Lucas 18
Deus Itaumbyry (BKQNT) vs AAI
1 Aituo myani Jesus unâ nhegatuly, tynynonro modo tienomedâdoem, Deusram tâwâlâ ize tato nhekazezedomoem, aunlolâ eyam nhekadomoem warâ.
1 Jesu bai’obaiyen ta oroubonamaim ana bai’ufununayah i’obaiyih eo, “Mar etei kwanayoyoyoban, men guban nahurir yoyoban kwanihamiyimih.”
2 — Tâlâ myani xidadâ oday uguondo, kurâdo ewentâdyly, tâwentâzeba warâ awyly wâgâ tâwaneim, awylygue juizgue ezeku. Koendonro keba olâ myani mâkâ, Deus ize ato ara aini keba, kurâ domodo koendâ eni keba, tienmawyadâdyzedonro keba warâ.
2 “Veya ta bar merar gagamin ta’amaim tur nowarayan orot ta nati’imaim ma’am, i men kafa’imo God isan birubir naatu orot babin isah birubirumih.
3 Tâlâ myani mârâ xidadâ oday pekodo pypâ. Aunlolâ myani juizram idâzesedyly, eagâ aguezeseze. “Mâkâ urâem inakanhe aityby agâ wao aguekâ” kezesedyly juizram.
3 Nati bar meraramaim i kwafur babin auman ma’am. Nati babin mar etei tur nowarayan orot ifefeyan eo, ‘Ayu akokok inibaisu au kamabiy wairafin airi kwanao ayu ana ma gewas.’
4 — Iweâpa myani juiz mâkâ pypâ aguely indasezedyly kulelâ. Ilâpyryem olâ myani âpaunzedyly: “Âkealâ, Deus ize ato agânhedysedonro keba lelâlâ urâ. Kurâdo kâenmawyadâdyzeba warâ.
4 Veya moumurih maiyow orot iti babin ana fefeyan nonowar men kafa’imo abisa ta sinafumih. Baise yomaninamaim taiyuwin ma binotanot eo, ‘Ayu i men God abibiruw naatu orot babin men akakafiyih.
5 Ynadyly olâ pypâ yam nhekazezedylygue. Awylygue ise aguehobyry agânhenehonly. Agânhepyra urâ-ro watay, aguezesedylygue xynazema urâ” kely. Aituo juiz, mâkâ pypâ nhekadyby anhedyly — kely Jesus.
5 Baise iti babin i mar etei isau enan, gewasin babin i boro anibais nama gewas, saise men mar etei nan ayu nihaharu’umih.’”
6 Jesus aguely:
6 Naatu Regah Jesu eo, “Tur nowarayan orot kakafin ana tur kwanowar.
7 Adiendyseba lelâlâ wâne, pypâ nhekazezedyby olâ aiemâ. Mâkâ juiz ânguydo kulâ pypâ aiedyse ato aiemâ, nhekazedylygue; Deusma kuru ise koendonro tawylygue, tyam ekazezenibyryram xuduze. Koendonro ise anhekyly, aunlolâ ekani modo xurâem.
7 Naatu kwanotanot God ana roubinen sabuw fai mar isan hinarererey boro men na’itin nibaisih hinama gewas? Naatu baibaisih isan boro nama narubirabir?
8 Tynynonro modo emakeze; inepa kehoem ise awârâ modo anhedyly. Urâ Uguondo Kaynâpa Âetyby kodopâduo olâ ise aguipa kulâ yeinwânni modo. Xirâ mâuntudyzemo kuru wato — kely Jesus.
8 Baise a tur ao’owen, God i boro hai yababan na’itin naatu boro matan nakabiy nasinaf. Baise Orot Natun namatabir maiye nanan ana veya, tafaramamaim boro sabuw baitumatumayah natita’urih.”
