Mateus 12

Uyojroner e Dios xeꞌ Tzꞌijbꞌabꞌir Tama e Onian Tiempo (CAA) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Pues tama inteꞌ día tuaꞌ e jiriar e Jesús war axana taca uyajcanuarobꞌ macuir cora trigo conda cay jajpnobꞌ uyajcanuarobꞌ umen e winar y tamar era cay uwotzꞌiobꞌ locꞌoy ut e trigo, y cay umuxrobꞌ upat tama ucꞌabꞌobꞌ, y cay uyujtobꞌ locꞌoy usojqꞌuir, y cay ucꞌuxiobꞌ ut e trigo era.
1 Veya bai’ab na’atube sawar ufunamaim, Jesu Baiyarir Ana Veya sanabey wanawanah remor inan ana bai’ufununayah a himorob, basit sanabey afa hirut hikeb ro’oro’oh hibow hi’aa.
2 Pero ayan cora fariseobꞌ xeꞌ war axanobꞌ tupat e Jesús tama e día era xeꞌ war uwirobꞌ tunor era. Entonces cay uyubꞌiobꞌ tuaꞌ e Jesús y chenobꞌ:
2 Naatu ofafar bai’obaibiyenayah hi’itih basit Jesu hi’u, “A bai’ufununayah ku’itih, abis tisisinaf i ata ofafar te’a’a’stu’utu’ub, anayabin boun i Baiyarir ana veya.
3 Y che e Jesús:
3 — ausente —
4 Pues ochoy e David macuir e templo tuaꞌ e Dios y cay uchꞌami cora pan xeꞌ quetpa ajcꞌubꞌir e Dios. Y ma erer ani acꞌujxa e pan era umenerobꞌ sino que ajrer taca e sacerdotiobꞌ que erer ucꞌuxiobꞌ. Pero conda jajpnobꞌ umen e winar e David taca upiarobꞌ cay ucꞌuxiobꞌ e pan era.
4 — ausente —
5 ¿O machi ca iche leer lo que chꞌar tzꞌijbꞌabꞌir tama uley e Moisés que e sacerdotiobꞌ xeꞌ patnobꞌ tama e templo machi jiriobꞌ motor tama inteꞌ día tuaꞌ e jiriar? Y cocha bꞌan arobꞌnobꞌ tuaꞌ uchiobꞌ umen e Dios ma erer cabꞌijnu que mabꞌambꞌan tunor era.
5 Naatu Moses ana ofafar ta kwaiyab kwa’itin? Baiyarir ana veya firis terun Tafaror Bar teyayabuna men ofafar te’a’astu’ub? En.
6 Pero cꞌani inwareox era que tara war inteꞌ winic tiut que más ayan ucꞌampibꞌir que e templo yajaꞌ.
6 Baise boun i a tur ao’owen, sawar gagamin anababatun i na tit, men iti Tafaror Bar na’atube’emih.
7 Y chequer que nox machi inata tucꞌa war che uyojroner e Dios tiaꞌ che: “Nen más incꞌani que ixixin ichecsu ibꞌa que incꞌun iwirnar tut e gente que jay ixixin iwajcꞌu inteꞌ arac tuaꞌ apurutna tama e altar.” Jay inata ani tucꞌa war che e ojroner era machi ani war icꞌaye e gente conda ma ani tucꞌa war uchiobꞌ.
7 Buk Atamaninamaim i iti na’atube eo, ‘Kabeber i akokok men sibor.’ Kwa iti sawar yabin anababatun kwatasoso’ob na’at sabuw gewasih boro men kwatakusairih.
8 Y tamar era cꞌani inwareox que nen xeꞌ Uyunenen e winic ayan nicꞌotorer tuaꞌ inware tucꞌa erer uche inteꞌ y tucꞌa ma erer uche inteꞌ tama inteꞌ día tuaꞌ e jiriar ubꞌan, che e Jesús.
8 Anayabin Orot Natun i Baiyarir Tamah anababatun.”
9 Entonces locꞌoy e Jesús tama e lugar tiaꞌ ayan e sian trigo y ixin esto tama inteꞌ chinam y ochoy tama e sinagoga.
9 Jesu nati efan itumar na hai Kou’ay Bar ta wananwanan run,
10 Y ayan inteꞌ winic xeꞌ chamen inteꞌ ucꞌabꞌ tama e sinagoga era. Y ayan cora fariseobꞌ ubꞌan xeꞌ war usicbꞌobꞌ cocha tuaꞌ utuchꞌiobꞌ e Jesús que machi ani war acꞌupseyan tut uley e Moisés. Y tamar era uyubꞌiobꞌ tuaꞌ e Jesús y chenobꞌ:
10 orot ta uman murubin ma’ama’amaim, naatu sabuw afa nati’imaim hima’am i ef hinunuwet Jesu gamin uwin isan, imih Jesu hibatiy hio, “It ata ofafaramaim Baiyarir ana veya orot babin boro taniyawas ai en?”
