Lucas 22
Deus Itaumbyry (BKQNT) vs AAI
1 Iwaguepa myani judeu domodo etyry saintoem Pão Ioliho Pebaom etyguedoem. Páscoa kelygue tâzekeim lâpylâ myani mârâ âty.
1 Faraw Wanawanan Yeast en ana hiyuw wabin Tar Nowaten aa isan ana veya i na kabom.
2 Kurâdo eynynâ Deus agâ aguewâni modo iwymârydo, Moisés inweniby wâgâ enomedâni modo warâ âjigue âtunâguedylymo myani âdara Jesus xyâly wâgâ. Akaemolâ âdara Jesus tyâen-honly wâgâ agueim, kurâ domodo nhutudyzebamo olâ myani, tagâ iewiâpadylymo tyntadylygue.
2 Naatu nati ana veya’amaim firis ukwarih naatu Ofafar Bai’obaiyenayah wa’iwa’iramaim ef hinunuwet mi’itube Jesu hitab hitarab tamorob isan, anayabin bebeyanamaim sinafumih sabuw hibiruwih.
3 Aituo myani Satanás, Judas xidadâ Queriote donro, Jesus eynynonro, nhangahu odaji xunâry inakanhe nhedyly.
3 Nati ana veya’amaim, Jesu ana bai’ufununayah 12 wanawanahimaim orot Judas wabin ta Iscariot Satan dogoron wanawanan run.
4 Kurâdo eynynâ Deus agâ aguewâni modo iwymârydo agâ, guarda iwymâry modo agâ warâ Judas agueze idâly. Jesus tiengamehoem âseinwândyly eagâmo.
4 Basit na firis ukwarih naatu Tafaror Bar ma’utenayah hai orot ukwarih biyah tit, Jesu mi’itube nab nabitih isan bairi hiyakitifuw.
5 Judas agueduo myani, toenzepa kehoem iomazelymo.
5 Naatu orot ukwarih hiyasisir Judas kabay baitinin isan hio’matan.
6 — Inepa ise kâengamely — kely myani Judas.
6 Judas ibasit naatu ef ana gewasin wa’iwa’iramaim nuwet, mi’itube Jesu tab tabitih, sabuw men hitaso’ob.
7 Judeu domodo pão ioliho pebaom nhedawyn-homo, kordeiru nhâhomo warâ, Páscoa saindyly, Egitodâba tydamudo âsemaguehobyry tienanâguehomoem.
7 Faraw Wanawanan Yeast en hiyuw ana veya natit, nati ana veya’amaim i Tar Nowaten isan sheep natunatuh lamb terouw sibor teya’aya.
8 Aituo myani Pedro, João warâram Jesus aguely:
8 Imih Peter, John hairi Jesu eobaimanih iyafarih eo, “Kwanan Tar Nowaten ana hiyuw kwanabogaigiwas tanaa.”
9 — Aituo aguelymo:
9 Hibatiy hio, “Menamaim kukokok boro ana bogaigiwas?”
10 Jesus in-hoguly:
10 Jesu iyafutih eo, “Kwanan Jerusalem kwanatitit auman orot ta boro noukwatamaim harew nahun na’abar nanan bairi kwanitar, naatu kwani’ufunun bairi kwanan bar erurumaim kwanarun.
11 Mârâ âtâ sodo agâ aguewâtaungâ: “Pymâ mawânkâ âty Páscoa tientyguedyze tarâ xirâ kopae. Âdykonlo âtâ sahomery oday kaise tynynonro modo agâ kordeiru nhunru nhâdyly, pão ioliho pebaom nhedawynly warâ?” kewâtaungâ âtâ sodoram.
11 Naatu bar matuwan orot kwanibatiy, ‘Bai’obaiyenayan,’ o isa iti na’atube eo. ‘Ayu au bai’ufununayah bairi nanawan bar awan menatan boro imaim Tar Nowaten ana bay anaa?’