9 Jesus unâ nhegatuly myani “Tagonro takaze kehoem koendonro urâ” keim modo wâgâ. Eyanmo aguely:
9 Sabuw afa taiyuwih tebora’ahih gewasih terouw, taih tuwah tinunufuruwih isan, Jesu oroubonamaim eo.
10 — Azagâ uguondope myani. Tokalâ myani fariseu, judeu domodo ezewenry Moisés inweniby ara lelâ adâidysedo. Eagonro myani impostu epywadobyry emakerim, pymâ ton-honreim Roma donro xurâem. Azakâlâ idâlymo myani Deus etyram eagâ agueze.
10 “Ana veya ta orot rou’ab hitit hin Tafaror Baremaim yoyoban isan, orot ta i Pharisee, naatu orot ta i kabay o’onayan.
11 XYDYK itybyem myani fariseu. Deus agâ adâkely waunlo ara myani tânanaji; tywâgâ kulâ olâ myani aguely. Aguehobyry Deusram naimpyra. “Tuomare urâ, yagonrodo takaze koendonro urâ. Ânguy enokuni keba urâ. Ânguy kâenmagazedaymba urâ. Moisés inweniby agueho ara lelâ awidyly. Ywydy lelâ kâynanâguyly, eagonro pekodo lâpylâ warâpa. Tuomare urâ, mâkâ pymâ Roma donro xurâem impostu epywadobyry emakeim araba wawylygue.
11 Pharisee orot akisin nabin bat yoyoban eo, ‘God a merar ayiy gagamin maiyow, anayabin ayu i men sabuw afa na’atube’emih, ayu men kabat mowan, men baifufuwenayan, men bainowan mowan, men taituwau a’aawah ufuh a nan, naatu ayu i men iti kabay o’onayan na’atube.
12 Azagâ iguandyly lelâ inanry semana oday kâwinduapyra widyly wao, imâem agâ auguehoem. Dez lelâ âdylâ kâenmakely-ro watay, aunlolâ inanry tokalâ âyam kâunduly” kely fariseu.
12 Fur ta’imon wanawanan mar rou’ab ayoyohar naatu au kabay abaib roumukur etei o a siwar abit ofafaramaim eo na’atube.’
13 — Impostu epywadobyry emakeim olâ myani toenzepa âpybazeni, inakanhe aini tawylygue. Awylygue myani enagozeybyem lelâ awyly, iwaguelâ Deus agâ aguewâni mododâ awyly. Âjihogainly tytyrungue. Aguely: “Inakanhe aini kulâ urâ, Deus. Ytyendâlâ ikâ” kely.
13 Baise kabay o’onayan akisin babanane bat, uwan yi dogoron rab yoyoban eo, ‘God kwiwanbabanu, ayu bowabow kakafin wairafu.’
14 — Deus agâ adâkely ewanikeimbyryem, fariseu tâtyram odopâdyly. Impostu epywadobyry emakeim tâtyram odopâdyly lâpylâ. Warâ myani aidylymo. Impostu epywadobyry emakeim inakanhe aitobyry lelâ myani Deus nhygakely. Deus xurâem, mâkâma koendonro kuru, fariseu keba. Koendonroem tawyly wâgâ aguewâni modo, tynrempa âiehoze. Koendonroem tawyly wâgâ aguedânry ise âdyren-hoim. Xirâ mâuntudyzemo kuru wato — kely Jesus.
14 A tur ao’owen, orot rou’ab yoyoban ufunamaim au bar hinan kabay o’onayan God matanamaim i roumutufuren bai yasisiramaim ana ubar in, men Pharisee. Anayabin orot yait taiyuwin ebobora’ah God boro nab nayare, baise orot babin yait taiyuwin eyayare God boro nayara’ah orot gagamin namatar.”
15 Ilâpygueduo tâjiunwyndo Jesusram tymeom nhadylymo.
15 Sabuw afa natunatuh Jesu baigegewasinih isan hibow hina biyan hititit, ana bai’ufununayah hi’itih, sabuw higam hi’uwih.
