João 12
Uyojroner e Dios xeꞌ Tzꞌijbꞌabꞌir Tama e Onian Tiempo (CAA) vs AAI
1 Pues entonces conda ucꞌanto seis día tuaꞌ acꞌotoy e nojqꞌuin pascua, ixin e Jesús esto tama e chinam Betania. Jax e chinam era tiaꞌ turu e Lázaro xeꞌ sujta bꞌixqꞌuesna tujam e chamenobꞌ umen e Jesús.
1 Veya six nasasawar ufunamaim i Tar Nowaten ana veya, Jesu na Bethany tit, Lazarus morobone biyawas i ana bar merar.
2 Y cay uchiobꞌ inteꞌ cena tuaꞌ utattzꞌiobꞌ ucꞌabꞌa e Jesús. Y e Marta jax xeꞌ war upuqui e comida tut e gente axin. Y e Lázaro ya turu tujam e inmojr gente xeꞌ war awiobꞌ taca e Jesús.
2 Nati’imaim rabirab ana bay hibogaigiwas Jesu bairi aa isan, Martha ibaisih bairi bay hisemor. Lazarus orot afa auman Jesu bairi himarir gem sisibinamaim hima’am.
3 Entonces e María utares inteꞌ media botella perfume xeꞌ meyra atujri xeꞌ ucꞌabꞌa nardo. Y cay uyari e perfume era tupat uyoc e Jesús, y de allí cay utaquijse taca utzutzer ujor. Y bꞌutcꞌa tunor e otot era taca uyujtzner e perfume era.
3 Raiy yamurin mamarin wabin nard i ai rourin hibun iroro’on hibai. Nati raiy iroro’on ana baiyan i gagamin na’in, Mary bai na isuwei ra’iy Jesu an rororon ihurufen, naatu aribunamaim safam. Naatu yamurin ana mamarin bar wanawanan etei itakwar.
4 Y ayan inteꞌ tujam uyajcanuarobꞌ e Jesús xeꞌ ucꞌabꞌa Judas Iscariote xeꞌ jax uyunen e Simón. Pues e Judas era jax xeꞌ quetpa tuaꞌ utuchꞌi ut e Jesús tut tin e war aqꞌuijna uwirobꞌ tuaꞌ erer uqꞌuechiobꞌ axin. Entonces che e Judas:
4 Baise ana bai’ufununayan orot ta, Judas Iscariot boro ufibo baban nao, i eo,
5 —¿Y tucꞌa tuaꞌ machi achompa e nuxi perfume era tama 300 denarios tuaꞌ uyubꞌion ani catacre tin e tzajtaca utobꞌ? che e Judas.
5 “Ana gewasin iti raiy yamurin mamarin ana baiyan 300 silver coins tatayai sabuw hitatubun naatu kabay tatab bai’akirayah tatibaisih.”
6 Pues ojron e Judas cocha era majax umen que war uyajta ut tin e tzajtaca ut, sino que umen que jaxir quetpa tuaꞌ uqꞌueche axin ubolsa e tumin tuaꞌ e Jesús y tuaꞌ e inmojr uyajcanuarobꞌ, y jaxir war uxujchꞌi cora cora lo que ayan tama e bolsa era.
6 Iti tur eo’o, asir sabuw hinanot i akir sabuw baibaisih isah not eo hinarouw, baise i bainowan orot ta, anayabin hai kabay koukufet kakaif, abistan ekokok i ebai ana kokomaim esisinaf.
7 Pero che e Jesús:
7 Jesu iya’afut eo, “Babin kwaihamiy! Abistan biyanamaim ema’am i ayu anamorob hinayaya’u isan eyayabuna.
8 Pues tin e tzajtaca ut cꞌani aquetpa tijam iraj iraj, pero nen machi tuaꞌ inquetpa tacarox inyajrer cocha turen era, che e Jesús.
8 Kwa boro mar etei akir sabuw wanawanahimaim kwanama, baise ayu boro men mar etei kwa bairit tanama’amih.”
9 Pues entonces meyra gente tuaꞌ e Israel cꞌotoy unatobꞌ que e Jesús turu tama e chinam Betania y tamar era ixin uwirobꞌ. Pero conda ixiobꞌ cꞌani uwirobꞌ e Lázaro ubꞌan cocha jax jaxir xeꞌ bꞌixqꞌuesna tujam e chamenobꞌ umen e Jesús.
