Atos 5

Pao Kurireu Bataru Kurireu; O Novo Testamento (BOR) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Ia imedu iere Ananias. Oreduje iere Safira. Ere ia to moto maku diero bagai.
1 Orot wabin Ananias aawan Sapphira hairi auman hai sawar turin hiya’aitit sabuw hitubun.
2 Ere tumeardae tawuje tuwo nou diero kado puiato. Ere ia diero biado toče. Nouia diero ere maku nou uture Jesus bataru tabowuge etai.
2 Naatu kabay turin i botan, aawan i so’ob, naatu i ana baibasit auman iwa’an, turinawat bai in tur abarayah nahimaim ihouw ra’iy.
3 Ananias ure maku etai dukeje Pedro makore Ananiaji. Akore: – Kodiba awiapagare bope doge eimijera Satanás meardae pegareuji? Nou bope doge eimijera ure tumeardae pegareu maku akai awadraroduwo Pao Kurireu Uwariji. Are ia ako moto maku diero bagai. Akagore aie nou diero rugadu maku čenai mare are ia biado.
3 Peter Ananias isan eo, “Aisim Satan not kakafin dogor wanawanan yaru’uy Anun Kakafiyin matanamaim ifuwen, a me hitutubun kabay turin o isa ibotan?
4 Akore nou ako motoče rugadu. Are maku dukeje akore nou dieroče rugadu jamedu. Amodukare nou ako diero maku čenai du pegakare. Mare awadrarodure! Akagore aie diero rugadu boe maku mare akare rugadu boe maku. Are ia tawuje akoče. Awadrarodure mare čei karega. Awadrarodure tu Pao Kurireuji!
4 Inaso’ob iti me i o nowa, baise o a baibasitamaim sabuw hitubun, naatu sabuw hitutubun ufunamaim iti kabay i o nowa. Aisim iti na’atube isinaf? O men orot ifuw, baise God ifuw.”
5 — ausente —
5 Ananias tur iti nonowar ana maramaim an uy re morob, sabuw etei’imak tur iti hinonowar hai hibir ra’at.
6 — ausente —
6 Oro’orot boubuh hina hirun biyan hibai hisum hibai hin rahemaim hiyai.
7 Nono merirekodure pobe metia bokware dukeje nou Ananias oreduje aregodure Pedro ae jamedu. Jorduwakare nuba Pao Kurireu rore toreduji. Ure turemo.
7 Three hours na’atube sasawar ufunamaim aawan babin na tit, i men so’ob Ananias isan abisa mamatar.
8 Dukeje Pedro unarare ji. Akore: – Iwie. Akoredu ure nou tare tageragu jiwu diero rugadu maku čenai? Ia kimore?
8 Peter babin ibatiy, “Ku’o gewas anowar, aaw airi a me hitutubun baiyanaban ana fofonin iti kwabai?” Babin iya’afut eo, “Me hitutubun ana baiyan etei i nati.”
9 Dukeje Pedro akore: – Mare kočare. Aki akoredu tagaidure tawo Pao Kurireu Uwari jekiripagado. Dukodire akoredu bire marigudu. Aino nou ipare ere akoredu tugu mototo. Emage etaregodure pugeje. Emode arego jamedu tuwo atugu mototo jamedu.
9 Peter babin isan eo, “Aisim aaw airi kwaibasit, Regah Anunin kwarutubun? Oro’orot iyab o aaw hibai hin hiya’iy i nati etawanamaim tebatabat o hina’abar kwananamih.”
10 Nou inodu kodi nou aredu buture kuri tai moto keje tuwi tabo jamedu. Nou ipare ere turemo nou baito dukeje erdure ji bire duji. Dukeje ere nou aredu reko pugeje. Ere tugu mototo jamedu toredu meki.
10 Mar ta’imon babin Peter anamaim ra’iy rab morob, oro’orot boubuh hina hirur babin morob inu’in hi’itin hi’abar hin aawan sisibinamaim hiyai.
11 Meartorure Jesus jiwuge eiamedu boe epagudugodure. Nou emeardure nou Pao Kurireu rore jiboeji dukeje eiamedu boe epagudugodure rugadu.
11 Sawar iti mamatar ekaleisia sabuw naatu sabuw afa auman iti tur hinonowar hi’oror sa’irih naatu hai hibir ra’at.
12 Nou uture Jesus bataru tabowuge ere Pao Kurireu ro rakareu to rugadu. Kogodureuge epemegagodure. Nou meartorure Jesus jiwuge ere bato pui nou Salomão O Iogora ka tu tu je.
12 Tur Abarayah ina’inan naatu baifofofor moumurih maiyow sabuw wanawanahimaim hisisinaf. Naatu baitumatumayah hai rou’ay mar etei i Solomon ana sebosebomaim hiruru’ay.
