Marcos 12

cfm (CFM) vs NTLH

Sair da comparação
NTLH Nova Tradução na Linguagem de Hoje 2000
1 Cun Jesuh nih an sinah tahṭhipnak thawn thusip a thok. “Mi pakhat nih sabit dum a tuah ih hruang in a kulh, cule sabit ti surnak ah khur a lai ih hrawlte a don. Cun a dum cu man pek ih a sawngtu pawl sinah a ramta ih lam hlapi ah khual a tlawn.
1 Depois Jesus começou a falar por meio de parábolas . Ele disse:
2 A tikcu can a kim tikah, dum sawngtu pawl sin in a covo sabit thei la dingah, a siahhlawh pakhat a thlah.
2 Quando chegou o tempo da colheita, o dono enviou um empregado para receber a sua parte.
3 Cun cuvaipa cu an tlai ih an thawi hnukah zahawr in an tlungter.
3 Mas os lavradores agarraram o empregado, bateram nele e o mandaram de volta sem nada.
4 Cule an sinah siahhlawh dang pakhat cu a thlah seisei. Cun cuvaipa cu a lu ah an thawi ih hmualpho le ningzak in an tuah.
4 O dono mandou mais um empregado, mas eles bateram na cabeça dele e o trataram de um modo vergonhoso.
5 A dang a thlah sal seisei ih a thlahmi pa cu an that. Cule a dang tamngai khaw cu a thlah bet, a hrekkhat cu an thawi ih a hrekkhat cu an that.
5 E ainda outro foi mandado para lá, mas os lavradores o mataram. E o mesmo aconteceu com muitos mais — uns foram surrados, e outros foram mortos.
6 Thlah dingmi pakhat la cu a nei rih, a duhdawt ngaimi a fapa a si. Netabikah dum sawngtu pawl sinah cun a fapa cu a thlah ih, ‘Ka fapa cu an upat kau thok,’ tiah a ti.
6 E agora a única pessoa que o dono da plantação tinha para mandar lá era o seu querido filho. Finalmente ele o mandou, pensando assim: “O meu filho eles vão respeitar.”
7 Asinain dum sawngtu pawl nih, ‘Hivaipa hi ro cotu thok cu a i. Cei uh, that lausing, cule a co dingmi ro hmahhmah cu kan maiʼ ta an i thok,’ tiah pakhat le pakhat an ti fa.
7 Mas os lavradores disseram uns aos outros: “Este é o filho do dono; ele vai herdar a plantação. Vamos matá-lo, e a plantação será nossa.”
8 Cun cuvaipa cu an tlai ih an that, cule sabit dum lengah an hlon.
8 — Então agarraram o filho, e o mataram, e jogaram o corpo para fora da plantação.
9 “Sabit dum neitu nih zangtin tuah lai? a feh thok ih dum sawngtu pawl cu a siatsuah hnei thok, cule sabit dum cu midang sinah a pe thok.
9 Aí Jesus perguntou:
10 Ca thianghlim sungah:
10 Vocês não leram o que as
11 Hihi Bawipa ih tuahmi a i,
11 Isso foi feito pelo Senhor
12 Cun Judah upa pawl cu Jesuh tlaih dan ding an hrawl, asinain mipi pawl an ṭih. Zangahtihle cuvai tahṭhipnak cu anma tihsat ih a sipmi a si tih an fiah. Curuangah Jesuh cu an ramta ih lam hlapi ah an feh.
12 Os líderes judeus sabiam que a parábola era contra eles e quiseram prender Jesus, mas tinham medo do povo. Por isso deixaram Jesus em paz e foram embora.
13 Cun a ṭonkam in ama an tlaih theinak dingah, Farasi hrekkhat le Herod ih milai hrekkhat cu Jesuh sinah an thlah.
13 Depois mandaram que alguns fariseus e alguns membros do partido de Herodes fossem falar com Jesus a fim de conseguirem alguma prova contra ele.
14 Cun Jesuh sin an ban ih a sinah, “Sayapa, nang cu, mi nih zangtin ka na ruat eng thok, tih khaw zanghrel loʼn thudik na sim, tih kan fiah. Zangahtihle minung mithmai na zoh lo ih Pathian ih zalam cu dik ngaiin na zirh. Caesar sinih siah pek hi daan nih a siang maw siang lo? Kan pe thok maw pe thok lo?” tiah an sut.
14 Eles chegaram e disseram: — Mestre, sabemos que o senhor é honesto e não se importa com a opinião dos outros. O senhor não julga pela aparência, mas ensina a verdade sobre a maneira de viver que Deus exige. Diga: é ou não é contra a nossa
15 Asinain Jesuh nih an depdetnak a fiah ih an sinah, “Zangruangah ka na hneksak eng? ngun tangka ka pe hnik uh, cule ka zoh hnik thok,” tiah a ti hnei.