9 Sabuw moumurin maiyow tur hinowar Jesu i na Bethany ma’am, imih sabuw Jesu itinamih hin, men i akisin itinamih hin baise Lazarus morobone Jesu biyawas auman itinamih hin.
10 Y tamar era uwinquirobꞌ e inmojr sacerdotiobꞌ cay ubꞌijnuobꞌ tuaꞌ uchamsiobꞌ e Lázaro ubꞌan.
10 Imih firis gagamih ef hinuwet hiyakitifuw Lazarus auman hitarab tamorob isan.
11 Porque umen lo que chena tama e Lázaro meyra gente cay uyactobꞌ e canseyaj tuaꞌ e sacerdotiobꞌ y cay ixiobꞌ tupat e Jesús tuaꞌ acꞌupseyanobꞌ tamar.
11 Anayabin Lazarus biyanamaim abistan matar hi’itin Jew sabuw moumurin maiyow himisir firis gagamih hikwahirih naatu Jesu isan higeger hitumitum.
12 Pues entonces tunor e sian gente xeꞌ cꞌotoyobꞌ tama e chinam Jerusalem tama e nojqꞌuin pascua cay uyubꞌiobꞌ que cꞌani acꞌotoy e Jesús tama e chinam era ubꞌan.
12 Marto sabuw rou’ay gagamin maiyow hiru’ay Tar Nowaten ana Hiyuw isan, tur hinowar Jesu i enan au Jerusalem.
13 Entonces cay uxuriobꞌ uyopor e xan y uqꞌuechiobꞌ ixin tuaꞌ axin uchꞌamiobꞌ e Jesús tutiꞌ e chinam, y cay aruobꞌ taca inteꞌ nuxi nuc y chenobꞌ:
13 Sabuw ai rourih hikakir naatu hitit hin Jesu nan bairi baitaramih, hitarkoukuw hi’o, “God tanifai! Regah wabinamaim enan, God nigegewasin! Israel hai aiwob inigegewasin!” Hitit hin bairi hitar.
14 Y e Jesús utajwi inteꞌ chuchu chij y turuan tamar bꞌan cocha chꞌar tzꞌijbꞌabꞌir tama uyojroner e Dios y che:
14 Bobaituw boubun wabin donkey hitita’ur naatu afe’enamaim mara’at ma remor yen in. Buk Atamaninamaim hikirum hi’o na’atube.
15 Ira ixbꞌacta, ajchinamox tuaꞌ e chinam Sión xeꞌ jax e Jerusalem.
15 “O Zion Natun Babitai, Men inabir;
16 Pues conda numuy tunor era uyajcanuarobꞌ e Jesús machi unatobꞌ tucꞌa war che tunor era. Pero conda tꞌabꞌay ixin e Jesús tut e qꞌuin cꞌotoy unatobꞌ. Pues cꞌajpa umenerobꞌ que tunor lo que numuy tama e Jesús chꞌar tzꞌijbꞌabꞌir tama uyojroner e Dios. Y bꞌan cocha chꞌar tzꞌijbꞌabꞌir y bꞌan numuy.
16 Abistan nati ana veya himamatar ana bai’ufununayah men hiso’ob. Baise Jesu ana fair nabaib ufunamaim, imaibo hina’itin hinaso’ob. Buk Atamaninamaim i isan hi’o hikirum, naatu hisinafen himatar.
17 Pues tunor tin e turobꞌ taca e Jesús conda upejca e Lázaro tama umujr tuaꞌ usuti ubꞌixqꞌues tujam e chamenobꞌ cay uchecsu tunor lo que uwirobꞌ tic taca tiaꞌ ixiobꞌ.
