Mateus 11
Deus Itaumbyry (BKQNT) vs AAI
1 Jesus xina doze lelâ tinduakeyby modo xurudyly ewanikeimbyryem, târâpa idâly, xidadâ modo anakâ Deus wâgâ unâ iwâkuru egatuze.
1 Jesu ana bai’ufununayah nah 12 roube’aten tur bitih ufunamaim efan nati itumar naatu na Galilee wanawanan bar merar afa imaim sabuw i’obaibiyih naatu binan.
2 Kadeia oday myani João Batista, Jesus Cristo egary indadyly. Egary tindatuo, azagâ tynynonro modo ewy ingonodyly Jesusram.
2 John Baptist dibur bar ma’am Jesu bowabow bigan nowar, basit ana bai’ufununayah orot afa iyunih hin Jesu hibatiy.
3 Jesusram taintuo, aguely indadylymo aidyly nhedylymo warâ. João aguehobyry ara Jesus nhapâiguelymo:
3 “Ku’o anowar, John isa eo anonowaraban o iti ina, ai aki boro orot tabo isan anama anakaif?”
4 Aituo Jesus in-hoguly:
4 Jesu iyafutih eo, “Kwamatabir kwan abisa kwa’i’itin naatu kwanonowar i John ana tur kwana’owen.
5 “Jesus tâwâneim modo kua nhedyly xina nedâ. Epybyry modo koendâ tâense. Adakobâdânrybyry modo tadakobâzemo iwerâ. Tâjimituguelygue tâwânuneimbyry modo itugoenzeybyem. Kydatânrybyry modo koendâ tydasemo. Iguewâtyby modo kurâem tyetonze. Kaikâ modoram Deus xunâry iwâkuru Jesus nhegatuly xina nidadâ lâpylâ.
5 Matah fim higewasin, ah kafikafirih higewasin hibat tereremor, sabuw biyah kokom ani’anih etei higewasin, tainih gugurih tur tenonowar, murumurubih hiyawas maiye timimisir, naatu Tur Gewasin i yababan sabuw isah tibibinan.
6 ‘Tuomareim ise yeinwândyly imodânry modo!’ nygue Jesus” myguelymo ise Joãoram — kely Jesus.
6 Orot yait ayu asisinaf isan erekasiy auman ebitumatum, i boro men baigegewasin nab.”
7 Aituo João eynynonro modo azakâlâ odopâdylymo. Idâpygueduomo Jesus aguely João wâgâ kurâ domodoram:
7 John ana bai’ufununayah hinan ufut, Jesu sabuw ibatiyih, “Arar yan kwatit kwanan John abisa sisinaf itinamih kwanot kwan? Kotar wadar i’inuwas inu’in itinamih kwan?
8 Medâmolâ ety iwogonro iwâkuru keba awyly. Âdypeom xidadâ odano, âtâ imâsedo iwâkurugue tâtyreim warâ mawânkâ âtâ tâjiwogonro tâwâenseim ieni. Âdypeom mâkeba mâkâ.
8 Ai abisa itinamih kwan? Orot eabur gewas batabat itinamih kwan? Baise sabuw hai abur gewasin i bar gewasihimaim tema’am.
9 — Âdaunlo kuruka mâkâ, âmaemoem? Deus itaumbyry egatuim? Mâkâlâ mâkâ Deus itaumbyry egaturinlâ. Warâ olâ auguely âyanmo. Deus itaumbyry egatuim âdaunlo kulâ mâkeba mâkâ. Idânârâ Deus itaumbyry egatuim modo takaze tynreim mâkâ.
9 Kwa’o anowar, abisa itinamih kwan, dinab orot? Turobe, baise a tur ao’owen iti orot i dinab etei natabirih.
10 Warâ iwenibyem awyly Deus itaumbyry awo wâgâ: “Anra unâry egatuim. Waunroenlâ ise merâ kâingonodyly, kurâ domodo nhonse Messias saintodâ” kewândy Deus. Kurâ domodo yaintodâ nhoniem kehobyry mâkâ João.
10 Anayabin iti orot John isan i Buk Atamaninamaim iti na’atube hikirum.
11 Uguondo âdaunlo kulâ mâkeba mâkâ João. Tynreim mâkâ, idânârâ saguhoem Deus itaumbyry egatuwâni modo takaze. Mâkâlâ keankâ “Inepa ise Deus Ingonotyby âewyly” keim. Âdara Deus kurâ domodo iwymâryem idyly awyly koendâ nutuba olâ mâkâ. Iwerâ Deus Ingonotybygue tywymâgueim watay, mâkâ takaze ise xynru. Tâwâlâ lelâlâ wâne âdaunlo kulâ awyly. Xirâ mâuntudyzemo kuru wato.