12 Eagâlâ ise mâkulymo, âtâ sahomery kaynonro odaji. Târâ ise sahomery imeâgâ keba nhenehonly. Tâlâ ise târâ mesa, tâzekado, idânârâ ize kydato modo. Târâ ise kypyniry amânhenehonlymo — kely myani Jesus.
12 Naatu i boro bar awan gagamin yate tafan ni’obaiyi kwana’itin, nati’imaim sawar etei hirereb hiyabuna inu’in, imaim kwanabogaigiwas.”
13 Aituo myani azagâ uguondo idâly. Saindylymo xidadâram. Saintybyem myani Jesus aguehobyry ara lelâ nhedylymo. Mâkâ uguondo agâ oxiodylymo myani. Âtâ nhedylymo, pyni modo anhenehonlymo warâ, Páscoa tientyguedomoem. Pyni modo aienehonrimbyryem myani odopâdylymo Jesus eydâ atoam.
13 Orot rou’ab hitit hinan sawar etei Jesu eo na’atube hi’itah, basit Tar Nowaten hiyuw hibogaigiwas.
14 Kopae tâdâwinduato odaji ituo myani Jesus idâly myarâ tynynonro modo agâ. Saintybyem myani ekadylymo âwinduase.
14 Bay aa isan ana veya tit, naatu Jesu ana tur abarayah bairi bay aa ana efanamaim himare.
15 — ausente —
15 Baise iuwih eo, “Ayu akokok kwanekwan iti Tar Nowaten ana bay kwa bairit tanaa, imaibo ani’akir biyau nababan.
16 — ausente —
16 Anayabin a tur ao’owen, ayu i boro men kafa’imo iti bay anaa maiye, ana veya’amaim iti sawar yabin anababatun niturobe God ana aiwob wanawananamaim.”
17 Aituo myani Jesus kopu vinhugue taseim tâmaxi nhedyly. Deusram aguely:
17 Imaibo Jesu kerowas bai, God ana merar yi, naatu ana bai’ufununayah itih eo, “Kerowas iti kwabai etei’imak kwafaram kwatom.
18 Páscoa kâentyguedondaymba ise urâ agâmo, vinhu kâenyombyra ise urâ warâ, Deus eynynonro modo myarâ pymâem atoram saindylymo ara. Xirâ mâuntudyzemo kuru wato — kely Jesus.
18 A tur ao’owen, veya iti boun ebubusuruf ayu iti wine boro men anatom, ayu boro iti na’atube ana ma nan God ana aiwob nan natit.”
19 Ilâpyryem myani pão tâmaxi nhedyly. Deusram aguely:
19 Naatu rafiy bai God ana merar yi sawar, imasib ana bai’ufununayah itih eo, “Iti i ayu biyou, kwa abit, iti na’atube kwanasinaf saise imaim ayu kwananuhu.”
20 Pão tiendawympygueduo myani Jesus kopu vinhugue taseim tâmaxi nhedyly. Aguely:
20 Naatu kerowas isan i na’atube sinaf, bay hi’aa ufunamaim bai itih eo. “Iti kerowas i God ana Obaibasit Boubun ayu au rara’amaim ibour kwa etei isa ebisuwai.
21 Eagonro ise xirâ augueho. Tarâ yagâ ekadybyenlâ merâ iegamerim.
21 Baise kwanaso’ob orot yait ayu morobomih babau eo, i iti gemamaim airi ama’am.
22 Igueze urâ. Urâ, Uguondo Kaynâpa Âetyby âdyoze urâ, Deus “Warâ ise” kehobyry ara. Toenzepa âsenagazeze olâ yizepaom modo emaxi iegamerimbyry — kely.
22 Orot Natun i boro namorob God isan yayakitifuw na’atube, baise orot yait baban eo emomorob i boro baimakiy gagamin na’in nab.”
23 Awârâ tindatuo myani eynynonro modo âjigue aguelymo:
23 Basit bai’ufununayah taiyuwi hibabatiyih hio, “Iti kou’ay wanawanamaim o yait iti na’atube sinafumih iyakitifuw ima kunotanot?”
