Atos 22
Chiquitano NT (CAX_SBB) vs AAI
1 —Bueno bama masaruquitaiqui y bama iyaütaiqui, amonsoi baeta arrüna nisura ichacuñüantoe.
1 “Tamai’inah, naatu taitu tuwai’inah au wasfafaren ana tur anao kwananowar.”
2 Numo oncoimia arrüna manitanati auqui hebreo, manrrü etaiyoimia. Nanti Pablo:
2 Hebrew turamaim eo hinonowar ana veya etei surur binon tar.
3 —Arrüñü israelitarrüñü. Yaca icu cürrü au manu pueblurrü Tarso au manu cürrü Cilicia, pero isunaunca auna pueblurrü Jerusalén. Arrti maniqui maestro Gamaliel iñunecanatiñü. Icocota nurria arrüna nüriacarrü torrio oemo ui bama antiburrü. Bien arucu iñemo nirracoconauncu ümo nüriacarrü, tacana arraño caüma.
3 “Ayu i Jew orot Tarsus imaim atufuw tafaram Silisia wanawanan, baise Jerusalemamaim ama ara’at. Gamaliel ana bai’obaiyen babanamaim ama, uwatanah hai ofafar etei ayu i’obaiyu, naatu ayu i baibobowenayan orot ta God ana ofafar tur isan, kwa boun iti kwama’am na’atube.
4 Sane nauquiche tücañe ichüboriquia nurria ümo bama icocoromati Jesús, irranca itabairoma. Arrübama mañoñünca y paüca tomoenoma sobi, y süroma ito au preso sobi.
4 Sabuw iyab ef iti hibi’ufun abow ai’a’akirih arouw asbunubunuwen naatu afa abow ana dibur aya.
5 Arrti yarusürürrü sacerdoterrü y namanaiña bama mayüriabuca tusio nurria ümoma arrüna sane. Uimia te torrio iñemo quichonimiacarrü corobo icu, nauqui puerurrü iquianama bama icocoromati Jesús auqui Damasco auna Jerusalén, nauqui carrtigaboma.
5 Firis Gagamin naatu Kaniser tutufin etei abisa ao i hiso’ob turobe. Anayabin i fef hikirum hitu abai an Damaskas wanawanan, sabuw baitumatumayah nati’imaim hima’am fatumih bow na Jerusalem tit isan ayen an.”
6 ‛Auqui caüma yacatü au Damasco. Taqui toce iñatai saimia ümo pueblurrü. Rrepenteatai cuara nurria ichupecuñü auqui napese.
6 “Ana Damaskas abiyubin auman i’ouyit, naniyan meyemeye marakaw namanamarabe bow marane ra’iy sisibu etei marakaw.
7 Ipiaquiquia acü chacuqui niyabu cabayurrü. Ñoncoi manu manitacarrü, nantü iñemo sane: “Saulo, Saulo, ¿causane atüboriquiatai iñemo?”
7 Ayu me yan ara’iy rabu naatu orot ta fanan anowar eo, ‘Saul! Saul! O aisim ayu kubi’a’akiru?’
8 Auqui iñumuta: “¿Ñacucü, Señor?” Nanti iñemo: “Arrüñü Jesús auqui Nazaret, naqui ümoche atüboriquiatai”.
8 Ayu aibatiy ao ‘Regah o yait? Iyafutu eo,
9 Arrübama isumpañeru arrtaimia manu nanentarrü, pero champürrtü oncoimia arrümanu manitacarrü iñemo.
9 Sabuw bairi anan marakaw hi’itin, baise orot ayu isou eo fanan men hinowar.
10 Rranquitio caüma pünanaquiti: “¿Causane caüma sobi, Señor?” Auqui nanti iñemo: “Atüsai, acosi au pueblurrü. Acamanu urapoimia asucarücü nanaiña arrüna achücoboibocü”.
10 Ayu aibatiy, ‘Regah ayu boro abisa anasinaf?’
11 Auqui manu caüma chüpuerurrüpü yasaratü ui manu tarucapae nanentacarrü. Así que arrübama isumpañeru ipiasurumañü hasta au pueblurrü Damasco.
11 Naatu au sabuw bairi anan umou hibai hinawiyu an Damaskas atit, anayabin marakaw ana bonamanamarin re ayu matou yi ifim.
