Lucas 24

Uyojroner e Dios xeꞌ Tzꞌijbꞌabꞌir Tama e Onian Tiempo (CAA) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Pues entonces tama e bꞌajxan día tama e semana conda sacojpa e ixictac era sutpa ixiobꞌ esto tiaꞌ mujca e Jesús. Y war uqꞌuechiobꞌ axin e perfume lo que cay uyustesobꞌ tuaꞌ uyariobꞌ tama ujor e chamen. Y ayan otro inmojr ixictac xeꞌ ixiobꞌ ubꞌan.
1 Sunday maraumanika baibin raiy hibogaigiwas hi’inu’in hibow hin rah yan hitit.
2 Pero conda cꞌotoyobꞌ tama umujr e Jesús utajwiobꞌ que jachbꞌirix e nuquir tun xeꞌ macar ani e chꞌen tacar.
2 Naatu hin rah yan hitit ana veya kabay gagamin Jesu ana hub awan hiya’afut inu’in hifururuw tit hub awan asir inu’in hi’itin.
3 Y ochoyobꞌ tama e chꞌen, pero machi utajwiobꞌ ucuerpo Cawinquirar Jesús.
3 Basit wanawanan hirun hin, baise Regah Jesu biyan men hitita’urimih.
4 Y bꞌactobꞌ taca y machi unatobꞌ tucꞌa tuaꞌ uchiobꞌ, conda wacchetaca checta tuyejtzꞌerobꞌ chateꞌ winicobꞌ xeꞌ bꞌujcsebꞌirobꞌ tama e bꞌujc xeꞌ ejpray ut.
4 Nati’imaim hai kasiy ra’at hibat hibinubunibun naniyan meyemeye orot rou’ab hai bonamanamarin auman sisibihimaim himatar hibat.
5 Entonces e ixictac pacwanobꞌ tut e rum umen e bꞌajcꞌut, pero cay ojronobꞌ e winicobꞌ y chenobꞌ:
5 Baibin hai bir ra’at nahimaim yumatah au babe me yan hire, baise orot rou’ab hi’uwih hio, “Kwa aisim orot yawasin isan sabuw murubin hai efanamaim kwanunuwih?
6 Machix turu tara, sino que sutpa bꞌixcꞌa tujam e chamenobꞌ. Cꞌajpesic imener lo que uyareox conda turuan tacarox tama e departamento Galilea.
6 Iti’imaim boro men kwana’itin, i morobone misir maiye! Galilee imaim bairi kwama’am ana veya tur abisa eo i kwanotanot.
7 Porque yajaꞌ cay uyareox que Uyunen e winic cꞌani aꞌjcꞌuna tama ucꞌabꞌobꞌ e ajmabꞌambꞌanirobꞌ tuaꞌ achamesna, y tama e uxteꞌ día cꞌani asutpa abꞌixcꞌa tujam e chamenobꞌ, che e winicobꞌ era.
7 ‘Orot Natun i boro hinab sabuw kakafih umahimaim hinayai, hina’onaf, naatu veya tounu ufunamaim morobone nayawas maiye.’”
8 Y tamar era cꞌajpa umen e ixictac tamar lo que arobꞌnobꞌ umen e Jesús.
8 Imaibo baibin ana tur eo nuhih taseb hinot.
9 Y conda locꞌoyobꞌ tama e mujr, ixiobꞌ y cay uyareobꞌ e once apostolobꞌ y e inmojr gente xeꞌ turobꞌ yajaꞌ tunor lo que numuy tacarobꞌ.
9 Naatu rahane himatabir maiye hina bar hitit. Sawar abisa’awat hi’i’itah ana bai’ufununayah nah 11 naatu bai’ufununayah afa nati baremaim hima’am auman hai tur hi’owen.
10 Y xeꞌ uqꞌueche ixin e ojroner era tut e apostolobꞌ jax e María xeꞌ tuaꞌ e chinam Magdala y e Juana y e María xeꞌ jax utuꞌ e Santiago y e inmojr ixictac.
