1 Coríntios 1
Dios Chʉ'o Kʉaphʉro (COE) vs AAI
1 Chʉ'ʉ, Pabloji, ie chʉ'o tocha saomʉ, mai majapãiʉja'iʉ Sóstenena'me. Diopi chʉ̃'ʉʉna Jesucristo chʉ'ʉre saosi'kʉa'mʉ, Repaʉ chʉ'ore chʉ'vaa'kʉ chini.
1 Ayu Paul God ana kokomaim eafu atit Keriso Jesu ana Tur abarayan amatar taituwa Sosthenes airi.
2 Mʉsanʉkonare Corinto vʉ'ejoopo pa'inare, Jesucristo'te cuasakuanupʉ'te, ija'ova tocha saomʉ chʉ'ʉ. Mʉsanʉkonapi re'oja'che pa'ijʉ cu'ache cho'omairo paapʉ chini chẽa paamʉ Jesucristo mʉsanʉkonare. Ũcuachi'a chekʉnare, Jesucristo'te cuasanare chekʉchejña pa'inare tocha saomʉ chʉ'ʉ ie, ñaa'jʉ chini. Repaʉ Jesús, Maire Paakʉ ũcuachi'a repanare paamʉ.
2 God ana Ekaleisia nati Corinth wanawanamaim kwama’am, iyabowat afa’af kwabai kwatit Keriso Jesu wanawananamaim kusouwi God ana sabuw kakafiyih kwamatar kwama’am, naatu sabuw efan tata’amaim iyabowat it bairit taikofan ata Regah Jesu Keriso wabinamaim tao takwakwafir auman.
3 Mai Ja'kʉ Dios, Maire Paakʉ Jesucristona'me na'a rʉa re'oja'che cho'okaijanaa'me mʉsanʉkonare, re'oja'che paapʉ chini.
3 Manaw kabeber, tufuw, Tamat Godane naatu ata Regah Jesu Keriso’one kwa etei isa nama.
4 Jesucristoji mʉsanʉkonani re'oja'che pa'iche cho'okaiʉna mʉsanʉkona re'oja'che pa'iche'te cuasakʉ, mai Ja'kʉre Diore pojokʉ, “Re'orepamʉ”, chiikʉ'mʉ chʉ'ʉ.
4 Ayu mar etei kwa isa God merarayow abitin, anayabin Keriso Jesu wanawananamaim God manaw kabeber bit isan.
5 Repaʉ Jesucristo mʉsanʉkonare si'ache ĩsisi'kʉa'mʉ. Dios chʉ'o asa chẽañena'me Repaʉ chʉ'o chʉ'vamasiche ĩsisi'kʉa'mʉ Repaʉ mʉsanʉkonare chekʉnani masi chʉ'vaa'jʉ chini.
5 Naatu i wanawananamaim kwa i kwana ef tata’ane totobuyoy wairaf kwamatar, a turamaim naatu not rerekabamaim sawar etei kwaso’ob.
6 Chʉkʉnapi Jesús pa'iche'te mʉsanʉkonani kʉarena asa chẽa Jesucristoni jovosinaa'me mʉsanʉkona. Jovorena Ũcuaʉji mʉsanʉkonani cho'okaiʉna re'oja'che pa'ijʉna ña, “Pablo chʉ'vasi'e chʉ'o ũcuarepaa'me”, chiime chekʉna.
6 Anayabin ayu Keriso isan ao’orereb i kwa wanawanamaim matar ebiturobe.
7 Mʉsanʉkonare Jesucristo jo'e raijache pojojʉ cha'anare Dios ĩsiche si'ache pa'iche re'oja'che karama'mʉ, Repaʉ Rekochoji cho'okaiʉna.
7 Isan imih kwa ata Regah Jesu Keriso na bairerereb isan kwama kwakakaif wanawanan, men kafa’imo ayub ana baigegewasin ta kwasasa’irimih.
8 Repaʉ Jesucristo, Maire Paakʉ, cuhama'ñe re'oja'che cho'okaiʉ pa'imʉ, maipi re'oja'che paapʉ chini. Maipi Repaʉ rairʉmʉ cu'ache peona paapʉ chini jo'e rairʉmʉjatʉ'ka re'oja'che cho'okaiʉ pa'ija'mʉ Repaʉ maire.