17 Sabuw iyab Jesu bairi hin rahemaim hitit Lazarus morobone yawas misir hi’i’itin hi’o tur ra’at tasasar.
18 Y tamar era locꞌoyobꞌ meyra gente tama e chinam era tuaꞌ axin utajwiobꞌ e Jesús tama e bꞌir porque cay uyubꞌiobꞌ que sujta bꞌixqꞌuesna e Lázaro tujam e chamenobꞌ umener.
18 Sabuw moumurin maiyow hitit hin Jesu biyan hitit, anayabin tur hinowar i ina’inan iti na’atube men tisinaf emamatar i sinaf matar.
19 Y e fariseobꞌ cay ojronobꞌ jaxobꞌ taca y chenobꞌ:
19 Imih Pharisee taiyuwih himare hi’o, “It abistan tayayakitifuw men kafa’imo emamatar. Sabuw etei i’etaw tebi’ufunun kwa’i’itin!”
20 Pues tujam e sian gente xeꞌ cꞌotoyobꞌ tama e chinam Jerusalem tama e nojqꞌuin era ayan cora gente xeꞌ tariobꞌ tama inteꞌ lugar griego ubꞌan.
20 Greek sabuw afa wanawanahimaim bairi hiyen hin Jerusalem hiyuw ana veya imaim kwafirin isan.
21 Y cꞌotoyobꞌ tut e Felipe xeꞌ jax inteꞌ ajcanuar tuaꞌ e Jesús xeꞌ tari tama e chinam Betsaida tama e departamento Galilea. Pues jaxirobꞌ ojronobꞌ tacar y chenobꞌ:
21 Hina Philip biyan hitit, i Betsaida orot Galilee wanawanan, isan hifefeyan hi’o, “Aro, aki akokok Jesu ana’itin.”
22 Entonces ixin e Felipe tuaꞌ uyare e Andrés, y ixiobꞌ chatertiobꞌ tuaꞌ uyareobꞌ e Jesús.
22 Philip in Andrew ana tur eowen, naatu Andrew Philip hairi hin Jesu ana tur hi’owen.
23 Y che e Jesús:
23 Jesu iyafutih eo, “Orot Natun baifa’in naatu bora’ara’ahin isan ana veya na kabom.
24 Cꞌani inwareox era que jay machi apajcꞌa ingojr ut e trigo tama e rum tuaꞌ oꞌcꞌoy upat y acuxpa ut, aquetpa ingojr taca ut. Pero jay apajcꞌa y oꞌcꞌoy upat y acuxpa ut, meyra sian ut tuaꞌ uyajcꞌu tama ingojr ut trigo era.
24 Ayu turobe a tur ao’owen, sanabey tutufin ta’imon hinama’ub me yan hinataun na’inu’in, naatu nabikubobun boro moumurih na’in hinayen naatu ani’anin boro moumurih na’in naya.
25 Pues tin e uyajta ut ucuxtar tara tor e rum axin usati ucuxtar era. Pero tin e machi uyajta ut ucuxtar tara tor e rum machi tuaꞌ usati e cuxtar xeꞌ machi tuaꞌ acꞌapa.
25 Orot yait taiyuwin ana yawas ebiyabuw i boro yawas narusa’ir, naatu yait iti tafaramamaim taiyuwin ana yawas ekwakwahir boro nabotan yawas wanatowan isan.”
26 Y tin e cꞌani uche nipatnar ucꞌani tuaꞌ acꞌupseyan tut niwojroner, y tiaꞌ turen nen yajaꞌ tuaꞌ aturuan tin e war uche nipatnar ubꞌan. Y Nitata cꞌani utattzꞌi tunor tin e war uche nipatnar, che e Jesús.
26 Yait ayu isou nabowabow, i ayu ni’ufnunu, naatu ayu menamaim ama’am au akir orot boro airi imaim anama. Yait ayu isou ebowabow Tamai boro nifai nabora’ara’ah.
27 Entonces ojron e Jesús y che:
27 “Ayu dogorou i yababan awan karatan, Tamai ayu boro mi’itube anao? Iti bai’akir ana veya iniyawasu? ‘Aiyabin, Tamai iti bai’akir ana veya nan anabaib isan ana atit.
