Lucas 16
Deus Itaumbyry (BKQNT) vs AAI
1 Aituo myani Jesus unâ nhegatuly, tynynonro modo tienomedâdomoem:
1 Jesu ana bai’ufununayah iuwih eo, “Ana veya ta orot guguw wairafin ana bowayan orot ukwarin sawar kakaifen kakaf isan ana tur nowar.
2 Awârâ tindatuo myani sodo mâkâ tâwaneim ingâsedyly. Eyam aguely: “Iwerâ ise-ro? ‘Ienokudyly kulâ myinanry. Koendâ ysejiguy mâentaymba âmâ’ nyguemo. Âkealâka? Pape wâgâ iwenigâ idânârâ mâentaynly modo igondago, âdara yagâ deve awylymo kâuntuhoem. Yagâ mâsewaniombyra ise maze” kely.
2 Basit orot ukwarin eaf na ibatiy, ‘O a bowabow isan tur anonowar i men gewasin. Ayu akokok a bowabow isan inao gewas ananowar? O a bowabowamaim i esasawar.’
3 — Aituo myani tâwaneim âpaunzedyly: “Tâwanepa widyly ise enra. Âdaraka ise iwerâ awidyly! Ton-honreba urâ, âpa ezay tâwaneinhe. Tywypaze urâ, âkelomoram âzekainze.
3 Ana bowayan orot ukwarin ma binotanot eo, ‘Ayu au regah i au bowabowamaim ebobotaitu, ayu men fairu boro me anakwair anatar, naatu fefeyan isan boro biyau na’ohow.
4 Ah! Awidyly xutuagui iweâma. Tutuze urâ, âdara ywymâry agâ tugontaguneim modo eataen-hoem widyly lelâ ise. Awituo ise akaemo yagâ koendâ awylymo. Tarâpa kâjigonoholy watay, ypyniry, ipa wato modo warâ xuduzemo” kely myani mâkâ tâwaneim tyangahu oday.
4 Baise aso’ob boro sawar ta anasinaf, saise au bowabow nasawar anatitit au ofonah afa boro au merar hinay hinabuwu bairi anama.’
5 — Aituo myani idânârâ mâkâ uguondo âdydo imeom sodo agâ tugondagueim modo ingâsedyly. Saguhoram aguely: “Âdara lelâka eagâ iewano agâ ogondagu?” kely. Mâkâ in-hoguly myani: “Imâem enra kâempywaguyly, quatro mil litros azeiti ioseaji” kely.
5 Basit akirwairafih iyabowat orot guguw wairafin ana sawar hibow imaim hima hibowabow eaf hina, orot ta wan run ibatiy, ‘O au regah ana sawar bai’ab kubobotan boro inibaiyan?’
6 “Anra ogondary iwenibyem. Xugukeze urâ imâemba. Eagonro pape wâgâ imâembalâ ise kâinwenily. Azagâ mil litros azeiti lelâ ogondary, quatro mil mâkeba. Ikagâ. Izedy iwenigâ xirâ pape iwelo wâgâ” kely mâkâ tâwaneim.
6 Akirwairafin iya’afut eo, ‘Olive iroro’on ana momon etei 3,000 litres ana fofonin kibub wanawanan ebatabat.’ Orot ukwarin fef itin eo, ‘Kumare kibub wanawanan iroro’on 1,500 litres ana fofonin kukirum.’
7 — Ilâpyryem myani eagonroram aguely: “Âmâ-ro, âdara lelâka eagâ iewano agâ ogondagu?” kely. Aituo myani in-hoguly: “Toenzepa ugondagu. Cem trigu etary lelâ” kely. “Xugukeze urâ ogondary. Oitenta etary lelâ ise ogondary iwerâ. Tarâ xirâ pape iwelo wâgâ izedy iwenigâ” kely mâkâ tâwaneim konokuni.
7 Orot bairou’abin ibatiy, ‘O au regah ana sawar bai’ab kubobotan boro inibaiyan?’ Akirwairafin iya’afut eo, ‘35,000 litres ana fofonin rafiy abobotan.’ Fef itin eo, ‘Kumare 17,500 kukirum.’
