João 7
Pao Kurireu Bataru Kurireu; O Novo Testamento (BOR) vs AAI
1 Nou inodu otobiji Jesus kodure Galiléia motoji. Judéia moto kejewu Judeu doge eimijerage etaidure tuwo Jesus bito. Dukodire Jesus aidukare tugoduwo Judéia motoji.
1 Nati ufunamaim Jesu Galilee wanawanan run titit remor in, men kok au Judea tan anayabin Jew hai ukwarih hima hikakaif hitarab tamorob isan.
2 Kuri aino Judeu doge ewadumode ia tuwadaeji. Nou ewadure jiwu ewadae iere “Mačebradu”.
2 Baise Jew sabuw Yagama Sis ana hiyuw aa ana veya i nabiyubin,
3 — ausente —
3 Imih Jesu taitin hi’o, “O boro efan iti inihamiy naatu inan Judea inatit, saise a bai’ufununayah bowabow gewasih abistan kusisinaf hina’itin.
4 — ausente —
4 Anayabin orot yait sabuw etei su’ubin isan boro men wa’iwa’iramaim nabowamih. Baise bebeyanamaim nabow hina’itin. Imih a bowabow bebeyanamaim inabow tafaram tutufin etei ini’obaiyih hina’itin.”
5 Mare nou Jesus uwiemage emeartorukare ji dukodire egoino.
5 I taiyuwin taitin men hitumitum, imih iti tur hi’o.
6 Mare Jesus makore ei. Akore: – Tameardae pagare. Iorduware itumode toro kejewu meriji. Kajao.
6 Naatu Jesu iuwih eo, “Ayu au veya i men na tit, baise kwa a veya i mar etei bobotawiyen inu’in.
7 Boe erdu pegakare tai. Mare imi ire boe ewie ero pegareu jamedu boeji dukodire erdu pegare i rugadu.
7 Sabuw kwa boro men hinifutuwi, baise ayu boro hinifutuwu, anayabin ayu mar etei sabuw hai kakafih ao’orerereb.
8 Tadudo nou Judeu doge ewadae ka. Itumodukare raga. Nou itumode kejewu meri aregodukare raga.
8 Hiyuw isan kwa akis kwanan ayu men bairit tanan, anayabin ayu au veya anababatun i men na tit.”
9 Jesus utukare nou Galiléia moto piji nou meriji rugadu.
9 Iti na’atube eo, i Galilee wanawananamaim ma.
10 Jesus uwiemage eture toro nou Judeu doge ewadae ka. Dukejere Jesus uture toro jamedu. Mare ure tuwiado boe epiji.
10 Taitin hiyuw isan hiyen hinan, i auman ufuh yen in, men bebeyanamaim in baise i wa’iwa’iramaim in.
11 Nou ewadae kejere nou Judeu doge eimijerage emarure Jesus bagai. Egore: – Ema pa?
11 Nati hiyuw wanawanan Jew hai ukwarih Jesu isan hinuwet sabuw hibabatiyih, “Iti orot menamaim ema’am?”
12 Nou ewadae kejewu boe doge enogwa podure pui Jesus jiboeji. Iage egore: – Imedu pemegareu nure ema.
12 Sabuw wanawanahimaim baitarsibesib busuruf ra’at. Sabuw afa hi’o, “I orot gewasin,” afa hi’o, “Aiyabin i sabuw ebifufuwih?”
13 Mare emagokare nou inodu boeji boe ewiagai. Epagudure tugimijerageče kodi.
13 Baise men yait ta boro fanan aumetawat isan hitao, anayabin Jew ukwarih isah hibir.
14 Nou Judeu doge ewadure rugadu nou tuwadaeji. Mare ewadu kimore dukeje Jesus uture Pao Kurireu uwai ka. Nonore ure boe erduwado.
14 Hiyuw hi’aa na biyanfoun, Jesu na Tafaror Bar run naatu bai’obaiyen busuruf.
15 Judeu doge eimijerage erore ta je. Egore: – Boe ekare awu imedu jorduwado. Kodiba čare jorduware aino?
15 Jew hai ukwarih hifofofor men kafai ta naatu hi’o, “Iti orot menamaim kirum iti so’ob bai?”
16 Jesus akore: – Pao Kurireu koiare ure itarego woe. Du bataru jire inagore aino iwo boe erduwado.
16 Imaibo Jesu iyafutih eo, “Bai’obaiyen ayu abi’obaiyi i men ayu nowau, baise God ayu biyafaru i nowan.
17 Aidure tumeartoruwo Pao Kurireu bataru jiwuge erduwamode iwadaruji. Erduwamode jamedu iwadaru ji karega inagoino. Erduwamode Pao Kurireu bataru remawu jire inagoino duji.
