Atos 5
Dios Chʉ'o Kʉaphʉro (COE) vs AAI
1 Ũcuarʉmʉ te'eʉ Ananías rʉa tĩiñe cho'oasomʉ. Repaʉ rʉ̃jo Safirana'me cheja te'echeja ĩsisoasome.
1 Orot wabin Ananias aawan Sapphira hairi auman hai sawar turin hiya’aitit sabuw hitubun.
2 Ĩsiso, kuri koo, joopo mini care'vaasomʉ repaʉ. Jã'aja'ñe cho'okʉ'te ñakota'ni rʉ̃jo, Safira, i'kamaneasomo repaʉ'te. Repakuri care'va jo'ka joopo miisi'ere sa ĩsiasomʉ repaʉ Jesús saosinani. Sa ĩsikʉ, “Chʉ'ʉ chejare ĩsiso inʉkorʉchi'a kuri koosi'kʉa'mʉ”, chiiʉ joreasomʉ repaʉ repanare. |src="cn01905B.tif" size="col" copy="D.C.Cook" ref="Hch 5.2"
2 Naatu kabay turin i botan, aawan i so’ob, naatu i ana baibasit auman iwa’an, turinawat bai in tur abarayah nahimaim ihouw ra’iy.
3 Jã'aja'ñe chiiʉ ĩsiʉna Pedro repaʉ'te ija'che i'kaasomʉ:
3 Peter Ananias isan eo, “Aisim Satan not kakafin dogor wanawanan yaru’uy Anun Kakafiyin matanamaim ifuwen, a me hitutubun kabay turin o isa ibotan?
4 ¿Je'se pa'iʉna jã'aja'ñe joreʉ mʉ'ʉ? Cheja mʉ'ʉ cheja pa'isi'kʉa'mʉ. Mʉ'ʉre ʉache cho'ore'osi'kʉa'mʉ repacheja. Ĩsisõ kuri koosi'kʉa'mʉ mʉ'ʉ. Mʉ'ʉre ʉache cho'ore'osi'kʉa'mʉ repakuri. Jã'ata'ni repakuri Dioni joopo ĩsikʉ, “Ũcuanʉkorʉ'me ie”, chiiʉ Dioni joresi'kʉa'mʉ mʉ'ʉ. Pãijẽ'e jorekʉ, Diorejẽ'e ũcuachi'a joresi'kʉa'mʉ mʉ'ʉ —chiniasomʉ Pedro.
4 Inaso’ob iti me i o nowa, baise o a baibasitamaim sabuw hitubun, naatu sabuw hitutubun ufunamaim iti kabay i o nowa. Aisim iti na’atube isinaf? O men orot ifuw, baise God ifuw.”
5 Repaʉ i'kache'te asa repaʉ Ananías teana jũnisosi'kʉpi tãniasomʉ. Repaʉ jũnisosi'ere asa pãi ũcuanʉko rʉa kʉkʉsoasome.
5 Ananias tur iti nonowar ana maramaim an uy re morob, sabuw etei’imak tur iti hinonowar hai hibir ra’at.
6 Jũnisoʉna põsʉpãipi kaka repaʉ'te kãapi rea etua tãasome.
6 Oro’orot boubuh hina hirun biyan hibai hisum hibai hin rahemaim hiyai.
7 Chotehora pa'isirʉmʉna repaʉ rʉ̃jo ũcuavʉ'ena kakaasomo. Ʉ̃jʉ cho'ocojñosi'e chuta'a asamaneasomo repao.
7 Three hours na’atube sasawar ufunamaim aawan babin na tit, i men so’ob Ananias isan abisa mamatar.
8 Kakaona Pedro repao'te sẽniasaasomʉ.
8 Peter babin ibatiy, “Ku’o gewas anowar, aaw airi a me hitutubun baiyanaban ana fofonin iti kwabai?” Babin iya’afut eo, “Me hitutubun ana baiyan etei i nati.”
9 Chikona Pedro repao'te i'kaasomʉ.
9 Peter babin isan eo, “Aisim aaw airi kwaibasit, Regah Anunin kwarutubun? Oro’orot iyab o aaw hibai hin hiya’iy i nati etawanamaim tebatabat o hina’abar kwananamih.”
