Lucas 7
Firim fafu fal Aláemit (BQJ) vs AAI
1 No Yésu alob me ni fuyoŋ fafu aban, nakay mbaa Kaᵽerinaum. Akosombil ala Rom|src="hk00193c.tif" size="col" copy="Horace Knowles" ref="Lík 7.1"
1 Jesu tur etei eo binan sabuw hinowar in sasawar ufunamaim na Capernaum tit.
2 Ni baj bo afan ekosombil ace alet Asúif abaj amigel o namaŋe nár ; ban amigel ahumu násomut ak’amaŋ eĉet.
2 Nati’imaim Roman baiyowayan orot ukwarin ana akirwairafin isan biyabow kwanekwan i sawow gagamin bai morobomih biwa’an.
3 No afan ekosombil yay aun me gulob mala Yésu, naboñ ufan Esúif guce bi n’aĉila bi elaol tima naboket ájoul íkiil akan amigelol nahoy.
3 Baise Jesu na nati’imaim titit ana tur nonowar ana maramaim, Jew hai orot gagamih iyunih hin Jesu biyan hitit ana akir wairafin baiyawasin isan Jesu hifefeyan.
4 No guĉih me, n’gúni n’ehehorol n’guogol : « An ahumu naᵽiloe min mb’urambenol,
4 Basit Jew hai orot gagamih hina Jesu biyan hitit turobe’emaim hifefeyan hio, “Iti orot ana yababan i ekokok kwanekwan o baibais initin ana akir wairafin iniyawas.
5 mata namamaŋ wolal Esúif yay mámah, ban aĉila aĉil me min yaŋ yay yóloli yaa galaw|yaŋ yaa galaw eteᵽi. »
5 Anayabin ata sabuw isah i yabow, aki ai Kou’ay Bar wowab.”
6 Ñer Yésu nalagenil mbaa bo. No guomme n’elof yaŋ yay, afan ekosombil yay náboñul ubugeol guce iki guogol : « Ataw, jamb’uyoh n’énonul, mata iᵽilout min mb’unogen ni yaŋom.
6 Basit bairi hin, naatu hina bar hibiyubin auman, baiyowayan orot ana ofonah afa iyunih hin Jesu biyan hitit hio, “Regah aki ai of iti na’atube eo, Aisim inan a nababan, anayabin ayu men orot gagamu boro inan au bar inatit.
7 Yo eĉil me ikañenut íjoul ínje faŋaom íkiil ijoŋor n’aw. Bare mb’ulob firim fanur pat min amigelom ahoy.
7 Na’atube ayu auman taiyuwu ai’itu ayu men orot gewasu boro anan nanamaim anatit, baise akokok turawat nao au akir wairafin boro nayawas.
8 Nuffase, ínje faŋaom nibaje ufanom bugo níh’íttun, ti ᵽoᵽ ekosombil yay gaamme ni gañenom gúttuneom me. Ioh me an ni bugo : “Ujow !” Najow ; ioh me ᵽoᵽ ahu : “Ujóul !” Nájoul ; ioh me arokaom : “Ukan waf uman !” Nakan wo. »
8 Anayabin ayu auman baiyowayah orot isah, au fair ema’am, orot ta aniyun anao, ‘Ni’imaim kwen.’ I boro nan, naatu orot ta isan anao, ‘Iti’imaim kuna.’ I boro nan, naatu au akir wairafin orot ta isan anao, ‘Iti kusinaf.’ I boro nasinaf.”
9 No Yésu aun me gahoŋen gaugu, naruhen afan ekosombil yay bireg nábaho bi ni fuyoŋ fafu falageneol me naagil : « Maagen ínje ilobul yo, Israel ᵽooyo ímusut ijuh ró an o gáinenol gújaloe ti gal áine ahume. »
9 Jesu iti orot ana tur nonowar ifofofor men kafaita, naatu tatabir sabuw hi’ufunun bairi hinan iuwih eo, “Anababatun a tur ao’owen Israel wanawananamaim ama areremor, men kafa’imo orot ta ana baitumatum iti na’atube aitinimih.”