8 Naatu God boro nabototofari kwanan ana yomanin, saise ata Regah Jesu Keriso nanan ana Veya’amaim kwa boro aur ubar en na’iti.
9 Dios Repaʉ cho'ora chiiche jorema'ñe peore ũcuarepa cho'okʉ'mʉ. Ũcuaʉji maire chẽasi'kʉa'mʉ, Repaʉ Mamakʉni Maire Paakʉ Jesucristoni ja'me re'oja'che paapʉ chini.
9 God Natun ata Regah Jesu Keriso ana baita’ayomaim bairi run isan ea’afi i kwanitumitum.
10 Mʉsanʉkonare, chʉ'ʉ majapãijanare, Jesucristoji chʉ̃'ʉkʉna rʉa chʉ'vamʉ chʉ'ʉ, ũcuamakarʉ te'ekuanuchi'a pa'ijʉ sãiñechi'a pe'rujʉ, “Chʉkʉnaa'me chekʉnare na'a re'oja'che pa'ina”, chiima'ñe paapʉ chini. Pe'ruma'ñe ũcuachi'a ũcuate'e cuasajʉ pa'ijʉ ũcuate'eʉjakuanupʉ jovo re'oja'che pa'ijʉ̃'ʉ.
10 Ata Regah Jesu Keriso ana roubabaruwen fair tafanamaim ayu abifefeyani taitu, abisa isan kwao’o etei kwanibasit, saise kwa wanawanamaim kouseb boro men nama, a not tutufin etei ta’imon namatar kwanama.
11 Mʉsanʉkona sãiñechi'a i'kajʉ cavache Cloé vʉ'e pa'inapi kʉasinaa'me chʉ'ʉre.
11 Taitu, ayu i Chloe tain tuwan afa hina, kwa wanawananamaim kwama kwabigamigam isan hio anowar.
12 Te'ekuanuchi'a pa'ijʉ sãiñechi'a cuhejʉ ũcuanʉko ija'che i'kajʉasome mʉsanʉkona: “Chʉkʉna Pablo neenaa'me”, chiijʉasome te'ekuanupʉ. Chekʉkuanupʉ, “Apolos neenaa'me chʉkʉna”, chiijʉasome. Chekʉkuanupʉ, “Pedro neenaa'me chʉkʉna”, chiijʉasome. Chekʉkuanupʉ, “Cristo neenaa'me chʉkʉna”, chiijʉasome.
12 Ayu boro iti na’atube anao, kwa ta’ita’imon a tur ta ta kwao, o ta kuo, “Ayu i Paul abi’ufunun,” ta kuo, “Ayu Apollos abi’ufunun,” ta kuo, “Ayu Peter abi’ufunun,” naatu ta kuo, “Ayu i Keriso abi’ufunun.”
13 Jã'aja'ñe pa'iche cu'amʉ. Jesucristo ca'nivʉ ũcuate'eca'nivʉ'me. Repaʉ neena ũcuaja'che ũcuate'eʉjakuanupʉ'me. Chʉ'ʉpi, Pabloji, mʉsanʉkonare kurususẽ'verona jũni ro'ikaimanesi'kʉa'mʉ. Jesucristo'mʉ mʉsanʉkona cu'ache cho'oche kurususẽ'verona jũni ro'ikaisi'kʉ. “Pablo'te cuasanaa'me chʉkʉna”, chiijʉ okoro'vecojñomanesinaa'me mʉsanʉkona. “Jesucristo'te cuasanaa'me chʉkʉna”, chiijʉ okoro'vecojñosinaa'me mʉsanʉkona.
13 Keriso i kwatarsisib in kau’ay nanabin matar. Iban Paul onaf afe’en kwa isa morob? Ai Paul bai’ufnuninamih bapataito kwabai?
14 Chʉ'ʉ inarechi'a okoro'vesi'kʉa'mʉ: Crispona'me Gayo'te. Jainʉkore okoro'vemanesi'kʉjekʉ Diore pojokʉ, “Re'orepamʉ”, chiimʉ chʉ'ʉ.