11 Y che e Jesús:
11 Baise Jesu iyafutih eo, “Bo o orot ta a sheep Baiyarir ana veya hub tare’er, boro itatain tayen o itihamiy ta’in tamorob?
12 Y cocha más atujri inteꞌ winic que incojt oveja war che era que erer achempa lo que imbꞌutz tama inteꞌ día tuaꞌ e jiriar ubꞌan, che e Jesús.
12 Orot ana yawas i ra’at kwanekwan men for na’atube’emih. Isan imih Baiyarir ana veya orot babin tanabibais i men tasisinaf kakaf ofafar ta’a’astu’ubimih.”
13 Entonces e Jesús uyare e winic xeꞌ chamen ucꞌabꞌ y che:
13 Imaibo orot uman murubin isan eo, “Uma ku’otofair a’itin.” Naatu orot uman otofair naatu uman igewasin uman rounane na’atube matar.
14 Entonces locꞌoy ixiobꞌ e fariseobꞌ taca inteꞌ qꞌuijnar tama uyalmobꞌ y cay ubꞌijnuobꞌ cocha tuaꞌ uchamsiobꞌ e Jesús.
14 Basit Pharisee Jesu hihamiy hitit ufun, rabin morob isan hiyakitifuw.
15 Pues cocha e Jesús war unata lo que war ubꞌijnuobꞌ e fariseobꞌ locꞌoy tama e lugar era ubꞌan. Y meyra sian gente ixiobꞌ tupat. Y jaxir war utzꞌacpes tunor tin e ajmuacobꞌ.
15 Jesu rabinamih hiyayanuw tur nowar naatu efan nati ihamiy sa’ab in, sabuw rou’ay gagamin na’in hi’itin hi’ufunun bairi hinan, iyabowat hisawow hinan etei iyawasih.
16 Y e Jesús war uyare e gente y che:
16 Naatu eo fafarih eo, “Sabuw afa hai tur men kwana’owenamih.
17 Pues bꞌan che e Jesús tuaꞌ acꞌapa achempa lo que chꞌar tzꞌijbꞌabꞌir umen e Isaías tiaꞌ che:
17 Iti i abisa dinab orot Isaiah ana bukamaim kikirum na iturobe.
18 —Chꞌujcunic iwira niman xeꞌ sicbꞌabꞌir nimener xeꞌ inchoj ut nimener y xeꞌ intzay inwira.
18 ‘Iti orot i ayu isau bowamih arubin,
19 Y mamajchi tuaꞌ uqꞌuijnes taca uyojroner,
19 I boro men nagam naatu boro men fanan aumetawat niwow;
20 Y jaxir machi tuaꞌ ucꞌocchi tin e machi aqꞌuecꞌo tama uyalma xeꞌ bꞌan cocha inteꞌ jinaj xeꞌ cꞌocchemix xeꞌ chꞌar tut e rum.
20 Sawasaw ririmih hikimow tere’er boro men na’abar faifiyen,
21 Y tunor e gente tara tor e rum cꞌani uturbꞌobꞌ ucojcsiajobꞌ tamar taca ucꞌabꞌa jaxir tuaꞌ erer atacarnobꞌ umener.
21 Naatu sabuw etei hai not hai baitumatum i biyanamaim hinayai.’”
22 Pues taresna inteꞌ winic tut e Jesús xeꞌ chucur umen inteꞌ mabꞌambꞌan mein y xeꞌ tajpem unacꞌut y xeꞌ machi oꞌjron. Entonces e Jesús uyajnes ixin e mabꞌambꞌan mein y quetpa tzꞌacpesbꞌir e winic, y tamar era eꞌron unacꞌut y erer oꞌjron.
22 Imaibo sabuw afa orot ta matan fim naatu demon awan gugin toun bububur ma’am hibai hina Jesu biyan hitit iyawas naatu misir tur eo naatu matan igewasin nuw.
