Mateus 25
Deus Itaumbyry (BKQNT) vs AAI
1 Jesus aguely:
1 “Nati ana veya’amaim mar ana aiwob itinin i boro baibitar nah ten biyah numin tabin boubun itinamih hai ramef hibow hinan na’atube.
2 — ausente —
2 Baibitar five i not wairafih, naatu baibitar five i men not wairafih.
3 — ausente —
3 Baibitar men not wairafih hai ramef hibow, baise karisin men ta hirirabar hibaimih.
4 — ausente —
4 Baibitar five not wairafih hai ramef hibow naatu kibubumaim karisin hirirbaren hibow auman hin.
5 Tahuleba idyly myani ohogüinrim. Aituo myani idânârâ âwynsaundo modo xuedunu iwynely, xykylymo.
5 Tabin boubun ana orot men saise na, baibitar isan hima hikakaif matah fot hi’inurir hi’in.”
6 — Kuetâji xuagueânimo adaenkely: “Etaungâ! Ohogüinrim saindyly! Iotaungârâ” kely.
6 “Fainaiwan sabuw fanah sibisib hinowar, ‘Tabin boubun ana orot enan kwana kwa’itin.’”
7 — Aituo myani âwynsaundo modo xuaguewâdyly. Tylamparinary nhântybyem awyly nhedylymo, taseba awylygue. Aituo tonomegueim modo nhapadylymo, nhemanâdylymo warâ.
7 “Imaibo baibitar ten hi’inu’in himisir, hai ramef matah hibobaituturen naatu hito’aben.
8 Aituo myani akaemo âwynsaundo modo tonomeguenry aguely: “Âdiempa wao xina ilamparinary eoku âunduwâtaungâ. Xina ilamparinary nhâdyly olâ” kelymo.
8 Baibitar men not wairafih turahinah not wairafih isah hio, ‘A karisin turin kwaibaisi, aki ai ramef temomorob.’”
9 — Tonomegueim modo olâ en-hem kepa. Aguelymo myani: “Sapadondo xina nhenetyby nuduwâpyra âmaemoem. Âlamparinarymo eoku anâtaunda” kelymo.
9 “Baise baibitar five not wairafih hiyafutih hio, ‘Men karam boro kwa turin anit naatu aki turin anab. Gewasin boro kwanan sabuw biyahimaim kwabo isa kwanatobon.’”
10 — Agueduomo myani akaemo tonomeguenry modo idâlymo tylamparinary eoku sanâse. Nodopâbyramolâ myani ohogüinrim saindyly. Akaemo tonomegueim modo myani ohondybyenlâ tawylygue, eagâlâ egawândylymo âtyam. Warâ myani pyanta âzenahuoly, xavepe âieholy warâ.
10 “Basit baibitar karisin tobonamih hinan ufut, tabin boubun ana orot natit, baibitar five hibobuna hima’am bairi hin tabin ana yasisir wanawanan hirun etawan hitufabon.”
11 — Ilâpygueduo myani akaemo âwynsaundo modo tonomeguenry saindylymo. Ohogüinrinram adaenkelymo: “Yataen-ho! Yataen-ho! Xina egawântoem pyanta enahunguegâ” kelymo.
11 “Men manin baibitar five hina hitit hi’afririy ‘Regah, Regah, etawan kubotawiy arun!’”
12 — Ohogüinrim eyanmo aguely: “Kâenahungueba ise aze. Tarâpa itaungâ. Yataen-ho mâkeba âmaemo” kely. Warâ myani âwynsaundo modo, tonomegueim, tonomeguenry warâ aidylymo — kely Jesus.
12 “Baise orot efatait eo, ‘Anababatun a tur ao’owen, ayu men aso’ob kwa iyab.’”
13 Warâ Jesus xinaram aguely:
13 “Isan imih mata to niwa’an kwanama, anayabin veya o sumar men kwa so’ob, mar biy boro iti sawar hinamatar.”