28 Nitatet, chectes atawarer tut e gente era, che e Jesús.
28 Tamai o wab anabora’ah.” Naatu marane fanan tit eo, “Ayu wab abora’ahika naatu boro anabora’ah maiye.’”
29 Entonces cay ojronobꞌ e sian gente xeꞌ turobꞌ era y chenobꞌ:
29 Sabuw rou’ay nati’imaim hibatabat hinowar, afa hi’o, gunum rab naatu afa hi’o, “Tounamatar isan eo.”
30 Entonces che e Jesús:
30 Jesu eo, “Iti fanan i kwa isa eo, men ayu isou.
31 Cꞌotix e hora tuaꞌ aꞌrobꞌnobꞌ e gente tara tor e rum que ucꞌani tuaꞌ ajajtzꞌobꞌ, y cꞌotix e hora conda cꞌani aloqꞌuesna e diablo xeꞌ war ani acꞌotori tara tor e rum.
31 Veya boun iti tafaram baibabatiyin isan naatu iti tafaram ana aiwob boun boro hinabosair.
32 Y conda nen inxin inchꞌubꞌna tut e cruz cꞌani axin apejcna uyalmobꞌ tunor e gente tara tor e rum tuaꞌ acꞌotoy acꞌupseyanobꞌ tamaren, che e Jesús.
32 Baise Ayu iti tafaramamaim hinabobora’ahu anamaramaim, sabuw etei boro anabonawiyih hinan ayu akisu biyou hinatit.”
33 Y tamar era cꞌotoy unatobꞌ cocha tuaꞌ achamay jaxir.
33 Iti tur eo, i mi’itube ti’obaiyih i ana morob ana itinin boro mi’itube namorob.
34 Pero ojronobꞌ e sian gente era taca e Jesús y chenobꞌ:
34 Sabuw hi’o, “Aki ofafaramaim anonowar Keriso boro nama wanatowan, naatu o mi’itube ku’o’o, Orot Natun boro hinabora’ah. Iti Orot Natunam yait?”
35 Entonces che e Jesús:
35 Naatu Jesu uwih eo, “Kwa mar kafai boro marakaw kwanab, marakaw kwabaibimaim kwanaremor, imaibo gugumin nan natarsumi. Orot yait guguminamaim ereremor i men so’ob menamaim enan.
36 Turbꞌanic ibꞌa tuaꞌ ixcꞌupseyan tama e janchꞌaquenar conda turuto tacarox tuaꞌ uyubꞌi aquetpa e janchꞌaquenar era tama iwalma, che e Jesús.
36 Marakaw nati kwabai kwama’am a baitumatum i kwanitin. Saise kwa boro kwanan marakaw natunatun kwanamatar.” Iti eo’o ufunamaim, Jesu sabuw ihamiyih naatu i taiyuwin ibunwa’ir.
37 Pues entonces e Jesús cay uche meyra milagro tut e gente tuaꞌ e Israel pero machi ixto cꞌani acꞌupseyanobꞌ tamar.
37 Mensanet Jesu wanawanahimaim sawar faifirih imamataren, baise i boro’ika men tibitumitum.
38 Pero ucꞌani tuaꞌ acꞌapa achempa lo que chꞌar tzꞌijbꞌabꞌir umen e profeta Isaías tiaꞌ che que:
38 Iti i mi’itube dinab orot Isaiah ana tur eo’o i titurobe isan. “Regah, yait aki tur a’o ebitumitum? Yait biyanamaim Regah ana fair ebirerereb?”
39 Y cocha bꞌan chꞌar tzꞌijbꞌabꞌir tama uyojroner e Dios y bꞌan numuy que e gente machi cꞌotoy cꞌupseyanobꞌ tama e Jesús tama e hora era. Pero ayanto lo que chꞌar tzꞌijbꞌabꞌir umen e Isaías tiaꞌ che:
39 Anayabin iti isan, men karam hititumatum, imih Isaiah eo maiye;
40 E Dios ixin umaqui unacꞌutobꞌ tuaꞌ machi eꞌronobꞌ,
40 “God iwa’an matah hifim
41 Pues e Isaías cay ojron cocha era tama e onian tiempo umen que cay uwira utawarer e Jesús y tamar era cay ojron tamar.
