Atos 26

Dios Chʉ'o Kʉaphʉro (COE) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Chikʉna Rey Agripa Pablo'te i'kaasomʉ.
1 Agripa iu, “O i baibasit abit taiyuw isa inao.” Paul uman bora’ah naatu taiyuwin wasfafar eo,
2 —Rey Agripa, mʉ'ʉre rʉa masikʉni, iumucuse chʉ'ʉni i'kare'okʉna rʉa pojomʉ chʉ'ʉ. Judíopãi chʉ'ʉre cu'ache cutusi'ere chʉ'ʉ pa'iche meñe rũhiñe kʉaja'mʉ chʉ'ʉ.
2 “Aiwob Agripa, ayu i abiyasisir anayabin boun o namaim Jew sabuw abisa isan ayu ubar hibitu i boro ana wasfafaru anao inanowar. Paul aiwob Agripa isah ibibinan|alt="Paul speaking to crowd" src="cn01993b.tif" size="col" loc="Act 26.2" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="26.1-2"
3 Ũcuachi'a mʉ'ʉpi chʉkʉna judíopãi pa'iche peore masikʉ, chʉkʉna irʉmʉ cutuchejatʉ'ka masikʉjekʉna pojomʉ chʉ'ʉ. Jã'ajekʉna mʉ'ʉre chʉ'ʉ i'kache pe'ruma'ñe asaa'kʉ chini sẽemʉ chʉ'ʉ mʉ'ʉre. Asarepajʉ̃'ʉ —chiniasomʉ Pablo.
3 Iti ao i turobe, anayabin o i Jew sabuw hai binanakwar naatu hai ofafar iso’ob kwanekwan, imih o abifefeyani yatenanub inama ana’o inanowar.
4 Chini ija'che i'kaasomʉ:
4 Jew sabuw etei ayu kek ana veya mi’itube ama’am i hiso’ob, ayu au yawas no aneika au tafaramamaim mi’itube ama’am ana Jerusalem atit ama’ama etei i hiso’ob.
5 Chʉ'ʉre rʉa jeerʉmʉ masime repana. Ũcuachi'a põsʉrʉmʉpi chʉ'ʉ fariseopãi chʉ̃'ʉñe cho'okʉ pa'isi'e masime repana. Repanare kʉaʉato jã'are kʉaa'jʉ. Chʉkʉna fariseopãi Dios chʉ̃'ʉsi'ena'me judío phairipãi chʉ̃'ʉsi'e chekʉnare pãi na'a rʉa cuasajʉ cho'onaa'me.
5 Ayu i manin maiyow bairi ama, imih ayu i hisu’ubu kwanekwan. Hinakokok na’at hina’orereb. Anaika ayu i Pharisee orot, kwafiren ana ofafar fokarin wanawanan i ayu ama, naatu men kafa’imo ofafar ta astu’ub.
6 Dios aperʉmʉ Repaʉ cho'ojachere chʉkʉna aipãi kʉasi'e rʉa cuasakʉ'mʉ chʉ'ʉ. Jã'a cuasakʉjekʉna chura ina chʉ'ʉre ichejana chẽa rasinaa'me, pãi chʉ̃'ʉna asajʉ'te chʉ'ʉ pa'iche'te cu'ache cutuñu chini.
6 Naatu boun ayu iti ubar tibitu anayabin God ana’omatanen ai a’agir bitih imaim ayu nuhufot ama’am isan, ubar hitu bairi tao.
7 Chʉkʉna aipãipi Dios cho'ojachere asa tocha jo'karena chʉkʉna Israelpãi ũcuanʉko ũcuare cuasajʉ cha'ame. Cha'ajʉ Diopi pojoa'kʉ chini Repaʉ chʉ̃'ʉ jo'kasi'e si'arʉmʉ umucujñana'me ñami cho'okaijʉ pa'ime chʉkʉna. Jã'ata'ni chʉ'ʉpi ũcuare cuasakʉ, “Dios cho'ocuhasi'kʉa'mʉ jã'a”, chiiʉna cu'ache i'kame ina chʉ'ʉre, Rey Agripa.
7 Iti omatanen i aki ai big etei 12 hibitumitum mi’itube hita’itin titurobe, imih fai mar dogoroh tutufin etei God hikwakwafir, naatu anayabin iti baitumatum isan. Aiwobomon, Jew sabuw ayu ubar hitu iti tao.
8 ¿Je'se pa'iʉna mʉsanʉkona jũniso tãcojñosi'kʉre Dios vasosi'e jachache? ¿“Dios vasovesʉmʉ”, chiiche mʉsanʉkona?