11 “Anababatun a tur ao’owen John Baptist baibin hitatoub wanawanahimaim i orot gagamin ta hitoub hiyai. Baise orot yait mar ana aiwobomaim ebikek boro John nan natabir.
12 — João Deus wâgâ unâ egatuly nhagupygueduolâ keankâ kurâ domodo Deus tywymâryem izetonro modo âzenagazeoly Deus eynynonro keba modoram. Inakai modoram adainhoze kelymo, Deusgue iwymâgumogue.
12 John Baptist bibinan ana veya na iti boun titit, sabuw fairih i mar ana aiwob bain isan hai fairamaim hibiturafef.
13 — ausente —
13 Anayabin Dinab oro’orot naatu ofafar bukamaim hikikirum i hima hio inan John natit.
14 — ausente —
14 Imih iti tur inanowar bainamih inakokok na’at basit kubai, anayabin dinab orot Elijah matabir maiye namih hio kikirum, i John ana efan bai na titika.
15 Augueho mâuntudyze âmaemo watay, koendâ idataungâ.
15 Imih o yait tain nama’am na’at tur inanowar.
16 — Âdaunloem mawylymo wâgâ agueze urâ, âmaemo xirâ umeno modo. Iamimeom tagonrodo taseray âzenanâdogue tâzenanâdyzebaom ara kulâ âmaemo.
16 “Itinin boro abisa’amaim iti boun ana sabuw isah anao kwanowar, sabuw iti boun hai itinin i kek gidigidih ahar efanamaim tema, hai ofonah bairi fafowamih tibi’afa’afa na’atube.
17 Tataen-hodo tugoru indyduo, tâidysebamo. Tataen-hodo itynru ume, tytyrembamo.
17 ‘Aki tabin ana ew atatabor,
18 Âdiempa kulâ João Batista âwinduadyly, vinhu nenypa. Warâ awylygue, “Kadopâbeom awâkâ” myguelymo. Urâ Uguondo Kaynâpa Âetyby kâwinduadylygue, kadakuilygue warâ, “Idolai awâkâ. Nhuduypymo tâinze, tânyze alelâ. Impostu epywado emakewâni modo, kurâdo inakai modo eataen-ho warâ awâkâ” myguelymo.
18 “John nan ana veya’amaim i yohar naatu harew fokarih men tom, naatu sabuw etei hio, iti orot i yoyom koun hiyen ema’am.
19 Aguitobyry, aguykehobyry warâ wâgâlâ Deus nhutuly xurâem, xurâempa warâ kydâzeholy — kely Jesus.
19 Baise Orot Natun nan i bay eaa, harew fokarin tom, sabuw etei hio, ’Iti orot kwa’itin, anaa, anatom kakafin! Kabay o’onayah naatu sabuw bowabow kakafih sinafuyah bairi hiof tema’am.’ Baise God ana so’ob i turobe sinafumaim tit yabin emamatar.”
20 Xidadâ Corazimdâ, Betsaidadâ, Cafarnaumdâ warâ Jesus Deus eon-honrugue toenzepa adyesenry modo aiemâ. Tâenselâ wâne akaemo Jesus aidyly; alâ olâ neinwâmpyra awylymo. Inakanhe adâidylymogue nâjityembyramo lâgâlâ. Adâidyly timodyzebamo. Aituo Jesus ton-honre kehoem iwâgâmo aguely adaguly:
20 Bar merar moumurih maiyow Jesu ina’inanen moumurih na’in sinaf, baise sabuw men hikokok boro hai kakafihine hisisinaf dogor baikitabir hitab, imih Jesu yan so’ar iuwih eo.
21 — Warâ auguedyse wawyly unâry izepaom modoram. Toenzepa kehoem ise mâsenagazedylymo, âmaemo Corazim donro modo, Betsaida donro modo warâ. Toenzepa adyesenry modo kehoem ajiedâ âjidadârymodâ, Deus eon-honru kâenehohoem. Yeinwândyseba olâ mataunaguynre. Tumunruneim modo akâwândy Tiro, Sidom warâ donro modo. Deus eon-honru enehonze âjidadârymodâ awitobyry ara ânguylâ aidyly-ro watay, inakanhe adâidyly tumozemo tâise, Deus tâinwânsemo warâ. Tâzetydâzemo tâise âtâem saku tyxieim sakâjibygue, pelupâ tyangahumo onwa tyesemo tâise warâ, inakanhe adâitomobyry wâgâ tâjityendyly tienehon-homoem, imoimbyryem tawyly tienehon-homoem warâ. Deus eon-honrugue awidyly tâense lelâlâ wâne âmaemo. Inakanhe amidylymo mâinmopa olâ âmaemo.
