Marcos 8

Deus Itaumbyry (BKQNT) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Ilâpyryem iweâpa nipyralâ kurâ domodo Jesus aguely idase âtâdyguyondylymo. Âdygue typyniguebamo myani. Arâ awylymo tiuntuduo, Jesus tynynonro modo ingâsedyly. Eyanmo aguely:
1 Veya nati wanawananamaim sabuw rou’ay gagamin tabo hiru’ay maiye. Nati ana maramaim sabuw isah men abistan ta ma’am boro hita’aan aurih bay en. Jesu ana bai’ufununayah eafih hina biyan hitit naatu iuwih eo,
2 — Ytynroem enra asaemo kurâdo. Kopaelâgâbygueduolâ keankâ yagâ awylymo. Âdy nheinlymo peba-ro warâ.
2 “Ayu sabuw iti ai’itih abiyababan anayabin hina bairi ama’am veya tounu sawar naatu boun boro abistan hina’aan.
3 Taypa âetybybe asaemo duay. Koendâpa ise nâwinduapyralâ etymoram kingonodylymo. Arâ kâingonodylymo-ro watay, ekozezemo tâwindygue — kely.
3 Ayu a murumurubih aniyafarih au bar hinanan, asir boro efamaim bayumih matah nabib anayabin sabuw afa ef yok hina.”
4 Aituo Jesusram eynynonro modo aguely:
4 Naatu bai’ufununayah Jesu hiya’afut hi’u, “Iti i arar yan tama’am, bay boro menamaim tanab sabuw tanituwih?”
5 Aituo Jesus aguely:
5 Jesu ibatiyih eo, “Bo kwa aur rafiy bai’ab tema’am?” Ana bai’ufununayah hiya’afut hio, “Rafiy fafar etei umat roun rou’ab.”
6 Aituo kurâdoram aguely:
6 Jesu sabuw iuwih me yan himarir naatu rafiy fafar etei umat roun rou’ab bow God ana merar yi naatu imseseb ana bai’ufununayah itih hibow sabuw hifaramih.
7 Tâlâ lâpylâ myani aguipa kanra imeombyry âjihuyby. Jesus agueondyly Deus agâ:
7 Na’atube siy gidigidih matan ta auman bow God ana merar yi naatu ana bai’ufununayah iuwih hibow sabuw hifaramih.
8 Idânârâ âwinduadylymo ize tato ara kehoem, koendâ kehoem ioladylymo warâ. Ilâpyryem Jesus eynynonro modo cestu imâsedo modo odaji âsegubydâdyby modo nhekanâdylymo, sete cestu tumykune lelâ.
8 Sabuw etei’imak hi’aa hai fofonin bai, naatu bay hi’aa ufunamaim momosarih bai’ufununayah hibiwanen sakasak etei umat roun rou’ab awah hikartanen.
9 Toenzepa âwinduani modo; quatro mil lelâ kurâdo. Ilâpyryem Jesus aguely kurâdoram:
9 Sabuw etei i 4,000 na’atube hiru’ay, imaibo Jesu sabuw iyafarih hai ubar hin.
10 Agueypyem pepi odaji âxieze idâly tynynonro modo agâ. Dalmanuta yan-yam idâlymo.
10 Naatu Jesu ana bai’ufununayah bairi wa tafan hiyen hin tafaram Daramanuta wanawananamaim hitit.
11 Aituo fariseu domodo Jesus iopaji idâlymo. Tienwentâdomoem wâne inakanhe kulâ aguedyse awylymo. Aituo eyam aguelymo:
11 Pharisee afa hina Jesu biyan hitit hibusuruf hibabatiy baikubibiruwin isan, hai kok i ina’inan ta marane tasinaf hita’itin.
12 Toenzepa myani Jesus itynru, tâinwâmpyra awylymo tiuntuduo. Aituo imâem âepaigueybyem aguely:
12 Jesu kwairin tom naatu iyafutih eo, “Aisim iti boun ana sabuw ina’inanen itin isan tefefeyan? Anababatun a tur ao’owen, ina’inan ta boro men iti boun ana sabuw isah ana sinaf hina’itinimih!”