10 No bugaa gahoŋen gagu gubbañ me guĉih súndo, n’gutoh amigel ahu o bahoer.
10 Imaibo orot kob nayah himatabir maiye hin bar hititit, akir wairafin yawas ma’am hi’itin.
11 Ᵽúrto, Yésu najow mbal ésuh ece gajow yo Nain, ban ulagorol ni fuyoŋ fámah n’gútinenol.
11 Nati ufunamaim sabuw rau’ay gagamin na’in, naatu Jesu ana bai’ufununayah bairi hin bar merar wabin Nain imaim hitit.
12 No naamme n’enogen n’ésuh yay, najugil gútebul efuluŋ bi eke gafoh tíyaŋ ; kan érimbani yom yal atiña-ebara ace. Bugal ésugol gammeŋe n’gútinenol ake gafoh añolol.
12 Jesu na bar merar ana fur awan titit auman, kwafur babin natun orot ta’imonamo morob, sabuw rau’ay gagamin na’in kwafur babin hibai hirerey auman natun hi’abar hititit bairi hitar.
13 No Ataw Yésu ajuh me aare ahu, enilol nerumol naagol : « Jamb’ukoŋ. »
13 Jesu nuw kwafur babin i’itin ana maramaim dogoron wanawanan yababan awankaratan naatu kwafur isan eo, “Babin men inarerey.”
14 Aban najow ak’alof buhogen babu min agor bo. Gaamme n’eteb bo n’guilen. Yésu naah áᵽur ahu aĉet me : « Aᵽúr ahu, niegi uilo ! »
14 Imaibo na sabuw biyah tit eof ir sum butubun, sabuw orot hi’abar hinan hinutanub hibat, Jesu orot murubin isan eo, “Orot boubun kumisirimih ayu ao!”
15 Ñer áᵽur ahu nailo arobo, aban náni n’elob. Min Yésu aŋarol ak’asen jaol.
15 Orot murubin inu’in yawas misir mare ma tur eo. Jesu nawiy hairi hin hinah itin.
16 Ñer gáholi n’gunonil ᵽe, n’gusalen Aláemit guoh : « Dáuru aboñer ámah áᵽullo maa n’etulolal. » N’gubbañ guoh : « Aláemit nakelo eᵽagen ésugol, wolal bugo naĉob me. »
16 Sabuw etei orot murubin yawas mimisir hi’itin hai bir ra’at baise God ana merar hiyi wabin hibora’ara’ah hio, “Dinab orot fairin anababatun wanawanatamaim tit! God ana sabuw baiyawasih isan na!”
17 Elob yay neuno ni mof mamu ᵽe maa Yúde ek’efa bo bi ni sasu súsuh ᵽe.
17 Jesu iti sisinaf ana tur ra’at tafaram Judea wanawanan hima’am etei hinowar na’atube tafaram nati sisibinamaim hima’am auman hinowar.
18 Ban ulagora Saaŋ Batis n’gugitenol dáuru ᵽe. Ñer navoh bugan gúuba ni bugo,
18 — ausente —
19 aban naboñil bi ni Ataw ni suroren sause ró : « Aw uomme an ahu aat me ájoul, ter juote jiirigen ace ábulo ? »
19 — ausente —
20 No guĉih to me ni Yésu, n’guogol : « Saaŋ Batis aboñulóli bi eroreni : Aw uomme an ahu aat me ájoul, ter juote jiirigen ace ábulo ? »
20 Iti na’atube eo imaibo hina Jesu biyan hitit ana tur hi’owen hio, “Aki John Baptist o baibatiyimih iyafari ana, imih akokok inao ananowar, John o isa eo anonowar o iti ina, o aki boro orot ta isan anama anakaif.”
21 Tinah tautu Yésu o bánier n’ekan bugan gammeŋe n’guhoy n’úsomulil, náᵽuren ñatiñil, naᵽagen bugaa siseytane sasu, ban nakan úpima gammeŋe n’gujuh.
