Atos 7
bwd (BWD) vs ARIB
1 Ada veyavo anatovegugai aditonagona Sitiveni gitolidadanena, givona, “Taidei anafaiweya velemoena uvona o kai keke?”
1 E disse o sumo sacerdote: Porventura são assim estas coisas?
2 Ada Sitiveni gilufata taidei anafaiweya, givona, “Tubuiyakuweyavo ke kaduwe kamakuweyavo, yaku vona wana nogalina. Tova tuwaina wagaine Yaubada wa yana iwakana mamalina giyegemona tamada nagona Ebelaamo wagaine, tova-nai gimiyamiya Mesopotemiya anafafali aku aimo keke gidana melala Elani wagaine gida miyami.
2 Estêvão respondeu: Irmãos e pais, ouvi. O Deus da glória apareceu a nosso pai Abraão, estando ele na Mesopotâmia, antes de habitar em Harã,
3 Ee, Yaubada giyegemona wagaine ada givonena, givona, ‘Una mididi ada ya fafali, ya kalivayavo ke ya gabuyavo una madusegedi aku fafali seyana gana vewaleni wagaine unanau.’
3 e disse-lhe: Sai da tua terra e dentre a tua parentela, e dirige-te à terra que eu te mostrar.
4 Taidei anafaiweya Yaubada givonena ada Ebelaamo gitauya yana fafali Kalidiya gisegena aku ginau melala-nai anayegana Elani wagaine gimiyamiya.
4 Então saiu da terra dos caldeus e habitou em Harã. Dali, depois que seu pai faleceu, Deus o trouxe para esta terra em que vós agora habitais.
5 Taidei fafali-nai wagaine gielai aku keke maita babi gidavele, aku givonadabadabayena vaita taidei babi-nai gina velena, kaduwe aimo anaunumayavo ina tubulalaga wagaidiya gina veledi. Taidei anafaiweya Yaubada givonadabadaba aku tova-nai wagaine Ebelaamo natuna keke.
5 E não lhe deu nela herança, nem sequer o espaço de um pé; mas prometeu que lha daria em possessão, e depois dele à sua descendência, não tendo ele ainda filho.
6 Kaduwe Yaubada Ebelaamo givonena, ‘Aimo ya tubudelideliyavo inanau ina veawawala mali fafali ke atuwadeya, ada wadedeku ina vetogugai yogoyogodi. Ada malamala fowa analedi (400) wagaidiya fafali-nai anatomiya ina veimeyedi ke ina luimiimilidi gugai vitadi wagaidiya ada yadi miya ina kivevitana.
6 Pois Deus disse que a sua descendência seria peregrina em terra estranha e que a escravizariam e maltratariam por quatrocentos anos.
7 Aku fafali-nai anatomiya adiyoo wagaidiya ya tubudelideli ina vetogugai yogoyogodi ani aimo gana vematavulogidi. Ada muline ya tubudelideliyavo tayuwe fafali-nai wagaine ina yegemo aku taidei fafali-nai wagaine inaelai ke ina oduodu wagaikuya.’ Taidei anafaiweya Yaubada Ebelaamo wagaine givona.
7 Mas eu julgarei a nação que os tiver escravizado, disse Deus; e depois disto sairão, e me servirão neste lugar.
8 Ada muliya Yaubada yana veyavo anawai gisena Ebelaamo wagaine ke giveimeyena anaunumayavo wagaidiya vovodi bubuna ina tomogoloidi yana veyavo anaiyaiyaya faina. E ada tova-nai Ebelaamo natuna Aisake givetubuna, ada anayadayada eita wagaine iyaiyaya-nai faina vovona bubuna gitomogoloina. Ada anafaiweya Aisake natuna Iyakobo givetubuna ada vovona bubuna gitomogoloina, ada kaduwe anafaiweya Iyakobo natunavo kaliva adituwelo vovodi bubudi gitomogoloidi, badi adituwelo tamadeyavo nagona.
8 E deu-lhe o pacto da circuncisão; assim então gerou Abraão a Isaque, e o circuncidou ao oitavo dia; e Isaque gerou a Jacó, e Jacó aos doze patriarcas.
