Atos 27

YAI GUMAN GUNOM KAM (CJV) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Ena yokamai “Pauro nuwi kopare ire Itari man tei name,” diro ena Pauro te kan fainga ari suwo endire kiminem yai ori okomdi teime. Yai ori yaromi kam i Yuriasi. Te yaromi yai ori Sisa nenen kiminem yokamai yai orinom moimie.
1 Aki au Italy na’at na isan hinot hiyayabuna ufunamaim Paul naatu dibur sabuw afa bairi hibuwih Rome baiyowayah hai orot ukwarin babanamaim wabin Julius umanamaim hiya’i. Caesar baiyowayah orot hai kou’ay wabin Aiwob ana Baiyowayah. |alt="map" src="Paulrome.tif" size="col" ref="Acts 27.1"
2 Ena nuwi kopare ta i Aramitia akai tei ma dere tawa ungua no yokamai moko ikai fupune. Nuwi kopare i Eisia man fui nuwi bunamdi naro bemie. Te Maseronia yarom Tesaronaika tei kei faingua nonon gere ama dere nuwi boromdi fupune. Yaromi kam i Aritaka.
2 Aki wa tafaram Adaramitiamane na batabat abai, iti wa i Asia wanawanan awar etei run titamih nununuw abai. Masedonia orot wabin Aristakus ana tafaram Thessalonica i auman is ra’at bairi an.
3 Ena kamun takongoro no yokamai fu Sairon akai tei fupungoro Yuriasi yaromi Pauro fi mun ei tero ena Pauro yokoi ei nongua yokamai moingi tei fungoro akire di towaro beinga “Ne fo!” di tome.
3 Anan marto Sidon arun, Julius, Paul isan i igewasin, baibasit itin ana ofonah bainanawanihimih itih ana kokok abisa baibaisin isan iu.
4 Ena okome no Sairon tei ma dere nuwi boromdi tokoi furo kamun kai nuwi kopare gumamdi sungua iran fu Saipasi man bunamdi kamun kai sikengua akaiyom fupune.
4 Nati’imaim atit maiye ana, baise yabat kufuti, imih aki wa abai ai kewakew Cyprus nuw sisibinamaim isinfafari anunuw an.
5 Te no fure fui nuwi Sirisia te Pambiria teina tei si dou diro ena ma dere fu Maira i Lisia man suna tei dungua uro mangi tei fupune.
5 Anunuw anan i atit are Silisia naatu Pamfilia hai riy yan foun autubun arabon ana Maira arun Laisia wanawanan.
6 Ena kiminem yai ori kanongua Eresandia nuwi kopare ta tei dungua i Itari man naro bengoro ena yaromi no yokamai nondire moko nuwi kopare i ikai tei fume.
6 Nati’imaim Julius orot ukwarin Alexandria hai wa ta au Italy nununuw tita’ur, basit aki imaim yara’ahi.
7 Nonon nuwi boromdi fupungoro te kakom suwo koropane nuwi kopare wira wira diro fungoro ena yokamai kokonan yoporam boiro ingoro no yokamai Naira teina tei fuka diro te kamun kai sungua naro bepunga faikengoro ena iran no yokamai fu Kiriti bunamdi kamun kai sikengua akaiyom tei fure Somoni teina tei fupungoro
7 Veya moumurih maiyow efamaim aremor, yabat rabi auman awani ayey ana bar merar Sinidus anatabir. Baise yabat i ra’at men karam boro mutufor atanunuw, imih aki Kurit nuw isinfafari anunuw Samone sisibin rounane.
8 ena yokamai kokonan yoporam boiro ingoro no wira diro fu man i bunamdi tei furo fu akai ta upune. Akai kam i Akai Nokapu Moinga. Te akai i iki birom ori Lasea teina tei dume.
8 Kufuti auman awani tor rewarewan anunuw ana efan wabin Umabibin imaim atit, bar merar Lasea sisibinamaim Umabibin imaim arun.
9 Ena no tawa upunga kakom arari fungoro nimi sungua te kamun kai ori sungua kakom teina ungua no yokamai naro bepunba kon i niki domie. I niki dongua ena Pauro ka epe di erome,
9 Nati’imaim veya manin maiyow ama naatu busurufin maiye na isan yabat i ra’at re sakirafut. Anayabin gagar ana veya i mar etei notawiyen ana hiyuw ufunamaim ebubusuruf. Imih Paul imatnuwih eo,
10 “Ya, no yokamai nuwi boromdi napunga nonon niki dowapunie. ‘Guwai gai te nuwi kopare ama gounangoro te ari munmane goraime,’ di fiye,” epe di eromba
10 “Oro’orot ayu ai’itin it tanatit tananan i boro kakafin wan tanamara’at, wa boro nataseb, sawar etei boro tanisaroun naatu it auman boro tanamorob.”
