Marcos 8
Pao Kurireu Bataru Kurireu; O Novo Testamento (BOR) vs AAI
1 Ia meri keje boe ere bato pui pugeje tuwiapagawo Jesus bataruji. Emagare rugadu. Enodo padure quatro mil. Čare eke akedure dukeje Jesus makore nou ture jorduwadowuge etae. Nono ča makore ei.
1 Veya nati wanawananamaim sabuw rou’ay gagamin tabo hiru’ay maiye. Nati ana maramaim sabuw isah men abistan ta ma’am boro hita’aan aurih bay en. Jesu ana bai’ufununayah eafih hina biyan hitit naatu iuwih eo,
2 Akore: – Inogudugodure awu boebo. Merire pobe metia bokware ei woe itabo. Woe boe eke bokware rugadu ewo ko.
2 “Ayu sabuw iti ai’itih abiyababan anayabin hina bairi ama’am veya tounu sawar naatu boun boro abistan hina’aan.
3 Itaidukare iwo etudo tuguri bioro tabo mare eragamodukare tumeruwo awaraji pugeje. Iage etaregodu jaere woe itae.
3 Ayu a murumurubih aniyafarih au bar hinanan, asir boro efamaim bayumih matah nabib anayabin sabuw afa ef yok hina.”
4 Nou Jesus ure jorduwadowuge egore: – Nou boe emagare rugadu woe pagabo. Nuba čeromode woe boe maereuto boe eke bagai nou boe ekeje?
4 Naatu bai’ufununayah Jesu hiya’afut hi’u, “Iti i arar yan tama’am, bay boro menamaim tanab sabuw tanituwih?”
5 Jesus akore: – Nuba tage amireu rogure tu je?
5 Jesu ibatiyih eo, “Bo kwa aur rafiy bai’ab tema’am?” Ana bai’ufununayah hiya’afut hio, “Rafiy fafar etei umat roun rou’ab.”
6 Nono Jesus makore boe eiamedu boei ewo tumugudo moto keje. Dukejere ure tugeragu nou amireuji. Nono imadure Pao Kurireu apo nou amireu paru tabo. Dukejere ure nou amireu kado. Ure maku ture jorduwadowuge etai ewo reko boe etae. Dukodire ere pedo boe eiamedu boei rugadu.
6 Jesu sabuw iuwih me yan himarir naatu rafiy fafar etei umat roun rou’ab bow God ana merar yi naatu imseseb ana bai’ufununayah itih hibow sabuw hifaramih.
7 Ia kare kugurere nono jamedu. Jesus imadure Pao Kurireu apo nou kare kugure eparu tabo. Dukejere makore ture jorduwadowugei ewo nou kare kugure pedo boe eiamedu boei jamedu.
7 Na’atube siy gidigidih matan ta auman bow God ana merar yi naatu ana bai’ufununayah iuwih hibow sabuw hifaramih.
8 — ausente —
8 Sabuw etei’imak hi’aa hai fofonin bai, naatu bay hi’aa ufunamaim momosarih bai’ufununayah hibiwanen sakasak etei umat roun rou’ab awah hikartanen.
9 — ausente —
9 Sabuw etei i 4,000 na’atube hiru’ay, imaibo Jesu sabuw iyafarih hai ubar hin.
10 Dukejere Jesus ure taredo ika kurireuto ture jorduwadowugebo. Eture toro Dalmanuta moto ka.
10 Naatu Jesu ana bai’ufununayah bairi wa tafan hiyen hin tafaram Daramanuta wanawananamaim hitit.
11 Ia fariseu doge etaregodure Jesus ae. Ere tunarado ji tumago rakareu tabo tuiorduwo jorduwamode rugadu dubagai. Dukodire enogwamagudure Jesusji uwo ia turo ro rakareu to tiagai tuiorduwo nouia ro rakareu aregodure rugadu Pao Kurireu piji du bagai.
11 Pharisee afa hina Jesu biyan hitit hibusuruf hibabatiy baikubibiruwin isan, hai kok i ina’inan ta marane tasinaf hita’itin.