14 Ayu God ana merar ayiy kwa men ta bapataito aitimih, Krisipas naatu Gaius hairi’imo,
15 Chʉ'ʉpi chekʉnare na'a jainʉkore okoro'vesi'kʉ pa'ito, “Pabloni cuasajʉ okoro'vecojñosinaa'me chʉkʉna”, chiira'ame mʉsanʉkona chʉ'ʉre.
15 imih men yait ta boro inao, ayu i Paul wabinamaim bapataito abai abi’ufunun.
16 (Ãa, ũcuachi'a chekʉnare Estéfanana'me repaʉ majapãi okoro'vesi'kʉa'mʉ chʉ'ʉ. Chekʉnareta'ni okoro'vemanecosomʉ chʉ'ʉ.)
16 (Boro’obo anot Stephanas aawan ana nibur bairi bapataito aitih, baise anotanot men yait ta bapataito aitinimih.)
17 Dios chʉ'ʉre pãire okore ro'vea'kʉ chini raomanesi'kʉa'mʉ. Mʉsanʉkonani Repaʉ chʉ'ore chʉ'vaa'kʉ chini raosi'kʉa'mʉ chʉ'ʉre. Jesucristoji pãi ũcuanʉkore kurususẽ'verona jũni ro'ikaisi'kʉa'mʉ, Repaʉni cuasajʉna oiʉ cu'ache'te ʉ̃sekasa chini. Mʉsanʉkonare rũhiñe kʉasi'kʉa'mʉ chʉ'ʉ jã'a mʉsanʉkonapi jũniso vati toana sani uujʉ chini. Rũhiñe kʉama'ñe chʉ'ʉ cuasachechi'a che'choru, Jesucristo maire cho'okaisi'e Dios pa'icheja saimanera'ame mʉsanʉkona.
17 Anayabin Keriso i men bapataito isan iyafaru’umih, baise tur gewasin binan isan iyafaru, naatu men orot babin maiyow hai tur naatu hai notamaim ana’omih, nati na’atube ana’orerereb Keriso onaf afe’en momorob tur gewasin ana fair boro yabin en namatar.
18 Pãi Jesucristoni cuasamapʉ vati toa saijana ũcuanʉko, pãi cu'ache cho'oche'te Repaʉ jũni ro'ikaisi'ere pãipi kʉajʉna asani, “Pãi vesʉna i'kache'me jã'a”, chiijʉ cuasame. Maireta'ni Repaʉ pa'icheja saijanare jã'aja'ñe chʉ'vachʉ'ore asato re'oja'imʉ. Jã'aja'ñe cuasajʉ, “Dios peore masikʉ'mʉ”, chiime mai. Jã'ajekʉna Repaʉ chʉ'ore asajʉ Jesucristo maire jũni ro'ikaisi'ere asamasi Repaʉni jovorena mai rekoñoã care'vakaisi'kʉa'mʉ Dios.
18 Anayabin onaf ana tur sabuw kasikasiyih isah i yabin en, baise iyabowat tayayawas isat i God ana fair
19 Dios chʉ'o aperʉmʉ tocha jo'kasi'e ija'che kʉamʉ:
19 Buk Atamaninamaim eo na’atube:
20 Pãi rʉa masinare ñani, “Rʉa vesʉme ina”, chiimʉ Dios. Aperʉmʉ Repaʉ chʉ̃'ʉsi'e judíopãi che'chonare ñani, “Masi che'choma'me ina”, chiimʉ Dios. Pãi, repana cuasacheja'che cuasamanani repana cuasache'te asa chẽaa'jʉ chini i'kamasinare ñani, “Peoche i'kame ina”, chiimʉ Dios. Repaʉji ñato pãi ũcuanʉko rʉa vesʉnachi'aa'me. Pãi si'ache masinare ñani, “Chuta'a masiche rʉa karamʉ inare”, chiimʉ Dios.
20 Bo orot ukwarin rerekabin menamaim ema’am? Orot kirum so’obayan menamaim ema’am? Naatu orot baibasayan ana not gagamin iti tafaram nowan menamaim ema’am? God iti tafaram ana ukwar rerekab botabir na koko’aw mamatar men kwaso’ob?