11 kiminem yai ori Pauro ka dungua fikeme. Ma do! Yaromi nuwi kopare kan akongua yai te nuwi kopare ako nongua yai ka dipika fime.
11 Baise baiyowayan hai orot gagamih Julius, Paul ana tur men nowar, baise wa ana kaifenayan, naatu wa matuwan abisa hio hai tur i’ufunun.
12 Ena nimi sungua kakom te kamun kai sungua kakom akai tei nuwi kopare yo duwangua bo te ari iron morainga faikenangua iran ari munmane epe di fime, “No yokamai akai tei ma dere fu nuwi boromdi fure Finekisi tei fure iron morapune,” epe di fime. Finekisi tei kamun kai nuwi kopare sikengua ena nuwi kopare yo duwangua faimie. Te akai i Kiriti suna tei dume.
12 Naatu nati awar wa rouwin rarab siba’u imaim ma isan men igewasin, imih orot etei hai kok i boro wa hitimtawiy takakaram na’at atarabon Phoenix imaim rarab siba’u atama. Phoenix awar i tafaram Kurit wanawanan naatu nati awar i gewasin anayabin umabibin oyaw na’atune veya ere’er boro ina’itin nare.
13 Enau okome kamun kai furako fairo si ungoro yokamai koma “Akai nokapu tei napune,” di finga tai kenom beire te tai ipun dongua nuwi kopare okom kan koingua tarom akire dire ikairi gurere fu Kiriti man nuwi bunamdi wom dourom boiro fimba
13 Waruw kikimin gurufune tarsisin, orot hinotanot abisa hio i mamatar, imih aumor hitain hiyen naatu rarar hibora’aten Kurit dones sisibin akutitiy.
14 kamun kai ori nan i kam Aro Moko Ungua siro Kiriti man tei ma dere ure
14 Baise men yok yabat gagamin wabin wowog oyawane babin re.
15 nuwi kopare i sungoro no yokamai “Nuwi kopare kamun kai sungua naro bepune,” dupunba faikengoro ena ma dere awa topungoro kamun kai nuwi kopare mouwomdi sungoro yo unanan fume.
15 Wa rab, aki bai kewakew run maiye isan abiwa’an men karam basit yabat wan amara’at atit are.
16 Ena no yokamai fu akai gawo i kam Koria fure fu kamun kai oriwom sikengua akaiyom fure ena nuwi kopare gawo kan akoro
16 Baise anunuw ana nuw kikimin wabin Kauda guruf na’atune bat aki sisibin umabibin isinfafari, naatu hifafair wa kikimin uranane atain yen,
17 gurere kokonan ori wom beiro akire diro nuwi kopare ori ikai tei dopune. Ena yokamai “Nuwi kopare i dou duwaro bemie,” diro kan ori wom iro nuwi kopare suna wom tei kan koime. Te yokamai ama epe di fime, “Nuwi kopare i makarawa munmane i Lipia teina tei dungua bauname,” di firo ena kuri fire gai sel kau you dere ikai deingoro ena kamun kai nuwi kopare sire sin boingoro yo fume.
17 murab hibow hikiktatan gaigiwas, wa afe’en baginayah yabat buwih run Libia dones yen yara’ahih hirouw hibir, basit rar hitaiyen hire wa bat earuw.
18 Ena kamun kai si moingua nuwi kopare yoporam boiro ako ipo ka dero gura boraro bengoro ena kamun takongua yokamai guwai gai fiasi nuwiri deime.
18 Yabat i wan fus kubar rouw in marto, naatu wa afe’en sabuw sawar hibow hisrouruwen riy yan hire.
19 Te kamun tokoi takongoro yokamai nenen okonomdi nuwi kopare kanom te gai sel suwo te tai ta ta fiasi nuwiri deime.
19 Naatu veya baitaunin i wa ana sawar afa: rar, murab, koutataren, naatu boy i hibow taiyan hitaiyen hire.
20 Ena kakom munmane no yokamai aro bo kuimokome kankepunga iran akai moipunga kankepune. Ena moi fupungoro kamun kai ori wom si moingua “Okome no yokamai a boiro morapunga faikeme,” epe diro inokore epune.
20 Tafaram etei gugum aki sumar, daman men a’itah veya manin maiyow yabat kutuw rouw inan aki etei akasiy yawas isan anotanot ai not etei sawar.
21 Ena aro kakom munmane ari yokamai kua kopuna nekeinga iran Pauro yokamai okonom muromdi arire moiro “Ne yokamao, koma na ‘Ari Kiriti tei ma dekeiyo!’ epe dika ne yokamai gore duwainga no ganom kipi kokonan ikenapune. Te guwai gai muruwo ako sikenamba nonon Kiriti tei ma dopune.