12 Mare Jesus jorduware nou boe emeartorukare pudui duji dukodire ure ake ta tubiji tugiarigodure dukodi. Nono akore: – Kočare awu boe etaidure tu iro rakawo tuiorduwawo i rugadu. Boro! Iromodukare ia iro rakareuji rugadu! Pagare egoino. Etaidukare tumeartoruwo i rugadu.
12 Jesu kwairin tom naatu iyafutih eo, “Aisim iti boun ana sabuw ina’inanen itin isan tefefeyan? Anababatun a tur ao’owen, ina’inan ta boro men iti boun ana sabuw isah ana sinaf hina’itinimih!”
13 Dukodire uture epiji. Ure taredo ika kurireuto pugeje tugurugoduwo nou pobo maereu okwa ka.
13 Basit nati’imaim sabuw ihamiyih wa afe’en yen rabon harew kukuf rewan rounane.
14 Jesus ure jorduwadowuge ewiagodure tuwo tugeragu ia tuge amireuji pugeje. Dukodire eke akedugodure. Eke amireure mitotu je nou ika kurireu tada.
14 Bai’ufununayah nuhih bur rafiy ta baina’e i rafiy fafar ta’imonamo hibai hitit wa hisra’at hirabon.
15 Jesus makore ei. Akore: – Tawiapagado tawo tado tarugadu. Fariseu doge emeardae ure nono fermento mogadure. Herodes meardae ure nono fermento mogadure jamedu. Tameardaekaba nono nou emeardae mogadure.
15 Jesu iten ya’ih eo, “Mata toniwa’an kwanakaifi gewas, Pharisee naatu Herod bairi hai faraw ra’ara’at wabin yeast isan.”
16 Dukodire nou Jesus ure jorduwadowuge emagore pui kaba jiba akoino nou fermento jiboeji. Egore pui: – Pawiagodure page amireu piji dukodire Pagimijera akoino pai.
16 Naatu bai’ufununayah taiyuwih hima hibabatiyih, “Iti eo anayabin it rafiy ta men tabai tanan isan.”
17 Jesus jorduware egoino pui duji. Nono unaragodure ei. Akore: – Kodiba tamagore pui nou tage amireu bokwaie duji? Kočare tarduwa bokware kimo? Tagaora rakare tarduwawo iwadaruji.
17 Jesu so’ob i abistan isan hima hio, imih ibatiyih, “Aisim rafiy baina’e tanan isan kwama kwao’o? Kwa mata men toiwa’an naatu tur naniyan men kwabaib? Dogor boro’ika tefofokar?
18 Taekure tarduwo irore jiboeji. Tawijare tamearduwo imagore jiboeji. Mare tawiagodure irore jiboe piji, imagore jiboe piji marigudu.
18 Mata ema’am baise men kwa’i’itin, tain ema’am baise men kwanonowar? Naatu men kwanotanot,
19 Ire boe eke rogu kado dukeje nou boe eke kodure kuri boe ekori. Ire boe enogwagedo nou boe eke roguji. Nou boe enodo padure cinco mil. Enogwagere dukeje tare boe eke kobo tugu kadaraboto boe etuwo tabo. Nuba tare korau kadarabo ure nou boe eke kobo tabo?
19 Ayu rafiy fafar etei umat roun rou’ab abow aimseseb sabuw etei 5,000 abituwih bay rebarebah sakasak bai’ab kwaiwanfoten?” Bai’ufununayah hiya’fut hio, “Sakasak etei 12.
20 Jesus makore ei pugeje. Akore: – Ča ia meri keje ire boe enogwagedo pugeje. Nou amireu ure sete. Ire kado boe etai pugeje du nou ime enodo padure quatro mil. Ča nuba tare korau kadarabo dogere nou boe eke kobo tabo?