13 Mare meartorukare Jesus jiwuge etaidukare turagojewo ebo. Mare boe eiamedu boe etaidure nou meartorure Jesus jiwugei.
13 Orot babin ufunane men karam boro hitakofanih, basit baitumatumayah hai gewasih isan sabuw wabih hibobora’ara’ah.
14 Iage emeartorure Jesusji rugadu. Dukodire meartorure Jesus jiwuge emagare. Emagagodure rugadu.
14 Naatu orot babin iyab Regah hibitumatum hina hirun kou’ay yayababar yen ra’at.
15 Nou uture Jesus bataru tabowuge ero rakare dukodire kogodureuge ere tudawuje tuwai piji turagojewo awara okwai. Boe ere kogodureuge ewu kodo keje nono awara okwai jamedu tubaga tabo ewagai. Nono Pedro kodure nou awaraji dukeje utugu kodure nou kogodureu boe etaoji. Dukejere epemegagodure. Pedro rakare Pao Kurireu Uwari meture tada kodi. Dukodire utugu rore aino kogodureugei.
15 Rou’obow nati’imaim sabuw sawusawuwih hi’abaren hitit ef gagamih yah emo’em afe’eh naatu ir yah hi’i’inuwih, saise Peter tanan ana youn afa tafahimaim tarabon isan.
16 Boe eiamedu boe etaregodure tieda piji Jerusalém ba kurireu ka kogodureugebo. Etaregodure mareboe meture tadawugebo jamedu. Pao Kurireu ure nou kogodureuge nou mareboe meture tadawuge erugadu boe epemegago rugadu.
16 Sabuw rou’ay gagamin maiyow hiru’ay, naatu bar merar afa Jerusalem sisibinamaim hima’am hai sabuw sawusawuwih naatu afa afiy kakafih hitoun buriburih hima’am hibuwih hinan etei’imak hiyayawasih.
17 Nou ure Judeu doge enomea maku Pao Kurireu aiwuge eimijera kurireu ure tumeardae pegareu tawuje nou tumedage saduceu dogebo. Eiamedu boe erdu pegare nou uture Jesus bataru tabowugei. Emeardaere boe emeartoruwo tu pudui boe erduwawo boeji. Dukodire ere tumeardae pegareu tawuje turo pegawo nou uture Jesus bataru tabowugei.
17 Firis Gagamin ana ofonah etei naatu Sadducee hai kou’ay bairi hibusuruf tur abarayah isah yah so’ar hibobowen, naatu sinafumaim hiyai.
18 Ere tugeragu ei. Ere etugu baičoreuto.
18 Tur Abarayah hibow hifatumih naatu hibuwih hin dibur bar gagaminamaim hiyariyih.
19 Mare nou boečoji Pao Kurireu utugare baru tadawu aregodure nou uture Jesus bataru tabowuge etae. Ure nou baičoreu baiporo jado. Ure nou uture Jesus bataru tabowuge etawuje baičoreu piji. Dukeje makore ei.
19 Baise gugumin wanawanan Regah ana tounamatar na etawan etei botawiyen tur abarayah iunawiyih hitit, iuwih eo, Tounamatar tur abarayah dibur barane botaitih|alt="angel frees the apostles from the prison" src="cn01911b.tif" size="col" loc="Act 5.19" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="5.19-20"
20 Akore: – Tadudo toro Pao Kurireu uwai ka tawo boe ewie nuba Jesus romode ei emugu pemegawo.
20 “Kwanan Tafaror Bar gagamin wanawanan kwanabat iti yawas boubun ana tur tutufin sabuw etei hai tur kwana’owen.”
21 Nou uture Jesus bataru tabowuge emeartorure nou baru tadawu Pao Kurireu utugare bataruji. Čaboečoto eture Pao Kurireu uwai ka. Nono ere boe erduwado.
21 Mar sibisib auman tur abarayah Tafaror Bar wanawanan was efanamaim hibusuruf sabuw hi’obaibiyih.
22 Etaregodure baičoreu ka dukeje erdukare nou uture Jesus bataru tabowugei nou baičoreu ja tada. Dukodire ere tugirimi toro tumedage boe eimijerage etae tuwo ewie.
22 Baise hina dibur baremaim hititit hibouyuwih naatu ma’utenayah hai ukwarih himatabir maiye hina hai tur hio’wen hio,
23 Egore: – Čedaregodure baičoreu ka. Nou baičoreu baiporo jadodukare. Nou jeture baičoreu jiwuge eragojere nono jamedu. Ma kočare čere nou baičoreu jado dukeje boe edukare tada.