8 Kwa Jew sabuw iyab iti kwabatabat aisim God sabuw murumurubih ibiyawasih baitutumin isan kwa isa efofokar?
9 ’Aperʉmʉ chʉ'ʉ ũcuachi'a, “Nazaret raisi'kʉre Jesure cuasanare rʉa cu'ache cho'oto re'omʉ; peore cho'ore'ochetʉ'ka cu'ache cho'ora repanare”, chiiʉ cuasasi'kʉa'mʉ.
9 Ayu auman mat i na’atube anot, sawar moumurih na’in ata sinaf Jesu Nazareth mowan wabin ati’ib isan.
10 Jã'aja'ñe cuasakʉ Jerusalén vʉ'ejoopo pa'inare Jesure cuasanare rʉa cu'ache cho'osi'kʉa'mʉ chʉ'ʉ. Judío phairipãi chʉ̃'ʉnapi chʉ̃'ʉjʉna Jesure cuasanare jainʉkore chẽa pãi chẽavʉ'ena cuaosi'kʉa'mʉ chʉ'ʉ. Ũcuachi'a pãipi Jesure cuasanani vanisoñu chiito, “Vanisojʉ̃'ʉ repanare”, chiisi'kʉa'mʉ chʉ'ʉ chekʉnana'me. Chʉkʉnapi jã'aja'ñe chʉ̃'ʉto repanare vanisosinaa'me repana.
10 Naatu nati na’atube Jerusalemamaim asinaf. Firis ukwarih biyahine fair abai God ana sabuw moumurih maiyow abow dibur aya. Naatu rouw morobomih teo ana veya ayu auman aibasit terouw temomorob.
11 Chʉkʉna judíopãi chi'ivʉ'ña si'arʉmʉ mʉa kaka repanare chẽa cu'ache cho'okʉ pa'isi'kʉa'mʉ chʉ'ʉ. Repanapi Dioni cu'ache i'kaa'jʉ chini rʉa cu'ache cho'osi'kʉa'mʉ chʉ'ʉ repanare. Repanare rʉa pe'ruche pe'rukʉ tĩipãi pa'ijoopoãjatʉ'ka repanani chẽara chini ku'isi'kʉa'mʉ chʉ'ʉ.
11 Mar moumurih maiyow Kou’ay Bar efan tata’amaim abow biyababan aitih, naatu hai baitumatum baihamiyin isan a’okikimih. Na’atube hai baitumatum baigigimin isan a’okimih, naatu atit an menah tatabirih hai bar hai meraramaim bai akir kakafin maiyow aitih.
12 ’Jã'aja'ñe cho'okʉ judío phairipãi chʉ̃'ʉnapi chʉ̃'ʉrena Damasco vʉ'ejoopona pãire chẽara chini saisi'kʉa'mʉ chʉ'ʉ.
12 Ana’an iti isan ayu firis ukwarih biyahine fair hitu hiyunu an Damaskas atit.
13 Asarepajʉ̃'ʉ, Rey Agripa. Chʉ'ʉ Damasco vʉ'ejoopo saima'api saiʉ nʉkarepaʉ sʉ'itona cʉnaʉmʉpi rũhiso'koro ʉ̃sʉʉ'te na'a rʉa miañeji sʉkakʉna ñasi'kʉa'mʉ chʉ'ʉ, chʉ'ʉre ja'me saisina ũcuachi'a.
13 Baise efamaim anan bi’auyit auman, Aiwobomon, marakaw no marane, mamarakaw men veya na’atube, marakaw kwanekwan re ayu au sabuw bairi anan tarbebera’uhi.
14 Rʉarepa miakʉna ũcuanʉko chejana tãisinaa'me chʉkʉna. Tãni ũhiʉ hebreo chʉ'opi chʉ'ʉre i'kache ija'che chiiche'te asasi'kʉa'mʉ chʉ'ʉ: “Saulo, Saulo, ¿je'se pa'iʉna mʉ'ʉ chʉ'ʉre si'arʉmʉ cu'ache cho'okʉ? Jã'aja'ñe cho'okʉ mʉ'ʉpi meñe cu'ache cho'okʉ pa'imʉ mʉ'ʉ”, chiisi'kʉa'mʉ.
14 Aki etei’imak me yan are, naatu ayu orot fanan anowar Hebrew turamaim iuwu eo, ‘Saul! Saul! aisim ayu irabu kubia’akiru? Ayu kubi’a’akiru i o taiyuw biya irab kubi’a’afiy.’
15 Chikʉna, “Chʉ'ʉre Paakʉ, ¿keeja'iʉ'ʉ mʉ'ʉ?”, chiisi'kʉa'mʉ chʉ'ʉ. Chikʉna, “Jesua'mʉ chʉ'ʉ; mʉ'ʉre cu'ache cho'ocojñokʉ'mʉ”, chiisi'kʉa'mʉ Maire Paakʉ chʉ'ʉre.