20 Bo rafiy etei umat roun rou’ab abow aimseseb sabuw 4,000 abituwih bay rebarebah sakasak bai’ab kwaiwanfoten?”
21 Jesus akore: – Kočare tarduwa bokware imeardae remawuji kana?
21 Ana bai’ufununayah hiya’afut hio, “Sakasak etei umat roun rou’ab.” Jesu iuwih eo, “Kwa i boro’ika kwakakasiy.”
22 Jesus aregodure ture jorduwadowugebo Betsaida ba kurireu ka. Nono ia boe etaregodure Jesus ae ia joku bokwareu imedu apo. Enogwamagudure Jesusji uwo tugera bu keje.
22 Hina tafaram Bethsaida hitit imaim sabuw afa orot matan fim hibai hina Jesu biyan hitit butubunin isan hifefeyan.
23 Jesus ure tugeragu nou joku bokwareu imedu ieraji. Uture apo toro nou ba kurireu piji tugiogowo nou imeduji. Nono Jesus ure todoguru bu nou imedu joku keje. Nono Jesus ure tugera bu nou imedu keje jamedu. Dukejere unarare ji. Akore: – Ardure iaboeji?
23 Jesu orot matan fim uman bai hairi bar merar hihamiy hitit hin sa’ab, Jesu orot matan kwaitutur uman matanamaim rumum naatu ibatiy, “Sawar afa ku’i’itah?”
24 Nou imedu aiwore. Dukeje akore: – Uu. Iordure ia boei. Mare iorduwakare ei. Ere nono igurure tumeru tabo mato, toro, mato, toro, mato.
24 Orot nuw ra’at naatu eo, “U, ayu sabuw ai’itih, baise ai’itih i boun ai’ibe hibat tereremor.”
25 Nono Jesus ure tugera bu nou imedu joku keje. Dukejere nou imedu aiwore pugeje. Čare joku pemegagodure. Jordure boeji rugadu.
25 Jesu iban maiye umanamaim orot matan rumum. Imaibo orot matan kubuna nuw naatu sawar itih gewagewas.
26 Nono Jesus makore ji utuwo tuibagi tuwai ka. Akore: – Akaba akirimi ba kurireu ka. Atudo jii toro awai ka.
26 Jesu orot ana ubar biyafar iu, “Men ina’intabir maiye inan nati bar merar inatitamih.”
27 Dukejere Jesus uture ture jorduwadowugebo nou ba kurireu piji toro ia boe eda ka. Nou boe eda puredure Cesaréia Filipe ba kurireuji. Nou awaraji Jesus unarare nou ture jorduwadowugei. Akore: – Nuba boe emeardaere i?
27 Naatu Jesu ana bai’ufununayah bairi hin bar merar Caesarea Philip i wanawananamaim hitit, efamaim hinan ana bai’ufununayah ibatiyih, “Kwao anowar, sabuw ayu isou i mi’itube te’o kwanonowar?”
28 Egore: – Boe egore João Batista nuie aki. Nouiage egore Elias nuie aki. Nouiage egore ia mariguduwu makore Pao Kurireu bataru jiwu nuie aki.
28 Hiya’afut hio, “Sabuw afa te’eo o i John Baptist, afa Elijah, naatu afa i dinab orot ta.”
29 Nono Jesus unarare ei pugeje. Akore: – Tagi. Nuba tameardaere i?
29 Naatu Jesu ibatiyih, “Bo kwa mi’itube ayu isou kwa’o?” Peter iya’afut eo, “O i Roubininenayan.”
30 Nono Jesus akore: – Tamagokaba awu tameardaere idu jiboeji boe ewiagai.
30 Naatu Jesu eofafarih eo, “Men yait ta ana tur kwana’owen ayu isou.”
31 Nono Jesus ure nou ture jorduwadowuge erduwado pugeje. Akore: – Imedu Onaregedu nure imi. Judeu doge eimijerage erdu pegamode i. Nou ure Judeu doge enomea maku Pao Kurireu aiwuge eimijerage erdu pegamode i. Jorduware Judeu doge eno bakaru jiwuge erdu pegamode i. Emode boe pegado i rugadu. Emode iwido. Mare merimode pobe metia bokware dukeje iewodumode pugeje.