10 Chikʉna Pedro ti'jñeñena teana jũnisosi'kopi tãniasomo repao. Tãkona põsʉpãi kaka ñato jũnisosiva'o ũniasomo repao. Ũcuarʉmʉ repao'te mini etua sa ʉ̃jʉre tãsicheja rʉ̃'ʉñe tãasome repana.
10 Mar ta’imon babin Peter anamaim ra’iy rab morob, oro’orot boubuh hina hirur babin morob inu’in hi’itin hi’abar hin aawan sisibinamaim hiyai.
11 Jã'aja'ñe cho'osi'ere asa pãi Jesucristo'te cuasakuanupʉ ũcuanʉko rʉa kʉkʉsoasome. Chekʉna ũcuachi'a peore asa kʉkʉsoasome.
11 Sawar iti mamatar ekaleisia sabuw naatu sabuw afa auman iti tur hinonowar hi’oror sa’irih naatu hai hibir ra’at.
12 Reparʉmʉ repana Jesús saosina pãi ñajʉ'te rʉa re'oja'chere, Diochi'a cho'omasiche'te cho'o ñojʉ paniasome. Jesure cuasana ũcuanʉko si'arʉmʉ chi'ijʉ paniasome, Dios vʉ'e ve'se pa'ikachapa, Portal de Salomón chiikachapana.
12 Tur Abarayah ina’inan naatu baifofofor moumurih maiyow sabuw wanawanahimaim hisisinaf. Naatu baitumatumayah hai rou’ay mar etei i Solomon ana sebosebomaim hiruru’ay.
13 Repanare chi'i pa'inare chekʉna pãi ja'me nʉkavajʉchʉnata'ni rʉa re'oja'che cutuasome repanare.
13 Orot babin ufunane men karam boro hitakofanih, basit baitumatumayah hai gewasih isan sabuw wabih hibobora’ara’ah.
14 Jã'ata'ni chekʉna Jesucristo'te cuasanani jovo na'a jainʉko Jesucristo'te cuasaasome, romina'me ʉmʉpãi.
14 Naatu orot babin iyab Regah hibitumatum hina hirun kou’ay yayababar yen ra’at.
15 Jesús saosinapi rʉa re'oja'che vasojʉna Pedro caraijachejana callejoovʉna jũ'iva'nare ũhikãñapi kuãa ra ũhaasome pãi. Pedro chʉvosi'epi repanani chʉvo vasoa'kʉ chini jũ'iva'nare ve'sena ũhaasome pãi.
15 Rou’obow nati’imaim sabuw sawusawuwih hi’abaren hitit ef gagamih yah emo’em afe’eh naatu ir yah hi’i’inuwih, saise Peter tanan ana youn afa tafahimaim tarabon isan.
16 Ũcuachi'a chekʉna pãi Jerusalén vʉ'ejoopona si'arʉmʉ raijʉ paniasome repajoopo kueñe pa'ijoopoã pa'ina. Ravʉ jũ'inana'me vatire paajʉ jũ'inare rajʉ raniasome repana. Rarena repana ũcuanʉko vajʉasome.
16 Sabuw rou’ay gagamin maiyow hiru’ay, naatu bar merar afa Jerusalem sisibinamaim hima’am hai sabuw sawusawuwih naatu afa afiy kakafih hitoun buriburih hima’am hibuwih hinan etei’imak hiyayawasih.
17 Jesús saosinapi jã'aja'ñe cho'ojʉna judío phairi aina'me repaʉ neena, saduceopãi pe'ruasome. Pe'rujʉ repanare cu'ache cho'oñu chiniasome repana.
17 Firis Gagamin ana ofonah etei naatu Sadducee hai kou’ay bairi hibusuruf tur abarayah isah yah so’ar hibobowen, naatu sinafumaim hiyai.
18 Repanani cu'ache cho'oñu chini chʉ̃'ʉrena, repana neena pãi chẽavʉ'ena chẽa cuaaasome repanare.
18 Tur Abarayah hibow hifatumih naatu hibuwih hin dibur bar gagaminamaim hiyariyih.
19 Pãi chẽavʉ'ere pa'ijʉna, ángel, Dios raosi'kʉ, ñamina rani, jatisa'aro vatakani repanare eto ija'che i'kaasomʉ repaʉ:
19 Baise gugumin wanawanan Regah ana tounamatar na etawan etei botawiyen tur abarayah iunawiyih hitit, iuwih eo, Tounamatar tur abarayah dibur barane botaitih|alt="angel frees the apostles from the prison" src="cn01911b.tif" size="col" loc="Act 5.19" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="5.19-20"
20 —Dios vʉ'ena mʉa, Dios chʉ'ore pãire che'chojʉ̃'ʉ asa re'oja'che paapʉ. Mama cuasajʉ pa'iche'te re'oja'che kʉajʉ̃'ʉ repanare, re'oja'che paapʉ —chiniasomʉ ángel repanare.