23 “Aki an dibur bar atitit etawan etei i tufatufbonen naatu etawan ma’utenayah auman hibatabat ai’itih, baise etawan abobotawiyen i men yait ta nati bar wanawananamaim atita’urimih.”
24 Nou ure Judeu doge enomea maku Pao Kurireu aiwuge eimijerage emeardure nou inoduji dukeje erduwakare nuba nou uture Jesus bataru tabowuge erore. Nou Pao Kurireu uwai tadawu tugobaigarege eimijera jorduwakare jamedu. Ewiagorore ewagai.
24 Firis ukwarih naatu Tafaror Bar kaifenayan hai ukwarin iti tur hinonowar etei hai kasiy ra’at hio, “Iti orot isah abisa matar?”
25 Ča ia imedu aregodure etae dukeje akore: – Tawiapagado. Awu tare tugu baičoreu towu ime eragojere Pao Kurireu uwai ja tada. Enure boe erduwado.
25 Rubira’e orot ta na run eo, “Kwananowar oro’orot kwabow dibur kwaya’aya i Tafaror Bar wanawanan sabuw tibi’obaibiyih.”
26 Dukodire nou tugobaigarege eimijera uture to tugobaigaregebo toro. Ere nou ime erego mato nou boe eimijerage etae. Mare epagudure nou boe dogeče dukodire ero rakakare nou uture Jesus bataru tabowugei. Epagudure nou boe doge emode togorido tori tabo duji.
26 Naatu kaifenayan ukwarin ana orot afa bairi hin tur abarayah hibuwih bairi himatabir maiye, men hifair o hikwararihimih, anayabin sabuw agimamaim borabirabih hirouw hibir.
27 Tugobaigarege etaregodure nou uture Jesus bataru tabowugebo nou boe eimijerage ewai ka. Ere eragojedo nou boe eimijerage etoiadada. Nono nou ure Judeu doge enomea maku Pao Kurireu aiwuge eimijera kurireu unarare ei.
27 Tur Abarayah hibuwih hina hirun Kaniser (Sanhedrin) nahimaim hibat naatu Firis Gagamin ibatiyih eo,
28 Akore: – Čemago rakare tai tagawo boe erduwado Jesus jiboeji. Mare tameartorukare čei. Tare tawadarudo taodo nou Jerusalém ba kurireu parugajeje. Tagagore čegie čere Jesus bito.
28 “Aki tur fokarin maiyow ao fafari iti orot wabinamaim sabuw men kwani’obaiyih, naatu baise kwa abai’obaiyen i tit Jerusalem wanawanan sabuw etei tenonowar, naatu kwakok iti orot momorob ana ubar aki bain isan kwayayamatat.”
29 Ča Pedro nouia uture Jesus bataru tabowuge egore: – Čemeartorumodukare imei. Čemeartorumode tu Pao Kurireuji.
29 Peter naatu tur abarayah afa bairi hiyafutih hio, “Aki i God fanan anab men orot fanahimih.
30 Jawu pawobe emeartorure tu Pao Kurireuji. Tare Jesus kana jado ipo padure pugajejewu keje. Tare bito. Mare Pao Kurireu ure Jesus jewodudo pugeje. Awu Pao Kurireu jire jawu pawobe emeartorure.
30 It ata a’agir hai God Jesu kwa onaf tafanamaim kwa’onaf kwa’asabun momorob i morobone God bora’ah maiye,
31 Dukeje Pao Kurireu ure rutudo baruto pudae rakojewo tumegi. Ure umode boe ekinorudowudo ema. Ure boe eimijera kurireudo ema. Rore aino tuwo nou Israel doge ewiago turo pegareu piji, etaidukawo turo pegareuji pugeje. Israel doge eromode aino dukeje Pao Kurireu biagodumode nou ero pegareu piji rugadu.
31 God bora’ah yen uman ana asukwafune ima’an, bonawiyenayan naatu baiyawasayan matar, saise Israel sabuw hai ef nabotawiy dogor baikitabiren naatu notawiyen hinab.
32 Dujire čerdure, čerduware. Dukodire čenure boe ewie. Pao Kurireu umode Tuwari maku meartorure Jesus bataru jiwuge etai. Nou Pao Kurireu Uwari unure boe ewie awu boe jamedu boeji.
32 Aki i iti sawar hai sifrubonayah, naatu sabuw iyab hibifanabow isan God Anun Kakafiyin bitih auman siftirurubon.”
33 Nou boe eimijerage emeardure nou ewadaruji dukeje ekorigodure rugadu. Etaidure tuwo nou uture Jesus bataru tabowuge eiamedu boe ewido.