10 Baibin iyabowat sawar hi’itah hina Jesu ana tur abarayah hai tur hio’owen wabih i Mary Magdalin, Joanna naatu Mary, James hinah naatu baibin afa auman.
11 Pero e apostolobꞌ machi ucꞌupsiobꞌ lo que arobꞌnobꞌ umen e ixictac, sino que uchebꞌiobꞌ que wayac taca cay uchiobꞌ e ixictac era.
11 Baise Jesu ana tur abarayah baibin hio men hitumatum, anayabin hai tur hinonowar naniyan i tamim tao kwanekwan na’atube.
12 Pero e Pedro conda cꞌapa uyubꞌi tunor era, ixin ajner esto tama umujr e Jesús y ochoy uwira tama e chꞌen pero matucꞌa ayan, ajrer taquix e bꞌujc turu. Entonces sutpa ixin tama uyotot, war abꞌacta ubꞌijnu tama tunor lo que numuy era.
12 Baise Peter misir nunuw in rah yan tit, hub wanawanan kwaf nuwariy faifuwawat hi’inu’in itah, basit abisa mamatar isan erebainotanot auman matabir in.
13 Pues entonces tama e día era locꞌoyobꞌ chateꞌ uyajcanuarobꞌ e Jesús y ixiobꞌ esto tama inteꞌ aldea xeꞌ ucꞌabꞌa Emaús xeꞌ ayan unajtirar de once kilómetros.
13 Nati veya ta’imon Jesu ana bai’ufununayah orot rou’ab Jerusalemane hin bar merar ta wabin Emmaus imaim hitit. Jerusalem in Emmaus titit ana fofonin i 11 kilometres na’atube.
14 Y war oꞌjronobꞌ axin tama tunor lo que numuy taca e Jesús.
14 Baise iti orot rou’ab efamaim sawar abisa’awat himamatar isah hairi hio hidudur hinan ana veya,
15 Y bꞌan war uchiobꞌ conda cꞌotoy tajwinobꞌ umen e Jesús xeꞌ cay xana tacarobꞌ.
15 Jesu ufuhine natit botanih bairi hita’imon hiremor hin.
16 Y motor que jaxirobꞌ war axanobꞌ taca e Jesús, pero machi unatobꞌ jay jax.
16 Naatu bairi hinan i hi’itin baise men kafa’imo hi’inan.
17 Entonces e Jesús uyubꞌi tuaꞌ uyajcanuarobꞌ era y che:
17 Jesu ibatiyih, “Kwa abisa isan tura airi kwaidudur auman kwanan?” Naatu orot rou’ab hinutanub yah rererey yen hibat.
18 Y inteꞌ uyajcanuar xeꞌ war axin era ucꞌabꞌa Cleofas. Y che jaxir:
18 Orot ta wabin Cleopas ibatiy eo, “Jerusalem wanawanan o akisimo nanawan orot, imih sawar abisa fai fur wanawanan mamatar o men iso’obamih?”
19 Entonces che e Jesús:
19 Jesu ibatiyih, “Sawar abistan?”
20 Pero uwinquirobꞌ e inmojr sacerdotiobꞌ y e nuquir ajcꞌamparobꞌ tama cachinam ucachiobꞌ uyajcꞌuobꞌ tuaꞌ achamesna tut inteꞌ cruz.
20 Baise aki ai firis ukwarih naatu bonawiyenayah orot ukwarih hibai Roman gawan hitin, morobomih eo ibasit naatu hibai hin hi’onaf morob.
21 Y non canata ani que jaxir jax ani xeꞌ quetpa tuaꞌ ucorpeson xeꞌ tuon e Israel tama ucꞌabꞌobꞌ e gente romano. Y era ayix uxteꞌ día que chamen jaxir.
21 Aki anotanot iti orot boro Israel sabuw baiyawasih arouw nuhifot ama’am, baise iti orot hirab momorob i veya boun tounu sawar.