13 Aituo myani Jesus târâpa âxiguely. Pepi odaji odopâdyly, paru tienkuâdoem.
13 Basit nati’imaim sabuw ihamiyih wa afe’en yen rabon harew kukuf rewan rounane.
14 Jesus eynynonro modo pão sadyly enanânehonwânmomy. Tokalâ kulâ myani pão nhadylymo.
14 Bai’ufununayah nuhih bur rafiy ta baina’e i rafiy fafar ta’imonamo hibai hitit wa hisra’at hirabon.
15 Aituo myani Jesusram âduruholymo:
15 Jesu iten ya’ih eo, “Mata toniwa’an kwanakaifi gewas, Pharisee naatu Herod bairi hai faraw ra’ara’at wabin yeast isan.”
16 Âdakeze Jesus arâ aguely nutubamo olâ. Awylygue myani âjigue aguelymo:
16 Naatu bai’ufununayah taiyuwih hima hibabatiyih, “Iti eo anayabin it rafiy ta men tabai tanan isan.”
17 Jesus olâ aguelymo idamâ. Aituo eyanmo aguely:
17 Jesu so’ob i abistan isan hima hio, imih ibatiyih, “Aisim rafiy baina’e tanan isan kwama kwao’o? Kwa mata men toiwa’an naatu tur naniyan men kwabaib? Dogor boro’ika tefofokar?
18 Agânhekyly tâenselâ âmaemo, auguely tydaselâ âmaemo warâ. Agânhetaynly modo, kurâdo kâenomedâdo modo warâ Deus xurâlâ awyly, mâinwâmpyra lelâ olâ âmaemo. Kurâdo toenzepaom modo kânwantobyry enanâguewâdaungâ.
18 Mata ema’am baise men kwa’i’itin, tain ema’am baise men kwanonowar? Naatu men kwanotanot,
19 Cinco mil uguondo modo xuadâ cinco pãogue. Idânârâ âwinduatyby modo nioladâmo warâ. Âdara cestu tumykeka mekanâdâmo âsegubydâdyby? — kely.
19 Ayu rafiy fafar etei umat roun rou’ab abow aimseseb sabuw etei 5,000 abituwih bay rebarebah sakasak bai’ab kwaiwanfoten?” Bai’ufununayah hiya’fut hio, “Sakasak etei 12.
20 Jesus eyanmo agueondyly myani:
20 Bo rafiy etei umat roun rou’ab abow aimseseb sabuw 4,000 abituwih bay rebarebah sakasak bai’ab kwaiwanfoten?”
21 — Won-honru tâense lelâlâ wâne âmaemo, ânguy wawyly mâuntuba lelâ olâ âmaemo — kely Jesus.
21 Ana bai’ufununayah hiya’afut hio, “Sakasak etei umat roun rou’ab.” Jesu iuwih eo, “Kwa i boro’ika kwakakasiy.”
22 Ilâpygueduo, Jesus, eynynonro modo warâ xidadâ Betsaidaram saindylymo. Saimpygueduomo, tonlo modo uguondo epy eyam nhadylymo. Jesusram aguelymo:
22 Hina tafaram Bethsaida hitit imaim sabuw afa orot matan fim hibai hina Jesu biyan hitit butubunin isan hifefeyan.
23 Emary wâgâ sawânipyryem Jesus epy kurâdo duaypa nhedyly. Tâmary ewily edakudânibyryem Jesus uguondo enu MÂʼ nhedyly. Aienibyryem eyam aguely:
23 Jesu orot matan fim uman bai hairi bar merar hihamiy hitit hin sa’ab, Jesu orot matan kwaitutur uman matanamaim rumum naatu ibatiy, “Sawar afa ku’i’itah?”
24 MYK itybyem, uguondo aguely:
24 Orot nuw ra’at naatu eo, “U, ayu sabuw ai’itih, baise ai’itih i boun ai’ibe hibat tereremor.”
25 Aituo Jesus tâmarygue enudâ MÂʼ nhetondyly. Ilâenma koendâ nhedyly idyly.
25 Jesu iban maiye umanamaim orot matan rumum. Imaibo orot matan kubuna nuw naatu sawar itih gewagewas.
26 Ilâpyryem Jesus uguondo ingonodyly.
26 Jesu orot ana ubar biyafar iu, “Men ina’intabir maiye inan nati bar merar inatitamih.”
27 Ilâpygueduo myani Jesus, eynynonro modo warâ tuhuru wâgâ idâlymo âtâ anary modo Cesaréia de Filipe iwaguepa. Tâtâdaymo myani Jesus tynynonro modoram aguely:
27 Naatu Jesu ana bai’ufununayah bairi hin bar merar Caesarea Philip i wanawananamaim hitit, efamaim hinan ana bai’ufununayah ibatiyih, “Kwao anowar, sabuw ayu isou i mi’itube te’o kwanonowar?”