24 Ilâpygueduo myani Jesus eynynonro modo âjigue aguelymo:
24 Bai’ufununayah taiyuwih wanawanahimaim gamin matar hai kokok hitaso’ob yait i orot gagamin.
25 Aituo myani Jesus aguely:
25 Jesu iuwih eo, “Tafaram wanawanan Eteni Sabuw hai aiwob ana sabuw kaifih isan i hai fair ema’am imih sabuw tekakaifih, naatu sabuw iyab onowaten hibai sabuw tebobonawiyih, i tekokok wabih nara’at Bonawiyenayah hinarouw.
26 “Tynrenseim urâ” tâkezeba itaungâ. Tynrenseimbe âduanomo watay, tynrensenryenlâ nidâ. Mâkâ “Aietaungâ” keze ton-honreim âduaymo, aieni ara lâpylâ nidâ.
26 Baise kwa wanawanamaim i men na’atube nama, o yait orot gagamin mataramih taiyuw inayare inikek, naatu o yait bonawiyenayan mataramih taituwa isah ini’akir inabow.
27 Ânguyka tynrenseim kuru? Mesa onwa âwinduase ekadyby? Ipyniry mesa onwa ieni? Urâ olâ âdaunlo kurâ ara kulâ âduaymo wawyly, âmaemoem aise, urâem amitomoem inkâba.
27 Yait i orot gagamin, orot bay aayan o orot bay semorayan? Orot mare ma bay eaau i turobe orot gagamin. Baise ayu kwa wanawanamaim i akir wairafin na’atube ama kwa isa abowabow.
28 — Kâsenagazedyly ume wodokeba keankâ âmaemo.
28 Au routobon fokarih wanawananamaim men kwaihamiyu, baise sisibu’umaim mar etei bairi tama’am.
29 Yeinwândyly mâinmopa mawylymogue ise on-honrumo kâunduen-honly pymâem mitomoem, Pabai won-hondâdâ pymâem witoem myara.
29 Tamai aiwob ana fair itu abi’aiwob na’atube nati fair ta’imon kwa abit kwani’aiwob
30 Deus agâ pymâem wawyly ume, târâ yagâlâ ise âmaemo. Âdaunlolâ pymâ eataen-ho modo wâne tâwinduase, tadakuize warâ eagâ myara lâpylâ ise mâwinduadylymo, madakuilymo warâ yagâ Pabai enado. Pymâem wituo, pymâem lâpylâ ise âmaemo. Pymâdo xurery wâgâ ise ikadylymo, kypemugudo israelita domodo iwymâryem mitomoem — kely Jesus.
30 Kwa boro au aiwob wanawananamaim kwanaa, kwanatom yasisir kwanab, aiwob hai ura ma’ama’amaim kwanamare Israel sabuw hai big etei 12 kwanakaifih.”
31 Ilâpyryem myani Jesus aguely Simão Pedroram:
31 Jesu eo, “Simon, Simon! Satan i baibasit God biyanane bai, kwa routobon nit nakubaituturimih. Orot masaw bowayan ana rice erab erububunai ani’aanin nabin eyai, naatu kanabin nabin eya’iyai na’atube.
32 Deusram on-honru nhuduhoem sekadâ, yeinwândyly mâinmopa mitoem, Pedro. “Jesus eynynonro keba urâ” keze âmâ. Inepa olâ ise yeinwântondyly. Yeinwântonduo, ataen-ho modo eon-hondâgâ, yeinwândyly nimopa itomoem — kely Jesus.
32 Baise Simon, ayu o isa ayoyoyoban, saise a baitumatum men nara’iy, naatu ayu isou inamamatabir ana veya, taituwa koufair initih hinabatkikin.”
33 Agueduo myani Pedro aguely:
33 Baise Peter iya’afut eo, “Regah ayu airit na dibur run naatu na morob isan abobuna ama’am.”
34 Jesus olâ myani warâ eyam aguely:
34 Jesu eo, “Peter, boun gugumin o boro mar tounu inayoub inao, ‘Ayu orot nati men aso’ob,’ i ufunamaim kokorere boro nao inanowar.”