12 ‛Anancañü acamanu. Au manu pueblurrü anancati taman ñoñünrrü, nürirrti Ananías. Icocotati nurria nüriacarrü, cuasürüti ümo namanaiña bama israelitarrü au Damasco. Arrti maniqui ñoñünrrü yapasearatiñü.
12 Nati bar meraramaim i orot wabin Ananias God, ana orot ta ma’am, ofafar etei i bobosiyasiyar naatu Jew sabuw nati’imaim hima’am etei i hikakakafiy.
13 Atüraiti yesañü, nanti iñemo: “Saruqui Saulo, caüma asaca tato”. Au manu rratorrü yasaca tato nurria.
13 Na biyou tit sisibu’umaim bat naatu eo, ‘Taiu Saul, mata ekubunai kunuw maiye!’ Mar ta’imon matau kubunai anuw Ananaias a’itin.
14 Auqui nanti iñemo: “Arrti naqui Tuparrü ümo bama uyaütaiqui itacümanauncunutiyü nauqui atusi aemo nirrantümoti aübucü. Uitito asacati Cristo, y oncoi nurarrti.
14 Imaibo iuwu eo, ‘Uwatanah hai God o rubini i ana kok o so’ob isan, saise Orot ana Yawas Mutufurin boro ina’itin naatu abisa nao’o o taiyuw tainika fanan inanowar.
15 Auquina caüma aücatü uraboi isucarü namanaiña macrirrtianuca arrüna nurarrti, y arrüna arrtai y oncoi.
15 Anayabin o boro i isan inakubuna, abisa i’itin naatu inonowar sabuw etei hai tur ina’owen.
16 Caüma, tapü arrüperacaiqui. Acosi nauqui üri eana turrü. Anqui nurria pünanaquiti Jesús nauqui arrimiaca tato arrüba nomünantü obi”. Sane nurarrti Ananías iñemo.
16 Imih boun abisa ao inonowar aisim boro inama inakaif? Kumisir bapataito kubai, naatu kuyoyoban a bowabow kakafih ekusouwen.’
17 Nantito Pablo ümoma: —Auqui manu yasücübüca tato au Jerusalén. Taman nanenese anancañü rreanca au niporrti Tuparrü. Auqui yasacati Jesús au quiatarrü niyasata.
17 “Ayu amatabir maiye ana Jerusalem atit naatu ayoyoyoban ana maramaim matou bora’ah ina’inanen ta aitin.
18 Arrti bacüpuruti iñemo, nanti sane: “Acosi apuraurrücü auqui na pueblurrü Jerusalén, itopiqui auna chiyasutiupüma arrüna nura isütüpüñü”.
18 Nati matou bobora’ah ana maramaim Regah aitin naatu isou eo, ‘Mata nakabiy Jerusalem saisewat inihamiy, anayabin iti’imaim ayu isou inaorereb sabuw boro men hinitumatum.’
19 Auqui iñumuta nurarrti: “Pero Señor, tusiatai ümoma causane sobi tücañe ubau ba poca sinagoga, numo yacatü isiu bama icocoromacü, nauquiche cüborioma sobi, y süroma sobi au preso.
19 Ayu ai ya’afut ao, ‘Regah sabuw etei hiso’ob ayu Kou’ay Bar ta ta arun atit sabuw iyab o hibitutumi abow arow afatum dibur aya’ay.
20 Anancañü ito acamanu cauta itabairomati Esteban, naqui manitanati au nüri. Urriantai iñemo arrüna coiñoti. Anancañü rracuiraca yutacu nicüburrirrimia bama uiche aconti”.
20 Naatu Stephen orot wantoro’ot iti ef isan hirab ana rara re’er ana veya ayu i nati’imaim.’ Ayu auman aisaito hirab morob naatu sabuw iyab hi’a’asabun hai faifuw i ayu abotanen abat.
21 Pero arrti Señor iñumutati: “Acosi, icüpucü iche esa bama chütüpü israelitarrü”.
21 Imaibo Regah ayu iuwu eo, ‘O abiyafari inan ef yok Ufun Sabuw isah.’”
22 Hasta auna oncoi nurria genterrü nurarrti Pablo. Pero numo nanti arrüna sane, tosibicoma tatito nurria, namatü: —¡Tari comati naqui ñoñünrrü, churriampü arrtü süboricoti!