14 Jesus aguely:
14 “Maramaim mar ana aiwob itinin ta i iti na’atube. Orot ef yok bainanawan isan bobobunabuna ana veya; ana akir wairafih e’afih hina ana sawar kaifen isan faramih.
15 Aiedyly nhutulymo aralâ olâ myani nhuduly, imâem nhetomoem. Saguhoram quinhentas moedas ourugueto modo myani nhuduly, nhatanoram duzentas moedas, azagâ tokalâ ietomoram, cem moedas warâ. Aitybyem myani idâly.
15 Hai so’ob ana fofoninamaim orot ta ana kabay 5,000 itin, orot ta 2,000, orot ta 1,000. Imaibo i ana nanawan busuruf in.
16 Mâkâ quinhentas moedas lelâ emakerimbyry âdydo imeom nhanâdyly, tyanâtyby vende nhedyly warâ myani mârâ dinherugue. Alâ imâem nhenehonly; mil moedas lelâ idyly.
16 Akir wairafin 5,000 baib in banikamaim yari’iy in bowabow, 5,000 tafan hiya’abar bai.
17 Mâkâ duzentas moedas emakerimbyry, alâpylâ myani âdydo imeom nhanâdyly, tyanâtyby vende nhedyly warâ mârâ dinherugue. Alâpylâ dinheru imâem nhenehonly; quatrocentas moedas nhedyly.
17 Akir wairafin bairou’abin i na’atube sinaf. Kabay 2,000 bai in imaim ma bikukumiyaw 2,000 tafan hiya’abar bai.
18 Mâkâ cem moedas emakerimbyry olâ myani anipyra. Tâtagueim tâsagueze, dinheru tâpyâze warâ myani.
18 Baise akir wairafin ta ana kabay 1,000 baib i mutufor in hub bai regah ana kabay hub iwan taunafut in.
19 — Iweâpa itybyem myani mâkâ dinheru sodo odopâdyly. Saintybyem myani tokalâ, tokalâ warâ tâmary modo ingâsedyly, dinheru âdanhetybymo awyly tiuntuhoem.
19 “Hima manin maiyow, imaibo akir wairafih hai orot ukwarin matabir na tit, naatu hai bowabow nuteteyan itah.
20 Saguhoem kuru saini myani mâkâ quinhentas moedas emakerimbyry. Mil moedas myani nhuduly eagâ tâwanonra. Aituo myani aguely: “Pymâ, quinhentas moedas keankâ yam mâunduly. Âdydo imeom sanâdâ, kanâtyby vende xiedâ warâ, quinhentas moedas kânhetondoem. Anra, mil moedas lelâ âdinheruru” — kely.
20 Naatu akir wairafin kabay 5,000 baib na run ana regah nanamaim eo, ‘Regah o 5,000 itu, baise ayu abowabow tafanamaim 5,000 abaib i iti kubai.’”
21 — “Koendâlâ myze amidâ!” kely myani iwymâry. “Koendonro âmâ. ‘Aiekâ’ uguehobyry amiendâ. Koendâmy awârâ âdiempa dinheru kâunduypy mewani. Âdydo imeom manâdâ, manâtyby vende miedâ warâ. Aituo, imâemba kâunduypy imâem mânhenehon-hobyry wâgâ, imâem ise âmâem kâunduly. Yagâ âzetyguegârâ” kely myani iwymâry.
21 “Regah iya’afut eo, ‘A merar ayiy, o i bowayan orot gewas naatu bosunusunubayan, bowabow gidigidih ibosunusunub kukakaifen gewas, imih boro anayara’ahi inayen sawar gagamih inakaifen. Kuna kurun au yasisir turin kubai!’
22 — Ilâpyryem myani duzentas moedas emakerimbyry idâly. Aituo aguely: “Pymâ, duzentas moedas keankâ yam mâunduly. Âdydo imeom sanâdâ, kanâtyby vende xiedâ warâ âdinherurugue, duzentas moedas kânhetondoem. Anra xirâ quatrocentas moedas lelâ âdinheruru” — kely.