35 Xirâpygueduo myani Jesus tynynonro modo nhapâiguely:
35 Imaibo Jesu ana bai’ufununayah ibatiyih eo, “Kwanotanot ayu ai yuni aur kaukut, hafoy naatu a baibiyon en kwatit kwanan ana veya’amaim, sawar afa isah kwaiyababan.” Hiya’afut hio,
36 Aituo myani Jesus aguely:
36 Jesu iuwih eo, “Baise a tur ao’owen, o yait aur kaukut, o hafoy ema’am inab, naatu o yait aur kaiy en, a biya baibiyon inab inan hinatubun naatu kabay inab kaiy inatubun uma inisinfafar.
37 Idânârâ Deus itaumbyry awo wâgâ ywâgâ iwenihobyry ara kehoem ise aidyly: “Kyâim ara ise kâzeholy” warâ. Inepa ise arâ ayedylymo — kely.
37 Anayabin a tur ao’owen, Buk Atamaninamaim iti na’atube hio hikirum, ‘Hi’i’itin i bainowan mowanabe,’ naatu nati tur i ayu isou hikirum, naatu boro anasinaf nan yabin namatar’’”
38 Aituo myani eynynonro modo aguely:
38 Bai’ufununayah hio, “Regah kaiy rou’ab iti abobotanen kui’itan.” Jesu iyafutih eo, “Nati ana fofonin.”
39 Warâ tynynonro modoram aguenripyryem myani Jesus xidadâ odaypa idâly. Kopae tâtâho aralâ myani idâly iwy imeimbyry Se Oliveira Ekaram, tynynonro modo agâ.
39 Jesu ana bai’ufununayah bairi matan fufur tisisinaf na’atube Jerusalem hihamiy hiyen hin Olive Oyawemaim hitit.
40 Myarâ saintybyem myani Jesus aguely tynynonro modoram:
40 Jesu na nati efanamaim titit ana veya, basit ana bai’ufununayan iuwih eo, “Kwanayoyoban saise routobon nanan boro kwanarukouw.”
41 Ilâpyryem myani Jesus âxiguely iwague kubalâ eydâmopa, trinta metros awârâem. Târâ myani âzeguhoam idyly, Deus agâ adâkehoem:
41 Imaibo in fotafot wan ana fofonin na’atube, sun yowen yoyoban
42 — Pabai, toenzepa kuru kâsenagazedyly warâ izepa wâne urâ. Ize wato araba olâ aidyse wawyly, ize mato aralâ — kely myani.
42 eo, “Tamai inakokok na’at, basit iti biyababan ana kerowas biyau’umaim kubosair, men ayu au kok, baise abisa o kukokok na’atube namatar.”
43 [Aituo Deus anju ingonodyly eon-hondâze.
43 — ausente —
44 Toenzepa tytyrungue, Jesus aguezesedyly Deus agâ, ton-honre kehoem. Tadahulilygue myani tune kehoem ikobizely ihuguely onro onwa.]
44 — ausente —
45 Deus agâ agueypyem myani saudyly. Akaemo tynynonro modo âxiân-homobyryam idâly. Toenzepa tytyrumogue xykylymo myani.
45 Yoyoban sawar misir inan, ana bai’ufununayah matah fot hi’inu’in itih, hai yababan ra’at kwanekwan easbunih hi’inu’in.
46 Xykylymo tientuo myani âduagueân-honlymo. Aguely:
46 Iuwih eo, “Aisim kwa’inu’in? Kwamisir kwayoyoban saise men routobon kwanab.”
47 Jesus aguely ume, Judas saindyly. Jesus eynynonrolâ kâinane mâkâ. Toenzepa myani kurâdo eagâ âewyly. Aituo Judas saindyly Jesus iopaji. Tadataen-ho modo agâ adâito ara iwaparydâ nhonugudyly tiendaenkuday.