31 Naatu Jesu busuruf ma i’obaibiyih eo, “Orot Natun i boro sawar moumurih wanawanan narun ni’akir. Jew sabuw hai ukwarih, firis ukwarih, ofafar kirumayah boro hinakwahir naatu hinarab namorob, baise veya tounu ufunamaim boro namisir maiye.”
32 Jesus mako pemegare nou tuwadaruji nou ture jorduwadowuge ewiagai erduwawo boe mode pudui duji. Mare Pedro aidukare nou Jesus bataruji. Ure tumegido Jesus apo kuri nono tumagowo ji. Akore: – Boe modukare aino ai.
32 Tur bebeyan iti na’atube eo hinowar, Peter bai hairi hin sa’ab naatu busuruf Jesu kwarar eofafar.
33 Mare Jesus ure tumegido. Nono aiwore nou ture jorduwadowuge eiamedu boei. Dukejere mako rakare Pedroji. Akore: – Akaradai ikoda piji Satanás. Ameardae jire inagoino. Ameardaere nono boe emeardae mogadure. Boe emeardaekare nono Pao Kurireu meardae mogadure.
33 Baise Jesu tatabir ana bai’ufununayah isah nuw naatu Peter kwarar iu, “Au’uf kwen Satan mowan, o a not i men Godane enan, baise orotone enan.”
34 Nono Jesus makore nou ture jorduwadowuge ewagai ewo tuburedo pudui. Makore ia boe ewagai jamedu. Dukejere makore ei. Akore: – Ia tagi tagaidumode tameartoruwo i dukeje tagera ra taro pegareu piji, tawia ra tameardae pegareu piji, tagaidure jiboe piji. Tado tarugadu boe pegawo tai nono boe pegamode i dumogadure. Iwimode ipo padure pugajejewu keje. Dukodire inagoino tai tawo tado tarugadu tagoduwo itabo.
34 Jesu ana bai’ufununayah sabuw bairi eafih hina biyan hitit naatu iuwih eo, “Yait nakok ayu bai’ufununu’umih taiyuwin nakwahir ana onaf na’abar ayu ni’ufnunu.
35 Boe ewiapagamode tuwo boe pemegado tu pudui turaga tabo dukeje nou boe eraga akedumode epiji rugadu. Egare remawu modukare. Emodukare tuginorudo bope doge eda kejewu joru pegareu piji rugadu. Mare boe ewiapagamodukare tumeardaeji pugeje tuwo tugera ra turo pegareu piji tumeardae pegareu piji tuwo tumagu inai tuwo boe erduwado iwu bakaru pemegareuji dukeje Pao Kurireu umode boe pemegado ei, umode egare remawudo rugadu. Nono ewarigudumodukare bope doge eda kejewu joru pegareuto jamedu.
35 Anayabin orot yait taiyuwin ana yawas ebobotan boro nikasiy, baise orot yait ayu wabu isan naatu tur gewasin isan ana yawas nakwakwahir boro natita’ur.
36 — ausente —
36 Orot tafaram tutufin etei nab nabiyasisir wanawanan i namomorob ana gewasin boro abisa nab?
37 — ausente —
37 Men abisa ta ema’am boro orot nab ana yawas natubun nab maiye.
38 Ro pegareuge emagare rugadu. Ro pegareuge tieribari tabowuge emagare rugadu. Mare ia boe epogurure tumagowo iwu bakaruji nou boe ewiagai dukeje imodukare ikeragu ei itae. Itaregodumode Pao Kurireu o jorugu pemegareu tabo Pao Kurireu utugarege baru tadawugebo dukeje imodukare ikeragu ei. Nou Pao Kurireu o jorugu pemegareu urugure Pao Kurireu kujegajeje. Imode ikirimi mato dukeje urugumode nou aregodumode itabowu Pao Kurireu utugarege baru tadawuge ekujegajeje jamedu.
38 Anayabin iti boun i veya kakafin, God bat ufutin naatu tenagogor i erara’at, imih yait ayu isou naatu au tur isan biya na’ohow, Orot Natun boro obo isa biyan na’ohow Tamah ana marakaw wanawanan ana tounamatar kakafiyih bairi hinanan ana veya’amaim.”
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Marcos 8, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.