21 Nati ana veya’amaim Jesu sabuw maumurih na’in hai sawow yumatah ta ta, naatu demon kauh hiyen hima hibiwawa’anih etei biyawasih. Naatu sabuw moumurih na’in matah fim iwa’an matah higewasin hinuwanuw.
22 Ñer nábal bugaa gahoŋen gagu naagil : « Jujow iki jigiten Saaŋ wo jujuh me ni ᵽoᵽ wo juun me : gápim me gubbañe gujuh, gahaj me gujae ĉol, bugaa háhae yay guyabe gahoy, gatopo me gútopuloe, gaĉet me guiloe gubbañ guroŋ, gásugateno me guyabe Firim fafu Fásum me fal Aláemit.
22 Imih Jesu John ana bai’ufununayah iyafutih eo, “Kwamatabir kwan abisa kwa’i’itah John ana tur kwa’owen. Sabuw matah fim higewasin tinuwanuw, ah kafikafirih higewasin hibat tereremor, kokom ani’anih biyah igewasin, tainih gugurih higewasin tur tenonowar, naatu sabuw morobone abiyawasih, tur gewasin i yababan sabuw isah abibinan.
23 Gásumay gúni ni an ahu o bakanerom biĉilut me min ahabo gáinen gagu gola n’ínje ! »
23 Sabuw iyab erekasiy auman ayu tibitutumu i boro men baigegewasin hinab!”
24 No uboñer waw bugaa Saaŋ Batis gubbañ me, Yésu nanamo egiten fítiman fafu maa Saaŋ ahumu. Naagil : « Wa jikaene faluj baubu n’eᵽarandaŋ yay ? Fisisit ᵽiaŋ fo érus yay élisene ?
24 Kob nayah himatabir John isan hinan ufut, Jesu tatabir sabuw rau’ay gagamin hina hima’am ibatiyih eo, “Arar yan John abisa sisinaf itinamih kwatit kwan? Kotar wadar bi’inuwas itinamih kwan?
25 Ñer wa jikaen bo faluj ? Anáine ᵽiaŋ asimoe wañ ujaha ? Bare hum gasimoe me wañ ujaha ban n’gukan bugan gabaje, bugo ni saŋ úviaw gom !
25 Abisa itinamih kwatit kwan? Orot sawar wairafin e’abur gewas ma’am itinamih kwan? En anayabin sabuw hai abur gewasin i bar gewasihimaim tema’am.
26 Ñer joon, wa jikaen bo faluj ? Aboñer ᵽiaŋ ? Ey, aĉila, ban ínje ilobul yo, fafaŋ sah aboñer.
26 Imih kwao anowar. Abisa itinamih kwan? Dinab orot? Turobe, baise a tur ana’owen, iti orot i dinab oro’orot etei tafahimaim.
27 O aamme an ahu o Bahiĉer Aláemit bulob mee mola buoh : “Ᵽan iboñ ájaenumaom gahoŋen ayabi gayoŋ min mb’ateŋen bulago babu bi n’aw.” »
27 Anayabin John isan, God iti na’atube eo Buk Atamaninamaim hikirum,
28 Yésu natajen aagil : « Maagen, ínje ilobul yo : ni bugan bugagu ᵽe gabugi me babe ni mof, Saaŋ Batis afaŋil me ᵽe. Bare afaŋ me gatiti ni Jávi Aláemit, o nafaŋe Saaŋ fúf. »
28 Jesu iban eo maiye, “‘Tur anababatun a tur ao’owen, baibin hitatoub wanawanahimaim, orot men yait ta John natabirimih. Baise orot ta God ana aiwobomaim taiyuwin bikafai i John natabir.”
29 Esúh yay ᵽe gauttene me Saaŋ, bi ni uyaba-búalen bugagu ró, n’guraŋen maagen Aláemit, min gujow ák’ábatiseil.
29 Sabuw etei, kabay o’onayah auman tur hinonowar ana maramaim, hiorereb God ana ef i turobe mutufurin, anayabin iti sabuw etei’imak i John bapataito itih.