47 Jesu iti na’atube bat eo auman, bai’ufununayah 12 wanawanahimaim orot ta wabin Judas sabuw rou’ay gagamin na’in nawiyih hina hitit. Naatu Judas mutufor in Jesu biyan tit bai mamay. Judas baiyowayah naatu Jews bairi hina Jesu emamamay|alt="Judas kissing Jesus; with soldiers and Jews" src="cn01812B.tif" size="col" loc="Luk 22.47" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="22.47-48"
48 Arâ aituo myani Jesus eyam aguely:
48 Baise Jesu iu, “Judas o iti mamayenamaim Orot Natun ibai rakit sabuw kubitih?”
49 Eynynonro modo awârâ indadyly, aidyly nhedyly warâ myani.
49 Bai’ufununayah bairi hibatabat Jesu isan abisa mamatar hi’itin, basit hibatiy, “Regah karam boro kaiyomaim bairi aniyow?”
50 Aituo myani tokalâ akaemo ewy tydahoru ety odayba nhetyly. Kurâdo eynynâ Deus agâ aguewâni modo iwymâry kuru agâ tâwaneim iwantazagâmâmy. Tâzewyze myani mâkâ tâsemaguehoem. Aituo pylâ iwantary aho eynynonro nhatâly-ro warâ.
50 Naatu ana bai’ufununayah orot ta ana kaiy bora’ah, Firis Gagamin ana akir wairafin ta tainin asukwafune buru’um.
51 Aituo myani Jesus eyam aguely:
51 Baise Jesu eo, “Men inasinaf maiye kunutanub!” Naatu Jesu orot tainin butubun efanin matar maiye.
52 Ilâpyryem myani Jesus aguely kurâdo eynynâ Deus agâ aguewâni modo iwymârydoam, Deus etydâ guarda domodo iwymârydoam, Judeu domodo iwymârydo tawâse âetybyram warâ:
52 Imaibo Jesu firis ukwarih, Tafaror Bar ana firis ukwarin, furisiman, naatu regaregah ai’in Jesu bain fatuminamih hinan iuwih eo, “Kwa iti kaiy, kefat yuwu rabu’umih kwabow kwanan ana itinin i ayu orot kakafu bainowan na’atube?
53 Yawâtomo tuduzelâ keankâ saguhoem, kyâho pebalâ. Kopaelâgâembaba keankâ Deus ety idaseray, agâmo agueze wawyly. Târâlâ yawâpyra olâ mataunaguynre. Yawâto odayba awylygue keankâ ilâenlâ yawâpyra mawylymo. Iweâma yawâtomo odaylâ. Iweâma Deus iduery ton-honreim ize tato anheto odaji itybyem. Iamu odano modo aito odaji itybyem iweâma-ro — kely Jesus.
53 Ayu mar etei Tafaror Bar gagamin wanawanan bairit tama’am, men kwakok boro imaim ayu kwatafatumu? Baise iti boun i kwa a veya, imih abisa kwakokok na’atube kwasinaf. Anayabin gugumin ana orot ebobonawiyi.”
54 Ilâpygueduo myani Jesus nhadylymo kurâdo eynynâ Deus agâ aguewâni modo iwymâry kuru etyram. Myarâ nhataymo myani iwaguelâ Pedro idâly âgânâ.
54 Jesu hibai hifatum hibai hin Firis Gagamin ana bar hitit, naatu Peter nabineika bat i’uf nunih bairi hin hitit.
55 Saintybyem myani peto nhehobanâdylymo taseray. Âunse peto tânâmize ekadybyenmo myani. Pedro idâly myani. Eydâmo ekadyly.
55 Wairaf merar yan foun hi’asir himare hima rararih, Peter na wanawanah mare bairi hima rararih,
56 Pekodo târâ tâwaneim ewy Pedro nhedyly, peto opay âundyly ume. Koendâ kehoem enipyryem myani aguely:
56 basit akir wairafin babitai ta nuw Peter ma wairaf rarar itin, naatu matan kubar itinbunai sawar imaibo eo, “Iti orot auman i Jesu hairi hima hireremor.”
57 — Mâkâ mâkeba urâ! Kâuntuwâbyra urâ awâkâ! — kely Pedro.