33 Kaniser sabuw iti tur hinonowar ana veya, gagamat yen bufutih hikokok kwanekwan i boro tur abarayah hita’asbunih.
34 Mare ia nou boe eimijera ure turagojedo tumago tabo tuwo nou tumedage etaora butugugo. Fariseu nure ema. Iere Gamaliel. Jorduware Israel doge eno bakaruji rugadu. Boe eiamedu boe erdu pemegare ji. Ča ure boedo nou uture Jesus bataru tabowuge etawuje nou bai piji tu jao.
34 Baise Pharisee orot wabin Gamaliel, ofafar bai’obaiyenayan, sabuw etei iti orot hikakakafiy, kou’ay wanawanan misir iuwih tur abarayah hibuwih hitit ufunamaim mar kafai hibat.
35 Dukeje nou Gamaliel makore tumedage boe eimijeragei. Akore: – Pabagawo tu jao pagaiwo tabo nou imei boe emeartoru raimode ewadaru jitu bagai.
35 Naatu imaibo Kaniser iuwih eo, “Taituwau Israel, abisa iti orot isah kwayayakitifuw mata toniwa’an gewas kwananotabo kwanasinaf.
36 Čowu imedu Teudas aregodure marigudu. Emare akore boe kurireu nuie pudumi. Dukodire boe etaidure ji. Nono eture apo rugadu. Enodo padure quatrocentos. Mare nou Teudas bitodure dukeje nou boe ere taodo pubiji. Emeartorukare nou Teudas bataruji pugeje.
36 Kwananot iti boro’omo Theudas tit orot gagamin ta rouw eorereb naatu oro’orot etei 400 na’atube hikofan, Baise hi’a’asabun ana veya ana bai’ufununayah etei hitaragiy nanabin hin, naatu ana kou’ay re rumoromorob sawar.
37 Dukejere ia metia aregodure pugeje. Judas Galileu aregodure. Boe eimijera kurireu aidure tuiorduwawo nou boe emagamode dubagai dukodire ure nou boe edo tugie bu bapera keje. Dukejere nou Judas aregodure. Eture nou Judas apowuge emagare jamedu. Mare nou Judas bitodure dukeje nou uture apowuge ere taodo pubiji jamedu. Emeartorukare nou Judas bataruji pugeje.
37 Nati ufunamaim Judas Galilee orot sabuw hibiyab ana veya tit, sabuw bow kou’ay busuruf, baise i auman hi’asabun naatu ana bai’ufununayah hitaragiy nanabin hin.
38 Aino pabagawo tu jao pagaiwo tabo awu meartorure Jesus jiwugei. Pagare egore aino enure boe ekiripagado tu je.
38 Isan imih abisa iti boun emamatar isan au’uwi, iti orot kwaihamiyih, naatu kwa’uwih ten, anayabin orot ana notane hinayakitifuw hinasisinaf na’at boro nasawar.
39 Mare Pao Kurireu umode nou emeardae maku etai dukodi akedumodukare rugadu. Pagaiwowo tu jao pagaiwo tabo ei parduwawo nuba boemode. Pao Kurireu umode emeardae maku etai dukeje pamodukare boe edo tugera ra ewadaru piji. Pamode ewido dukeje Pao Kurireu umode awu tuwadaru maku iage etai emagowo ji boe ewiagai pugeje.
39 Baise Godane nanan na’at, kwa men karam boro kwana’otanih, kwa boro taiyuw God bairi kwanabiyow kwana’itin.”
40 Dukodire ere nou uture Jesus bataru tabowuge eremo nou baito pugeje. Ere tugobaigarege edo boeto ei. Dukeje emagore ei ekawo boe erduwado Jesus bataruji pugeje. Dukejere ere etudo.
40 Tur Abarayah hi’afih hirun naatu hirouw. Imaibo tur fokarin maiyow hi’uwih naatu hiofafarih Jesu wabin men hinao rerereb, naatu hi’uwih hai au ubar hin.
41 Nou uture Jesus bataru tabowuge eture nou boe eimijerage epiji dukeje egarere pudui. Boe ero pegare ei emeartorure Jesusji kodi. Dukodire erduware Pao Kurireu ro pemegare pudui duji rugadu.
41 Tur Abarayah Kaniser hihamiyih hitit naatu ereyasisir auman hin, anayabin Jesu wabinamaim hibi’akir i igewasin kwanekwan.
42 Meri jameduji nou uture Jesus bataru tabowuge ere boe erduwado Jesus jiboeji Pao Kurireu uwai ja tada, nou boe ewai ja tada jamedu. Ere boe ewie Pao Kurireu bataru pemegareuji. Ere boe ewie Jesus umode boe ekinorudowu nure ema duji.
42 Mar etei Tafaror Baremaim naatu hai baremaim sabuw hibi’obaiyih naatu tur gewasin Jesu Keriso isan sabuw hai tur hi’o’owen.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 5, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.