23 Y tunor e gente cay ubꞌijnuobꞌ y cay bꞌactobꞌ tama tunor era y chenobꞌ:
23 Sabuw rau’ay gagamin na’in Jesu abisa iwa’an hi’i’itin hai hikasiy ra’at hio, “Iti orotom David uwan ta?”
24 Pero conda cꞌotoy unatobꞌ e fariseobꞌ tama tunor era cay ojronobꞌ upater e Jesús y chenobꞌ:
24 Baise Pharisees hinonowar hio, “Iti orot demon enununih, anayabin demon hai ukwarin wabin Beelzebul fair itin, nati esisinaf.”
25 Pero e Jesús war unata lo que war ubꞌijnuobꞌ e fariseobꞌ era y tamar era cay ojron y che:
25 Jesu abisa hinotanot so’ob, naatu uwih eo, “Tafaram ta’imon hinakusib rou’ab namatar hinabiyow boro men manin hiniyowamih, naatu bar meraramaim o ain uf rara’amaim hinakusib hinabiyow hai ma boro hini’afiy.
26 Y bꞌan tama e Satanás ubꞌan. Jay acay ulocse ani inteꞌ mabꞌambꞌan mein war che que jaxir war utijres ubꞌa, y ma cocha erer ucojco ucꞌotorer jay axin ani uche cocha era.
26 Imih Demon Ana Aiwob wanawananamaim hinakusib taiyuwih hinabiyow, i ana aiwob wanawanan ana fair boro naririm.
27 Y jay nen war ani incꞌampes ucꞌotorer e diablo tuaꞌ inwajnes axin inteꞌ mabꞌambꞌan mein, entonces bꞌan war uchiobꞌ iwajcanuarobꞌ tibꞌa ubꞌan xeꞌ fariseox. Pero chequer tut iwajcanuarobꞌ era que majax ucꞌotorer e Satanás lo que acꞌampesna tuaꞌ aloqꞌuesna inteꞌ mabꞌambꞌan mein. Y tamar era chequer que majax erach lo que war iware nipater era que war ani incꞌampes ucꞌotorer e Beelzebú tuaꞌ inlocse inteꞌ mabꞌambꞌan mein.
27 Naatu kwa i ayu Beelzebul fair baitu demon nunih kwarouw kwa’o. Bo kwa a bai’ufununayah i yait ana fairamaim demon tenununih? Isan imih kwa taiyuw abai’ufununayah hai sinafumaim ebi’obaiyi God ana baibatiyen i wan kwamara’at.
28 Pero jay nen era war inlocse inteꞌ mabꞌambꞌan mein tamar taca ucꞌotorer Unawalir e Dios war che que war ixto achecta uchinam e Dios tiut.
28 Baise ayu i God Anunin Kakafiyin ana fairamaim demon anununih, imih nati ebi’obaiyit mar ana aiwob i na tit kwa wanawananamaim.
29 ’Pues e Satanás aquetpa bꞌan cocha inteꞌ winic xeꞌ aqꞌuecꞌo xeꞌ war ucojco tunor lo que ayan macuir uyotot. Pero jay watar otronteꞌ winic xeꞌ más aqꞌuecꞌo bꞌan cocha nen xeꞌ Uyunenen e winic, e winic era xeꞌ más aqꞌuecꞌo ucꞌani tuaꞌ ucucru e ajyum otot y ucachi uchꞌabꞌu y de allí erer axin apojrsan.
29 “Orot fairin ana bar boro men asir hinarun ana sawar hinabainomih, baise wantoro’ot orot hinab hinafatum nabat, imaibo ana sawar hinabainuw.
30 ’Pues tin e machi atzay uwiren war aqꞌuijna uwiren, y tin e machi utacren inmorojse niwoveja, más war acꞌapa upucujcse axin tunor niwoveja era.
30 “Orot yait ayu airi men abita’imon i ayu au wosai, naatu orot yait men ayu ibaisu airi bobaituw abigenamih, nati orot i wasgeyayan.
31 ’Entonces cꞌani inwareox era que Cadiosir erer acꞌumpa tama tunor e mabꞌambꞌanir y tama tunor e mabꞌambꞌan ojroner lo que uchiobꞌ e winicobꞌ, pero jay ayan inteꞌ xeꞌ axin uqꞌuijnes Unawalir e Dios, ma tiaꞌ tuaꞌ acꞌumpa e Dios taca e winic era.
31 Ana’an nati isan imih a tur ao’owen, bowabow kakafih ta ta naatu bai’ib tur ta ta God boro nanotawiyen, baise orot yait Anun Kakafiyin ni’ib isan tur kakafin na’o, i ana bowabow kakafih boro men nanotawiyimih.
32 Tin e oꞌjron nipater nen xeꞌ Uyunenen e winic cꞌanto acꞌumpa e Dios taca e winic era. Pero tunor tin e axin oꞌjron upater Unawalir e Dios ma tiaꞌ tuaꞌ acꞌumpa e Dios taca e winic era, nien coner y nien tama e tiempo xeꞌ watar, che e Jesús.