21 Orot nati wa afe’en veya bai’ab ama yabat rarabi bay men yait ta eaan, Paul misir nah yan foun bat eo, “Oro’orot kwa gewasin ayu fanau kwatanowar Kurit tatama’am iti sawar boro men hita’af naatu boro men ta yababan tab.
22 Na epe dipa epena na ne yokamai epe di ereiye, ‘Ne yokamai nomanenom yoporam boiyo! Nonon ari ta goikenapunba nuwi kopare towane niki dowamie,’ epe di ereiye.
22 Baise boun i kwa abifefeyani koufair kwanab, anayabin kwa orot etei boro men ta inamorobomih. Wa akisinamo boro natafofor na’unun.
23 Na kapakonam Yai Gumam kam bawom di teika giruwangua kakom yaromi nuwi kokonan gan u na moiki tei ure
23 Fai gugumin God ayu aru, naatu God ayu akwakwafir i ana tounamatar iyafar ayu sisibu’umaim bat,
24 ‘Pauro, ne kuri fikeyo! Te Yai Gumam bei nokapu de erowangoro ari muruwo nuwi kopare tei ne gere ama finga yokamai ama nokapu moraime. Te ne fu yai ori Sisa moingui tei fure tei arowangere ne kanum kori firamie’, epe di narome.
24 naatu iuwu, ‘Paul men inabir, o i boro Caesar nanamaim ubar hibit hinibabatiyi. God i ana kabeberamaim sabuw iti bairi wa afe’en kwanan hai yawas etei o umamaim ya, imih boro men yait ta namorob.’
25 Ena iran ne yokamai nomanenom yoporam boiyo! ‘Yai Gumam ka di naronguamere i epe fuka duwame,’ epe diro fi kun dairo moiye.
25 Imih oro’orot koufair kwanab! Anayabin ayu God abitumitum abisa eo anonowar na’atube boro nasinaf.
26 Na epe dipa nuwi kopare fu mansinom ta bauro dou dowame,” Pauro ka epe dume.
26 Baise it i boro narabit tanan nuw ta ana donesamaim boro nayara’ahit.”
27 Ena Sarere surai mora goungoro nonon nuwi boromdi i kam Meratereinian wan furo fupune. Ena giruwangua ongo suna kakom tei nuwi kopare kokonan beinga yokamai “Mansinom ta dungua teina upune,” diro
27 Yabat rabi Mediterenean tor yan areremor fur rou’ab sawar veya 14 baib ana veya nati ana gugumin imaim wa afe’en baginayah naniyah hibaib aki i ana tafaram abiyubin.
28 ena kawom unaro beinga fire ipun dongua tarom kan koiro fiasi nuwiri deingoro tarom i nuwi ikai furo mansinom baungoro ena yokamai akire di iwa dere gureingoro te yai ta kan akoro okom surai wara gairo kan i gure koro dere kanere kakom tei okonom kaunom muruwo kerome. Ena yokamai kakom gurom towane yo moiro kan tokoi dere kaninga kakom tei okonom koro koro muruwo te kaunom koro muruwo kereime.
28 Basit murab hibai aumor hi’utan hitaiy re taiy hifufufum ana fofonin i 40 metres naatu hima kafai naatu hifufun maiye hi’tin i 30 metres.
29 Ena yokamai kuri fire “No yokamai fure kongo ta duwangui tei borapune,” diro ena tai ipun dongua nuwi kopare okom kan koingua tarom suwo iro suwo iro fiasi nuwiri dere te “Aro kene kene eiro moko uname,” diro moi wanime.
29 Naatu hai bir i ra’at yabin yabat boro wa nab anan ar afe’en nayara’ah, imih aumor etei kwafe’en wa uranane hitaiyen hire naatu mar saise to isan hima hiyoyoban.
30 Te nuwi kopare kokonan beinga yokamai nuwi kopare gawo kan koiro wira dire ako nuwiri sire te ka kasu epe dime, “No yokamai tai ipun dongua nuwi kopare gumamdi kan korapune,” epe dimba “No tongi napune,” di fime.
30 Imaibo wa afe’en bowayah wa baihamiyin bihiramih hima hiyakitifuw. Naatu wa kafai hirufam harew yan hitaiy re, hitifuwen wa nanane aumor baitaiyin hitarouw hitanan i aunah hitanamih.
31 Ena Pauro kiminem yai ori te kiminem yokamai ka epe di erome, “Nuwi kopare kokonan yokamai ikai tei moikenainga ne yokamai nokapu moikenaime,” epe dungoro
31 Baise Paul baiyowayah hai orot ukwarin bobonawiyih naatu baiyowayah iuwih eo, “Iti wa afe’en bowayah wa afe’en men hinama’am na’at, kwa etei i men karam boro yawas kwanab.”