16 Aguelymo tindatuo olâ myani Jesus tynynonro modoram aguely:
16 Baise Jesu kek eafih hina biyan hitit naatu eo, “Kek kwaihamiyih tena biyou titit, men kwanao tanihimih, anayabin sabuw iyab dogoroh iti kek gidigidih na’atube God ana aiwobomaim boro hinarun.
17 Yam tâetoem ohondânry modo Deusgue tywymâgunebamo ise, iamimeom wâne enra ohondybyem lelâ yam tâetoem myarapa tawylymogue. Xirâ mâuntudyzemo kuru wato — kely.
17 A tur ao’owen, orot yait nayare iti kek na’atube God ana aiwobomaim boro narun.”
18 Ânwa oze myani uguondo tysejiguyeim aguely Jesusram:
18 Jew sabuw hai bonawiyenayan orot ta Jesu ibatiy, “Bai’obaiyenayan Gewas, kuo anowar, abisa anasinaf boro yawas ma’ama wanatowan anab.”
19 Aituo Jesus in-hoguly:
19 Jesu iya’afut eo, “O aisim ayu orot gewasu irouw kuo’o? Men yait ta gewasinamih, baise God akisinamo i gewasin.
20 Tutuzelâ âmâ, âdy Deus aguiendyse ato awyly Moisés inweniby wâgâ: “Eagâ mohogüin-hobyry lelâ xynanâgâ. Ânguy kâdyâ. Tâmagazeba ikâ. Aitobyry wâgâpa kulâ âkelomo kâzewentâdâ. Unwâm, âze warâ einwânkâ, xyrenkâ warâ” — kely Jesus.
20 Ofafar etei Moses ana Bukamaim kikirum iso’ob? ’Taituwa a’aawah ufuh men inan, men sabuw ina’asbunuw, men inabain, men inifufuwen, men inayanuw, naatu hinat tamat fanah inabosiyasiyar.’”
21 Aituo myani uguondo aguely:
21 Orot iya’afut eo, “Ayu kek ana veya’ika abusuruf iti ofafar etei ai’ufnunen, men ta astu’ubimih.”
22 Uguondo aguely tindatuo myani Jesus aguely:
22 Jesu nonowar ufunamaim eo, “Sawar ta’imonamo men isinafumih. Inan sawar etei inabow sabuw hinatobon naatu kabay yababan wairafih inafaramih. Imaibo inan ayu ni’ufnunu, saise maramaim o boro totobuyoy wairaf inamatar.”
23 Jesus arâ aguely tindatuo myani toenzepa kehoem uguondo itywandyly, tysejiguy modo vende tiendyseba tawylygue. Tytynre kehoem idâly.
23 Baise orot iti tur nonowar ana maramaim ana yababan ra’at, anayabin i totobuyoy wairafin.
24 Mâkâ toenzepa âjityendyly tientuo Jesus aguely:
24 Jesu iti orot biyababan itin basit eo, “Sabuw iyab totobuyoy wairafih maramaim run isan boro isah nafokar.
25 Ton-honre camelu agüie ihu oze sakadoem, arâ lâpylâ ton-honre âdypeom modo tâlâ tato inmohomoem eon-honru, Deusgue tywymâgomoem warâ — kely.
25 Sinak ana sou awan kikimin camel imaim boro karam nasorabon, baise orot totobuyoy wairafin God ana aiwobomaim run isan boro men karam narun.”
26 “Ton-honre âdypeom modo Deusgue iwymâgomoem” Jesus keduo idani modo toenzepa kehoem âseguâdâdylymo, âdypeom modo lakuru Deus eydâ atoram idâim waunlo ara enanajimo awylygue. Aituo aguelymo:
26 Sabuw iti tur hinonowar hio, “Orot yait i boro yawas natita’ur?”
27 — Deus olâ kurâ domodo anhetânry adyese lelâ — kely Jesus.