30 Bare Eᵽárisie yay ni úᵽajula gúboñ Aláemit bugagu n’guceŋ gaᵽagen gagu go Aláemit amaŋen me bi ni bugo, min gulat Saaŋ ábatiseil.
30 Baise Pharisee naatu Ofafar Bai’obaiyenayah God abisa sinafumih kokok i hikwahir men hisinaf naatu John ana bapataito hikwahir.
31 Yésu nabbañ aagil : « Ni wa ᵽan ᵽiaŋ iligor me bugan bugagu bugaa jabbah je ? Ni wa ᵽiaŋ gunogore ?
31 “Imih sabuw iti boun tema’am hai itin boro abisa’amaim anayai anao? Hai itinin i mi’itube?
32 Gúnini ti uñil garove to ésuh yay ni’guomunor me, min gúni m’búogor nihi guoh : “Uŋeh juogul mee, jimaŋut eboh ; mbi júfoñul ufuluŋ, n’jilat ukoŋ.”
32 Sabuw hai itinin i Kek gidigidih urababan tefafafow na’atube. Kek turih boro turahinah isah hio, ‘Aki tabin ana douduf arabirab baise kwa men kwabenabenamih. Naatu aki morob ana ew atatabor, baise kwa men kwarerereyamih.’
33 Maagen, Saaŋ Batis najoulo, nd’atiñ mitiñolal, nd’arem ᵽoᵽ eremolal, ban juoge eseytane enonol.
33 John Baptist nan ana veya’amaim yohar bay, harew fokarih men eaa tomatom, naatu kwa kwao, ‘Iti orot i demon kaun hiyen!’
34 Añol Arafuhow najoulo, nah’atiñ narem ban bugan bugagu n’guoh : “Jujugom sum áine ahumu : gaᵽinorol ᵽe fitiñ ni marem barebare, ni ᵽoᵽ ejaor n’utilaaw ni uyaba-búalen bugagu !”
34 Baise Orot Natun na bay harew eaa tomatom kwa kwao, ‘Iti orot i ana bay aa naatu ana harew tom kakafin, kabay o’onayah naatu sabuw bowabow kakafih sinafuyah hai begon!’
35 Bare Malillo mamu mal Aláemit migitenigiten ĉol ni waf waw wo bugan bugagu gabaj mo me gukane me. »
35 Baise God ana ukwar rerekab i sabuw iyab hikok tebaib isah ebiturobe.”
36 Funah fice, Aᵽárisie ace naah Yésu ak’atiñ yaŋol. No Yésu aĉih me bi fitiñ fafu, nanamo auloulo ti guᵽi me nihi gukan bugo ni fitiñ.
36 Pharisee orot ta wabin Simon Jesu ifefeyan na ana baremaim hairi bay aa isan, basit Jesu na orot ana bar run hairi hima bay hi’aa.
37 Ni baj dó n’ésuh yauyu ace aare o gajaol guhajene. No naun me búoh Yésu umu ni yaŋ Aᵽárisie ahumu, nájoul ni jibara ró jammeŋe míĉir.
37 Babin ta bowabow kakafin wairafin nati bar meraramaim ma’am, Jesu Pharisee ana baremaim ma bay eaa ana tur nowar, basit re kibub wabin alabaster kabayamaim hikwak biya rarouw yamurin gewasin hisuwai batabat bai na
38 Nak’ailo búsol Yésu nah’akoŋ iki mufuol nihi musot mulo n’guot Yésu. Ñer naŋar walol min áti go, aban nacot go ; mbiban, náĉir go míĉir mamu.
38 Jesu ufunane bat, anamaim rerey maturin re an hihuruf, naatu kwafure aribunamaim Jesu an sasam naatu an mamay. Imaibo raiy bai Jesu anamaim isuwai re.
39 Aᵽárisie ahu avoh me Yésu fitiñ, no najuh me bakaner aare ahu, naah m’biinumol : « Iníen me áine ahumu aboñer om, ᵽan affasen aare ahumu agoreol mee an bu om : ᵽan affasen búoh ejobu yom. »
39 Iti na’atube sisinaf Pharisee orot i’itin ana maramaim, nuhinamaim not eo, “Iti orot dinab mowan na’at iti babin ebubutubun boro taso’ob, naatu boro taso’ob iti babin i yait, anayabin iti babin i bowabow kakafin wairafin!”