21 Dios peore Masiʉjekʉ pãi ũcuanʉkore cho'osi'kʉa'mʉ. Jã'ata'ni maire pãi peore masinare cho'omanesi'kʉa'mʉ Repaʉ. Mai cuasachechi'a cuasani Dios pa'iche vesʉra'ame mai. Diopi maire Repaʉ pa'iche'te kʉama'to vesʉra'ame mai. Jã'ata'ni maini oiʉ, Repaʉ pa'iche kʉakʉ'mʉ Repaʉ. Ũcuaʉji kʉakʉna pãi chekʉnare Repaʉ chʉ'ore chʉ'vame chʉkʉna. Chʉ'vajʉna asajʉ, “Peoche i'kame ina”, chiime pãi chʉkʉna'te, Repaʉ'te cuasamana. Jã'ata'ni Repaʉ chʉ'ore asa chẽa Jesucristo'te cuasanare vati toa sani uuche ʉ̃semʉ Dios.
21 Anayabin God ana ukwar rerekabamaim iwa’an sabuw tafaram ana ukwar rerekabamaim hima’am men karam boro hitaso’ob, naatu sabuw iyab iti tafaram ana ukwar rerekab hibaib, iti tur isan yabin en hirouw hio, baise aki onaf isan abibinanumaim God iti tur bai sinaf sabuw hitumatum yawas hibai.
22 Jã'ata'ni pãi rʉa jachame. Judíopãi Dios cho'omasiche'te ñañu chiime. Dios chʉ'o chʉ'vanapi jã'aja'ñe cho'o ñoma'to repana chʉ'vache asacuheme repana. Judío peonata'ni rʉa masina i'kachʉ'ore asañu chiime. Dios chʉ'o chʉ'vanapi rʉa masina i'kachʉ'ore i'kama'to asacuheme repana.
22 Jew hikok ina’inan hita’itin hititurobe naatu Greek sabuw i ukwarerekab hinuwih.
23 Jã'ata'ni chʉkʉna pãi cu'ache cho'oche'te Jesucristo kurususẽ'verona jũni ro'ikaisi'ere ũcua kʉajʉ pa'inaa'me repanare. Jã'are chʉ'vajʉna asajʉ judíopãi, “Asaʉama'ñe i'kame ina”, chiime chʉkʉna'te. Jã'a cho'oto judío peona, “Rʉa vesʉna i'kache'me jã'a”, chiime chʉkʉna kʉache'te asani.
23 Baise it i Keriso onaf afe’en hi’onaf momorob isan tabibinan, iti tur Jew sabuw tenonowar i tainih ekuyikuy, naatu Ufun Sabuw tenonowar isah i yabin en.
24 Jã'ata'ni Dios chẽasinata'ni asa chẽa Jesucristo jũni ro'ikaisi'ere cuasajʉ, “Dios peore Masiʉjekʉ peore cho'omasikʉ'mʉ”, chiijʉ cuasame judíopãina'me judío peona.
24 Baise Jew sabuw naatu Ufun Sabuw wanawanahimaim iyab God eafih hina yawas hibaib, nati sabuw isah Keriso i God ana fair naatu ana ukwar rerekab.
25 Pãi te'ena, “Dios rʉa vesʉʉ'mʉ”, chiinaa'me. Jã'ata'ni Dios peore masikʉ'mʉ. Pãi rʉa masinare na'a rʉa masikʉ'mʉ Repaʉ. Chekʉna pãi ija'che i'kame: “Dios peoche i'kakʉ'mʉ. Repaʉ cho'ora chiiche cho'ovesʉkʉ'mʉ Repaʉ”, chiime repana, jachajʉ. Dios peore cho'omasikʉ'mʉ. Pãi te'eʉjẽ'e cho'ovesʉche cho'okʉ'mʉ Repaʉ.
25 Anayabin God ana ukwar rerekab hi’itin koko’aw hirouw hio’o, i orot ana ukwar rerekab natabir, naatu God ana ririmin hi’itin hio’o, i orot ana fair natabir.
26 Asarepajʉ̃'ʉ, chʉ'ʉ majapãijana. Dios mʉsanʉkonare chẽasi'ere cuasajʉ̃'ʉ. Reparʉmʉ Dios mʉsanʉkonare vesʉva'nani na'a jainʉkore chẽasi'kʉa'mʉ. Pãi masinare jainʉkore chẽamanesi'kʉa'mʉ Repaʉ. Kurinare jainʉkore chẽamanesi'kʉa'mʉ. Pãi chʉ̃'ʉnare jainʉkore chẽamanesi'kʉa'mʉ Repaʉ.