27 Jesu iyafutih eo, “Sabuw isah i fokar, baise God isan i hamehamen maiyow.”
28 Jesus aguely tindatuo, Pedro aguely:
28 Imaibo Peter, Regah isan eo, “Aki ai bar ai tumar o abi’ufnuni ku’itin.”
29 — ausente —
29 Jesu iuwih eo, “Anababatun a tur ao’owen, orot yait ana bar, aawan, natunatun, taintuwan, hinah tamah, ihamiyen God ana aiwob isan i’akir ebowabow
30 — ausente —
30 boro sawar moumurih na’in iti tafaramamaim tafan hinaya’abar nabow naatu yawas mar boro enan ma’ama wanatowan boro nab.”
31 Jesus doze tynynonro modo aguiom duaypa nhejikely, aguely:
31 Jesu ana tur abarayah nah 12 buwih nabinamaim iuwih eo, “Kwananowar! It i au Jerusalem tayey, naatu nati’imaim dinab oro’orot Orot Natun isan abisa mataramih hio hikikirum boro imaim yabin namatar.
32 Judeu keba modoram ise kâzegameoly. Âwankuem yesemo. Unâguezemo. Iedakudâzemo.
32 Nati’imaim i boro hinab Eteni Sabuw umahimaim hinayai, hinab hini’i’iyab, hinigigim, hinakwaitututur, hinawabir naatu hina’asabun namorob.
33 Yapiogüen-honzemo. Ilâpyryem ise yâen-honlymo. Azagâ emedyly idyly wâgâ kurâem itondybyem lelâ olâ ise urâ — kely.
33 Baise veya tounu ufunamaim boro nayawas maiye namisir.”
34 Âdakeze aguely awyly nutubamo myani eynynonro modo. Nutuba itomoem aietybyem waunlo ara.
34 Naatu bai’ufununayah Jesu abisa eo men kafa’imo tur naniyan hibai hinotaboun. Anayabin kawen turamaim eo naniyan bain isan fokar.
35 Jesus, eynynonro modo warâ âtâ anary Jericóram saindylymo ume, epy ânwa edazekâ ekadybyem. Sakadaynrim modoram aguely myani:
35 Jesu yena Jericho biyubin auman orot ta matan fim nati ef yanamaim ma fefefeyan.
36 Târâ ekadybyem tatay, toenzepa kurâdo sakadyly indadyly. Aituo mâkâ lelâba nhapâiguely:
36 Sabuw hinan fanah nowar, basit ibatiyih, “Abisa matar kwa’i’itin?”
37 — Jesus Nazaré donro awâkâ sakani — kehonly.
37 Sabuw hiya’afut hio, “Jesu Nazareth matuwan enan.”
38 Adâkehonduo, adaenkely:
38 Basit orot matan fim erererey auman eaf eo, “Jesu David ana’agir kwiwanbabanu.”
39 Jesus eatado idâwâni modo aguelymo eyam:
39 Sabuw wan hi’iyon hinan hitatabir orot hikwarar tatab awan fotamih hio. Baise orot matan fim fan sib aumetawat na’in eaf eo, “David ana agir kwiwanbabanu!”
40 Aituo myani Jesus epagudyly. Aguely tonlo modoram:
40 Basit Jesu nutanub bat naatu eo, “Orot kwabai kwana aitin.” Orot hibai hina Jesu biyan hitit, Jesu orot ibatiy.
41 — Âdyka âmâem agânhedyse mato? — kely.
41 “Abisa kukokok isa anasinaf?” Orot iya’afut eo, “Regah ayu akokok matau nigewasin ana nuw maiye.”
42 — Etonze lelâ âmâ. Kua âeniem wawyly mâinwântobyry wâgâ — kely Jesus.
42 Basit Jesu orot iu, “Mata igewasin kunuw, abaitumatumamaim ebiyawasi.”
43 Ilâenlâ kehoem myani epy nhetondyly. Ânwa oze Jesus nhapyguenoem idyly lelâ. Tâtâly ume aguely myani:
43 Mar ta’imonamo orot matan igewasin nuw naatu God ana merar yi bora’ara’ah auman Jesu i’ufunun hairi hin. Naatu abisa matar sabuw hi’itin ana maramaim God ana merar hiyi wabin hibora’ara’ah.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 18, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.