9 “Aku tamadeyavo-dina ani taidi Iyosefa iveumagigiyena, e ada mali kaliva wagaidiya ivekimoneyena. Ada badi kaliva-dina Iyosefa inauwena Itipita wagaine ada givetogugai yogoyogona. Aku Yaubada nodi,
9 Os patriarcas, movidos de inveja, venderam José para o Egito; mas Deus era com ele,
10 ada anavita moyaina wagaidiya gikibababalena. Ee, nuwauya ada kaduwe yana vemoimoina Felo meItipita yadi kini matane givelena. Taidei faina Felo fafali Itipita matatabuna anatoveimeya Iyosefa gisena, kaduwe yana manuwa negenine ebaveimeya moyaidi wagaine givelena.
10 e o livrou de todas as suas tribulações, e lhe deu graça e sabedoria perante Faraó, rei do Egito, que o constituiu governador sobre o Egito e toda a sua casa.
11 “Ebaveimeya givaina muline, loka lakaina giyegemona fafali Itipita ada Kenani matatabuna wagaidiya, ada moyaidi vita lakaina inuwagana. Badi tamadeyavo adiga keke.
11 Sobreveio então uma fome a todo o Egito e Canaã, e grande tribulação; e nossos pais não achavam alimentos.
12 Imiyamiya aku Iyakobo gikaiyanogala vaita aa Itipita wagaine gimiyamiya, e ada natunavo, badi tamadeyavo nagona, ani giimilidi inau Itipita. Yadina nagona wagaine taidi ibavuyena.
12 Mas tendo ouvido Jacó que no Egito havia trigo, enviou ali nossos pais pela primeira vez.
13 Ada muliya yadina anavelu wagaine Iyosefa tauna giawamogatalena tubuiyanavo wagaidiya vaita banae taidi, ada Felo gikaiyanogala Iyosefa yana gabuyavo faidiya.
13 E na segunda vez deu-se José a conhecer a seus irmãos, e a sua linhagem tornou-se manifesta a Faraó.
14 E ayo Iyosefa matawa giimilina tamana Iyakobo wagaine ke banae ada yana gabu matatabudi ina elai Itipita wagaine ina miyamiya. Adiyoo seveniti faifi (75).
14 Então José mandou chamar a seu pai Jacó, e a toda a sua parentela-setenta e cinco almas.
15 Ada au Iyakobo ginau Itipita wagaine, gina gimiyamiya anaunumayavo nodi, ada wadedeku-deya banae ke natunavo, badi tamadeyavo nagona, ialika.
15 Jacó, pois, desceu ao Egito, onde morreu, ele e nossos pais;
16 Ada aimo vovodi iyewedi melala anayegana Sekemu ke didikula luwa wagaine isedi tuwaina Ebelaamo mani wagaine gikimonena unuma adiyegana Amo ani wagaidiya.
16 e foram transportados para Siquém e depositados na sepultura que Abraão comprara por certo preço em prata aos filhos de Emor, em Siquém.
17 “Malamala bademowa gavaiyei giavaidi aku Yaubada yana vonadabadaba-nai anatova givelilivana gina yegemona velemoena ani gina vaiyewedi Kenani anafafali wagaine, anafaiweya Ebelaamo wagaine tuwaina givonadabadabayena. Aku tova-nai wagaine yada yoo Itipita wagaine giveinala-mowa.
17 Enquanto se aproximava o tempo da promessa que Deus tinha feito a Abraão, o povo crescia e se multiplicava no Egito;
18 Ada yoo bademowa giveinala-mowa aku kadu kini seyana evaguna Itipita wagaine yana veimeya givevuvu, aku Iyosefa bademowa tuwaina gialika ani kini-nai keke banae gida alamane.
18 até que se levantou ali outro rei, que não tinha conhecido José.
19 Banae yada yoo gifwayadi lakaina, ada tamadeyavo giluimiimilidi ke giveimeyedi bebeta evagudiyavo melaleya inasese-kavovodi e ada inami ina alika.
