Atos 20
YAI GUMAN GUNOM KAM (CJV) vs AAI
1 Ena yokamai gure gewo dinga i mora goungoro Pauro Yesu gama yokamai unom boi erongoro moingui tei wingoro ena yaromi yokamai nomanenom yoporam borangua kam di erero ena “Mora moipunie,” di erero dero fu Maseronia akai man tei fume.
1 Sabuw hibuyuw in sawar nuwarob ea’afuw ufunamaim, Paul bai’ufununayah etei e’af ayuwih koufair tur itih naatu eo tuturih. Imaibo ihamiyih au Masedonia na’at in.
2 Yaromi koro koi wan fure Yesu gama yokamai nomanenom yoporam borangua kam munmane di erero ena okome Giriki man tei ure
2 Naatu Masedonia ana uman men sanet imaim bar merar ta ta run tit baitumatumayah isah binan koufair itih remor na Greek tit.
3 kapa suraiye moime. Ena okome Pauro “Na nuwi kopare ire nuwi boromdi fure Siria akai tei naro beiye,” di fimba yaromi Yura ari “Nai gorapune,” dinga fire ena “Inako dere Maseronia man tei tokoi naiye,” di fime.
3 Nati’imaim sumar tounu ma, naatu au Syria na’at na isan bobobuna Jew sabuw rabinamih hiyayakitufuw tur nowar. Imih i ana not bogaigiwas matabir maiye Masedonia awat na.
4 Pauro fungui ama finga yokamai kanom i epe: Pairu wam Sopata yaromi Beria yai moime. Te Tesaronaika yai surai kanom Aritaka te Sekundu. Ena te Deripi yai ta i kam Gayuso. Te yai Timoti. Te Eisia yai surai kanom Taikiku te Torofimu.
4 Orot iti na’atube i hitur bairi hin, Berea bar merarane i orot Fairahus natun Sopater, Thessalonica’ane i Aristakus, Secundus hairi, Derbe’ine i Gaius, naatu Asia’ane i Tychicus, Trofimus hairi, naatu Timothy.
5 Ena yokamai koma fu iki birom ori Toasa tei fure no yokamai kiapanom moimie.
5 Iti oro’orot i wa ta hibai wan hirabon Troas imaim hima aki hikaifi.
6 Ena Yura ari iron kakom ari yokamai kaime dori bum boikengua neinga mora goungoro okome no yokamai nuwi kopare endire Firipai ma dere nuwi boromdi fure aro kakom okonom koro muruwo fungoro u Toasa tei ure ari koma winga yokamai gumanom boiro aro kakom okonom koro muruwo te koro surai tei moipune.
6 Faraw Wanawanan Yeast En ana hiyuw sasawar ufunamaim Philipi imaim wa abai, veya umat roun ufunamaim Troas imaim ai ta’imon, nati’imaim fur ta’imon ama.
7 Ena Sarere gawo giruwangua kakom nonon “Yesu goingua kam firapune,” dire kuku boipungoro Pauro yaromi “Ongo dero naiye,” diro ari yai opai ka di erongoro giruwangua ongo suna tei ume.
7 Fur antoro’ot ebubusurufimaim, bai’ufununayah etei rafiy kakafiyin baimasibin isan abita’ay ana veya, Paul binan sabuw iuwih naatu mar natot boro nan, imih kutuw binan in fainaiwan tit.
8 Te no yokamai iki munomdi keingi ta teme tei akai nere kei iwa deingi tei kuku boipungoro kewa munmane dome.
8 Naatu bar tafan aki ama’amamaim i ramef moumurih na’in hitoto’ab.
9 Ena kora gaima ta tei moime. Yaromi kam i Yutika. Yaromi iki bakom kori gumam gawo eingi tei moingoro Pauro ka di moi fungoro ena yaromi iki biromdi moiro u gui sire wi fairo ako maniki iwe faingoro ena ari yokamai okom akire di teingoro yaromi mora goime.
9 Bar ana sou awanamaim i orot boubun wabin Eutikas ma Paul ana binan nonowar. Baise Paul kutuw binan ma nowar inan busuruf matan fot taf koukuw. Naatu naniyan meyemeye matan anababatun fot ikitabir bar noyate tafan ana tet tounu imaim hima’am raiy rab easabun, hire murubin hibai hibora’ah.
10 Ena Pauro ako maniki furo kora gaima yaromi gome dero kukurero “Ne yokamai ganom nouro dikeiyo! Yaromi yokori moimie,” diro
10 Baise Paul raiy orot isnowah kwafure rouh eo, “Men kwaniyababan, yawasin inu’in.”
11 ena Pauro tokoi iki moko iwa furo “Yesu goingua kam firaiye,” diro kaime dori dou diro nome. Ne goungua Pauro ka arari wom di erere kamun takongoro yaromi dere fume.