17 O Yait ta God anakok kusisinaf boro inaso’ob ayu au bai’obaiyen i Godane enan, ai ayu taiyuwu au fairamaim ao’o.
18 Ia boe emagomode tu pudumie tuiorduware. Nouge etaidure boe etaiwowo tu pudui, boe enojarowo nou tuwadaruji. Mare ia aidumode boe emago pemegawo nou ure tarego matowuji dukeje batrarodumodukare. Boe jokodu jire akoino boe etaiduwo nou ure tarego matowuji.
18 Yait taiyuwin ana fairamaim eo’o, i taiyuwin ana gewasin bain isan enunuwih, baise orot yait God ayu iyafaru anan ana gewasin enunuwih nati orot i turobe, i wanawananamaim men baifuwen ema’am.
19 Mariguduwuge pawobe eimijera Moisés ure Pao Kurireu meardae maku etai eno bakaruče. Dukodire tago bakarure aino jii aino. Mare taiamedu boe tameartorukare nou tago bakaruji rugadu. Kodiba tagaidure tawo iwido?
19 Moses ofafar kwa it ai en? Aisim ofafafar men kwabi’ufunun naatu ayu rabu morobomih kwabiwa’an?”
20 Nou boe egore: – Čedaidukare čewo awido. Ia bope uwari meture atada rugadu kodire akagoino.
20 Sabuw hiya’afut hi’o, “O wanawan i demon tema’am. Yait o asabunimih ebiwa’an?”
21 Jesus akore: – Iro rakare sábado meri keje dukodire taerore ta je.
21 Jesu iya’afutih eo, “Ayu ina’inan ta’imon asinaf kwa’itin naatu kwaifofor men kafaita.
22 Marigudu Moisés ure taro maku tagai tawo tagore ime ewaga oto biri kado. Mare ia jawu jaoboe eigoiare ere nou taro maku tagai boetoji. Nono Moisés rore aino tai jamedu aino boigodu. Dukodire tare tagore ime eiamedu boe ewaga oto biri kado rugadu. Taromode aino sábado meri keje jamedu.
22 Moses uwi natunat oro’orot Baiyariri hai veya’amaim hai ar, mo’oh kwa’afuw, nati i men Mosesine na, nati i kwa a’agir wabih gagamihine na. Imih kwa kek oro’orot hai ar mo’oh kwa’a’afuw.
23 Moisés ure tago bakaru maku tagai. Akore tamaragodukaiago sábado meri keje mare boe pegakaie tai tawo tagore ime ewaga oto biri kado sábado meri keje. Ire nou imedu pemegado sábado meri keje dukodire tagorigodure aino i. Tagagore boe erokaie aino sábado meri keje.
23 Kwa Baiyarir ana veya’amaim kek orot ana ar mo’on kwana’a’afuw nati Moses ana ofafar i men kwa’a’astu’ub, aisimamih ayu Baiyarir Ana Veya orot biyan tutufin abiyawas isan kwa ya esoso’ar?
24 Tagaiwokaba boei tameardae pegareu tabo. Tagaiwodo boei eromode jiboeji emeardaemode jiboeji jamedu. Dukodire tarduwamode ei rugadu.
24 Men ufun ana’itininamaim sabuw kwanibabatiyih, baise a baibabatiyen i turobe’emaim kwanibatiyih.”
25 Nouia mugure Jerusalém ba kurireu kejewuge egore: – Čowu pagimijerage etaidure tuwo bitowu imedu karegau?
25 Nati isan Jerusalem sabuw afa hibusuruf hibatebat hi’o, “Orotoban iti i boun rabin morobomih ana ef tenunuwet?
26 Kočare makore boe eiamedu boe ewiagai boe eiamedu boe egai. Mare boe emago pegareu bokware ia tuwadaruji ji. Pagimijerage erduwa kana umode boe ekinorudowu nure ema duji? Erduwa kana pabagare bagaiwu nure ema duji?
26 Kwa’itin iban iti bebeyanamaim eo’o, naatu i men tur ta isan te’eo’omih. Kwa kwanotanot sabuw ukwarihiban hiso’ob gewas iti orot i turobe Rourubinen?
27 Boe erduwamodukare kaibowu pijiba umode boe ekinorudowu aregodumode. Mare paiamedu boe parduware kaibowu pijiba awu imedu aregodure.
27 Baise iti orot menane nan i aki aso’ob; Rourubinen nanan anamaramaim boro men yait ta naso’ob i menane na.”
28 Jesus ure boe erduwado Pao Kurireu uwai tada dukeje ure tumago pemegado toro boe etae boe eiamedu boe emearduwo tuwadaruji. Akore: – Tameardaere tarduwaie itaregodure pijiwu motoji. Mare nou ure itarego matowu emare ure itudo jetu. Imi itaobiji karega itaregodure. Nou ure itarego matowu batrarodumodukare. Boe remawu nure ema rugadu. Mare tarduwakare ji.