41 Isaiah iti eo’o, anayabin Jesu ana marakaw itin naatu isan eo i nowar.
42 Pero motor que bꞌan chꞌar tzꞌijbꞌabꞌir pero ayanto meyra tujam e gente tama e Israel xeꞌ cay cꞌupseyanobꞌ tama e Jesús. Y ayan ubꞌan tin e nuquir winicobꞌ xeꞌ cay cꞌupseyanobꞌ tamar, pero machi war uchecsu ubꞌobꞌ tut e gente umen que war ubꞌacriobꞌ e fariseobꞌ xeꞌ erer ani ulocsiobꞌ tama e sinagoga.
42 Naatu nati veya ta’imon wanawanan Jew ukwa’ukwarih wanawanahimaim Jesu hitumitum. Baise anayabin Pharisee isah hibir, men karam hai baitumatum hitao rereb, i boro kou’ay barene hitabotaitih.
43 Pues más war ucꞌaniobꞌ e tattzꞌarsiaj lo que erer uchꞌamiobꞌ tuaꞌ e winicobꞌ que e tattzꞌarsiaj lo que erer ani uchꞌamiobꞌ tuaꞌ e Dios.
43 Anayabin i orot babin isah tibiyabow men boun God isan tebiyabow na’atube.
44 Entonces ojron e Jesús taca inteꞌ nuxi nuc y che:
44 Basit Jesu fanan aumetawat eo, “Orot ayu ebitutumu, i men ayu akisu ebitutumu, baise yait ayu iyafaru anan auman ebitumitum.
45 Y tin e uwiren, war uwira majax nen taca sino que war uwira tin e uyebꞌta tarien ubꞌan.
45 Yait ayu i’itu anamaramaim, ayu iyafaru anan auman i’itin.
46 Nen tarien tara tor e rum tuaꞌ injanchꞌacnes tunor e gente y tuaꞌ intacre tunor tin e acꞌotoy acꞌupseyanobꞌ tamaren tuaꞌ machi ixto aquetpobꞌ macuir e incsibꞌaner.
46 Ayu i marakaw na’atube ana tafaramamaim atit, saise yait ayu ebitutumu i boro men guguminamaim nama.
47 Pero jay ayan tin e uyubꞌi niwojroner y machi oꞌbꞌianobꞌ tut, majax nen xeꞌ tuaꞌ inxin insatiobꞌ. Porque nen tarien tara tor e rum majax tuaꞌ insati e gente sino que tarien tuaꞌ incorpesobꞌ.
47 Orot yait ayu au tur enonowar baise men ebaib, ayu boro men anibatiy. Ayu men tafaram fufuninamih ana atit, baise baiyawasinamih ana.
48 Pero ayan tin e cꞌani ubꞌijnu uwira conda uwirobꞌ lo que war uche tin e war uxejbꞌe niut y xeꞌ war uxejbꞌe ut niwojroner. Pues jax niwojroner xeꞌ cꞌani usatpes e gente era tama ucꞌapesnibꞌir tunor era.
48 Yait ayu ebifutuwu naatu au tur men ebaib i ana baibatiyenayan ema’am. Tur iti ayu a’o i boro mar yomaninamaim nibabatiyi.
49 Porque nen machi war onjron jax taca lo que incꞌani nen, sino que war incanse jax taca lo que uyaren tuaꞌ inche Nitata xeꞌ uyebꞌta tarien.
49 Anayabin ayu men taiyuwu au kokomaim ao’omih, baise Tamai ayu iyafaru anan tarbaiyunu tur abistanawat anao naatu boro mi’itube ana’o.
50 Y nen innata que uyojroner Nitata jax lo que uyajcꞌon e cuxtar xeꞌ machi tuaꞌ acꞌapa. Y tamar era war inware jax taca lo que uyaren Nitata tuaꞌ inware, che e Jesús tama inteꞌ nuxi nuc.
50 Naatu ayu aso’ob i ana tarbaiyunen tur boro nabonawiy inan ma’ama wanatowan. Imih ayu abistan ao’o i mutufor, Tamai uwu imih ao’o.”
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar João 12, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.