15 Ayu aibatiy ao, ‘O yait Regah?’ Naatu Regah eo, ‘Ayu i Jesu, o irabu kubia’akiru.
16 Chini jo'e i'kasi'kʉa'mʉ chʉ'ʉre. “Vʉni nʉkajʉ̃'ʉ. Mʉ'ʉre chʉ'ʉ peosichejapi rani ñomʉ chʉ'ʉ, mʉ'ʉni chẽa paara chini. Chʉ'ʉni cho'okaaʉ chini cho'oche'te jo'kara chiimʉ chʉ'ʉ mʉ'ʉre. Irʉmʉ chʉ'ʉre ñasi'ena'me na'a pa'isirʉmʉ ñajañere kʉaa'kʉ chini chẽamʉ chʉ'ʉ mʉ'ʉre.
16 Baise kumisir kubat, ayu o isa abirerereb ana rubini isou inabow naatu boun abisa isa mamatar sabuw afa hai tur ina’owen. Naatu abisa isa namamatar boro ani’obaiyi.
17 Judíopãina'me judío peona pa'ichejña chʉ'ʉ mʉ'ʉre saosirʉmʉ mʉ'ʉre cho'okaija'mʉ chʉ'ʉ, repanapi mʉ'ʉni cu'ache cho'oñu chiito.
17 Ayu o a sabuw Jew umahine naatu Ufun Sabuw umahine boro anatafafari. Ayu abiyafari nati sabuw wanawanahimaim inan,
18 Mʉ'ʉpi sani repanani chʉ'ʉ chʉ'ore chʉ'vakʉna asa chẽa cu'ache cho'oche'te ũhaso chʉ'ʉni cuasajʉ jovorena, repanare vati ai paanare tʉa paakʉ, repana cu'ache cho'oche'te tʉ'neso repana rekoñoãre care'vaʉna Dios chʉ̃'ʉñe'te cho'ojʉ paapʉ chini saoja'mʉ chʉ'ʉ mʉ'ʉre”, chiisi'kʉa'mʉ Jesús chʉ'ʉre.
18 matah inabotawiy naatu guguminane inanawiyih hinatit marakawamaim hinarun. Naatu Satan umane inabow God initin, saise bowabow kakafihine notawiyen hinab, naatu God ana rourubin sabuw wanawanahimaim hai efan hinab hinamare.’
19 ’Rey Agripa, asarepajʉ̃'ʉ. Jesús cʉnaʉmʉpi caje ñokʉ i'kasi'kʉa'mʉ chʉ'ʉre. Repaʉ i'kakʉ chʉ̃'ʉsi'e jachama'ñe cho'omʉ chʉ'ʉ.
19 Nati isan Aiwobomon Agripa, ayu abisa marane re ai’itin men ai fanasair.
20 Charo Damasco vʉ'ejoopo pa'inani Dios chʉ'o chʉ'vasi'kʉa'mʉ chʉ'ʉ. Jã'achejapi Jerusalén vʉ'ejoopo pa'inare sani chʉ'vakʉ Judea cheja pa'inare peore chʉ'vasi'kʉa'mʉ chʉ'ʉ, judío peonarejatʉ'ka. Repanapi cu'ache cho'oche'te ũhaso Dioni cuasajʉ jovo re'oja'che pa'ijʉna, chekʉnapi repana Diore jovosi'ere ña masia'jʉ chini chʉ'vasi'kʉa'mʉ chʉ'ʉ.
20 Bowabow wantoro’ot i Damaskas imaim abusuruf naatu ana sabuw iyab Jerusalem hima’am isah atit, Judea wanawanan etei abinan naatu Eteni Sabuw wanawanahimaim auman a binan. Abibinan anayabin sabuw bowabow kakafihine God isan hitatatabir naatu hai bowabowamaim titurobe i dogor baikitabir hibai.
21 Jã'aja'ñe chʉ'vakʉji Dios vʉ'ena mʉaʉna judíopãi vanisoñu chini chẽasinaa'me chʉ'ʉre.
21 Ana’an nati isan Jew sabuw ayu Tafaror Bar wanawanan ana sebosebomaim hibuwu hifatumu rabu morobomih hiwa’an.
22 Jã'ata'ni Diopi chʉ'ʉni jũ'iñe'te ʉ̃sekʉna iumucujñajatʉ'ka chuta'a vajʉʉ pa'imʉ chʉ'ʉ. Diopi chʉ'ʉni cho'okaiʉna Repaʉ pa'iche'te pãi ũcuanʉkore kʉamʉ chʉ'ʉ, rʉa masinana'me vesʉva'nare. Moisés chʉ̃'ʉsi'ena'me Dios chʉ'o aperʉmʉ kʉasina tocha jo'kasi'echi'a kʉamʉ chʉ'ʉ. Dios cho'ojachere kʉasinaa'me repana. Repana kʉasi'e cho'ocuhasi'kʉa'mʉ Dios.