22 Pero ayan cora ixictac xeꞌ ixiobꞌ sacojpa sajmi tama umujr e Jesús xeꞌ cay ubꞌajcꞌusionobꞌ tamar uyojronerobꞌ.
22 Naatu baibin afa aki ai kou’ayomaim boun maraumanika hin rah yan hititit biyan hiboyouw
23 Pues jaxirobꞌ machi utajwiobꞌ ucuerpo e Jesús tama umujr, y tamar era sutpa tariobꞌ ticoit y cay uyareon que uwirobꞌ inteꞌ umayjutobꞌ tiaꞌ checta chateꞌ ángel tutobꞌ xeꞌ uyareobꞌ que e Jesús bꞌixir turu.
23 naatu himatabir hina hio, ‘Aki tounamatar ai’itih, naatu tounamatar ai tur hi’owen Jesu i morobone misir maiye.’ Iti na’at hio aki aoror sa’iri ai kasiy ra’at.
24 Y nacpat era ixiobꞌ ajner cora winicobꞌ ticajam esto tama umujr e Jesús, y conda cꞌotoyobꞌ bꞌan utajwiobꞌ cocha arobꞌnobꞌ umen e ixictac, pero e Jesús machi uwirobꞌ ut, che e winic era.
24 Basit ai kou’ayomaim sabuw afa hin rah yan hit abisa baibin hio hinowar na’atube hi’itah, baise Jesu men hi’itinimih.”
25 Entonces che e Jesús:
25 Imaibo Jesu iuwih eo, “Kwa i kwabikoko’aw, aisim dinab oro’orot abisa hio hikikirum men fudir rerekab kwabitumatumamih!
26 ¿Machi ca inata que quetpa tuaꞌ unumse ubꞌa e Cristo cocha era tuaꞌ axin ucorpeson, y que de allí quetpa tuaꞌ uchꞌami utawarer e Dios? che e Jesús.
26 Keriso iti sawar etei isah ni’akir biyan nababan saise ana aiwob maramaim narun nabi’aiwob isan men kwaso’ob?”
27 Entonces cay uchecsu tutobꞌ tunor e lugar tama uyojroner e Dios tiaꞌ oꞌjron tamar e Cristo. Y ucajyes tamar lo que chꞌar tzꞌijbꞌabꞌir umen e Moisés y de allí uchecsu tutobꞌ lo que chꞌar tzꞌijbꞌabꞌir umen e profetobꞌ ubꞌan.
27 Imaibo Jesu taiyuwin isan aneika Moses ana Buk kikirum imaim busuruf idudur rena God ana dinab oro’orot hai Buk hikikirum imaim tit.
28 Entonces conda cꞌotoyobꞌ tama e aldea Emaús, e Jesús uche ubꞌa que cꞌanto axana más innajt.
28 Naatu bar merar hinuh hinanamaim hititit auman, Jesu bar merar ta namihibe iwa’an hi’itin.
29 Pero conda uwirobꞌ lo que war ubꞌijnu uche jaxir cay upejcobꞌ y chenobꞌ:
29 Baise hi’otan hio, “Veya sawar naatu mar efof imih tarun bairit ta’in.” Iti na’at hio itin, basit bairi inumih hirun.
30 Y conda ochoy turuan tor e mesa tacarobꞌ cay uchꞌami e pan y ucꞌajti taca e Dios tuaꞌ achojbꞌesna ut e pan, y de allí uxere ixin taca e chateꞌ ajcanuarobꞌ era.