19 Usando esse de astúcia contra a nossa raça, maltratou a nossos pais, ao ponto de fazê-los enjeitar seus filhos, para que não vivessem.
20 “Taidei veimeya-nai anatoveya Mosese gitubuga, kwamana iwakana Yaubada matane. Ada vaikoi toiye wagaidiya inana ke tamana manuweya imiyanena ke iitaveyabina.
20 Nesse tempo nasceu Moisés, e era mui formoso, e foi criado três meses em casa de seu pai.
21 Vaikoi toiye giavaidi, Mosese inauwe isena melaleya aku Felo natuna vavine ginuwagana ke gisilakaina, ada giawavenatunena vaita tauna natuna anafaiweya.
21 Sendo ele enjeitado, a filha de Faraó o recolheu e o criou como seu próprio filho.
22 Ada meItipita yadi nuwauya moyaina Mosese ivewale-yabuna, ada yana vona ke yana gugai wagaidiya gitoyogina velemoena.
22 Assim Moisés foi instruído em toda a sabedoria dos egípcios, e era poderoso em palavras e obras.
23 “Aku Mosese anamalamala foti (40) wagaine, ginuwanuwa yana yoo meIsileli gina madubodadi.
23 Ora, quando ele completou quarenta anos, veio-lhe ao coração visitar seus irmãos, os filhos de Israel.
24 Ada giobu badi wagaidiya ani giitana kwana Itipita gimunumununa kwana Isileli seyana, e ada gina gikibababalena. Ada kwana Itipita nimana gifatana, ada giluvealikana.
24 E vendo um deles sofrer injustamente, defendeu-o, e vingou o oprimido, matando o egípcio.
25 Mosese ginuwanuwa vaita yana yoo nuwadi gida malina vaita Yaubada Mosese tauna nimana wagaine gina kibababaledi. Aku badi keke nuwadi gidamali.
25 Cuidava que seus irmãos entenderiam que por mão dele Deus lhes havia de dar a liberdade; mas eles não entenderam.
26 Yadayada anavelu wagaine Mosese giyegemonidi meIsileli adiselu ivemunumunuga, ada nuwanuwana ina ilovau aku gina veseyana-vagiledi e ada wa yadi nuwaniwalova nodi ina miyamiya. Taidei faina givonedi, givonaga, ‘Imi kaliva wana nogalina. Ina tubuiya nonogana. Gavana faina taumiyavo wavekivekivekoyo?’
26 No dia seguinte apareceu-lhes quando brigavam, e quis levá-los à paz, dizendo: Homens, sois irmãos; por que vos maltratais um ao outro?
27 “Aku bana kaliva-nai nagona gimaduilavuga ke tubuiyana gilumalimaliwavuna ani banae Mosese giluegena aku givonena, ‘O gaito giseni-yo oyeni uvetoveimeya ke uvetovevonayavuga wagaimeya?
27 Mas o que fazia injustiça ao seu próximo o repeliu, dizendo: Quem te constituiu senhor e juiz sobre nós?
28 Kai unuwanuwa evona Iya kaduwe una luvealikaku boi kwana Itipita uluvealikana anafaiweya?’
28 Acaso queres tu matar-me como ontem mataste o egípcio?
29 Ada Mosese kwana Isileli yana vona ginogalina wagaine, au Itipita gisegena ke giota ginau fafali Midiyani wagaine givekwana awawala. Ada wadedeku-deya ginagi ke kaliva adiselu givetubudi.
29 A esta palavra fugiu Moisés, e tornou-se peregrino na terra de Madiã, onde gerou dois filhos.
30 “Malamala foti giavaina, tova seyana Mosese gimiyamiya Oya Sainai anafafali kavovona wagaine aku anelose giyegemona bana wagaine. Ai kabisona seyana gialalata aku meyana wagaine anelose-nai giyegemona.
30 E passados mais quarenta anos, apareceu-lhe um anjo no deserto do monte Sinai, numa chama de fogo no meio de uma sarça.