22 Baise God tafafaru yawasu ama ana it boun atit, imih o namaim abat orot babin kikimin yen in orot babin gagamin etei matahimaim abisa isou mamatar i ao’orerereb. Ayu au tur ao i dinab oro’orot naatu Moses sawar abisa mataramih hi’o inu’in mamatar imaim ao.
23 Dios Raosi'kʉ rani rʉa cu'ache cho'ocojño vanisorena tãcojñosi'kʉta'ni jo'e vajʉraisi'kʉa'mʉ. Chekʉnare pãi charo vajʉraisi'kʉa'mʉ Repaʉ. Jo'e jũnisomanejañere charo vajʉrani pa'iʉ re'oja'che pa'iche'te Repaʉ majapãi judíopãire chʉ'vasi'kʉa'mʉ Repaʉ, judío peonare ũcuachi'a —chiniasomʉ Pablo repaʉ'te.
23 Roubininenayan boro biyan nababan ni’akir naatu morobone, moroboyah wanawanahimaim i boro wan namisir marakaw ana yawas Jew sabuw naatu Ufun Sabuw isah nakurereb.”
24 Pabloji repaʉ pa'iche'te jã'aja'ñe kʉakʉna asa Festo ʉjachʉ'opi ija'che i'kakʉ cuiasomʉ:
24 Paul iti na’atube taiyuwin wasfafar eo inan auman Festus Paul isan iwow eo, “O i kubikoko’aw so’obamaim nawiyi in kubikoko’aw!”
25 Chikʉna Pablo jo'e i'kaasomʉ.
25 Paul iya’afut eo, “Ayu i men abikoko’aw, au Aiwobomon! Tur abisa ao i turobe hai yabih auman.
26 Ikʉ Rey Agripa chʉ'ʉ i'kache asa masimʉ. Jã'ajekʉna repaʉ'te vajʉchʉma'ñe kʉamʉ chʉ'ʉ. Peore chʉ'ʉ kʉache rope'e cho'osi'ema'mʉ. Jã'ajekʉna peore asacosomʉ repaʉ.
26 Aiwob Agripa, ayu o namaim men erebir auman ao’omih, anayabin iti sawar etei o iso’ob, naatu sawar iti himamatar boro men karam nuhinaburumih. Anayabin iti sawar men ta umasusunamaim mataramih.
27 Rey Agripa, ¿Dios chʉ'o aperʉmʉ kʉasina tocha jo'kasi'e kʉache cuasama'kʉ mʉ'ʉ? Cuasamʉ mʉ'ʉ. Masimʉ chʉ'ʉ jã'a —chiniasomʉ Pablo.
27 Aiwob Agripa o dinab orot kubitutumih? Ayu aso’ob o kubitumatum!”
28 Chikʉna Rey Agripa Pablo'te ija'che i'kaasomʉ:
28 Aiwob Agripa Paul iya’afut eo, “O kunotanot iti veya ta’imon o boro ayu dogorou inikitabir anan Kirisiyan anamatar?”
29 Chikʉna Pablo i'kaasomʉ.
29 Paul iya’afut eo, “Veya kabumin o veya manin ayu au yoyoban God isan i men o akis baise kwa iyab iti boun ao kwanonowar i mi’itube kwatan ayu ama’am na’atube kwatamatar. Baise men akokok hinafatum dibur hinayariyi kwanama.”
30 Chikʉna repaʉ Rey vʉni nʉkaasomʉ, Festona'me, Berenice, repavʉ'e chi'i ñu'isina peore.
30 Naatu Aiwob orot, gawan orot Bernis, naatu sabuw afa hima’am etei himisir.
31 Vʉni reparuupʉ chi'i ñu'isinapi etajʉ cutuasome repana.
31 Efan hima tur hinonowar hihamiy hitit, naatu taiyuwih turahinah bairi hibidudur hio, “Iti orot i men abisa ta kakafin sinaf boro namorob o dibur narun.”
32 Rey Agripa Festo'te ija'che i'kaasomʉ:
32 Naatu Aiwob Agripa Festus isan eo, “Iti orot Caesar isan baifefeyanina’e tama’am, iti boun boro ata botait.”

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 26, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.