30 Bay aa isan Jesu bairi himare, eof rafiy bai God ana merar yi sawar imasib itih.
31 Y tama e momento era checta tutobꞌ que e winic era jax e Jesús, pero wacchetaca satpa tutobꞌ y ixin.
31 Imaibo hairi matah to iwa’an hi’inan, baise marta’imon na’am sa’iwa’an.
32 Entonces cay ojronobꞌ jaxobꞌ taca y chenobꞌ:
32 Hairi himisir hio, “Efamaim tanan Buk Atamaninamaim bidudur dogorot ahayabe yiy naniyan itatam?”
33 Entonces wacchetaca achpobꞌ y sutpa ixiobꞌ esto tama e chinam Jerusalem otronyajr. Y conda cꞌotoyobꞌ utajwiobꞌ que ya moror turobꞌ e once apostolobꞌ tuaꞌ e Jesús taca e inmojr ajcanuarobꞌ ubꞌan.
33 Basit himisir himatabir maiye hin Jerusalem hitit, nati’imaim bai’ufununayah nah 11 naatu afa auman hiru’ay hima’am hi’itih,
34 Entonces cay ojron inteꞌ tujamobꞌ era y che:
34 hai tur hi’owen hio, “Tur anababatun Regah i morobone misir maiye Simon isan irerereb.
35 Entonces tin e tariobꞌ tama e aldea Emaús cay uchecsu tutobꞌ tunor lo que numuy tacarobꞌ que checta inteꞌ winic tutobꞌ tama e bꞌir xeꞌ cay uchecsu tutobꞌ tunor uyojroner e Dios. Pero conda e winic cay uxere e pan, wacchetaca pascꞌa unacꞌutobꞌ tuaꞌ unatobꞌ que e winic era jax e Jesús.
35 Orot rou’ab efamaim abisa mamatar naatu mi’itube rafiy imasib bitih ana veya’amaim matah to iwa’an hi’i’inan etei hidudur turahinah hinowar.
36 Entonces conda tunorobꞌ warto oꞌjronobꞌ cocha era, intaca checta e Jesús tutobꞌ y che:
36 Orot rou’ab iti na’atube hima hio hinonowar auman naniyan meyemeye Regah nah yan foun matar bat iuwih eo, “Tufuw isa nama.”
37 Y bꞌactobꞌ meyra este que cay chinchobꞌ. Uchebꞌiobꞌ que war uwirobꞌ inteꞌ mein.
37 Etei hi’oror, hai bir ra’at, hinotanot i yoyom mowan itinin hirouw.
38 Pero jaxir che:
38 Baise Jesu iuwih eo, “Aisim kwabirubir naatu aisim a not boro’ika tekakasiy?
39 Chꞌujcunic iwira nicꞌabꞌ y nioc que nen jax e Jesús xeꞌ war iwiren. Pijchꞌinic niut tuaꞌ iwira que nen, porque inteꞌ mein matucꞌa uwerir y matucꞌa ubꞌaquer cocha war iwira era que nen ayan tanibꞌa, che e Jesús.
39 Au umau kwa’itah, naatu biyau kwabutubun finimu au rakit naniyan kwatatam, saise kwanaso’ob iti i anababatun ayu, anayabin yoyom i aurih finimih en.”
40 Entonces conda cꞌapa ojron cocha era cay uwirse utajn ucꞌabꞌ y upat uyoc que ayan e chec tamar tiaꞌ osena e clavo.
40 Iti ra’at eo sawar basit an uman i’obaiyih hi’itan.
41 Pero machito war ucꞌupsiobꞌ jay jax e Jesús era. Y cocha war atzayobꞌ y war abꞌactobꞌ, jaxir cay uyubꞌi tuobꞌ y che:
41 Baise men kafa’imo hitumatumamih, hai kawasa ra’at hikasiy auman, basit Jesu ibatiyih, “Kwa bay urey ta kwayai inu’in?”
42 Entonces uyajcꞌuobꞌ incojt chay xeꞌ pojbꞌir.
42 Siy baibitab finimin reban hibai hitin
43 Y e Jesús uchꞌami y cay ucꞌuxi tunor era tutobꞌ.
43 naatu nahimaim bat eaan hi’itin.