40 Ñer Yésu nábaho bi ni o naagol : « Simoŋ, nibaje waf wal elobi. » Naagol : « Yoo, ulob ! »
40 Naatu Jesu eo, “Simon, ayu tur ta anao inanowar.” “Bo i aisim bai’obaiyenayan. Kuo anowar.”
41 Yésu naagol : « Baje wáine gúuba gaogene síralam ace áine o nah’amagen. Atíar ahu naogenol súuli ekeme (100.000), ahu súuli guñen (50.000).
41 Jesu eo, “Orot rou’ab hin orot ta kabay wairafin biyan kabay isan hifefeyan, basit orot 500 kina bai orot ta itin naatu 50 kina bai orot ta itin.
42 No bulugen babu biĉilo me, bugo éubail gújuut gucam. Ñer amagena ahu naboketil uneil bugo ᵽooil. Ban iroreni ñer : Ay ni bugo ajae me efaŋ namaŋol ? »
42 Baise ana maramaim orot hairi aurih men karam boro orot kabay wairafin ana kabay wan hitay, imih orot kabay matuwan turan hairi’ika wabih bosairen. Imih orot menatan isan i ana yabow ra’at?”
43 Simoŋ naagol : « Níinene, o gamagol gufaŋ me n’gújaloe, ban n’guboketol go. » Yésu naagol : « Nulobe jon. »
43 Simon Jesu iya’afut eo, “Anotanot orot nati kabay gagamin baibine.” Imaibo Jesu Simon iu, “Nati kuo i turobe.”
44 Aban nábaho mbal aare ahu min aah Simoŋ : « Nujuge aare ahume ? No ninonulo me yaŋi, usenutom mal niᵽos guolom ; bare aĉila ni mufuol naᵽose guolom, aban naŋar walol náti go.
44 Imaibo Jesu tatabir babin isan Simon iu, “Iti babin i’itin? Ayu ana o a bar atit o men au sauwin isan harew iyai’imih, baise iti babin maturinamaim au sauw naatu aribunamaim au sasam.
45 Aw ucolutom, bare aĉila, kábiriŋ no ninonulo me yaŋi bi maer, ahalut ecot guolom.
45 O men au merar iyi imamayu’umih, baise iti babin a bar aruruka busuruf au mamay men ihamiyimih.
46 Aw úĉirut fuhoom hani édunen yafulut me, bare til aĉila náĉire guolom míĉir.
46 O men olive iroro’onamaim aribu isuwei’imih, baise iti babin raiy yamurin gewasin au’umaim isuwai re.
47 Yo eĉil me niegi : Utilol wammeŋ mee uboketi, yo eĉilol maa egiten gamaŋol gájalo mee. Bare an o gubokete jatiito, gamaŋ gatiito may nagitene. »
47 Imih anababatun a tur ao’owen, iti babin ana bowabow kakafin maumurih na’in etei’imak anotanot tawiyen, anayabin ana yabow gagamin na’in ayu itu. Baise orot yait ana bowabow kakafin kikimin anotanotawiyen i ana yabow kikimin.”
48 Aban naah aare ahu : « Utili uboketiboket. »
48 Imaibo Jesu babin isan eo, “A bowabow kakafih etei i anotanotawiyen.”
49 Gaamen to me ni fitiñ manur n’aĉila n’guoh n’uinumil : « An bu om me umu, akañen mee gaboket util bugan ? »
49 Sabuw afa bairi hima bay hi’aau, hibusuruf taiyuwih hibabatiyih, “Iti i abi’orot bowabow kakafih notawiyenayan.”
50 Bare Yésu natajen aah aare ahu : « Gáineni guᵽageni ; ujow n’gásumay ! »
50 Baise Jesu babin isan eo, “O a baitumatumamaim iyawasi tufuwamaim inatit inan.”
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 7, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.