28 Warâ myani eynynonro modo in-hoguly:
28 Hiya’afut hio, “Sabuw afa te’eo o i John Baptist, afa Elijah, naatu afa i dinab orot ta.”
29 — Âmaemo-ro? Ânguy tâkeze âmaemo yam? — kely Jesus.
29 Naatu Jesu ibatiyih, “Bo kwa mi’itube ayu isou kwa’o?” Peter iya’afut eo, “O i Roubininenayan.”
30 Aituo myani Jesus eyanmo aguely:
30 Naatu Jesu eofafarih eo, “Men yait ta ana tur kwana’owen ayu isou.”
31 Aituo myani Jesus tynynonro modoram aguely:
31 Naatu Jesu busuruf ma i’obaibiyih eo, “Orot Natun i boro sawar moumurih wanawanan narun ni’akir. Jew sabuw hai ukwarih, firis ukwarih, ofafar kirumayah boro hinakwahir naatu hinarab namorob, baise veya tounu ufunamaim boro namisir maiye.”
32 Kulâkâba kehoem myani Jesus iguein-em tawyly nhutuen-honly. Pedro olâ myani neinwâmpyra arâ Deus Ingonotyby âdyoly awyly. Awylygue myani nhejikely, eagâ adâkehoem:
32 Tur bebeyan iti na’atube eo hinowar, Peter bai hairi hin sa’ab naatu busuruf Jesu kwarar eofafar.
33 Aituo Jesus MYK idyly, tynynonro modoram. Pedro aguehobyry nehoguebyra, tawylygue myani aguely:
33 Baise Jesu tatabir ana bai’ufununayah isah nuw naatu Peter kwarar iu, “Au’uf kwen Satan mowan, o a not i men Godane enan, baise orotone enan.”
34 Aituo Jesus kurâ domodo, tynynonro modo warâ ingâsedyly, eyanmo aguely:
34 Jesu ana bai’ufununayah sabuw bairi eafih hina biyan hitit naatu iuwih eo, “Yait nakok ayu bai’ufununu’umih taiyuwin nakwahir ana onaf na’abar ayu ni’ufnunu.
35 “Jesus eynynonro keba urâ” myguelymo, tyâzepa mitomoem kulâ watay, âdiempa kulâ ise xirâ anaym kurâem mawylymo. Âigueduomo Deus enadoram mydâwâpyra ise âmaemo. Yeinwândylymogue, unâry mâinwândylymogue warâ mâdyolymo watay olâ, Deus enadoram idâze âmaemo; aunloenlâ ise eagâ mawylymo warâ.
35 Anayabin orot yait taiyuwin ana yawas ebobotan boro nikasiy, baise orot yait ayu wabu isan naatu tur gewasin isan ana yawas nakwakwahir boro natita’ur.
36 Tâwâlâ wâne âdydo imeom sodoem mawylymo, ize matomobe mawylymo warâ, Deus eydâ atoram mydâhomoem nepywabyra olâ awârâ modo. Deus agonro keba âmaemo-ro watay, âdype matomo âdy mâkeba.
36 Orot tafaram tutufin etei nab nabiyasisir wanawanan i namomorob ana gewasin boro abisa nab?
37 Ânguy, niguepa tâitoem nepywadaymba. Tâdâsenagazedo amaxi ise mydâlymo.
37 Men abisa ta ema’am boro orot nab ana yawas natubun nab maiye.
38 Uguondo Kaynâpa Âetyby urâ. Idâze urâ Deus eydâ atoam, odopâze olâ urâ Deus dompyryem anju domodo agâ. Kodopâdyly ise Kunwym eon-honru tânehonze. Iwerâ xirâ inakanhe tadawyly ume ywypazeni, kâenomedâdo iwypazeni warâ, kodopâduo, iwypazeze lâpylâ urâ — kely.
38 Anayabin iti boun i veya kakafin, God bat ufutin naatu tenagogor i erara’at, imih yait ayu isou naatu au tur isan biya na’ohow, Orot Natun boro obo isa biyan na’ohow Tamah ana marakaw wanawanan ana tounamatar kakafiyih bairi hinanan ana veya’amaim.”

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Marcos 8, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.