11 Imaibo matabir maiye yen bar tafan rafiy bai imasib eaan. Naatu fai manin ma binan in mar tot basit ihamiyih.
12 Te kora gaima yokori moingua ari yokamai akire fure denom minom mun fime.
12 Orot yawasin hibai hin au bar dogoroh ereyasisir auman.
13 Ena Pauro “Ne yokamai nuwi kopare ire Aso tei fiyo! Na kon mangi wan fure Aso naye. Ena ne yokamai u Aso tei unainga na nakire naime,” diro mangi fumba nonon nuwi kopare endire nuwi boromdi fure u Aso tei upune.
13 Wa abai arabon an Asos atit naatu Paul iu’uwi na’atube baiwaninamih arun, anayabin i ababawat boro ufui rarabon.
14 Ena iran Pauro Aso uro no gumanom boingoro nonon yaromi akire nuwi kopare ikai uro fu iki birom ori Mitirini tei upune.
14 Tafaram Asos imaim bairi abitar ana veya na wa afe’en yen bairi ana Mitilin atit.
15 Ena Mitirini tei ma dere nuwi boromdi fure fairo fu aro kakom towane fure Kaiyo man tei ure dere aro kakom ta fure Samo man tei ure dere fu aro kakom ta fure iki birom ori Mairita tei upune.
15 Mar to wa ainatit ana Kios nuw aihamiy, veya bairou’abin ufunamaim Samos nuw a’afuwabon, naatu veya baitounin ana Miletus atit.
16 Te Pauro “Na furo iron kakom Pendikosi unangua Yerusarem tei moraiye. Ena kakom arari Eisia man tei moraro kam fikero Efesasi ma dero naiye,” di firo ena Efesasi tei bunamdi furo Mairitusu akai tei ume.
16 Paul Ephesus baihamiyin mutufor yan rabon isan ana not bogaigiwas, men kok boro veya gagamin Asia wanawananamaim tama, anayabin bimatkabiy ana kok i Jerusalem natitabo Pentecost ana veya nab.
17 Ena no yokamai Mairitusu tei fuka dupungoro Pauro ka di Efesasi dero “Ari mokoinga Yesu gama kiapanom bei ereinga yokamai na moiki tei wiyo!” diro
17 Miletus imaim Paul Ephesus ekaleisia orot ukwarih na bairi o isan isah tur iyafar.
18 ari yokamai winga yaromi ka epe di erome, “Ne yokamai mora kaninga koma wom na Eisia man tawa uro moika kakom tei ne yokamai ikinom birom ori moiro kokonan ire taikan nokapu beiye.
18 Naatu hina hititit ana veya iuwih eo “Ayu boubuntoro’ot ana Asia wanawanan atit bairi mi’itube tama’am i kwa kwaso’ob.
19 Te Yura ari kianom bei narere bei niki de nareimba yokamai kanom fire kai meire nanan kanam bire eire Ari Wanopanom kokonan towane beiye.
19 Taiyuwu ayara’iyu Regah ana akir wairafin na’atube yawas fokarin wanawanan wainabu abow eremamaturu auman, Jew sabuw asabunu isan hiyakitifuw men anot.
20 Te ne yokamai ama kaninga na ari kuku boinga akaiyom te iki ta iki ta ka mapunom nuwi si ereiye. Te akire di erongua kam muruwo ama di mari de ereiye.
20 Kwa kwaso’ob ayu kwa isa abibinan ana veya men kafa’imo abir, a baibais ana tur ta abotanimih, en baise etei bebeyanamaim bar arun atit a binan kwanowar.
21 Yura ari te Giriki ari nomanenom si awa tere Yai Gumam gumanomdi dere Ari Wanopanom Yesu fi ki si towaro beinga na ka yoporam boiro di ereiye.
21 Jew sabuw naatu Ufun Sabuw isah i bebeyan hai kakafih baihamiyen God isan tatabir naatu Regah Jesu baitutumin isan auwih.
22 Ena epena na tora benaiye? Yai Gumam Murom ka di narongua na Yerusarem tei fuiye. Na naika yokamai tai bei narowainga kankeiye.
22 Naatu boun Anun kakafiyin fatumu, i ana kokomaim au Jerusalem anan, men aso’ob nati’imaim boro abisa isou namatar.
23 Kankeipa iki birom ori ta ta muruwo na uka Yai Gumam Murom Sumuna ‘Ne kan faire ganum kipi kai erowame,’ diro imari de narome.
23 Ta’imonamo Anun Kakafiyin bimatnuwu i aso’ob, bar merar ta ta anarun anatitit dibur naatu biyababan i nati’imaim hima tekakaifu.
24 Ari Wanopanom Yesu Yai Gumam ari bei nokapu de erowangua gunom kam i imari dongua kokonan narome. Kokonan i narongua iran na kokonan i beiki goraika kuri fikeiye. Ma deiyo! Na Yesu kokonan towane bei gounaika mun firaiye.
24 Baise ayu taiyuw au yawas ai’itin i men sawar gagamin ta. Ayu au kok i bowabow Regah Jesu bitu i ana bow yomanin ana’asa’ub, naatu nati bowabow i tur gewasin God ana manaw ana kabeber isan anao rerereb.