15 Mas Jesus percebeu a malícia deles e respondeu:
16 Cun ngun tangka cu an pe ih an sinah, “Hihi hutu ih muihmel a si ih, zangtu thu a ngan fa?” tiah a sut hnei.
16 Eles trouxeram, e ele perguntou: Eles responderam: — São do Imperador.
17 Cule Jesuh nih an sinah, “Caesar ih thil pawl cu Caesar sinah pe uh, cule Pathian ih thil pawl cu Pathian pe uh,” tiah a ti.
17 Então Jesus disse: E eles ficaram admirados com Jesus.
18 Cun Jesuh sinah thawhsalnak a um lo titu Sadusi pawl an tiang ih thu an sut.
18 Alguns saduceus , os quais afirmam que ninguém ressuscita, chegaram perto de Jesus e disseram:
19 “Sayapa, Moses nih, ‘mi pakhat cu fa nei loʼn a nupi a thihtak asihle a unau pa nih cuvai nuhmei cu a ṭhi thok ih, a unau pa ih hrangah ci a thlahsak thok,’ tiah kan na ngansak.
19 — Mestre, Moisés escreveu para nós a seguinte lei : “Se um homem morrer e deixar a esposa sem filhos, o irmão dele deve casar com a viúva, para terem filhos, que serão considerados filhos do irmão que morreu.”
20 Cun unau pasarih an um, uta bik nih nupi a ṭhi ih fa nei loʼn a thi.
20 Acontece que havia sete irmãos. O mais velho casou e morreu sem deixar filhos.
21 Cule a panihnak pa nih cuvai nu cu a ṭhi ih fa nei loʼn a thi ve. Cun a pathumnak pa khaw cumang thotho in a cang.
21 O segundo casou com a viúva e morreu sem deixar filhos. Aconteceu a mesma coisa com o terceiro.
22 Cule an pasarih in fa nei loʼn an thi colh. Neta bik ah numi nu khaw a thi ve.
22 Afinal, os sete irmãos casaram com a mesma mulher e morreram sem deixar filhos. Depois de todos eles, a mulher também morreu.
23 Curuangah thawhsalnak ih an thawhsal tikah, hutu bik ih nupi a si thok? An pasarih in nupi ah an ṭhi vek sikhaw?” tiah an sut.
23 Portanto, no dia da ressurreição, quando todos os mortos tornarem a viver, de qual dos sete a mulher vai ser esposa? Pois todos eles casaram com ela!
24 Jesuh nih an sinah, “Pathian ih cahnak huham le Ca Thianghlim nan fiah lo ruangah nan sual a i lo maw?
24 Jesus respondeu:
25 Zangahtihle thihnak in an thawhsal tikah, an ṭhi fa i thok lo, ṭhitfaknak khaw a um i thok lo ih, vancung ih a ummi vancungmi pawl mang an i thok.
25 Pois, quando os mortos ressuscitarem, serão como os anjos do céu, e ninguém casará.
26 Cun mithi thawhsalnak thu ah, hrambur sung in Pathian nih Moses sinah, ‘Kei cu Abraham ih Pathian, Isak ih Pathian, le Jakob ih Pathian ka si,’ a tihmi Moses cabu khi nan siar kel lo maw?
26 Vocês nunca leram no
27 Ani cu a thimi pawl ih Pathian a i lo, a nungmi pawl ih Pathian a i sawn. Curuangah nan ruatsual ngai,” tiah a ti hnei.
27 E Deus não é Deus dos mortos e sim dos vivos. Vocês estão completamente errados!
28 Cun daanthiam pawl lakih mi pakhat cu a tiang ih, thu an relmi cu a ngai. Cule Jesuh nih ṭha tukin a sawn hnei thiam tih a hmuh tikah, “Thupek hmahhmah lakah khoitu hi a thupi bik?” tiah a sut.
28 Um mestre da Lei que estava ali ouviu a discussão. Viu que Jesus tinha dado uma boa resposta e por isso perguntou: — Qual é o mais importante de todos os mandamentos da
29 Jesuh nih, “A thupi bikmi Thupek cu: ‘Maw Israel, ngai hnik, Bawipa kan Pathian, Bawipa cu pakhat a i.
29 Jesus respondeu:
30 Cun Bawipa na Pathian cu na thinlung zateʼn, na nunnak zateʼn, na ruahnak zaten le na cahnak zaten na duhdawt thok,’ tihhi a i.