32 Naatu orot yait Orot Natun isan tur kakafin na’o nabigigim boro ana bowabow kakafin nanotawiyen, baise orot yait God Anun Kakafiyin isan na’o nabi’iyab, i boro tafaramamaim men nanotawiy na’atube maramaim.
33 Entonces che e Jesús:
33 “A ai inakaif gewas boro ro’on gewasin inab, a ai men inakaif gewas ro’on boro kakafin inab, anayabin ai i boro ro’onamaim ina’inan.
34 Nox larox cocha incojt chan xeꞌ mabꞌambꞌan. Pues ma cocha erer alocꞌoy inteꞌ ojroner xeꞌ incꞌun tama uyej inteꞌ xeꞌ mabꞌambꞌan uwirnar, porque lo que ayan tama uyalma jax tuaꞌ alocꞌoy tama uyej ubꞌan.
34 Kwa i tuwamorob foufuh, dogor wanawanan kakafin ema’am boro mi’itube tur gewasih kwana’o. Anayabin abisa dogor wanawanan ema’am i awamaim etitit.
35 Imbꞌutz tunor e ojroner xeꞌ alocꞌoy tama uyej inteꞌ winic xeꞌ imbꞌutz uwirnar porque imbꞌutz tunor lo que chꞌar tama uyalma. Pero mabꞌambꞌan tunor e ojroner xeꞌ alocꞌoy tama uyej inteꞌ winic xeꞌ mabꞌambꞌan uwirnar porque mabꞌambꞌan tunor lo que chꞌar tama uyalma.
35 Orot gewasin ana bar wanawanan sawar gewasih ya ti’inu’in boro nabow naya taiten, naatu orot kakafin ana bar wanawanan sawar kakafih ya ti’inu’in boro naya taiten.
36 Pero cꞌani inwareox era que tama e día tuaꞌ e juicio tunor e winicobꞌ cꞌani uchꞌamiobꞌ uyeror tama tunor uyojronerobꞌ xeꞌ matucꞌa ucꞌampibꞌirobꞌ xeꞌ arobꞌna umenerobꞌ.
36 Imih a tur ao’owen, baibatebat ana maramaim sabuw etei awahimaim tur abisa hi’o boro God ana tur hina’owen aisim nati tur hi’o.
37 Porque bꞌan cocha oꞌjron inteꞌ tara tor e rum y bꞌan tuaꞌ uchꞌami uyeror inteꞌ. Jay imbꞌutz tunor lo que oꞌjron inteꞌ tara tor e rum, erer acꞌotoy tut e qꞌuin. Pero jay mabꞌambꞌan tunor lo que oꞌjron tara tor e rum, ucꞌani tuaꞌ axin tama e cꞌajc, che e Jesús.
37 Naatu o taiyuw a tur io’omaim God boro nibatiyi, naatu o taiyuw a turamaim boro naorereb o i gewas o kakaf.”
38 Entonces cꞌotoy cora fariseobꞌ y cora ajcanseyajobꞌ tama uley e Moisés tut e Jesús y chenobꞌ:
38 Imaibo Pharisee naatu Ofafar bai’obaiyenayah afa himisir hi’o, “Bai’obaiyenayan, aki akokok ina’inan ta iniwa’an ana’itin.”
39 Entonces che e Jesús:
39 Baise Jesu iyafut eo, “Kwa iti mar boun nan ana sabuw a fanasair ra’at, ina’inan itinamih kwa’o. Baise ina’inan boro men ta kwana’itinamih, ina’inan ta’imon nati dinab orot Jonah biyanamaim kwa’itinika.
40 Porque bꞌan cocha e Jonás quetpa uxteꞌ día y uxteꞌ acbꞌar tama unac e nuxi chay, y bꞌan tuaꞌ inquetpa macuir e rum uxteꞌ día y uxteꞌ acbꞌar nen xeꞌ Uyunenen e winic ubꞌan.
40 Jonah siy gagamin tonan yan wanawanan in fai tounu auyit tounu na’atube, Orot Natun boro fai tounu auyit tounu me wanawanan na’in.
41 Tin e turobꞌ ani tama e chinam Nínive tama e onian tiempo cꞌani achpobꞌ tama e día tuaꞌ e juicio tuaꞌ ucꞌayobꞌ tunor e gente xeꞌ turobꞌ tor e rum coner, porque tin e turobꞌ tama e chinam Nínive sutpa uchꞌamiobꞌ uyojroner e Dios lo que arobꞌnobꞌ umen e Jonás, pero turu era tiut inteꞌ xeꞌ más nuxi winic que e Jonás, pero nox machi cꞌani ixcꞌupseyan tamaren.