8 — Aituo myani iwymâry aitobyry nhutuly. Aituo aguely: “Ienokudâ wâne. Tonomegue lelâlâ olâmy makynre. Angahu oday, âdara âpyniry, ipa mato modo mâendyly mutu, yagâpa iwanu ipygueduo. Koendâ kehoem amidâ, waunroem mâzetoem” kely myani tâwaneinram. Warâ myani tâwaneim konokuni aidyly — kely Jesus.
8 Naatu orot guguw wairafin orot ana sawar kaifenayan kirum bisawar ufunamaim ana bowabow i’itin ana maramaim ana merar yi bora’ara’ah. Anayabin sabuw iyab iti tafaram nowan i hai not rerekabin nati na’atube hikirum hifufuwen o tur maiyow kurarouw, baise marakaw ana sabuw men nati na’atube tesisinaf.
9 Tonomegue âdinheruru tâlâ matomo aietaungâ, agonromo mâenmawyadâdomoem. Âdinherurumo adainly watay, Deus eydâ atodâ tâjike lelâ ise âmaemo.
9 Naatu a tur ao’owen, tafaram ana sawaramaim sabuw kwanibaisih bairi kwani’of, saise nati sawar o biyamaim nabi’en ana veya maramaim boro a merar hinay hinabuwi bairi kwanama.
10 Âdiempa tâlâ tatogue, âkelomo emawyadâninra xuduze Deus toenzepa tâwâenseim târâ eydâ tatodâ. Âdiempa tâlâ tatogue, âkelomo emawyadâdânryram olâ ise Deus nudupa tâwâenseim târâ eydâ tatodâ.
10 “Orot yait sawar gidigidih hitumitum hibitin ekakaifen gewas, sawar gagamih auman boro hinitin nakaifen gewas, naatu orot yait sawar gidigidih hibitin men ekakaifen gewas, sawar gagamih auman boro men nakaifen gewas.
11 Âiguelymo iraynâlâ, koendâ âdinherurumo aiedyly mâuntuba âmaemo watay, Deus iwâkuru modo nudupa lelâlâ ise, âigueduomo.
11 Imih o iti tafaram ana sawar hitutumi hibit men kukakaifen gewas, mar ana sawar gewasih hinabit boro men inakaifen gewasomih.
12 Koendâ nhuduypy amânhepyra âmaemo tarâ onro anaym watay, nudupa lâpylâ ise koendonro modo târâ eagâ mataymo.
12 Sabuw afa hai sawar o hitutumi hibit men kukakaifen gewas, o a sawar hinabit boro mi’itube inakaif gewas?
13 — Azagâ tywymâgueim kurâ watay, nuduwâpyra azakâlâ agueho arâ aguientoem; merâ âdylâ aguiendyse, mâkâ âdylâ aguiendyse lâpylâ. Aituo tokalâ aguehobyry lelâ aguienkyly. Arâ lâpylâ mawânkâ awâkâ Deusgue tywymâgu ize tawyly umelâ toenzepa dinheru izetonro modo, Deusgue iwymâgüem nudupa awyly — kely Jesus.
13 Bowayan orot ta’imon men karam boro orot gagamih rou’ab isah nabow, baise nakok bowamih orot ta nab naatu ta nihamiy, o orot ta isan nisnubanub naatu ta isan niskwarakwarab. O men karam boro God naatu Kabay hairi isah inabow.”
14 Toenze kulâ dinheru izetonro mâkeba fariseu domodo. Aituo, “Deus ize ato amânhekylymo atay, toenzepa âdype midylymo wâgâ mâpaunzedylymo atay warâ iduakewâdaungâ” Jesus kely tindatuomo, aguehobyry wâgâ âwankuem nhedylymo.
14 Pharisee Jesu eo hima hinonowar himisir Jesu hi’i’iyab himarib, anayabin i kabay hai momorob.
15 Aituo myani Jesus aguely:
15 Jesu misir iuwih eo, “Kwa sabuw matahimaim kwasisinaf gewas saise sabuw iti orot gewas rauwamih, baise God kwa dogor wanawanan etei i nuwatet sawar. Anayabin sawar nati na’atube sabuw hi’itah gagamih hirouw teora’ara’at, God matanamaim nati sawar i hai yabih en.