20 “Kwanan Tafaror Bar gagamin wanawanan kwanabat iti yawas boubun ana tur tutufin sabuw etei hai tur kwana’owen.”
21 Chikʉna repana Jesús saosina asa rʉa apeñatatona Dios vʉ'ena mʉa tĩ'aasome. Tĩ'a kaka pãire che'choasome repana.
21 Mar sibisib auman tur abarayah Tafaror Bar wanawanan was efanamaim hibusuruf sabuw hi’obaibiyih.
22 Chʉ̃'ʉrena sõtaopãi pãi chẽavʉ'ena mʉaasome. Mʉa tĩ'a kaka ñato Jesús neena peoasome. Peojʉna sõtaopãi co'i kʉaasome repanare.
22 Baise hina dibur baremaim hititit hibouyuwih naatu ma’utenayah hai ukwarih himatabir maiye hina hai tur hio’wen hio,
23 —Chʉkʉna pãi chẽavʉ'e mʉa tĩ'ato masi tachosivʉ'e pa'isi'kʉa'mʉ repavʉ'e. Repanare pẽ'jena kakasa'aro cachejare ve'sere nʉkajʉ pa'isinaa'me. Jã'ata'ni vata ñato repana Jesure cuasana peosinaa'me —chiniasome sõtaopãi.
23 “Aki an dibur bar atitit etawan etei i tufatufbonen naatu etawan ma’utenayah auman hibatabat ai’itih, baise etawan abobotawiyen i men yait ta nati bar wanawananamaim atita’urimih.”
24 Chitena repanare chʉ̃'ʉkʉ judío phairipãi chʉ̃'ʉnana'me asa rʉa kʉkʉasome repana. Repanani rʉa cuasokʉna,
24 Firis ukwarih naatu Tafaror Bar kaifenayan hai ukwarin iti tur hinonowar etei hai kasiy ra’at hio, “Iti orot isah abisa matar?”
25 Jã'aja'ñe i'katona chekʉ tĩ'a ija'che kʉaasomʉ:
25 Rubira’e orot ta na run eo, “Kwananowar oro’orot kwabow dibur kwaya’aya i Tafaror Bar wanawanan sabuw tibi’obaibiyih.”
26 Chikʉna repaʉ sõtao chʉ̃'ʉkʉ repaʉ neenana'me eta, Dios vʉ'ena mʉa Jesús saosinare chẽa jo'e mʉtuaasome. Jã'ata'ni repanare asi cho'oma'ñe mʉtuaasome repana, pãire vajʉchʉjʉ, “Cata su'ajʉ”, chini repanani.
26 Naatu kaifenayan ukwarin ana orot afa bairi hin tur abarayah hibuwih bairi himatabir maiye, men hifair o hikwararihimih, anayabin sabuw agimamaim borabirabih hirouw hibir.
27 Repanare chẽajani ra judío aina ti'jñeñena nʉkoasome repana. Nʉkorena judío phairi ai Jesús saosinare ija'che i'kaasomʉ:
27 Tur Abarayah hibuwih hina hirun Kaniser (Sanhedrin) nahimaim hibat naatu Firis Gagamin ibatiyih eo,
28 —Chʉkʉna mʉsanʉkonare rʉa ʉ̃sejʉ, “Jesús pa'iche jo'e che'chomanejʉ̃'ʉ”, chiisinaa'me. Jã'ata'ni ũcua che'chojʉ pa'ime mʉsanʉkona. Ũcuachi'a chʉkʉna'te, “Jesure vanisõsinaa'me jã'ana”, chiijʉ pa'ime mʉsanʉkona —chiniasomʉ judío phairi ai repanare.