31 Ada Mosese giitana wagaine, meyana gisidobodobona faina ai-nai keke gida alalai-yabu. E ada maita ginau lilivane ke ginaita-dewedewena ani KAUVEYA bonana ginogalina, givonaga,
31 Moisés, vendo isto, admirou-se da visão; e, aproximando-se ele para observar, soou a voz do Senhor:
32 ‘Iya tamamomo yadi Yaubada, badi Ebelaamo, Aisake, ke Iyakobo yadi Yaubada.’ Ada Mosese ginogalina wagaine, givebutu givetavetatava ke gimatauta lakaina ada keke-bamowa nuwanuwana ginaita wagaine.
32 Eu sou o deus de teus pais, o Deus de Abraão, de Isaque e de Jacó. E Moisés ficou trêmulo e não ousava olhar.
33 “Ada KAUVEYA givonena, givona, ‘Aageyafayafa una kakina, faina babi-nai wagaine umidimididi ani tabutabuna.
33 Disse-lhe então o Senhor: Tira as alparcas dos teus pés, porque o lugar em que estás é terra santa.
34 MeItipita yaku yooyavo iluimiimilidi ada yadi mulolova gaitana. Yadi tagiya ganogalina, e ada gaobuelai ke gana kibababaledi faina. E ada una mididi, Itipita wagaine gana imilini ke unanau.’” Taidei anafaiweya KAUVEYA givona ani Sitiveni givonayena.
34 Vi, com efeito, a aflição do meu povo no Egito, ouvi os seus gemidos, e desci para livrá-lo. Agora pois vem, e enviar-te-ei ao Egito.
35 Kaduwe Sitiveni yana laumamala wagaine givona, “Aku taidei Mosese-nai badiyavo meIsileli idibusoyogena. Faina ivonenaga, ‘O gaito giseni-yo oyeni uvetoveimeya ke uvetovevonayavuga wagaimeya?’ E ani banae kaliva-nai Yaubada Tauna giimilina ke gina veimeyedi ada gina kibababaledi. E, anelose awane giimilina, tova-nai ai gialalata negenine giyegemona Mosese wagaine.
35 A este Moisés que eles haviam repelido, dizendo: Quem te constituiu senhor e juiz? a este enviou Deus como senhor e libertador, pela mão do anjo que lhe aparecera na sarça.
36 Ada banae-nai meIsileli givagauledi giyegemonedi Itipita wagaine-deya, ada ebameyasidobodobo ke gugai lakaidi Itipita wagaine ada Leyaga Yabeyabelina wagaine gigugaiyedi. Ada fafali kavovona wagaine kaduwe gigugaiyedi anafaiweya malamala foti wagaidiya.
36 Foi este que os conduziu para fora, fazendo prodígios e sinais na terra do Egito, e no Mar Vermelho, e no deserto por quarenta anos.
37 “Kaduwe taidei Mosese-nai banae meIsileli givonedi, givona, ‘Yaubada aimo Falofita seyana gina vemididina imi faimiya Iya anafaiweya, Banae taumiyavo amiyoo wagaine-deya.’
37 Este é o Moisés que disse aos filhos de Israel: Deus vos suscitará dentre vossos irmãos um profeta como eu.
38 Kadu bana Mosese ani meIsileli nodi ivagauta fafali kavovona wagaine. Ada kaduwe banae tamadeyavo nagona nodi imiyamiya, ada gilaka Oya Sainai wagaine anelose nodi iifufu, ada Yaubada yana vona wayawaina ginogalina ke ide wagaideya gina vesesevedamana faina.
38 Este é o que esteve na congregação no deserto, com o anjo que lhe falava no monte Sinai, e com nossos pais, o qual recebeu palavras de vida para vo-las dar;
39 “Aku banae yana veimeya ani tamadeyavo-dina iawaegegena ada nuwainagediya inuwanuwa vaita ina yewadi Itipita wagaine.
39 ao qual os nossos pais não quiseram obedecer, antes o rejeitaram, e em seus corações voltaram ao Egito,
40 Taidei anafaiweya inuwanuwa faina, Mosese tawagana Eloni wagaine ivona, ‘Kilumina una bubudi yada yaubada ke ina nagoyeda. Aku bana Mosese-nai Itipita wagaine givagauleda ani gavana giyegemona wagaine? Keke ada alamane!’