32 iran kiminem yokamai kan nuwi kopare gawo koinga go dingoro ako nuwiri siro yo fume.
32 Basit baiyowayah kaiy hibow wa kafai ana murab hi’afuw naatu hitumar e’aruw in.
33 Ena aro moko unaro bengoro Pauro ari muruwo kua kopuna nowaro beinga ka epe di erome, “Ne yokamai Sarere surai yo kiapam moiro kua kopuna nekeime.
33 Mar sibisib auman, Paul orot etei iuwih eo, “Kwa i bay kwanaa, anayabin bay en kwama’am boun fur rou’ab sawar naatu ya wanawanan i men abisa ta ema’am.
34 Ne yokamai epe moinga iran na yoporam boiro ‘Kua kopuna suwo neiyo!’ di ereiye. Ne yokamai kopuna nowainga yoporam boi erowaimie. Ne yokamai nenta goikero te ganom niki dekename,” ka epe diro
34 Imih abifefeyani bay kwanaa fair kwanab, arib boro men ta nata’uy nare nakasiyomih.”
35 ena kaime dori ta iro yokamai gumanomdi tei arire Yai Gumam “Mun fi ereiye,” di tero dou diro nome.
35 Paul iti eo ufunamaim rafiy bai orot etei nahimaim God ana merar yi, imasib naatu busuruf eaan.
36 Te Pauro epe nongua ari yokamai nomanenom yoporam boi erongoro ena yokamai nenen kopuna suwo ama neime.
36 Etei hi’itin koufair hibai naatu etei’imak bay afa hibow yah hirutan.
37 Te no ari yokamai munmane epemere 276 nuwi kopare ikai tei moipune.
37 Naatu aki nati wa afe’en anan nai etei i 276.
38 Ena yokamai kua neingoro marenom mokongoro ena yokamai “Nuwi kopare ipun dekename,” diro kui witi mukom fiasi nuwiri deime.
38 Orot etei bay hi’aa yah biw ufunamaim, wheat nati wa afe’en hi’iuin hibow harew yan hitaiyen hire wa kerer.
39 Ena kamun takongoro yokamai akai tei kanimba yokamai mansinom kam fikeime. Ena yokamai kaningai nuwi bunamdi tei makarawa nokapuwom dungoro ena yokamai “Nuwi kopare fu makarawa dungua akaiyom i name,” di firo
39 Mar totoririb ana veya wa afe’en baginayah dones men hi’inan, baise umabibin ana dones hi’itin naatu wa hibai hisinaftobon nati dones yen baitet ra’ahin isan hinunuw.
40 ena tai ipun dongua nuwi kopare kan akoinga eri paran kan koinga ama ma dero te kamun kai siro nuwi kopare a sin boraro bengua gai sel i nuwi bunamdi akai naro beimie.
40 Wa ana aumor hi’afuw tai yan hi’in naatu gunig ana murab au ta’imon hirufam, imaibo rar hibora’ah wa bai aki au dones anunuw arun.
41 Naro beimba nuwi kopare makarawa kopu nuwi ikai dungua baungoro nuwi kopare gumam mangi si diro fu ki sungoro te nuwi yoporam boiro nuwi kopare mouwomdi si moingoro ena weyomdi dou dungoro
41 Baise wa nunuw rur yabat rab mamay yan yen naatu yara’ah nanane re tatab bai’etaw isan men karam, naatu uranane yabat rab tagurugurus.
42 ena kiminem yokamai “Ari kan fainga yokamai ei gorapunga nenta nuwiri furo tongi kinamie,” epe di fimba
42 Baiyowayah dibur etei rouw morob isan hiyakitifuw, men hikok boro hitataiy dones hitayen hitabihir.
43 Pauro nokapu moraro bengua kiminem yai ori yaromi “Nemane,” di erero ena “Ne yokamai nuwiri kupa si kaninga nuwiri koma fure nuwi bunamdi fiyo!
43 Baise baiyowayah hai orot gagamin i Paul tiyawas imih baiyowayah abisa hinot hio i eotanih, naatu iuwih eo, “O yait itaiy isoso’ob wan kukununuw kure kutaiy kwen dones kuyen.
44 Te ne yokamai yo moingi eri tei nuwi kopare dou dungua tai ta ta ako ki siro nuwi boromdi furo nuwi bunamdi fiyo!” epe di eromie. Te kiminem yai ori ka epe di norongua nonon muruwo nuwi bunamdi fupune.
44 Naatu afa i boro uf hinare wa rab tatagurugurus rebarebah afe’eh hinayen hinataiy hinarun.” Aki iti na’atube asinaf etei yawasi ataiy an dones yan ayen men yait ta morob. Wa tafofor hire au dones tetataiy|alt="shipwrecked people making for shore" src="cn02045B.tif" size="col" loc="Act 27.44" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="27.44"

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 27, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.