22 Sabuw hibat Paul eo hinowar in ana tur sawar. Baise iban maiye sabuw hibusuruf hitar koukuw hio? Sa’ab kwabai kwan! Kwa’asabun! Men karam boro nama!”
23 Tosibicomantai, yarutaübutama ape nicüburrirrimia, tarucu cütorrü uimia acamanu ui nitüborirrimia.
23 Hitar koukuw fah sib hai faifuw hibow hirudab, naatu fofob hibow asir hirouw kwanekwan.
24 Auqui bacüpuruti maniqui comandanterrü nauqui aiquianamati Pablo au cuartel. Nanti ümo masortaboca: —Apitomoensorrti, apicübaisorrti, nauqui uraboiti usucarü causane na tarucapae nitüborirrimia ümoti.
24 Baiyowayan hai orot ukwarin iuwih Paul hibai baiyowayah hai bar wanawanan hirun naatu wabirin isan iuwih, saise biyan tababan tao hitanowar ana’an aisim Jew sabuw iti na’atube isan fanah sibisib.
25 Numo tütomoenoti Pablo, nauqui achema chacuti, nanti ümoti maniqui capitán anati atüraiti esati: —Arrüñü rromanorrüñü. ¿Taqui puerurrü apicübaiquiañü? Y todaviarrü champürrtü apacurrtaca primero saübuñü, na atusi aume arrtü ane nipünate o champü.
25 Baise wabirinamih hibai hifafatum ana veya Paul baiyowayan hai bonawiyenayan orot ukwarin ta i nati sisibinamaim batabat itin naatu ibatiy, “Orot Rome tafaram bai matuwan isan ana fef bai ema’am, baibatiyinae asir kwanarabirab boro ofafar kwana’astu’ub ai en?”
26 Numo oncoiti maniqui capitán arrüna sane, sürotitü esati comandanterrü, nanti ümoti: —Asasai nurria, tapü aisamute arrüna sane aübuti naqui ñoñünrrü, itopiqui rromanorrti.
26 Baiyowayah hai bonawiyenayan orot ukwarin iti tur nonowar ana veya in baiyowayah hai orot ukwarin ibatiy, “O abisa inasinafumih? Iti orot i Rome ana fef bai ema’am.”
27 Auqui arrti comandanterrü sürotitü esati Pablo, ñanquitioti pünanaquiti: —¿Ñemanauntu arrücü rromanorrücü? Nanti Pablo: —Arrüñü te.
27 Naatu baiyowayah hai orot ukwarin na Paul ibatiy eo, “Kuo anowar, o i Rome ana fef ibai kuma’am?”
28 Nanti comandanterrü: —Arrüñü rrapacaca chama monirri nauqui isamunuñü rromanorrüñü. Nanti Pablo: —Tapü arrüñü rromanorrüñü numo yaca icu cürrü, itopiqui arrti iyaü rromanorrti.
28 Imaibo baiyowayah hai orot ukwarin eo, “Ayu iti tafaram bai matuwan isan kabay gagamin na’in au fef atubun.” Baise Paul iya’afut eo, “Ayu i Rome wanawanan atufuw.”
29 (Arrti Pablo israelitarrti y rromanorrtito.) Sane nauquiche isoquisünanamati Pablo au manu rratorrü, champürrtü cüborioti. Arrti maniqui comandanterrü chauqui tübirrubuti, itopiqui churriampü atomoema bama rromanorrü.
29 Sabuw iyab baibatiyinamih hinan marta’imon au’uf hibat. Baiyowayah hai orot ukwarin ana bir ra’at, anayabin Paul Rome ana fef bai ma’am so’oba’e bai fatum.
30 Pero rranrrti atusi ümoti isane na nünantü ümo bama israelitarrü uiti Pablo. Sane nauquiche au manu quiatarrü nanenese bacüpuruti nauqui aiyoberabaramacü bama üriatu bama sacerdoterrü y bama mayüriabuca israelitarrü. Bacüpuruti aucaübu manio carenaca cütüpüquiti Pablo. Auqui maemencoti iyoti. Iñataiti acamanu esa bama mayüriabuca.
30 Marto mar auman baiyowayah hai orot ukwarin kok taso’ob gewas, aisim Jew sabuw Paul hibubuw hi’u’u kwanikwaniy, Paul hifatum ma’am hirufamen, naatu firis ukwarih Kaniser tutufin etei iuwih hiru’ay. Imaibo Paul bai na nahimaim bat.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 22, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.