21 “Kwa Chorazin sabuw bai’akir kakafin boro kwanab, naatu kwa Bethsaida sabuw bai’akir kakafin boro kwanab! Iti ina’inan kwa biyamaim asisinaf, Taiya sabuw naatu Sidon sabuw wanawanahimaim atasisinaf na’at, marasika boro ar faifuw kakafih hita’osen, yuh wah gao hitarab, hai kakafihine dogor baikitabir hitabaika.
22 — Corazim donro modo, Betsaida donro modo warâ, tâdâsenagazedo saintuo, âmaemo ynynâbaom modo toenzepa ise mâsenagazedylymo, Tiro, Sidom warâ donro modo âsenagazedo takaze kehoem. Xirâ mâuntudyzemo kuru wato. Medâmolâ Deus eon-honrugue awidyly. Akaemo olâ nepyra.
22 Baise a tur aowen, baibatebat ana veya’amaim Taiya sabuw naatu Sidon sabuw hai baikwatutunen i boro ana fofonin, baise kwa abai kwatutunen boro tafan hiya’abar kwanab.
23 — Âmaemo Cafarnaum donro modo koendonro, tynreim warâ âmaemo, inanajimo. Deus eydâ atoram mydâlymo warâ wâne, inanajimo. Arâpa olâ. Satanás eydâ atoram ise mâjigonoholymo. Inakai kehoem akâwândy Sodoma donro modo. Deus eon-honru enehonze Cafarnaumdâ awitobyry nhedylymo-ro watay, inakanhe adâidyly tumozemo tâise, Deus tâinwânsemo warâ. Ijidadârymo tainzepa tâise. Deus eon-honrugue awidyly tâense lelâlâ wâne âmaemo. Inakanhe amidylymo mâinmopa olâ âmaemo.
23 Naatu kwa Capernaum sabuw wab yen maramaim inu’in boro nare moroboyah hai efanamaim na’in. Ina’inan iti boun kwa biyamaim asisinaf marasika Sodom sabuw biyahimaim ata sisinaf na’at, iti boun ana veya i boro tama.
24 Cafarnaum donro modo, xypyry etay, tâdâsenagazedo saintuo, âmaemo ynynâbaom modo toenzepa ise mâsenagazedylymo, Sodoma donro modo âsenagazedo takaze kehoem. Xirâ mâuntudyzemo kuru wato. Tâenselâ âmaemo Deus eon-honrugue awidyly. Akaemo olâ nepyra — kely Jesus.
24 Baise a tur ao’owen, baibatebat ana veya, Sodom sabuw hai baikwatutunen i boro ana fofonin, baise kwa a baikwatutunen boro tafan hiya’abar kwanab.”
25 Ilâpyryem Jesus aguely Deusram:
25 Nati ana veya’amaim Jesu yoyoban eo, “Tamai mar tafaram ana Regah a merar ayiyi, anayabin not gewasih sabuw so’oso’obayah hai notamaim ibun wa’ir ma’am natunat bereberefiy biyahimaim iwa’an ebirerereb.
26 Amânhedyse mato aralâ ise aidyly — kely.
26 Turobe Tamai, abisa kokokomaim isinaf temamatar imih gewasin.
27 Deus agâ adâkebygueduo, Jesus agueondyly tonlo modo agâ:
27 “Sawar etei’imak i ayu Tamai itu. Men yait ta so’ob ayu i God Natun, naatu men yait ta so’ob God i ayu Tamai, imih sabuw iyab ayu arurubinih boro ani’obaiyih i auman hiso’ob God i ayu Tamai.
28 — Mâkâ tâmânreingue tyekeim wâne ekozely, myara ekozeybyem mawylymo. Yeinwântaungâ, ikuâdânimo, ahulirinmo warâ kâentyhoem. Âkarymo wogonro tâmânreingue âekelymo waunlo ara ise, ikobyzeguelymo.
28 “Kwa iyabowat bit kwa’abar tun rarabi, kwana ayu biyau, ayu boro efan anit kwaniyarir.
29 Ynynonroem itaungâ. Âsenomedâdaungâ ywâgâ. Ikobyzeguehomo ese âmaemo. Koendonro urâ, tyewiâseim mâkeba. Imakerinmoem ise urâ.
29 Ayu au bai’obaiyen hamehamen kwanab kwani’ufunun, anayabin ayu i taiyuwu ayara’iyu anutanub, imih kwanan ayu biyu’umaim boro biya tuniwa’an.
30 Kâenomedâdo ara amitomoem ton-honruneba, agâmolâma ise urâ, on-hondâzemolâ. Tâmânreim sanâni emawyadâni emyenro urâ — kely Jesus.
30 Anayabin ayu au bai’obaiyen i kiririn imih an bi’obaiyi i boro hamehamen.”
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Mateus 11, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.