40 dizendo a Arão: Faze-nos deuses que vão adiante de nós; porque a esse Moisés que nos tirou da terra do Egito, não sabemos o que lhe aconteceu.
41 E ada tayuwe tova-nai wagaine kilumina anaita vaita bulumakau natudi anafaiweya ibubuna. Ada kevakeva ialiyedi ivebolavoiyedi kilumina-nai wagaine, ada abutu ibubuna ke ivemwamwala lakaina gaitoma-nai taudiyavo nimadiya ibubuna faina.
41 Fizeram, pois, naqueles dias o bezerro, e ofereceram sacrifício ao ídolo, e se alegravam nas obras das suas mãos.
42 E aku Yaubada givedomobubusedi ada gikisegedi ke ina oduodu kauwana, vaikoi, ada ailabama wagaidiya. Taidei gavana anafaiweya bademowa ivetokilumina gimiyamiya falofita yadi buki wagaine, givona,
42 Mas Deus se afastou, e os abandonou ao culto das hostes do céu, como está escrito no livro dos profetas: Porventura me oferecestes vítimas e sacrifícios por quarenta anos no deserto, ó casa de Israel?
43 Aku yaubada fwayafwaya-nai Molaki ani
43 Antes carregastes o tabernáculo de Moloque e a estrela do deus Renfã, figuras que vós fizestes para adorá-las. Desterrar-vos-ei pois, para além da Babilônia.
44 Kaduwe Sitiveni givona, “Manuwa sinininila tabutabuna giiveivemogatalina Yaubada badi nodi imiyamiya ani tamadeyavo nagona nodi fafali kavovona wagaine imiya. Yaubada Tauna Mosese giveimeyena ada giawavetunugina mamauwe ibubuna.
44 Entre os nossos pais no deserto estava o tabernáculo do testemunho, como ordenara aquele que disse a Moisés que o fizesse segundo o modelo que tinha visto;
45 Ada manuwa sinininila-nai ani tamadeyavo isedamanena natudiyavo wagaidiya. Ada fafali taidei anatomiya adiyoo tulina tulina Yaubada givenegadi aku Iyosuwa tamadeyavo givagauledi ada manuwa sinininila tabutabuna nodi iluku fafali taidei wagaine. Ada gimiya analaba Deivida yana tova kini wagaine.
45 o qual nossos pais, tendo-o por sua vez recebido, o levaram sob a direção de Josué, quando entraram na posse da terra das nações que Deus expulsou da presença dos nossos pais, até os dias de Davi,
46 Bana Deivida aseasena iwakana Yaubada matane faina, Yaubada giawaveiwakanena, ada Deivida giveola, givona, ‘Oyeni tamama Iyakobo yana Yaubada. Iya nuwanuwaku uda awaegeku ke ya ebamiya gada yogona.’
46 que achou graça diante de Deus, e pediu que lhe fosse dado achar habitação para o Deus de Jacó.
47 Taidei anafaiweya Deivida givona aku bana keke gidayogo, aku natuna Solomoni Yaubada yana manuwa giyogona.
47 Entretanto foi Salomão quem lhe edificou uma casa;
48 “E aku Yaubada Togetanemwane ani keke gida miyami manuwa wagaidiya kaliva iyogodi, keke. Anafaiweya tuwai-moena falofita seyana givona,
48 mas o Altíssimo não habita em templos feitos por mãos de homens, como diz o profeta:
49 ‘Iya KAUVEYA. Gabama ani yaku veimeya anaebavetoga kaikaiwabuna,
49 O céu é meu trono, e a terra o escabelo dos meus pés. Que casa me edificareis, diz o Senhor, ou qual o lugar do meu repouso?