25 Ena koma na ne yokamai moingi suna tei wanere Yai Gumam kiapam bei norowangua kam di mari de ereipa epena na mora kanika okome ne yokamai na gumanam kankenaime.
25 Naatu boun kwa iyab wanawanamaim ama aremor God ana aiwob isan a binan kwanonowar aso’ob boro men kwana’itu maiye.
26 Ena iran epena na kawom duwaika fiyo! Nenta ne yokamai moingi suna tei guwom akai nangua i na moingi tei dikeme.
26 Isan imih boun kwa etei matamaim akukurereb, o yait ef inasa’ir inan inamomorob ana bit men ayu anab.
27 Tamanumie. Tai muruwo Yai Gumam bengua te benangua mora di ereiye.
27 Anayabin God abisa not yayakitifuw etei akurereb kwanowar sawar men ta abotan au’uf abatamih.
28 Ena ne yokamai nenen te Yesu fi ki si teinga yokamai kiapanom bei ereiyo! Yai Gumam Murom ka di eronguamere ne yokamai epe kiapanom bei ereiyo! Yesu akiyom fera boire goingua Yai Gumam gama epemere meina bei erome.
28 Taiyuw mata toniwa’an kwanakaifi, naatu bobaituw Anun Kakafiyin kwa babamaim ya’aya kwanakaifih. God ana ekaleisia kwaninabatan gewas, anayabin i taiyuwin Natun momorobomaim sinaf nati sabuw hina nowan himatar.
29 Te na kanika na ne yokamai ema dero naika ari yokamai epemere kei biom moinga uro ne yokamai bei niki de erowaime.
29 Ayu aso’ob kwa ana bihamiy ufunamaim haru kakafih boro hinan wanawan hinarun bobaituw hinatar giyigiyih.
30 Te ne yokamai ari suwo koropane fuka dere ari dourom boi erowaro beinga kasu duwaime.
30 Kwa taiyuw a kou’ay wanawananamaim auman orot afa boro hinamisir turobe hinabotabir hinifufuwen, saise bai’ufununayah boro i hini’ufnunih.
31 Na ka epe dika iran ne yokamai kiapanom moiyo! Ne yokamai inokore ei fiyo! Koma non iki suraiye moiro giruwangua kakom bo te kamun takongua kakom na kai okonam muromdi nurom akongoro na ka ne yokamai di ereiye.
31 Imih mata toniwa’an! Kwamur tounu bairi tama fai mar erematuru abimatnuwih i kwananot.
32 Ena arinamao, epena na ne yokamai Yai Gumam Yai Ori okomdi tei eiye. Yai Gumam ne yokamai bei nokapu de erero kam yoporam boi erowame. Yai Gumam gunom boingua ari tai ta ta eronguamere yaromi ne yokamai ama epe erowame.
32 Naatu boun kwa i God ana tafafarenamaim ayayariyi naatu i ana manaw ana kabeber turamaim nawowabi kwanayen abisa ana sabuw baitihimih eo kwa auman nowamih nit.
33 Te na nenta meinam bo te guwai gaiyom kunei kankeiye.
33 Ayu men kafai orot babin ta ana gold o ana silver isan abahiy o ana ar ana faifuw isan abahiyamih.
34 Ne yokamai nenen mora kaninga na okonam surai kokonan ika na te na arinama kua kopuna te guwai gainom ako nopune.
34 Kwa etei kwaso’ob, ayu taiyuwu umau’umaim sawar abisa isah abiyababan asinaf himatar abow, naatu bow turou’unah hibiyababan afaram hibow karam.
35 Ena na kokonan beiro te ari yoporam boikeinga yokamai akire di erowapunga ne yokamai mora imari de ereiye. Koma Ari Wanopanom Yesu ka dungua ne yokamai inokore eiyo! Yesu epe dume, ‘Yaromi tarom ingua i mun fimba yaromi tarom i ari erongua i mun oriwom fime,’ epe dume,”
35 Ayu ef etei ai’obaiyi, kwanabow raro nababan, saise nati’imaim boro sabuw aurih fair en kwanibaisih. Ata Regah Jesu taiyuwin awanamaim iti tur eo i kwananot ’Baitinin ana baigegewasin i ra’at men tabaib na’atube.”
36 Pauro epe ka di gouro kauwom gurom boiro te kiapanom ari gere ka make eme.
36 Paul eo sasawar ufunamaim sun yowen bairi hiyoyoban.
37 Ena ari yokamai kai meire Pauro kukurero denom minom ipun dongoro ena yokamai “Ne fo!” di teime.
37 Sabuw etei erererey auman hirouh himamay naatu hio tutur.
38 Te Pauro “Ne yokamai na gumanam tokoi kankenaime,” dungua ari denom minom ipun dongoro ena yokamai yaromi akire nuwi kopare dungui tei fime.
38 Etei hai yababan ra’at anayabin tur iti na’atube eo isan, ayu boro men ana’iti maiye naatu hinawiy bairi hin wa biyan hitit.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 20, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.