28 Imaibo Jesu Tafaror bar wanawanan ma bi’obaibiyih fanan aumetawat na’in eo, “Turobe ayu kwa kwaso’ob, naatu menane anan kwa kwaso’ob? Ayu iti anan i men taiyuwu au kok ana, baise turobe ana God ayu iyunu ana. Nati orot kwa men kwaso’ob
29 Iragojere apo dukodire iorduware ji. Ema koiare ure itarego mato.
29 ayu asu’ub, anayabin ayu ine ana naatu i iyunu ana.”
30 Nono iage etaidure tuwo tugeragu ji tuwo tugu baičoreuto. Mare Pao Kurireu aidukare dukodire erokare aino ji rugadu.
30 Nati’imaim sabuw bain fatuminamih hiwa’an, baise men yait ta biyan butubun, anayabin ana veya i men natit.
31 Mare iage emeartorure Jesusji. Awu meartorure jiwuge emagare. Egore: – Awu imedu ro rakare nono pabagare bagaiwu umode boe ekinorudowu mogadure rugadu.
31 Baise rou’ay gagamin wanawanan sabuw moumurin maiyow hitumitum naatu hi’o, “Rourubinen nanan ina’inan fairih moumurihika nasinaf iti orot boro nanatabir.”
32 Fariseu doge emeardure nou boe enogwa podure pui Jesus jiboe jituji. Dukejere ere tugobaigarege etudo toro tuwo tugeragu Jesusji. Nou ure Judeu doge enomea maku Pao Kurireu aiwuge eimijerage emeardaere nono nou fariseu doge emeardae mogadure jamedu.
32 Rou’ay wanawanan Jesu sawar sisinaf isan hibitarsibesib Pharisee hinowar. Basit firis gagagamih naatu Pharisee Tafaror Bar ma’utayah hiyafarih hin Jesu bain fatuminamih.
33 Jesus makore boei. Akore: – Iragoje biagamode tu tagabo. Kuri aino itumode tabiji toro ure itarego matowu bagai ibagi.
33 Imih Jesu eo, “Ayu boro men manin bairit tanama, naatu anamatabir maiye anan yait iyunu anan biyan anatit.
34 Tagaiwomode iwagai mare tardumodukare i. Taroiwamodukare taduwo toro iragojemodewu ka.
34 Kwa boro ayu kwananuwuhu, baise boro men kwanatita’uru, naatu ayu menamaim anama’am, kwa boro men kwanan.”
35 Nou Judeu doge egore pui: – Kaiba kodumode? Utumode kana toro pawobe etae toro ia Grécia moto kejewu ba kurireu ka tuwo nou Grécia kejewuge erduwado? Nuba romode pardukawo pudui pugeje?
35 Jew sabuw taiyuwih hima hi’o, “Iti orot boro menamaim nan nama naatu it men karam tanatita’ur? Ai i boro nan Greek wanawanah ata sabuw hitagey nanabin tema’am imaim nama ni’obaibiyih?
36 Akore pagaiwomoduie tuwagai mare pardumodukaie pudui. Akore paroiwamodukaie paduwo toro turagojemodewu ka. Kaba jiba akoino?
36 Kwa boro ayu isou kwananuwet baise boro men kwanatita’uru naatu ayu menamaim anama’am kwa boro men kwanan? Iti tur eo’o anayabin i abisa?”
37 Awu meriji nou Judeu doge ewadae remawu akedu kejewu meri reo. Jesus ure turagojedo. Ure tumago pemegado boe eiamedu boe emearduwo. Akore: – Pobo boeire ia tai dukeje tadudo itae.
37 Hiyuw gagamin hi’aa sasawar ana yomanin, Jesu misir naatu fanan aumetawat na’in eo, “Yait ta sikan namamamah, kwanihamiy nan ayu biyau harew natom!
38 Pao Kurireu bataru padure bapera keje. Akore: “Meartorure iwuge ekudumode nou poboče dukeje umode turedo epiji. Nou pobo umode emugu pemegado rugadu. Du akedumodukare rugadu.”
38 Yait ayu inabitutumu na’at kuna biyau harew kutom. Buk Atamaninamaim eo na’atube ‘Harew yawasin boro o wanawananamaim nanunuw.’”
39 Mare pobo ji karega Jesus akoino. Pao Kurireu Uwari jire Jesus akoino. Boe emeartorumode Jesusji dukeje Pao Kurireu umode Tuwari maku nou boe etai. Dujire Jesus akoino. Mare Jesus akore aino nou boei kimo mare Pao Kurireu ukare Tuwari maku boe etai raga. Jesus jewodukare tuwi piji raga turuduwo baruto dukodire ukare maku etai raga.