16 — Saguhoem kydamudo âdara Deus ize ato adiendyly nhutulymo myakâwâm kâzewenry Moisés inweniby wâgâ, Deus eynynâ aguewâni modo nhenomedâdo wâgâ warâ. Warâ mykâinane kydamudo aidyly, até João Batista ume. Iwerâ ozelâ ani, âdara Deus pymâem idyly wâgâ João Batista aguely. Arâ lâpylâ urâ unâ koendonro kâengatuly, âdara Deus kywymâryem idyly wâgâ. Toenzepa kurâdo Deus tywymâryem ize awyly, pymâem atoram tâtâdyze awylymo warâ.
16 Moses ana ofafar naatu dinab oro’orot hai tur imaim hibinan hinan John Baptist ana veya’amaim tit. Baise boun i Tur Gewasin God ana aiwob isan hibusuruf tibibinan, naatu sabuw moumurih na’in hisinaftobon hibusuruf tirur.
17 — Onro, kau warâ adainze. Deus aguiendyse ato Moisés iweniby olâ nâtugugueba. Âdaunloenlâ tokalâ ezewenry iweniby ewy tâtywâduneba ise warâ.
17 Mar tafaram hairi i hamehamen maiyow boro sahiniwa’an, baise ofafar Buk Atamaninamaim hikikirum ana kouk yowanen kikimin ta boro men hinakusa’ir.
18 — Eagonro pekodo agâ mohogüinlymo, saguho âwydymo mâinmopygueduomo-ro watay, inakanhe midylymo awârâ. Aituo Deus izepa ato ara amidylymo. Deus xurâem, waunro tâjiwydylâ, iwydy kuru, nhatano keba. Pekodo imoyby agâ ohogüimby watay Deus izepa ato ara kulâ lâpylâ aidyly. Deus xurâem, waunroem eagâ ohogüimbylâ mawânkâ iso kuru — kely Jesus.
18 Orot yait aawan nakwahir, babin ta nabi’aawan i ana moser takweb, naatu orot yait nati babin hikwahir ma’am bai ebi’aawan i auman ana moser takweb.
19 Aituo myani Jesus unâ nhegatuondyly, enomedâzemo:
19 “Marasika orot ta sawar wairafin ma’am ana veya, ana sawar etei gewasih, ana bar tot samir wanawanan ma mar etei hiyuw bow nan douduf in re’er.
20 — Tâlâ pylâ myani uguondo âdy pebaom Lázaro keho. Toenzepa myani iwâgâ pinuri modo egasely. Kopaelâgâembaba myani adaholy, mâkâ âdypeom ety iwyantaji.
20 Naatu ana bar ufunane fur awanamaim i orot wabin Lazarus, yababan wairafin biyan fehefeheriy, mar etei nati’imaim teyare ema efefeyan.
21 Aunlolâ myani âsewinzedyly. Mâkâ âdypeom typyniry egupyry nhameyby, iwenzary wâgâpa ihugueyby modo kulâ myani nheinzeseguyly. Kaxorodoram iwinuriry âjilugainholy.
21 Ana kok i mi’itube orot ana bay taa momor gem babanamaim hitare’er i tabow taa, bi’akir naatu haru auman tena ana feher teremarem.
22 — Aituo mâkâ kaikâ iguely. Anju domodoram myani egadopyry adaholy, kydamu Abraão eyam iwaguepa, Deus ize ato ara lelâ aini modoram. Tuomare kehoem myani târâ awyly. Mâkâ âdypeom tâigueze lâpylâ myani. Eguepybyry myani igueypy modo etadâdo odaji adaholy.
22 Basit veya ta orot yababan wairafin morob tounamatar hire hinawiy hin maramaim Abraham biyasisir biyan hitit sisibinamaim mare. Naatu orot sawar wairafin morob hibai hire hiyai.
23 Deus ize ato aietânry modo egadopyry idâhoram myani adaholy. Toenzepa târâ âsenagazedyly. Tâsenagazeday, iwaguelâ Abraão nhedyly, eagâ Lázaro warâ.
23 Ayubin in wairaf wanatowanin wan yen biyababan gagamin maiyow bai, nuwra’at no yate ef yok na’in Abraham itin, sisibinamaim Lazarus batabat.
24 Aituo myani adaenkely: “Tako Abraão, ytyendâlâ ikâ! Toenzepa tarâ peto onwaym kâsenagazedyly. Lázaro tâmary ewily paikaji inkuihoem aguekâ wao, ulu nhâkânwanâze âetoem. Kâenmaemba aze tarâ âdâpigu!” kely mâkâ âdypeombyry.