26 Taitu, kwa marasika mi’itube kwama’am ana maramaim God ea’afi i kwananot, sabuw hai itininamaim kwa moumur na’in i men not wairafi, men orot faifir, na’atube atufuwamaim men orot gagamih hai rara’ane kwatufuwamih.
27 Diopi vesʉva'nani ña chẽa paakʉ che'choʉna rʉa masinare na'a rʉa masime repana chura. Jã'aja'ñe cho'omʉ Dios pãi vesʉva'nare, chekʉnapi, “Masinaa'me chʉkʉna”, chiisinapi ña repana pa'iche meñe cuasa, vajʉchʉjʉ, “Maita'ni rʉa vesʉme”, chini masia'jʉ chini. Re'oja'che pa'ivesʉnare ũcuaja'che chẽasi'kʉa'mʉ Dios. Chẽa paakʉ Repaʉji si'arʉmʉ cho'okaiʉna chekʉnare na'a re'oja'che pa'imasime repana chura. Jã'aja'ñe cho'omʉ Dios pa'ivesʉnare pãi, chekʉnapi, “Re'oja'che pa'imasinaa'me chʉkʉna”, chiisinapi ña repana pa'iche meñe cuasa, vajʉchʉjʉ, “Maita'ni re'oja'che pa'ivesʉnaa'me”, chini masia'jʉ chini.
27 Baise God tafaram ana sawar koko’aw hirarouw, rubinen sabuw not wairafih ibiya’uhuwih. Naatu tafaram ana sawar ririmih hirarouw rubinen, sabuw fairih ibiya’uhuwih.
28 Repaʉ Dios pãire paara chini chẽamʉ. Jã'ata'ni chekʉnare pãi re'oja'che cutucojñonare chẽama'mʉ Repaʉ. Ija'che pa'iva'nani, “Paaʉamʉ chʉ'ʉre”, chini chẽamʉ Dios: Chʉova'na pa'iva'nana'me vesʉva'nare pãi cuhecojñova'nare chẽamʉ Repaʉ. Pãi chekʉnare re'oja'che cutucojñonareta'ni, “Paaʉamanaa'me chʉ'ʉre”, chiimʉ Dios. Jã'aja'ñe cho'okʉ'mʉ Dios, re'oja'che cutucojñonapi vajʉchʉa'jʉ chini.
28 Abisa tafaram itin yabin en rarouw i rubin bai, naatu abisa tafaram itin gagamin rarouw i gurus.
29 Pãi chẽa jã'aja'ñe cho'okʉ'mʉ Dios repanapi meñe ija'che i'kamanea'jʉ chini: “Rʉa masijʉ rʉa re'onaa'me chʉkʉna”, chiimanea'jʉ chini. Jã'aja'ñe i'kache rʉa cuhemʉ Dios.
29 Saise men yait ta God nanamaim naora’ara’atamih.
30 Diopi cho'okaiʉna Jesús neenajejʉ na'a rʉa masime mai chura. Chura Dios maire re'oja'chechi'a cho'onare cuasacheja'che cuasamʉ. Ũcuachi'a re'oja'che pa'ire'omʉ maire. Aperʉmʉ vati ai paasinare chura Jesucristoji tʉa re'oja'che paamʉ maire.
30 Baise God buwit tana Keriso Jesu wanawananamaim ikofanit naatu sinaf Keriso ata ukwar rerekab matar. Naatu kakafhine rufamit tatit, yamutufurit God ana sabuw kakafiyih tamatar.
31 Jã'ata'ni maipi, “Re'onaa'me chʉkʉna”, chiijʉ paapʉ chini tʉa paama'mʉ Jesucristo maire. Dios chʉ'o aperʉmʉ tocha jo'kasi'e ija'che kʉamʉ:
31 Isan imih Buk Atamaninamaim eo na’atube, “Yait nakokok ora’ara’atamih Regah abisa sisinaf tafanamaim nao ra’ara’at.”
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar 1 Coríntios 1, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.