22 “Naatu akir wairafin bairou’abin kabay 2,000 baib na run eo, ‘Regah o a kabay 2,000 ibitu i iti, naatu abowabow tafanamaim 2,000 abaib i iti kubai.’
23 — “Koendâlâ myze amidâ!” kely myani iwymâry. “Koendonro âmâ. ‘Aiekâ’ uguehobyry amiendâ. Koendâmy awârâ âdiempa dinheru kâunduypy mewani. Âdydo imeom manâdâ, manâtyby vende miedâ warâ. Aituo, imâemba kâunduypy imâem mânhenehon-hobyry wâgâ, imâem ise âmâem kâunduly. Âekâ. Yagâ âzetyguegârâ” kely lâpylâ myani mâkânra.
23 “Regah eo, ‘A merar ayiyi, o i bowayan orot gewas naatu bosunusunubayan, sawar matan ta ibosunusunub kukakaifen gewas. Imih boro anayara’ahi inayen sawar moumurihika inakaifen. Kuna kurun au yasisir turin kubai.’
24 — Aituo myani mâkâ cem moedas emakerimbyry idâly, aguely: “Pymâ, ânguy ityeni keba mawyly, tutuze urâ. Mâsewanihobyrygueba âdype midyly. Xina âsewanirim, âmâ pylâ xina ewanopyrygue âdypeon-ro.
24 “Imaibo akir wairafin baitonin kabay 1,000 baib na run eo, ‘Regah ayu aso’ob, o i a tur fokarin, turanah hai masaw o aribe kufafaur naatu turanah nowah o kutatanumabe kutaratar.
25 Âytadâ, awylygue âdinheruru ondaxi sepyâdâ. Egâ, anra tarâ dinheru mâunduypy” kely.
25 Imih ayu o isa abir. A kabay abai an hub agais aibun inu’in, iti abai ana abit maiye kwitin.’
26 — Iwymâry eyam aguely myani: “Inakanhe tâwaneim, xynumi warâ myanze âmâ. Yam amyguely enra: ‘Mâsewanihobyrygueba âdype midyly. Xina âsewanirim, âmâ pylâ xina ewanopyrygue âdypeon-ro’ mygueanse.
26 “Ana Regah iya’afut eo, ‘O i orot kakaf nokonokow anababatun! O iso’ob, ayu i tebob nonowatih afafour naatu tetatanum nonowatih ataratar.
27 Ydinheruru imâem itoem âdy amânhedyseba matay, dinheru xynanâdaynrim modoram metadânehondyze banco odaji. Imâem ydinheruru tyenehonze tâise akaemo. Arâ tâise kodopâduo imâem kâenmakely” kely. Aituo iwymâry aguely eagonrodoram:
27 Gewasin au kabay banikamaim itayi ta’in tabowabow, ayu atanan, saise tafan hitaya’abar auman hitutu atab.’
28 “Merâ inakanhe tâwaneim emaymba moeda emakewâdaungâ. Mil moeda modopeonra xuduwâtaungâ” kely.
28 “Naatu orot ukwarin eo, ‘Kabay iti orot umanamaim kwabosair kwabai kwan akir wairafin kabay 10,000 baib i kwaitin.
29 “Mâkâ toenzepa tâlânro, imâem emakeze, iwerâ tâlâ tato takaze. Mâkâ agui ipaom olâ, âzemakeoze iwerâ aguipa tâlâ ato.
29 Anayabin orot yait uman ebi’e’etaw boro sawar tafan hinaya’abar moumurihika nabow isan nakaram. Baise orot yait uman nutanub ema’am biyanamaim sawar etei’imak boro hinabosairen.