39 Iti tur i sabuw iyab Jesu hinibitumitum Anun Kakafiyin hinabaib i isah eo. Iti boun ana veya Anun Kakafiyin i men yait itin bai, anayabin Jesu i men Tamah ana aiwob itinimih.
40 Nou boe emeardure nou Jesus bataruji dukeje iage egore: – Pao Kurireu ure pawie jiwu, makore Pao Kurireu bataru jiwu nure awu imeduče rugadu.
40 Rou’ay wanawanan hima tur hinonowar sabuw afa hi’o, “Anababatun iti orot i God ana dinab orot.”
41 Iage egore: – Pabagare bagaiwu umode boe ekinorudowu nure ema.
41 Afa hi’o, “Iti orot i Rourubinen.” Naatu sabuw afa ibanak hi’o, “Rourubinen ana orot i boro men Galilee’ine nan?
42 Pao Kurireu akore Belém ba kurireu kejeie nou pabagare bagaiwu umode boe ekinorudowu botumode. Jao pagimijera kurireu Davi uwobe moduie ema. Belém ba kurireu kejere nou Davi mugure. Mare awu Jesus botukare Belém ba kurireu keje.
42 Buk Atamaninamaim eo Rourubinen i boro aiwob orot David ana rara’ane naatu boro Bethlehem David ana bar meraramaim.”
43 Dukodire emeartorukare ji. Dukodire nou boe emeardaekare pumeardae mogadure Jesus jiture.
43 Imih nati kou’ay wanawanan kouseb matar anayabin Jesu isan.
44 Iage etaidure tuwo tugeragu ji tuwo tugu baičoreuto. Mare boe eragakare tuduwo ae.
44 Sabuw afa hikok hitab hitafatum, baise men yait ta biyan butubun.
45 Dukodire tugobaigarege eture tuibagi tugimijerage fariseu doge etae, tugimijerage ure Judeu doge enomea maku Pao Kurireu aiwuge eimijerage etae. Nou tugobaigarege eimijerage enarare ei. Egore: – Kodiba tagaregodukare apo?
45 Imaibo Tafaror bar ma’utenayah himatabir hin firis ukwarih naatu Pharisee biyah hitit naatu firis ukwarih himisir ma’utenayah hibatiyih, “Aisimamih men kwa bai kwana kwatit?”
46 Nou tugobaigarege egore: – Marigudu boe emagokare nono nou imedu makore jiboe mogadure ji aino. Mako pemegare rugadu.
46 Ma’utenayah hiya’afutih hi’o, “Iti orot tur eo’o, i men orot afa te’eo na’atube eomih!”
47 Nou fariseu doge ekorigodure. Egore: – Ure taekiripagado rugadu.
47 Pharisee hibatiyih, “Kwa kwa’o anananiyan kwa auman ifuwi ebobonawiyi kakaf i?”
48 Judeu doge eimijerage eiamedu boe emeartorukare ji rugadu. Fariseu doge nure čegi. Čeiamedu boe čemeartorukare ji rugadu.
48 “Kwata’itin ukwarih afa o Pharisee orot afa tur hinonowaraban Jesu hitumitum?
49 Awu boe erduwakare Moisés ure maku pagaiwu pago bakaruji paroji. Dukodire Pao Kurireu ro pegare ei. Dukodi čare boe pegamode ei rugadu.
49 Aiyabin! Iti rou’ay Moses ana ofafar i men ta hiso’ob, imih i God ana orarafen baban tema’am!”
50 Ia fariseu iere Nicodemos. Emare uture Jesus ae marigudu tuiorduwawo Jesus bataruji. Aino čare makore tumedage fariseu dogei.
50 I taiyuwih hai orot ta wabin Nicodemus i wan in Jesu biyan tit,
51 Akore: – Pawiapagamode boe ewadaruji parduwawo eroji dukeje pagaiwomode ero pegareu bagai. Ainore pago bakaru ure. Ainore parore. Paromodukare aino dukeje paro peganure.
51 Imih i ana kou’ay ibatiyih, “It ata ofafar eo orot anasinaf kakaf i wan tananuwet imaibo tanab tanan ata ofafaramaim tanibabatiy.”
52 — ausente —
52 Hiya’afut hi’o, “Nicodemus o auman i Galilee orot? Baise Buk Atamaninamaim inanunuwet boro men inatita’ur, dinab orot i men Galilee’ine na.”
53 — ausente —
53 (Naatu rou’ay hima’am hitarboubun himisir hai bar hai bar hin.)
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar João 7, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.