'vara chini ja'me pasa chini oimʉ chʉ'ʉ. Jã'ata'ni so'ore pa'iʉ mʉsanʉkona pa'iche'te ñamaʉna masi chʉ'vacu'amʉ chʉ'ʉre.
20 Au notamaim anotanot boun mi’itube biyamaim atatit saise kwa isa abisa anotanot atao kwatanowar, boun men aso’ob abisa boro ayu kwa isa anao.
21 Mʉsanʉkona aperʉmʉ chʉ̃'ʉ jo'kasi'e cho'oñu chiinata'ni asavesʉme repa kʉache.
21 Kwa iyab ofafar babanamaim kwama’am akokok anibatiy, kwa ofafar eo’oban naniyan kwabaib?
22 Ija'che kʉamʉ: Abraham te'eka'chapanare chĩi paaasomʉ, chẽa paacojñoko mamakʉna'me rʉ̃jorepao mamakʉ'te.
22 Iti na’atube hikirum ema’am, Abraham natunatun i rou’ab. Natun ta i akir babin biyanane, natun ta i aawan anababatun biyanane.
23 Chẽa paacojñoko mamakʉ rupʉ chĩi si'arʉmʉ paacheji paacojñoasomʉ. Rʉ̃jorepao mamakʉta'ni Dios ĩsija'mʉ chiicojñosi'kʉjekʉna Ũcuaʉji ĩsiʉna chĩi paacu'asi'kopi paaasomo.
23 Natun iti akir babin biyanane i tufuw maiyow tufuw, baise natun ta i aawan anababatun biyanane tutufuw i God ana omatanenamaim tufuw.
24 Repana romi te'eka'chapana pa'iche Dios, “Ija'che cho'oñu”, chiisi'e ka'chamajñaja'ñe pa'iʉ, Dios maire cho'okaiche'te kʉamʉ. Aperʉmʉ chʉ̃'ʉ jo'kasi'e cho'ochena'me maire jũni ro'ikaisi'kʉre Jesucristo'te cuasajʉna Repaʉ cho'okaiche kʉamʉ repana pa'iche. Aperʉmʉ chʉ̃'ʉ jo'kasi'e cho'ona chẽa paacojñonaja'ñe pa'ime. Chẽa paacojñosi'ko Agar pa'isi'e Sinaí aikũti pa'irʉmʉ chʉ̃'ʉsi'ere kʉamʉ.
24 Iti sawar tana’i’itin gewas i oroubon na’atube. Baibin rou’ab hairi hai itinin i obaibasit rou’ab. Obaibasit wantoro’ot i oyaw Sinai isan, naatu nati’imaim iyab hitutufuw i akir na’atube hitufuw. Nati i Hagar natunatun.
25 Repao Agar pa'iche repaona'me mamachĩi chẽa paacojñonachi'ajejʉ Arabia cheja pa'ikũti Sinaí aikũti chʉ̃'ʉ jo'kasi'ena'me Jerusalén vʉ'ejoopo irʉmʉ pa'ijoopo pa'iche'te kʉamʉ. Jerusalén vʉ'ejoopo pa'ina judíopãi Dios pa'ichejana sañu chini Repaʉ aperʉmʉ chʉ̃'ʉ jo'kasi'e cho'onajejʉ ũcuanʉko chẽa paacojñonaja'ñechi'a pa'ime.
25 Naatu oyaw Sinai i Arabia wanawananamaim ebatabat, imih nati i Hagar ana itinin, naatu boun ana veya Hagar ana itinin i nati Jerusalem bar meraramaim ta’i’itin, anayabin i natunatun bairi i akir sabuw.
26 Jã'ata'ni cʉnaʉmʉ pa'ijoopo mama Jerusalén vʉ'ejoopo chẽa paacojñona pa'ijoopoma'mʉ. Mai repajoopo pa'inaa'me maire jũni ro'ikaisi'kʉre Jesucristo'te cuasanajejʉ; rʉ̃jorepao Sara mamachĩijanaa'me.
26 Baise mar ana Jerusalem i roufamen, naatu nati babin i it hinat.
27 Dios chʉ'o aperʉmʉ tocha jo'kasi'e jã'are ija'che kʉamʉ:
27 Bukamaim hikikirum eo na’atube, “Babin o yait a’ar, aur kek en, iniyasisir, inakawasa, fana aumetawat na’in iniwow, anayabin o kek hai tufuw ana biyababan men itatam. Baise babin yait taubu’e, a’arin ma’am ana kek boro moumurih na’in hinatufuw, naatu babin aawan auman boro nanatabir.”
28 Asarepajʉ̃'ʉ, chʉ'ʉ majapãijana. Mʉsanʉkona Dios Abrahamre, “Ĩsija'mʉ chʉ'ʉ mʉ'ʉre”, chini ĩsicojñosi'kʉ Isaac pa'icheja'che pa'ime. Mʉsanʉkona cho'okaicojñojañere i'kakʉ, “Mʉ'ʉ jojojaʉre chejana raoja'mʉ chʉ'ʉ, si'avãjʉpãire re'oja'che cho'okaaʉ chini”, chiniasomʉ Dios repaʉ'te Abrahamre.
28 Imih taitu, kwa i God ana omatanen natunatun Isaac eo’omatan na’atube.
29 Reparʉmʉ repaʉ mamakʉ rupʉ chĩi si'arʉmʉ paacheji Agar paasi'kʉpi chekʉni Dios Rekochoji cho'okaiʉna rʉ̃jorepao Sara mamakʉni Isaani cu'ache cho'okʉ paniasomʉ. Irʉmʉ ũcuaja'che pa'imʉ. Maire Jesure cuasanare Dios aperʉmʉ chʉ̃'ʉ jo'kasi'e cho'onapi rʉa cuhejʉ pa'ime.
29 Nati ana veya’amaim kek tufuw maiyow tutufuw misir kek Anun Kakafiyin
30 Dios chʉ'o aperʉmʉ tocha jo'kasi'e ija'che kʉamʉ:
30 Baise bukamaim mi’itube eo? “Akir babin natun hairi kwanunih titit, anayabin akir babin natun boro men karam roufamen babin natun tamah ana toto ana buyoy turin nabaimih.”
31 Asarepajʉ̃'ʉ, chʉ'ʉ majapãijana. Dios pa'ichejana sañu chini Repaʉ aperʉmʉ chʉ̃'ʉ jo'kasi'e cho'omanajejʉ chẽa paacojñosi'ko chĩi pa'icheja'che pa'imanaa'me mai. Jesucristo'te cuasanajejʉ rʉ̃jorepao mamachĩija'ñe pa'ijʉ Dios chĩia'me mai.
31 Isan imih taitu, it i men akir babin natunatunamih, baise roufamen babin natunatun.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Gálatas 4, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.