30 Iamu odaxi awâkâ tâwaneim inakai samewâdaungâ, toenzepa âsenagazedoem. Ohogüenze, tyery saguze warâ awâkâ târâ tâsenagazedylygue” kely myani iwymârymo tonlo modoram. Warâ myani akaemo azagâ tokalâ warâ tâwaneim aidylymo — kely Jesus.
30 Imih iti akir wairafin nukunukuwin kwabai kwan kwarauw ufun gugumin wanawanan ere, nati imaim nama narerey wan nayob nitafofofor.’
31 Jesus aguely xinaram:
31 “Orot Natun ni’aiwob nanan ana maramaim ana tounamatar kakafiyih boro bairi hinan ana urama’am bonamanamarin tafan namare.
32 Tâinkâ lelâba ise anju domodo adakobâdyly kurâdo idâtyguyze. Kaneru eni wâne, kaneru modo âikânra tyese kabra modo duaypa myara ise ynynonro modo âikânra âedylymo, ynynonro keba modo duaypa.
32 Naatu tafaram wanawanan sabuw tutufin etei boro hinaru’ay Jesu nanamaim hinabat. Imaibo i boro sabuw nakusib rou’ab hinamatar, nabatanenayan sheep naatu goat bairi ekukusibih na’atube.
33 Yahoru eynynâ ise ynynonro modo kâenjitâdyly. Pâem eynynâ ise ynynâbaom modo kâenjitâdyly, tyguelâ itomoem.
33 Sheep i boro uman ana asukwafune hinabat naatu goat boro uman ana beyawane hinabat.”
34 Aituo ise yahoru eynynonro modoram auguely: “Yagâ âetaungâ, Deus xurâem tywyneim âmaemo. Deus idânârâ nhugudyly iraynâlâ myakâwândy, âmaemoem koendonro nhekanâdyly. Deusgue tywymâgueim modo xurâ tâlâ mâkâ, mârâ koendonro lelâlâ.
34 “Imaibo aiwob orot boro sabuw uman ana asukwafune isah nao, ‘Kwa i Tamai ebigegewasini, kwana mar ana aiwob nowamih kwabai. Anayabin tafaram matara’e ana veya God kwa isa yabuna.
35 Koendâ lelâ ise Deus agâmo, koendâ yagâ mawylymogue. Iewindy ume, uwamâmo. Yatuandyly ume, parugue yakuiwânmo. Itymo anakâ kadakobâdyly ume, itymodâ ykyânmâmo, utubamolâ.
35 Ayu bayumih amomorob bay kwaitu, sikau mamamah harew kwaitu atom, abinanawan au merar kwayi a baremaim ama ra’at ama.
36 Iety ywogonro muduwânmo, tâtyemba wawyly ume. Iewânu ume, wonmâmo, Iewiânmâmo warâ, kua witoem. Kadeia oday watay, yam IU ise mydâwânmo, womazeânze” keze urâ ynynonro modoram.
36 Segar ama’am faifuw kwaitu aus, asawow ainu’in, kwakaifu naatu dibur bar ama’am kwana kwainanawanu.’”
37 — Aituo ise koendonro modo yam aguely: “Pymâ, xina nutuwâbyra âdakeze amyguely awyly” kelymo ise. “Âdykâ tâty anaym xina nhetaymba ani. Inwindy ume xina âwapyra ani. Âdykâ xina akuiwâbyra, atuandyly ume.
37 “Sabuw gewasih boro hiniya’afut hinao, ‘Regah mar biyika bayumih imomorob ai’it bay ait, o sika mamamah harew ait itom?
38 Âykyândaymba lâpylâ warâ xina tâty oday. Tâtyemba mawyly ume, xina itydâdaymba ani.
38 Naatu biyika inanawan inan ai’it a merar ayiy abuwi ai sebomaim imara’at? O segar ima’am faifuw ait ius?
39 Iwânu ume, ontaymba, iweântaymba warâ ani xina, kua mitoem. Kadeia oday matay, omazeânze xina nâtâwâbyra ani” kezemo yam.