28 “Aki tur fokarin maiyow ao fafari iti orot wabinamaim sabuw men kwani’obaiyih, naatu baise kwa abai’obaiyen i tit Jerusalem wanawanan sabuw etei tenonowar, naatu kwakok iti orot momorob ana ubar aki bain isan kwayayamatat.”
29 Chikʉna Pedro chekʉna Jesús saosinana'me ija'che i'kaasomʉ:
29 Peter naatu tur abarayah afa bairi hiyafutih hio, “Aki i God fanan anab men orot fanahimih.
30 Mʉsanʉkona Jesure kurususẽ'verona jẽ'jo vẽasõsinaa'me. Jũnisõ tãcojñosi'kʉreta'ni Diopi, mai aipãi Paakʉji, vasosi'kʉa'mʉ Repaʉ'te, jo'e vajʉrani paaʉ chini.
30 It ata a’agir hai God Jesu kwa onaf tafanamaim kwa’onaf kwa’asabun momorob i morobone God bora’ah maiye,
31 Repaʉ'te Jesure vaso Dios Repaʉ ʉjajʉ̃tʉ cakã'kore kueñe ñu'iʉ chʉ̃'ʉa'kʉ chini jo'kaasomʉ. Ũcuachi'a pãi rekoñoãre care'vakaaʉ chini, jo'kaasomʉ Dios Repaʉ'te. Jã'aja'ñe cho'oasomʉ Dios maipi Israelpãipi cu'ache cho'oche'te ũhasõrena mai cu'ache cho'osi'ere tʉ'nesõkasa chini.
31 God bora’ah yen uman ana asukwafune ima’an, bonawiyenayan naatu baiyawasayan matar, saise Israel sabuw hai ef nabotawiy dogor baikitabiren naatu notawiyen hinab.
32 Repa Jesús cho'ocojñosi'e peore ñasinajejʉ ũcuare kʉajʉ pa'ime chʉkʉna. Dios Rekocho ũcuachi'a jã'are kʉamʉ. Repaʉ chʉ̃'ʉñe asa jachama'ñe cho'onare Dios Ũcuaʉ Rekocho'te ĩsimʉ —chiniasomʉ Pedro repanare.
32 Aki i iti sawar hai sifrubonayah, naatu sabuw iyab hibifanabow isan God Anun Kakafiyin bitih auman siftirurubon.”
33 Chikʉna repana judío aina asa rʉa pe'ruasome. Pe'rujʉ Jesús saosinare vanisoñu chiniasome repana.
33 Kaniser sabuw iti tur hinonowar ana veya, gagamat yen bufutih hikokok kwanekwan i boro tur abarayah hita’asbunih.
34 Jã'ata'ni te'eʉ repanare ja'me pa'ikʉ judío ai fariseopãiʉ i'kara chini vʉni nʉkaasomʉ. Repaʉ mami Gamalielasomʉ. Rʉa masikʉjekʉ, Dios chʉ̃'ʉñe che'chokʉ paniasomʉ repaʉ. Pãi ũcuanʉko rʉa chiniasome Repaʉ'te. Vʉni nʉkakʉ, Jesús saosinare ve'sena etuaa'jʉ chini chʉ̃'ʉasomʉ repaʉ.
34 Baise Pharisee orot wabin Gamaliel, ofafar bai’obaiyenayan, sabuw etei iti orot hikakakafiy, kou’ay wanawanan misir iuwih tur abarayah hibuwih hitit ufunamaim mar kafai hibat.
35 Etuasorena repaʉ Gamaliel judío ainare ija'che i'kaasomʉ:
35 Naatu imaibo Kaniser iuwih eo, “Taituwau Israel, abisa iti orot isah kwayayakitifuw mata toniwa’an gewas kwananotabo kwanasinaf.
36 Aperʉmʉ Teudas rani pa'iʉ cho'osi'ere cuasajʉ̃'ʉ. Rani pa'iʉ, ija'che i'kasi'kʉa'mʉ repaʉ: “Rʉa masiʉjekʉ pãire chʉ̃'ʉra chiimʉ chʉ'ʉ”, chiisi'kʉa'mʉ repaʉ. Chikʉna pãi jainʉko, repaʉ'te jovosinaa'me, chekʉrʉmʉ cuatrocientorepana. Jã'ata'ni chuenisosi'kʉa'mʉ repaʉ. Repaʉji chuenisoʉna repaʉ'te ja'me pa'isina ũcuaʉachejña te'enachi'a vʉ'vʉsosinaa'me. Jã'ajekʉna repaʉ cho'osi'e si'asosi'kʉa'mʉ.