57 Baise Peter yaub eo, “Babitai, ayu nati orot i men kafa’i aso’ob.”
58 Ilâpygueduo uguondoram âzeholy, aguehonly lâpylâ:
58 Hima kafa’imo, orot ta itin maiye eo, “O i ni’i orot ana bai’ufununayan ta.” Baise Peter iya’afut eo, “Aro, ayu men nati orot ana bai’ufununayan ta’amih.”
59 Tokalâ hora sakabygueduo myani eagonroram âzeholy, aguehonly lâpylâ:
59 Hima one hour na’atube sawar, basit orot tabo iban eo maiye “Tur anababatun iti orot i Galilee matuwan Jesu hairi hima hireremor men kasikasiy ta’amih.”
60 Aituo Pedro agueondyly:
60 Baise Peter orot iya’afut eo, “Aro ayu men kafa’i aso’ob o abisa kuo.” Iti na’at eo auman kokorere eo.
61 Aituo myani Jesus MYK idyly Pedroam. Pedro MYK idyly lâpylâ Jesusram. Pedro âsenanâguely tyam aguehobyry wâgâ: “Auguely xirâ âyam, Simão. Xirâ kopae, aukuma igâtudyly iraynâ, azagâ tokalâ warâ ise ‘Jesus kâuntuwâbyra urâ’ myguely” Jesus kehobyry.
61 Regah tatabir mutufor nuw Peter itin, naatu Regah abisa eo i not, “Boun gugumin o boro mar tounu ayu inayayoubu ufunamaim kokorere boro nao.”
62 Aguehobyry tienanâgueduo myani Pedro itynwandyly. Târâpa âxiguely. Tâjityenze kehoem eogumadyly.
62 Basit Peter misir tit in ufun re rerey i gagagamat.
63 — ausente —
63 Orot afa Jesu hima’uh hima’am himisir faifuw ta hibai matan hisum,
64 — ausente —
64 imaibo hi’i’iyab naatu hiborabirab hio, “Kuo anowar, yait o rabi?”
65 Toenzepa myani aguelymo eyam, tienagazedoem.
65 Naatu tur kakafih moumurih maiyow hiu kwanikwaniy hi’i’iyab.
66 Emetuo myani Judeu iwymârydo, kurâdo eynynâ Deus agâ aguewâni modo iwymârydo, Moisés ezewenry wâgâ enomedâni modo warâ âtâdyguylymo. Âjigue aguelymo myani.
66 Mar sibisib auman sabuw hai regaregah ai’in, firis ukwarih naatu Ofafar Bai’obaiyenayah etei hiru’ay hita’imon, imaibo Jesu hinawiy hina Kaniser nahimaim bat
67 Aguelymo:
67 naatu hibatiy, “Kuo anowar o i Keriso?” Jesu iyafutih eo, “A tur ana’owen boro men kwanitutumu’umih,
68 Apâiguelymo-ro watay, “Deus Ingonotyby wawyly tâinwânse âmaemo?” uguely-ro watay, uhoguwâbyra ise âmaemo.
68 naatu ana bibatiyi auman boro men kwaniyafutu’umih.
69 Inepa ise urâ Uguondo Kaynâpa Âetyby Deus eydâ atoram udâly. Târâ ise tynrenseinhe wawyly. Mâkâ Ton-honreim kuru ahoru eynynâ ise ekadybyem wawyly. Târâ ise won-honru âzeholy — kely.
69 Baise mar enan Orot Natun boro God fairin uman asukwafune namare nama’am kwana’itin.”
70 Aituo myani nhapâiguelymo:
70 Naatu etei’imak hibatiy hio, “Bo o God Natun?” Jesu iyafutih eo, “Ayu God Natun kwarouw kwao i tur anababatun kwao.”
71 Agueduo myani aguelymo:
71 Imaibo sabuw hio, “Men takokok koubuna’ayah sabuw afa tanabow, anayabin tur awanamaim titit i tainitamaim tanowar!”
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 22, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.