39 Naatu mar biyika isawow inu’in akaifi, o dibur bar ima’ama ainanawani?’”
40 Warâ ise auguely eyanmo:
40 “Aiwob orot boro niyafutih nao, ‘Anababatun au’uwi, nati ana veya’amaim ayu taitu gidigidih isah kwasisinaf, i ayu isau kwasinaf.’”
41 — Warâ ise akaemo pâem eynynonro modoram auguely: “Ydâpa itaungâ, âmaemo Deus izepa ato modo. Inakanhe kehoem ise mâsenagazedylymo. Mârâ peto nhântânry Diabu ejidyem, eanjury kadopâ keho modo ejidyem warâ Deus anhetyby odaji idâze âmaemo. Âdara igasewâbyra ise âmaemo târâpa.
41 “Imaibo sabuw ana beyawane hinabatabat isah boro nao, ‘Biyau’umaim kwatit sa’ab kwan. Kwa i orarafen wanawanan kwarun, Demon Mowan ana tounamatar bairi isah wairaf wanatowan hibobogaigiwas kwan imaim kwarun bairi e’arahi.
42 Koendâ inkâba ani iedylymo. Awylygue ise mâzenagazeolymo lâpylâ. Iewindy ume, uwapyra mataunaguynre. Yatuandyly ume, yakuiba mataunaguynre parugue.
42 Ayu aa amomorob, men abisa ta kwaitu aan, sikau mamamah harew men kwaitu atom.
43 Itymo anakâ kadakobâdyly ume, itymodâ ykyâmbyra mataunaguynre. Tâtyemba wawyly ume, iety ywogonro mâundupa mataunaguynre. Iewânu ume, wompyra, iewiâmpyra warâ mataunaguynre, kua witoem. Kadeia oday watay, yam IU ise mydâwâpyra mataunaguynre womazeânze” keze urâ ynynâbaom modoram.
43 Ai nanawan anan men au merar kwayi a sebomaim amara’at. Segar ama’am faifuw men kwaitu ausimih, a sawow ainu’in, o dibur baremaim ama’am men kwana kwainanawanu.’”
44 — Warâ ise yam aguelymo: “Âdykâ nhetaymba xina. Awylygue ani koendâ tawyly tienehon-hoem xina aniempyra awyly. Inwindy ume xina âwapyra; atuandyly ume, xina akuiba, âdykâ xina agâ mipyra mawylygue. Tâtyram âykyânze xina apyra; ity owogonro xina nudupa, xina agâ mipyra mawylygue. Iwânu ume, kadeia oday mawyly ume warâ xina âyam IU nipyra, xina âutuba awylygue” kezemo yam.
44 “Naatu i boro hiniya’afut hinao, ‘Regah, mar biyika o aa imomorob, o harewamih sika mamamah, o ibinanawan, o segar ima’am, o isawow inu’in, o dibur bar ima’am men aibaisimih?’”
45 — Aituo ise auguely eyanmo: “Âdykâ kaikânro modo mâenmawyadâdaymba ani âmaemo. Akaemo mâenmawyadâdaymba âmaemo watay, urâlâ mâenmawyadâdyzeba matomo” keze urâ eyanmo. Xirâ mâuntudyzemo kuru wato — kely.
45 “Imaibo i boro niyafutih nao, ‘Anababatun a tur ao’owen, ayu taitu gidigidih men kwabibaisih, nati i men kwakok ayu kwatibaisu.’”
46 — Akaemo ynynâbaom modo idâlymo ise myarâ kurâdo inakai modo âsenagazedoram. Ynynonro modo olâ Deus agâ idâze aunloenlâ — kely Jesus.
46 “Naatu nati sabuw i boro hinan ma’ama wanatowan ana baimakiy hinab. Baise sabuw gewasih boro hinan yawas ma’ama wanatowan hinab hinama hiniyasisir.”
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Mateus 25, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.