24 Basit eaf ra’at, ‘Tamai Abraham! Ayu wairaf e’arahu biyababan gagamin na’in abaib, kukabibiru Lazarus kwiyafar uman harew yan eotore menau inub, menau tobeya!’
25 — Warâ olâ myani Abraão eyam aguely: “Âiguepa mawyly ume, toenzepa ani âdinherugu, âdydo imeom iwâkuru modope mawyly warâ. Lázaro ani âdy peba, toenzepa âsenagazedyly. Iwerâ mâkâ saguhoem âsenagazedyby Deus enado, awârâ modo nhewânukely. Âmâ toenzepa âsenagazeni iwerâ.
25 Baise Abraham eo, ‘Natu inanot o tafaramamaim ima’am ana veya, sawar gewasih etei o isa karam. Lazarus ana sawar i kakafih. Baise boun i Lazarus ana veya tit ebiyasisir naatu o ayababan ana veya tit kubiyababan.
26 Eydâ matoram merâ idâhoem nuduwâpyra, kuontay tâtagueim imeâgâemba kehoem tâsanigueimbe. Awyarâ tâzekuâdyze donro modo âzekuâdomoem nuduwâpyra. Atonlo modo xayam nâzekuâbyra lâpylâ warâ” kely Abraão mâkâ âdypeombyryam.
26 Naatu ata founamaim i ku’itin, fan gagamin na’in inu’in, imih sabuw iyab aki biyai’ine boro men karam o isa hinarabon, na’atube o biyane aki isai men karam boro hinarabon.’
27 — Aituo myani mâkâ aguely: “Xirâem olâ ytyendâ ikâ, tako Abraão. Pabai ety donro modo xuruse Lázaro igonokâ.
27 Basit orot sawar wairafin eo, ‘Tamai Abraham abifefeyani, Lazarus iniyafar nan tamai ana bar natit.
28 Cinco lelâ konodope urâ târâ. Tâwâlâ Lázaro xurusemo nâtâ, niguepa tawylymo umelâ, inakanhe adâidyly inmohomoem. Deus izepa ato aiedyly nimopamo-ro watay, âese lâpylâ akaemo xarâ, xirâ âji toenzepa kehoem tâdâsenagazedoam” kely.
28 Anayabin nati’imaim ayu taitu nah etei five tema’am nimatnuwih, saise i auman men hinan iti biyababan ana efanamaim hinatit biyah nababanamih.’
29 — Aituo myani Abraão aguely: “Tâlâ Moisés aguehobyry iweniby Deus aguiendyse ato wâgâ kuruni. Tâlâ lâpylâ, saguhoem kuru Deus wâgâ aguewâni modo aguehobyry, âdara Deus agâ koendâ kitoem aguidyly wâgâ. Ilâ agueholâ âukonodo, Deus ize ato adiendyse tatay, neinwândâmo” kely.
29 Baise Abraham iya’afut eo, ‘Tait i Moses ema’am naatu dinab oro’orot tema’am, boro i hinimatnuwih naatu abisa hinao’o, nowar hina kok tur hinanowar.’
30 — “Tako Abraão, Deus itaumbyry saguhobyry tindadysebamo, tyeinwândysebamo warâmo olâ inanry. Tâlâ Deus einwânniem itomoem aieto. Ânguylâ igueypy kurâem itondyby Deus wâgâ eyanmo agueze idâly-ro watay, inakanhe adâidyly imozemo, Deus tyeinwântoem” kely.
30 Orot sawar wairafin iya’afut eo, ‘Tamai Abraham, nati i men karam, baise ana gewasin orot ta morobone namatabir maiye nan hai tur na’owen boro hai bowabow kakafih tisisinaf hinihamiyen hina’in tabir yawas gewasin hinab.’
31 — Aituo myani Abraão aguely: “Moisés aguehobyry nidapyramo, saguho Deus wâgâ aguewâni modo aguehobyry nidapyramo warâ watay, neinwâmpyra awylymolâ ise, ânguylâ igueypy kurâem itondyby Deus wâgâ aguenri awyly umelâ” kely Abraão — kely myani Jesus.
31 Baise Abraham iya’afut maiye eo. ‘Moses naatu dinab oro’orot hinao men hinanowar hai yawas hinabobotabir na’at, orot morobone nan nao boro men hai yawas hinabotabir.’”
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 16, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.