41 Jonah binan Nineveh sabuw hinonowar ufunamaim hai bowabow kakafih hisisinaf etei hihamiyen, imih baibatebat ana veya boro hinamisir kwa kwabiwa’an kakaf isan boro hina’uwi, anayabin binan iti boun abit i men marasika Jonah bibinan na’atube’emih!
42 Y cꞌani achpa e ixic xeꞌ cꞌotori tama inteꞌ nuxi lugar innajt teinxejr bꞌana tama e día tuaꞌ e juicio tuaꞌ ucꞌaye e gente xeꞌ turobꞌ tor e rum coner, porque jaxir tari tama inteꞌ lugar más innajt tara tor e rum tuaꞌ uyubꞌi unatanyaj e Salomón, pero turu era tiut inteꞌ xeꞌ más nuxi winic que e Salomón, pero nox machi cꞌani ixcꞌupseyan tamaren, che e Jesús.
42 Na’atube tafaram Sheba hai aiwob babin Solomon ana binan gewasin nowaramih ana tafaram ef yok na’in ihamiy na tur nowar, imih baibatebat ana veya boro namisir, kwabiwa’an kakaf isan na’uwi, anayabin Solomon bibinan i men boun ayu abibinan na’atube’emih!
43 Entonces che e Jesús:
43 “Demon kakafin orot biyanamaim ema’am tenun etit i boro watu owararinamaim ma baiyarir isan ana efan nanuwet, naatu efan men natitita’ur na’at,
44 “¿Tucꞌa tuaꞌ machi insutpa inxin tama uyalma e winic tiaꞌ locꞌoyen?” che e mabꞌambꞌan mein era jax taca. Entonces conda sutpa ixin, utajwi e winic bꞌan cocha inteꞌ otot xeꞌ turu ubꞌajner xeꞌ galan uwirnar y xeꞌ bien bꞌujcsebꞌir y xeꞌ bien mesbꞌir macuir.
44 i boro na’o, ‘Ayu boro anamatabir maiye au ubar anan.’ Naatu namatabir nan ana bar natitit, ana bar wanawanan i owararin naatu hirereb hiyabuna inu’in boro na’itin.
45 Entonces e mabꞌambꞌan mein axin utares otro siete mein xeꞌ más calapir uwirnarobꞌ y oꞌchoy aturuanobꞌ tama e winic. Y e winic axin aquetpa más calapir uwirnar otronyajr. Y bꞌan tuaꞌ anumuy tama e gente xeꞌ turobꞌ tara tor e rum coner ubꞌan, che e Jesús.
45 Imaibo boro namatabir maiye demon kakafih anababatun etei seven nanawiyih bairi hinan nati bar hinasusuw hinama. Naatu nati orot i boro na’af narauwabon men marasika ma’am na’atube’emih. Imih iti sabuw boun hima kakafih tesisinaf boro isah na’atube namatar.”
46 Pues conda e Jesús warto oꞌjron taca e gente era cꞌotoyobꞌ utuꞌ y uwijtzꞌinobꞌ. Pero quetpobꞌ patir, war ucojcobꞌ tuaꞌ oꞌjronobꞌ tacar.
46 Jesu eo, sabuw hima hinonowar ana tur baisawarina’e, hinah taitin hina hitit ufun hibat hi’o, “Aki akokok Jesu bairi ana’o.”
47 Entonces cꞌotoy inteꞌ winic tut e Jesús y che:
47 Basit orot ta run Jesu iu, “Hinat taiti hina ufun tebatabat, tekokok bairi kwana’o.”
48 Y che e Jesús:
48 Jesu orot iya’afut eo, “Ayu hinai naatu taitu anababatun ana’o inanowar.”
49 Entonces e Jesús utuchꞌi ut uyajcanuarobꞌ taca ucꞌabꞌ y che:
49 Imaibo ana bai’ufununayah isah uman fufunih eo, “Ayu hinai naatu taitu i iti tema’am ku’itih.
50 Porque tunor tin e axin uche lo que ucꞌani Nitata xeꞌ turu tichan, jax niwijtzꞌin y jax niwijtan y jax nituꞌ, che e Jesús.
50 Orot yait ayu Tamai maramaim eo na’atube fanan bai esisinaf i ayu taiu, ayu rubu naatu ayu hinai.”

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Mateus 12, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.