44 Y de allí che:
44 Imaibo hai tur eowen eo, “Ayu i sawar iti isah bairit tama’ama ana veya a tur aowen. Sawar abisa ayu isau mataramih Moses ana Bukamaim, dinab hai Bukamaim na’atube Psalms imaim hio hikikirum hina hiturobe.”
45 Entonces e Jesús cꞌapa ujanchꞌacnes tunor ujorobꞌ uyajcanuarobꞌ tuaꞌ acꞌotoy unatobꞌ tunor lo que war che uyojroner e Dios.
45 Imaibo hai not botawiy Buk Atamaninamaim abisa isan hio hikikirum naniyan hibai.
46 Y che e Jesús:
46 Naatu iuwih eo, “Abisa hio hikikirum anayabin i iti, Keriso i ni’akir biyan nababan namorob, naatu veya tounu ufunamaim boro nayawas maiye namisir.
47 Y chꞌar tzꞌijbꞌabꞌir ubꞌan que tama ucꞌabꞌa e Cristo ucꞌani tuaꞌ ixixin ichecsu tut tunor e gente xeꞌ aturuanobꞌ tama tunor or e rum que ucꞌani tuaꞌ uyactobꞌ tunor umabꞌambꞌanirobꞌ, y tamar era e Dios tuaꞌ acꞌumpa tacarobꞌ. Pero nox ucꞌani tuaꞌ icajyes iche tunor era tama e chinam Jerusalem.
47 Saise i wabinamaim ya baikitabir naatu notawiyen ana tur Jerusalemamaim an hinayai hinabinan hinatit hinan tafaram tutufin etei hinanowar.
48 Pues nox ajchecsuyajox tama tunor era.
48 Imih kwa abisa matamaim kwa’i’itin i kwanakubuna sabuw etei hai tur kwana’owen hinanowar.
49 Y cꞌani inwareox era que nen cꞌani inwebꞌta watar e chojbꞌesiaj bꞌan cocha cay uyareox Catata Dios y tamar era nox tuaꞌ ichꞌami Unawalir e Dios. Pero irato ixlocꞌoy tama e chinam Jerusalem era este que acꞌapa ichꞌami tunor ucꞌotorer Unawalir e Dios xeꞌ watar tichan tut e qꞌuin, che e Jesús.
49 Jerusalemamaim kwanama ayu Tamai abisa baitimih eo’omatani marane aniyafar nare a fair kwanab.”
50 Entonces e Jesús uqꞌuechiobꞌ ixin uyajcanuarobꞌ innajt tut e chinam era este que cꞌotoyobꞌ tuyejtzꞌer e chinam Betania. Entonces jaxir uyachi ucꞌabꞌobꞌ y cay uchojbꞌes utobꞌ tunor tin e turobꞌ tacar era.
50 Imaibo nawiyih bairi Jerusalem hihamiy hitit hin Bethany hitit, nati’imaim uman bora’ah isah yoyoban igegewasinih.
51 Y conda cꞌapa uchojbꞌes ut uyajcanuarobꞌ, bꞌan taca achpa qꞌuejcha ixin tichan tutobꞌ este que namtzꞌa ixin tichan tut e qꞌuin.
51 Bigegewasinih auman ihamiyih earura’ah yen in mar wanawanan run.
52 Y tamar era tunor uyajcanuarobꞌ cay uyujtzꞌiobꞌ ut, y de allí sutpa ixiobꞌ esto tama e chinam Jerusalem otronyajr. Tunorobꞌ war atzayobꞌ.
52 Hibora’ara’ah yasisir yah awan karatan auman himatabir maiye hin Jerusalem hitit.
53 Y quetpobꞌ tama e templo ejcꞌar ejcꞌar, war utattzꞌiobꞌ ucꞌabꞌa Cadiosir. Tara acꞌapa tunor niwojroner, che e Lucas.
53 Nati’imaim mar etei hin Tafaror Baremaim God ana merar hiyiy naatu hibobora’ara’ah.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 24, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.