30 Ame o Senhor, seu Deus, com todo o coração, com toda a alma, com toda a mente e com todas as forças.”
31 Cun a panihnak cu: ‘Nangma le nangma na duhdawt fak mangin na inn kiangveng pawl na duhdawt thok,’ tihhi a i. Hi thupek pawl nakih thupi sawn thupek a um lo,” tiah a sawn.
31 E o segundo mais importante é este: “Ame os outros como você ama a você mesmo.” Não existe outro mandamento mais importante do que esses dois.
32 Cule daanthiam pa nih a sinah, “Sayapa, na sipmi cu a ṭha. Thudik na sim, zangahtihle Pathian pakhat kau a um, ani siarlo pathian dang an um lo.
32 Então o mestre da Lei disse a Jesus: — Muito bem, Mestre! O senhor disse a verdade. Ele é o único Deus, e não existe outro além dele.
33 Cun thinlung zate, fiahthiamnak zate, cahnak zate thawn ama Pathian duhdawt, le ma le ma duhdawt fak mangin inn kiangveng pawl duhdawt cu meihul thawinak le thawinak dangdang pawl nakin a thupi sawn,” tiah a sawn.
33 Devemos amar a Deus com todo o nosso coração, com toda a nossa mente e com todas as nossas forças e também devemos amar os outros como amamos a nós mesmos. Pois é melhor obedecer a estes dois mandamentos do que trazer animais para serem queimados no altar e oferecer outros sacrifícios a Deus.
34 Cun Jesuh nih, cupa nih fing ngaiin a let, tih a hmuh tikah, a sinah, “Pathian uknak thawn nan hlat fa lo,” tiah a ti.
34 Jesus viu que o mestre da Lei tinha respondido com sabedoria e disse: Depois disso ninguém tinha coragem de fazer mais perguntas a Jesus.
35 Cun Jesuh cu biakinn songah thu a zirh. Jesuh nih, “Zangtin daanthiam pawl nih Khrih cu David ih fapa a si, tiah an ti thiam?
35 Quando Jesus estava ensinando no pátio do Templo, perguntou:
36 David ama rori nih Thlarau Thianghlim hmangin:
36 Pois Davi, inspirado pelo Espírito Santo, escreveu:
37 A ma David rori hman nih ani cu ‘Bawipa’ tiah a ko. Curuangah zangtin a fapa cu a si thiam thok?” tiah a ti.
37 O próprio Davi chama o Messias de Senhor. Portanto, como é que o Messias pode ser descendente de Davi? Uma grande multidão escutava com prazer o que Jesus ensinava.
38 Cun a thuzirhnak ah Jesuh nih, “Daanthiam pawl khi ralring uh, an ni cu angki fual thawn tawivah an duh ih dawr tluan ah cibai buk an duh.
38 Ele dizia ao povo:
39 Cule Sinakok ah tonak ṭhabik ah to an duh ih puai tuahnak ah upatnak hmun ih to an duh.
39 preferem os lugares de honra nas
40 Nuhmei pawl ih inn an long ih, mi deuhnak ah rei ngaingai in thla an cam fa ter. Hipawl hi thuṭhennak nasa sawn an tuar thok,” tiah a ti.
40 Exploram as viúvas e roubam os seus bens; e, para disfarçarem, fazem orações compridas. Portanto, o castigo que eles vão sofrer será pior ainda!
41 Cun Jesuh cu thawhhlawm bawm zawn ah a to ih, mipi nih thawhhlawm bawm sungah zangti in tangka an ṭhil, tih a zoh. Milian pawl nih tangka tamngai an ṭhil.
41 Jesus estava no pátio do Templo, sentado perto da caixa das ofertas, olhando com atenção as pessoas que punham dinheiro ali. Muitos ricos davam muito dinheiro.
42 Cun nuhmei fahrah pakhat a tiang ih dar tangka pia nih a ṭhil ve.
42 Então chegou uma viúva pobre e pôs na caixa duas moedinhas de pouco valor.
43 Cule a dungthluntu pawl cu a ko hnei ih an sinah, “Thutak in nan ta sim, hivai nuhmei fahrah nu hi thawhhlawm bawm sungih a ṭhiltu dang pawl hmahhmah nakin tamsawn a ṭhil.
43 Aí Jesus chamou os discípulos e disse:
44 Zangahtihle midang pawl hmahhmah cu an neih hleifuanmi an pe; asinain ani cu a fahrah ngai na in — a nunkhaw saknak ding ih a neihmi zatein a ṭhil colh,” tiah a ti.
44 Porque os outros deram do que estava sobrando. Porém ela, que é tão pobre, deu tudo o que tinha para viver.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Marcos 12, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.