50 Au keke amifaiweya, faina gabama ke babi ke
50 Não fez, porventura, a minha mão todas estas coisas?
51 Kaduwe Sitiveni giifufu meIsileli yadi Kanisela wagaidiya, givona, “Imi tagami kuluna. Badi mali kaliva keke Yaubada ida vetumagane ani tayuwe anafaiweya imiyavo. Keke nuwanuwami Yaubada yana vona wana nogali, kaduwe keke nuwanuwami Banae nuwami gina kivemali. Tova moyaina Aluwaluwa Tabuna waveveluegena. Tamamiyavo nagona idewa anafaiweya, imi tova taidei wadewadewa.
51 Homens de dura cerviz, e incircuncisos de coração e ouvido, vós sempre resistis ao Espírito Santo; como o fizeram os vossos pais, assim também vós.
52 Tamamiyavo-dina ani falofita matatabudi ikiveuloulolonidi, keke tamo gaito wagaidiya idadewe iwakana. Au badi falofita-dina Yaubada yana Toyegayegana yana obuela faina ivonaye-vagaina ani iluvealikadi. Ada tova malinai bademowa giobuelai aku imi waatuegena nibainavo nimadiya ke waluvealikana.
52 A qual dos profetas não perseguiram vossos pais? Até mataram os que dantes anunciaram a vinda do Justo, do qual vós agora vos tornastes traidores e homicidas,
53 Imiyavo ani Yaubada yana veimeya wavaina, veimeya-nai anelose iveledi tamamiyavo nagona. Aku taumada, keke wada itaveyabi.” Taidei anafaiweya Sitiveni yana laumamala giluyabuna.
53 vós, que recebestes a lei por ordenação dos anjos, e não a guardastes.
54 Aku badi Kaniselayavo Sitiveni taidei yana vona inogalina, ada magigidi gitafayaina ke agodi givetalakikita.
54 Ouvindo eles isto, enfureciam-se em seus corações, e rangiam os dentes contra Estêvão.
55 Aku Sitiveni ani Aluwaluwa Tabuna wagaine gimaga, ada giitalaka ada gabama giitafolena ke giitana Yaubada yana iwakana mamalina, ada kaduwe Yeisu Yaubada aiyatagine gimidimididi giitana.
55 Mas ele, cheio do Espírito Santo, fitando os olhos no céu, viu a glória de Deus, e Jesus em pé à direita de Deus,
56 Ada givona, “Wana itana! Gaitana gabama giawaina aku Banae Kaliva Natuna gimidimididi Yaubada aiyatagine!”
56 e disse: Eis que vejo os céus abertos, e o Filho do homem em pé à direita de Deus.
57 Taidei anafaiweya givona ada badi Kaniselayavo ikovatalaga ke nimadiya tagadi ikibodadi, aku moyaidi aigaigabu Sitiveni wagaine imadu inau
57 Então eles gritaram com grande voz, taparam os ouvidos, e arremeteram unânimes contra ele
58 isitaitai iyegemonena melala lakaina ke ivebutu kabala wagaine itutuvealikana. Ada badi toifiyaga adinuya anakiwafi iveyalilidi ke tubulakata seyana anayegana Saulo wagaine isedi ke gina itaveyabidi. Melsileli aditonagonayavo ani Sitiveni kabala wagaine itutuvealikana.|alt="Stephen stoned" src="IB04183gr.tif" size="col" loc="7:58-59" copy="Faadil" ref="7:58"
58 e, lançando-o fora da cidade, o apedrejavam. E as testemunhas depuseram as suas vestes aos pés de um mancebo chamado Saulo.
59 Ada badi ifiyafiyana kabala wagaine aku Sitiveni giveola Kauveya wagaine, givona, “Kauveya Yeisu, aluwaluwaku una vaina.”
59 Apedrejavam, pois, a Estêvão que orando, dizia: Senhor Jesus, recebe o meu espírito.
60 Ada tugana givetodonena ke bonana lakaina wagaine givona, “Kauveya, yadi koyona taidei faina keke wagaidiya una lufata.” Vona taidei giinanana muline, yawaina giavaina.
60 E pondo-se de joelhos, clamou com grande voz: Senhor, não lhes imputes este pecado. Tendo dito isto, adormeceu. E Saulo consentia na sua morte.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 7, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.