36 Kwananot iti boro’omo Theudas tit orot gagamin ta rouw eorereb naatu oro’orot etei 400 na’atube hikofan, Baise hi’a’asabun ana veya ana bai’ufununayah etei hitaragiy nanabin hin, naatu ana kou’ay re rumoromorob sawar.
37 Na'a pa'isirʉmʉ pãi kuẽkuerʉmʉ chekʉ, Judas, Galilea cakʉ ũcuaja'che rani pa'isi'kʉa'mʉ. Rani pa'iʉ repaʉji pãi chʉ̃'ʉnani etosora chiiʉna pãi jainʉko jovosinaa'me repaʉ'te. Jã'ata'ni chuenisosi'kʉa'mʉ repaʉ. Chuenisoʉna repaʉ'te ja'me pa'isina te'enachi'a vʉ'vʉsosinaa'me.
37 Nati ufunamaim Judas Galilee orot sabuw hibiyab ana veya tit, sabuw bow kou’ay busuruf, baise i auman hi’asabun naatu ana bai’ufununayah hitaragiy nanabin hin.
38 Jã'ajekʉna chura ija'che chʉ'vamʉ chʉ'ʉ mʉsanʉkonare: Jã'anare Jesús neenare asi cho'oma'ñe eto saojʉ̃'ʉ. Repana cho'oche rupʉ pãipi cuasajʉ chʉ̃'ʉñe pa'ito si'asoja'mʉ.
38 Isan imih abisa iti boun emamatar isan au’uwi, iti orot kwaihamiyih, naatu kwa’uwih ten, anayabin orot ana notane hinayakitifuw hinasisinaf na’at boro nasawar.
39 Jã'ata'ni Dios chʉ̃'ʉñe pa'ito ʉ̃secu'amʉ mʉsanʉkonare. Si'asomaneja'mʉ. Cuasajʉ̃'ʉ aperʉmʉ. Dios chʉ̃'ʉñe ʉ̃sena pa'imanejʉ̃'ʉ mʉsanʉkona —chiiʉ chʉ'vaasomʉ repaʉ Gamaliel.
39 Baise Godane nanan na’at, kwa men karam boro kwana’otanih, kwa boro taiyuw God bairi kwanabiyow kwana’itin.”
40 Repaʉji chʉ'vaʉna asa chẽa repana judío aina Jesús saosinare soni rao suĩ'sueche'te chʉ̃'ʉasome Jesús neenare. Suĩ'sue pi'nirena Jesús saosinare jo'e ʉ̃seasome repana aina. “Jesús pa'iche jo'e che'choma'ñe pa'ijʉ̃'ʉ”, chiniasome. I'ka pi'ni Jesús saosinare eto saoasome repana.
40 Tur Abarayah hi’afih hirun naatu hirouw. Imaibo tur fokarin maiyow hi’uwih naatu hiofafarih Jesu wabin men hinao rerereb, naatu hi’uwih hai au ubar hin.
41 Etojʉna Jesús saosina judío aina chi'ivʉ'epi pojojʉ etaasome. “Dios chʉkʉna'te pojokʉ Jesús pa'iche'te kʉaa'jʉ chini jo'kasi'e rʉa re'omʉ. Jã'ajekʉna suĩ'suecojñosinata'ni rʉa pojojʉ eta saime chʉkʉna”, chini cuasaasome.
41 Tur Abarayah Kaniser hihamiyih hitit naatu ereyasisir auman hin, anayabin Jesu wabinamaim hibi’akir i igewasin kwanekwan.
42 Eta saisirʉmʉ suĩ'suecojñosinata'ni jo'kasoma'ñe Jesucristo Dios Raosi'kʉ pa'iche'te che'chojʉ paniasome repana. Si'aumucujña Dios vʉ'ena mʉa chʉ'vajʉ paniasome repana, pãi vʉ'ña ũcuachi'a.
42 Mar etei Tafaror Baremaim naatu hai baremaim sabuw hibi’obaiyih naatu tur gewasin Jesu Keriso isan sabuw hai tur hi’o’owen.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 5, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.